Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su ja (mama A. J.), gyvenančia (duomenys neskelbtini); iš atsakovo A. M. priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokėjimą pradedant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gegužės 31 d., iki nepilnamečio vaiko pilnametystės ir indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja ją (A. J.); priteisti iš atsakovo 28 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovė A. J. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas vengė pripažinti tėvystę, tėvystę pripažinta tik 2017 m. Išlaikymo niekada neteikė. 2015 m. lapkričio mėn. atsakovo brolis padavė pinigus apie 2 000 Eur (pinigai skirti automobiliui) ir atsakovas jai sugalvojo padovanoti mašiną. Tačiau už mašinos išmuitinimą susimokėjo ji pati, visą mašinos tvarkymą mokėjo ji, tėvai jai paskolino pinigų. Šiuo metu gyvena pas savo tėvus su vaikais. Tėvai padeda išlaikyti vaiką, perka rūbus, kurą. Vaikas turi problemų su dantimis, lankosi pas stomatologą. Atsakovas kol būna JAV su vaiku nebendrauja, kai grįžta į Lietuvą susitinka. Nurodė, kad atsakovo draugas R. jai taip pat davė pinigų apie 200 Eur, o ne 2 000 Eur, kaip nurodo atsakovas. Daugiau jokių pinigų atsakovas nedavė, pinigų pavedimų neatliko, jis net nežino jos sąskaitos numerio. Atsakovas taip pat vaikui siuntė rūbus, tačiau pažymėjo, kad per visus 7 metus tai buvo tik 3 džinsai ir 3 palaidinės. Jokių telefonų nesiuntė. Visi atsakovo perduoti pinigai per jo artimuosius nebuvo skirti būtent vaiko išlaikymui, pinigai buvo skiriami tiesiog nuo A.. Ji per mėnesį vaikui skiria apie 800 Eur, jos darbo užmokestis yra apie 300 Eur, vaiką jai padeda išlaikyti tėvai, papildomai 200 Eur gauna iš fotografijų. Paaiškino, kad darželio mokestis priešmokyklinėje grupėje yra 65 Eur, papildomos darželio išlaidos yra tėvų fondas išvykos su darželiu. Šiuo metu vaikas problemų dėl dantų neturi, išlaidos dėl odontologų paslaugų būna momentinės. Per mėnesį vaikui rūbams išleidžia apie 100 Eur, vaikas auga labai greitai. Dėl viešo maitinimo paaiškina, kad turi tradiciją su vaikais eiti sekmadieniais pietauti ne namie. Dėl higienos prekių, teigė, kad vaikui perka šampūnus, dantų pastą, vaikas turi alergijų. Buitinės cheminės prekės – skalbiasi kas antrą dieną. Vaikas turi asmeninį internetą. Jos automobilis yra galingas, vaikas vežamas į mokyklą ir būrelius, mašina naudoja daug kuro. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. ji dirbo motociklininkų parduotuvėje, oficialių pajamų neturėjo. Vaikai viešu transportu nevažiuoja. Ji yra baigusi verslo vadybą kolegijoje. Dabar ji dirba tik puse etato, kitu laiku nedirba, nesuranda darbo. Jos neoficiali veika yra fotografijos, kaip minėjo per mėnesį gauna apie 200 Eur. Taip pat ji padeda tėvams versle, tėvai teikia apgyvendinimo paslaugas. Kai 2017 m. rugpjūčio mėn. ji vyko su vaikais į Daniją, atsakovas prie kelionės neprisidėjo. Kai atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą, vaikui pirko daiktus, nusivedė į varžybas ir kt., tačiau pinigų vaiko išlaikymui nedavė.

Teismo posėdyje ieškovės A. J. atstovas prašė ieškinį tenkinti. Patikslino, kad išlaikymo išsiskolinimo prašo 14 400 Eur (400 Eur x 36 mėn.). Papildė, jog ieškovės duomenimis atsakovas JAV gyvena pasiturinčiai, todėl turi galimybę vaikui teikti išlaikymą po 400 Eur.

Teismo posėdyje atsakovo A. M. atstovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovas sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, iš dalies sutinka su išlaikymo dydžiu ir prašo priteisti 250 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui, su išlaikymo įsiskolinimu visiškai nesutinka. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad byloje pateiktos vaiko sąmatos yra nepagrįstos, per didelės, o analizuojant ieškovės banko išrašus, įvertinus, kad ji išlaiko save ir du vaikus, vienam asmeniui ji išleidžia apie 250 Eur, o byloje esantys duomenys nepagrindžia teiginių, kad vaikui reikia 800 Eur išlaikymo. Papildė, kad byloje esantys susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovas rūpinosi savo vaiku. Atsakovas automobilį padovanojo dėl to, kad ieškovė galėtų vežioti vaikus. Atsakovo brolis perdavinėdavo pinigus ieškovei. Nurodė, kad atsakovas JAV nuomojasi būstą, jis ten taip pat išlaiko du vaikus, nors vyresnioji dukra pilnametė, tačiau jis vis dar ją išlaiko, todėl šalių vaikui gali skirti 250 Eur per mėnesį. Atsakovas neturi visiškai įsiskolinimo vaikui, jis ieškovei duodavo pinigų. Atsakovo artimieji (brolis, draugas) ieškovei perduodavo pinigus. Taip pat atsakovas vaiką išlaikydavo daiktais. Atsakovo atstovė nežino, kaip atstovas perduodavo pinigus savo artimiesiems, kad jie perduotų juos ieškovei. Atsakovas įrodymų, kad pirko telefonus ir planšetes vaikams, neturi. Visą tai įrodo susirašinėjimo žinutės, kad atsakovas teikė išlaikymą daiktais. Atstovė posėdžio metu nurodė, kad jeigu būtų priteistas įsiskolinimas, įsiskolinimo suma turėtų būti skaičiuojama pagal to meto minimalų darbo užmokestį. Taip pat jei būtų priteistas įsiskolinimas atsakovas prašo jį išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir į tai, kad jis turi dar du vaikus, kuriuos išlaiko. Atsakovas yra darbingas, sveikatos sutrikimų neturi, dirba pilnu etatu. Kitų savo vaikų išlaikymui skiria po 200 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas duomenų apie jo nekilnojamąjį turtą JAV negali pateikti dėl sunkių procedūrų JAV, siekiant gauti informaciją, be to, jam buvo iškelta bankroto byla.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, teikdamas išvadą, posėdžio metu nurodė, kad 800 Eur suma tokio amžiaus vaiko išlaikymui per mėnesį yra per didelė. Pažymėjo, jog ieškovės tėvai padeda išlaikyti vaiką, už tai ji padeda tėvams versle. Ieškovė dirba už labai mažą atlyginimą, nors baigusi vadybos studijas. Institucijos atstovas nurodė, kad specialistai, aplankę šeimą, nenustatė jokių pažeidimų. Apie atsakovą jokių duomenų neturi. Pažymėjo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra. Institucijos atstovo teigimu, iš atsakovo turėtų būti priteista 270 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui.

Teismo posėdyje liudytojas R. S. paaiškino, kad yra atsakovo draugas. Nurodė, jog pažįsta ieškovę, pirmą kartą ją matė 2016 m. pas atsakovo brolį M. M. namuose. 2017 m. gegužės mėn. jai perdavė atsakovo duotus pinigus 2 000 Eur, atsakovas 2 000 Eur perdavė jam, kai jis atsakovą lankė JAV, pinigai buvo perduoti grynais. Pinigų paskirties nežino, atsakovas sakė, kad reikia A.. Atsakovas, grįžęs iš JAV, vaikui parvežė dovanų, taip pat dovanų perdavė, kai jis buvo pas atsakovą Amerikoje, t. y. perdavė siuntinį sūnui. Patvirtino, kad kai atsakovas buvo grįžęs, jis tikrai leido laiką su vaiku. Nežino, ar atsakovas turi nekilnojamojo turto JAV. Atsakovas išlaiko dar du savo vaikus. Jis gyvena Aliaskoje.

Teismo posėdyje liudytojas M. M. nurodė, kad yra atsakovo brolis. Paaiškino, jog ne kartą yra davęs pinigų ieškovei, sumų nepamena, duodavo ir 2 500 Eur, ir 1 500 Eur, 1 000 Eur. Ieškovei atsakovas nupirko mašiną. Atsakovas siuntė siuntinius vaikui. Siuntiniai ateidavo jam (M. M.), jis siuntinius, skirtus vaikui, perduodavo ieškovei. Siuntė kelis kartus. Atsakovas buvo pervedęs jam pinigus, jis juos perduodavo ieškovei. Atsakovas ieškovei duodavo pinigus net tada, kai dar nežinojo, jog vaikas yra jo. Pinigus atsakovas siuntė per Western Union, atsakovas jam pinigų nepervedinėdavo. Nuosavybės JAV jis neturi. Per visus kartus atsakovas perdavė ieškovei 4 000 Eur. Nežino, ar atsakovas kiekvieną mėnesį skiria išlaikymą sūnui.

Teismo posėdyje liudytojas P. J. nurodė, kad yra ieškovės tėtis. Dukra beveik visada gyvena su tėvais. Ji ir vaikai turi savo kambarius. Viso namo išlaikymas metam kainuoja 6 000-7 000 Eur, dukra padeda namų ūkio darbuose. Ji dirba, taip pat yra fotografė. Patvirtino, kad prisideda prie vaiko išlaikymo. Mano, kad atsakovas JAV turi namą, tai yra jo nuosavybė. Nežino, ar atsakovas dukrai perduodavo pinigų, nėra matęs ir nekalbėjo.

Teismo posėdyje liudytoja L. J. nurodė, kad yra ieškovės mama. Paaiškino, jog atsakovas nereguliariai ir tik epizodiškai prisideda prie vaiko. Teigė, jog vien tik 3 džinsai ir palaidinės nėra pakankamas išlaikymas vaikui. Jis su vaiku nebendrauja, neskambina, pinigų vaikui neperveda. Atsakovas dukrai perdavė 400 Eur, dukra grįžusi parodė, tai buvo 2018 m. Dukra dirba juvelyrikos parduotuvė, yra dar fotografė, padeda švenčių namuose. Patvirtino, jog padeda išlaikyti anūką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. J. ir atsakovas A. M. turi nepilnametį sūnų A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko motina ieškovė A. J. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, o atsakovas su tuo sutinka ir byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, taip pat nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, byloje pateiktame šeimos aplinkos sąlygų akte nurodyta, kad vaiko gyvenamo sąlygos užtikrintos, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove A. J. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis).

Ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl teismas dėl to nepasisako.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje (vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų atsakovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius. Tuo pačiu teismas pažymi, jog vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu.

Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro 800 Eur. Byloje pateikta nepilnamečio vaiko 3 mėnesių (2019 m. birželio-rugpjūčio mėn.) poreikių lentelė (b. l. 85), iš kurios, teismui atlikus paskaičiavimus, matyti, kad vaikui vidutiniškai per mėnesį skiriama: darželio mokestis – 65 Eur, darželio papildomos išlaidos – 32 Eur, kirpykla – 12 Eur, stomatologo paslaugos – 28 Eur, vaistai/vitaminai – 37 Eur, apranga – 90 Eur, avalynė – 77 Eur, viešas maitinimas – 52 Eur, knygos/žaislai/lavinimosi priemonės – 53 Eur, maistas – 140 Eur, higienos priemonės – 35 Eur, buitinės/cheminės priemonės/vaiko kambario priežiūra – 45 Eur, ugdomoji veikla/sporto užsiėmimai – 38 Eur, laisvalaikio išvykos/dienos stovyklos/gimtadienių šventės – 83 Eur, internetas – 17,90 Eur, kuras – 70 Eur.

Atsakovas byloje savo detalių paskaičiavimų vaiko poreikių tenkinimui nepateikė, tačiau atsiliepime ir jo atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieškovės pateiktos 800 Eur išlaidos vaiko išlaikymui yra nepagrįstai didelės.

Teismas iš dalies sutinka su tokia atsakovo ir jo atstovės išreikšta pozicija ir toliau pasisako dėl vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų pagrįstumo.

Tiek atsiliepime, tiek atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pati ieškovė negali skirti reikalaujamo išlaikymo vaikui. Analizuojant vaiko poreikių pagrįstumą, visų pirmiausia pastebėtina, kad ieškovės darbinės pajamos per mėnesį sudaro maždaug 300 Eur, dar 200 Eur, kaip nurodė pati, gauna iš fotografijų. Ieškovė išlaiko du vaikus, todėl vienam asmeniui tenka maždaug po 170 Eur. Akivaizdu, jog ieškovė neturi realių finansinių galimybių patenkinti poreikių, nurodytų vaiko poreikių tenkinimo lentelėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams skiriama suma yra žymiai mažesnė nei nurodoma teismui. Ieškovė nurodo, kad jos tėvai padeda išlaikyti vaiką, tą posėdžio metu patvirtino liudytojai P. J. ir L. J.. Atsižvelgiant į tai, byloje negali būti paneigtas ir faktas, kad seneliai iš dalies padeda ieškovei auginti sūnų. Tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog byloje nėra konkrečių duomenų, kiek seneliai kas mėnesį prisideda prie anūko išlaikymo. Taigi ieškovės nurodoma 800 Eur suma skiriama vaiko išlaikymui per mėnesį vertintina kritiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškove gyvena šalių nepilnametis vaikas A. M., ieškovės nepilnametė dukra K. bei ieškovės tėvai. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad sunku nustatyti, kiek yra skiriama vaiko daliai dėl komunalinių mokesčių, nes gyvena kartu su savo tėvais, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas, namas yra labai didelis, mokesčiai už būstą skaičiuojami metų laikotarpiui. Byloje pateikta, kad būstui, adresu (duomenys neskelbtini), už periodą nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., komunaliniai mokesčiai yra 6307,40 Eur (elektra, vanduo, televizija, internetas, atliekų išvežimas, dujos). Teismas pastebi, kad šiuo atveju nėra galimybės optimaliai paskaičiuoti vaiko daliai tenkančio išlaikymo už komunalinius mokesčius, nes adresu (duomenys neskelbtini), kur nepilnametis vaikas gyvena, taip pat yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos, būstas yra labai didelės kvadratūros, o byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti komunalinių mokesčių dydį vienam asmeniui. Todėl, atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo pricipus, bei įvertinus rinkoje vyraujančius komunalinių mokesčių dydžius, darytina išvada, kad 50 Eur komunaliniai mokesčiai skirti vaiko išlaikymui yra protingi ir atitinka vaiko poreikius.

Iš pateiktos vaiko išlaidų lentelės matyti, kad vidutiniškai per mėnesį ieškovė skiria 90 Eur vaiko aprangai, 77 Eur avalynei, 52 Eur viešam maitinimui, 140 Eur maistui, 70 Eur degalams. Ieškovė byloje pateikė banko sąskaitos išrašus, kurie įrodo, kad buvo perkamas maistas, valgyta viešose maitinimosi įstaigose, pirkti rūbai, avalynė, piltas kuras, pirktos priemonės automobiliui ir kt. Tačiau, išanalizavus pateiktus bankų sąskaitų išrašus, matyti, kad išleistos pinigų sumos minėtoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, neatitinka ieškovės deklaruojamas vaiko poreikių išlaidas. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad trijų mėnesių laikotarpyje ieškovė vaikui vidutiniškai išleido 20 Eur avalynei ir aprangai, 60 Eur maistui ir maitinimui viešose vietose, 30 Eur kurui. Pastebėtina, kad teismas atliko paskaičiavimus, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos, nurodytos banko sąskaitų išrašuose, tenka ne tik šalių nepilnamečiam sūnui, taip pat jos priskiriamos ir ieškovės bei jos nepilnametės dukros poreikių tenkinimui. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė kiekvieną mėnesį perka vaikui rūbus bei avalynę už 167 Eur, kas per metus sudarytų 2 004 Eur. Nors visuotinai žinoma, kad avalynės bei aprangos kainos šiuo metu Lietuvos rinkoje yra gana didelės, tačiau manytina, kad tokia suma (2 004 Eur per metus) septynmečio vaiko aprangai yra neadekvati esamai situacijai, jo amžiui. Taip pat pastebėtina, kad septynių metų vaiko maitinimui per mėnesį skiriama 192 Eur suma yra neproporcingai didelė jo amžiaus vaikui. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad jos automobilis naudoja daug kuro sąnaudų, tačiau iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad ieškovės piniginės lėšos, leidžiamos degalams, vienam asmeniui neviršija 30 Eur. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias kainas, 50 Eur avalynei bei drabužiams, 120 Eur maistui, 20 Eur viešam maitinimui ir 30 Eur kurui yra pakankamos sumos vaiko poreikiams tenkinti.

Ieškovės pateiktoje vaiko išlaidų lentelėje taip pat nurodyta, kad išlaidos vaistams/vitaminams sudaro 37 Eur, higienos priemonėms – 35 Eur, buitinėms/cheminėms priemonėms/vaiko kambario priežiūrai – 45 Eur. Iš byloje pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo įsigytas pirkinys iš Eurovaistinės už 23,26 Eur, 2019 m. rugpjūčio 17 d. pirkinys iš Eurokos už 5,53 Eur, 2019 m. rugpjūčio 21 d. pirkinys iš Eurokos už 21,92 Eur, tačiau pastebėtina, kad iš jų nėra aišku, kad pirktos prekės butų skirtos būtent šalių nepilnamečiam vaikui. Kita vertus, nors prekės ir būtų skirtos sūnui, tačiau vidutinė jų suma tikrai nesudarytų ieškovės poreikių lentelėje nurodytų sumų. Taigi, teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomas išlaidas ir daro išvadą, kad 20 Eur suma vaistams/vitaminams, 10 Eur suma higienos priemonėms, 10 Eur suma buitinėms/cheminėms priemonėms/vaiko kambario priežiūrai yra optimalios vaiko poreikiams, juolab, kad byloje nėra duomenų apie vaiko specialius poreikius sveikatos atžvilgiu.

Kritiškai teismas vertina ir ieškovės nurodytas papildomas išlaidas vaiko darželiui, išlaidas knygoms/žaislams/lavinimosi priemonėms, laisvalaikio išvykoms/dienos stovykloms/gimtadienių šventėms, internetui. Nors iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad galimai yra perkamos dovanos iš BODY SHOP, lankytas Dino parkas, eitą į kiną, tačiau išlaidos už dovanas ir vaiko veiklą yra kur kas mažesnės negu nurodo ieškovė vaiko poreikių lentelėje. Suprantama, kad vaikui turi būti perkami žaislai, lavinimosi priemonės, knygos, suteikta prieiga prie interneto, renkami papildomi darželio mokesčiai, tačiau išlaidų sumos turi būti protingos ir atitikti tėvų finansines galimybes. Kita vertus, abejotina, ar 32 Eur papildomas išlaidas vaiko darželiui, 53 Eur išlaidos knygoms/žaislams/lavinimosi priemonėms, 83 Eur išlaidos laisvalaikio išvykoms/dienos stovykloms/gimtadienių šventėms, 17,90 Eur išlaidos internetui yra būtinos tokio amžiaus vaikui, todėl manytina, kad 20 Eur papildomos išlaidos vaiko darželiui, 20 Eur išlaidos knygoms/žaislams/lavinimosi priemonėms, 40 Eur išlaidos laisvalaikio išvykoms/dienos stovykloms/gimtadienių šventėms, 7 Eur internetui būtų pakankama suma. Pažymėtina, kad ieškovė byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių apie vaiko stovyklas, išvykas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovė posėdžio metu nurodė, kad vaikas naudoja asmeninį internetą, tačiau iš byloje pateiktos informacijos apie komunalinius mokesčius namui, esančiam (duomenys neskelbtini), matyti, jog į juos yra įskaičiuojamas ir internetas. Taip pat pastebėtina, jog nėra racionalu 7 metų vaikui naudoti 17,90 Eur kainuojantį internetą.

Ieškovė į bylą pateikė Klaipėdos lopšelio-darželio 2019 m. kovo 21 d. raštą, patvirtinantį, kad A. M. pradėjo lankyti darželį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Ikimokyklinę grupę pradėjo lankyti nuo 2018 m. rusėjo 1 d. Šiuo metu vaikas lanko priešmokyklinę grupę. Iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti kad vidutiniškai yra mokama 60 Eur už darželį. Taip pat byloje pateikta: sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad A. M. lanko Fitneso ir Aerobikos sveikatingumo sporto užsiėmimus; (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad A. M. lanko šokių užsiėmimus du kartus savaitėje, mokestis 38 Eur. Byloje pateiktas stomatologo, gydytojų įrašai, įrodantis vaiko lankymąsi pas odontologą. Pateikti apmokėjimai už stomatologas paslaugas 50 Eur, 115 Eur, 95 Eur sumoms. Atsakovas atsiliepime ginčijo vaiko išlaidas už darželį, išlaidas stomatologui, tačiau pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys, kurie parvirtina, jog buvo patirtos išlaidos už stomatologo paslaugos bei yra mokamas mokestis darželiui (šiuo metu A. M. yra priešmokyklinėje grupėje), todėl šie duomenys paneigia atsakovo teiginius dėl neva nepagrįstų išlaidų. Būtina pažymėti ir tai, kad vaiko apsilankymai pas stomatologą buvo epizodiniai, tą patį posėdžio metu nurodė ir ieškovė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ateityje vaikas taip pat profilaktiškai tikrinsis dantis, į tai, kad galimai atsiras daugiau neplanuotų išlaidų dėl vaiko sveikatos, yra protinga vaiko poreikių tenkinimui skirti 28 Eur tokiems atvejams. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytos 65 Eur išlaidos už darželio mokestį, 28 Eur už stomatologo paslaugas, 38 Eur ugdomoji veikla/sporto užsiėmimai yra pagrįstos.

Įvertinęs kitas vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas (kirpykla 12 Eur), teismas daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Taigi teismas, įvertinęs tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių tenkinimą, tai, kad nenustatyta, jog vaikui reikalingi ypatingi poreikiai, įvertinęs pateiktą poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, jog 540 Eur (darželio mokestis – 65 Eur, darželio papildomos išlaidos – 20 Eur, kirpykla – 12 Eur, stomatologo paslaugos – 28 Eur, vaistai/vitaminai – 20 Eur, apranga ir avalynė – 50 Eur, viešas maitinimas – 20 Eur, knygos/žaislai/lavinimosi priemonės – 20 Eur, maistas – 120 Eur, higienos priemonės – 10 Eur, buitinės/cheminės priemonės/vaiko kambario priežiūra – 10 Eur, ugdomoji veikla/sporto užsiėmimai 38 Eur, laisvalaikio išvykos/dienos stovyklos/gimtadienių šventės – 40 Eur, internetas – 7 Eur, kuras – 30 Eur, komunaliniai mokesčiai – 50) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal 2019 m. vasario 21 d. darbo sutartį dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, valandinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, už darbą šeštadieniais 5,50 Eur, o už darbą kitomis savaitės dienomis – 3,60 Eur. Už 2019 m. liepos mėn. ieškovei išmokėta 287,35 Eur, už 2019 m. rugpjūčio mėn. 261,74 Eur, už 2019 m. rugsėjo mėn. 128,88 Eur. Vidutinis darbo užmokestis 270 Eur. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad papildomai gauna 200 Eur už fotografijas. Ieškovės vardu registruotas automobilis HYUNDAY SONATA. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi dar viena nepilnametį vaiką dukrą K..

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena JAV. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje pardavėju. Savaitinis darbo užmokesti yra 424 JAV dolerių, kas per mėnesį sudaro 1696 JAV dolerių. Pagal 2014 m. gegužės 1 d. nuomos sutartį, nuomojasi būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis 900 JAV dolerių per mėnesį. Atsakovas turi dukrą I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sunų M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal 2009 m. lapkričio 3 d. JAV bankroto teismo sprendimą, byla Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas A. M. atleistas nuo prievolių vykdymo pagal JAV Bankroto kodekso 727 straipsnio 11 dalį.

Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovo teigimu, jo pajamos nėra didelės, jis moka 900 JAV dolerių būto nuomos mokestį, išlaiko savo vaikus I. ir M., dukra I. turi sveikatos problemų, nekilnojamojo turto neturi, todėl savo nepilnamečiam sūnui A. M. gali skirti tik 250 Eur išlaikymą

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra 1696 JAV dolerių. Atsakovo teigimu, jis 900 JAV dolerių sumoka nuomai, todėl jam lieka 796 JAV dolerių savo ir kitų savo vaikų išlaikymui, dėl ko jis iš esmės grindžia negalėjimą teikti šalių vaikui reikiamo išlaikymo dydžio. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis JAV gyvena su savo vaikų I. ir M. motina, todėl manytina, kad deklaruojamą nuomos mokestį turėtų mokėti abu vaikų tėvai, o tai kiekvienam sudarytų 400 JAV dolerių. Pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas. Posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas sveikatos problemų neturi. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas nurodo, jog jo gaunamos pajamos per mėnesį yra nepakankamos, tačiau jis advokatei sumokėjo 2 000 Eur už teisines paslaugas. Pripažintina, kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin gera, tačiau remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis labiau tikėtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei jis bando įrodyti. Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis yra panaši, todėl teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turi lygia dalimi prisidėti išlaikant vaiką, todėl iš atsakovo priteistina po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, duodamas išvadą, nurodė, kad atsakovas turėtų skirti 270 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat jo gimimo, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (CK 3.200 straipsnis), jog išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už paskutiniuosius trejus metus, ieškovės atstovas posėdžio metu patikslino, kad ieškovė prašo priteisti 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d (400 Eur x 36 mėn.). Atsakovas, nesutikdamas su keliamu reikalavimu, teigia, kad išlaikymą vaikui teikė, vaikui siuntė įvairius daiktus, drabužius, 2016 m. vasario mėn. nupirko ieškovei automobilį, pinigus, skirtus vaiko išlaikymui, taip pat perduodavo jo artimieji.

Teismas pastebi, kad nors atsakovas byloje nepateikė svarių įrodymų, pagrindžiančių jo teiktą išlaikymą vaikui būtent nuo 2016 m. birželio 1 d., o tik teigė, kad pinigai buvo perduoti per artimuosius ar jo paties, tačiau ieškovė byloje taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokias išlaidas patyrė išlaikant vaiką. Pastebėtina, jog paprastai tais atvejais, kai šeimoje nekyla konfliktinių situacijų, nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą, todėl šiuo atveju byloje vertinami šalių ir liudytojų paaiškinimai, ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2015 m. gruodžio 12 d. transporto priemonės pardavimo sąskaitą atsakovas A. M. ieškovei A. J. pardavė automobilį HYUNDAY SOANTA už 5 200 JAV dolerių. Transporto priemonės pardavimo sąskaitoje nurodyta, kad pardavėjas gavo apmokėjimą iš pirkėjo ir šiuo perleidžia šios transporto priemonės nuosavybės teises pirkėjui. Ieškovės vardu registruotas automobilis HYUNDAY SOANTA, pirmoji registracijos Lietuvoje data 2016 m. kovo 8 d. Taip pat atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo brolis M. M. po kelių mėnesių, t. y. po to kai atsakovas išsiuntė ieškovei automobilį, davė ieškovei 2 500 Eur.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, teigdamas, jog nupirko ieškovei automobilį ir taip teikė išlaikymą vaikui, nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog šalys buvo sudariusios tokį susitarimą, jog ieškovei pirktas automobilis yra skiriamas būtent vaiko išlaikymui, juolab, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyt, kad ieškovė pati pirko automobilį iš atsakovo (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, nors atsakovas ieškovei ir būtų nupirkęs automobilį, labiau tikėtina, kad automobilis būtų traktuojamas kaip dovana ieškovei, kas nėra laikytina vaiko išlaikymu. Pažymėtina, kad pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kaip jau nustatyta, atsakovas 2016 m. pradžioje nupirko ieškovei automobilį, po kelių mėnesių, atsakovo teigimu, jo brolis ieškovei davė 2 500 Eur. Pastebėtina, kad byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio d. iki 2019 m. gegužės 31 d. laikotarpį, vadinasi atsakovo pirktas (dovanotas) automobilis ir galimai perduota 2 500 Eur suma nepatenka į laikotarpį, už kurį prašomas priteisti įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui, todėl, teismo vertinimu, atsakovas negali šiais įrodymais grįsti teiktą vaikui išlaikymą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio d. iki 2019 m. gegužės 31 d.

Atsakovo teigimu, 2017 m. vasario 2 d. jis pats, būdamas Lietuvoje, davė ieškovei 4 000 Eur grynais bei vėliau perdavė 500 JAV dolerių, 2017 m. atsakovo draugas R. S. perdavė ieškovei 2 000 Eur, o 2018 m. balandžio mėn. atsakovas vėl buvo Lietuvoje ir davė ieškovei 2 000 Eur. Taip pat atsakovas nurodo, jog pinigus perduodavo ir jo (atsakovo) brolis.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo duotus pinigus ieškovei. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog 2017 m. vasario 2 d. davė ieškovei 4 000 Eur grynais bei vėliau perdavė 500 JAV dolerių, o 2018 m. balandžio mėn. atsakovas, vėl būdamas Lietuvoje, davė ieškovei 2 000 Eur. Byloje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Be to, net jei vertinti, kad pinigai buvo perduoti, nėra pateiktą jokių šalių susitarimo, kad tai išlaikymas vaikui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas skyrė išlaikymą vaikui.

Priešingai vertintini pinigų perdavimo faktai, kuriuos atliko atsakovo brolis ir draugas. Posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad ieškovei perduodavo įvairias sumas: ir 2 500 Eur, ir 1 500 Eur, 1 000 Eur. R. S. posėdžio metu paliudijo, kad 2017 m. gegužės mėn. ieškovei perdavė atsakovo duotus pinigus 2 000 Eur, atsakovas 2 000 Eur perdavė jam, kai jis atsakovą lankė JAV, pinigai buvo perduoti grynais. Pinigus perdavė degalinėje. Teismo vertinimu, nors ieškovė neigia gavusi pinigus, tačiau liudytojų paaiškinimai, teikti posėdžio metu, buvo nuoseklūs bei logiški, todėl yra labiau tikėtina, kad pinigai ieškovei buvo perduoti. Iš byloje pateiktų ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų 2017 m., matyti, kad šalių santykiai buvo šilti, paremti abipusiu bendradarbiavimu, kontaktavimu, ieškovė prašydavo atsakovo, kad jai nupirktų kvepalus, veidrodėlį mašinai, kabelius telefonui. 2017 m. balandžio 4 d. ieškovė rašė atsakovui „Stai apie šituos as snekejau, kuriu labai labai noriu „Mon Paris“ eau de Parfum. Yves Saint lLaurent firmos. Aciu tau labai“. 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovė rašė atsakovui „A., veidrodėlis keleivio puses, kvepalai mylimajai ir kabeliai telefonui, kad su tavim konektinti kiekviena diena Chmokis tau visur!!!“. Atsižvelgiant į tokius byloje nustatytus šalių santykius, teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, jog tikėtina, kad ieškovei buvo perduoti pinigai, tačiau labiau tikėtina, kad liudytojų perduoti pinigai ieškovei buvo kaip dovana ar kitos paskirties piniginės lėšos, todėl jų negalima traktuoti kaip vaikui skirtą išlaikymą.

Byloje pateikti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai. 2017 m. birželio 11 d. ieškovė rašė atsakovui „A., A. batu dydis US 10 (Eur 28), ugis 111cm dabar. As pagalvojau, jei gali tu jam dar kokius džinsus paziurek, nes nebeturim. O K. mano 138-140cm kažkur. Aciu tau uz tavo geruma“. Taigi matyti, kad ieškovė atsakovo prašė vaikui atsiųsti rūbų. Atsakovas, teigdamas, kad išlaikė vaiką, nurodė, jog pirko rūbus ir kitus daiktus. To posėdžio metu neginčijo ir ieškovė bei liudytoja L. J., nurodydamos, kad atsakovas kelis kartus yra atsiuntęs vaikui rūbų. Taigi, iš nurodytų duomenų matyti, atsakovas kelis kartus pirko sūnui rūbus, tačiau teismas pažymi, kad toks epizodinis rūpinimasis vaiku ir tam tikrų prekių nupirkimas vaikui, negali būti laikomas pakankamu ir tinkamu išlaikymo vaikui teikimu. Pastebėtina, kad augantis vaikas privalo būti tinkamai ir pilnavertiškai aprūpintas, neužtenka, kad jis būtų tik aprengtas.

Kaip jau minėta, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pirktas automobilis ir 2 500 Eur atsakovo brolio galimai perduoti pinigai nėra įskaitytini į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, į tai, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovei perdavė pinigus, o atsakovo artimųjų perduotos lėšos ir atsakovo pirkti rūbai bei daiktai nėra laikytini kaip vaiko išlaikymas, teismas konstatuoja, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. tinkamai nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį sunų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. (400 Eur x 36 mėn.), laikydama, kad išlaikymas už paskutinius tris metus turėjo būti teiktas po 400 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad taip pat ieškovė pripažino, kad atsakovas jai buvo davęs 200 Eur vaiko išlaikymui, todėl ta suma turtėtų būti išminusuojama. Pastebėtina, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vaikui nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo skiriamas tokio dydžio išlaikymas, o tik deklaratyviai pateikė išlaikymo apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad įsiskolinimas paskaičiuotas 36 mėn. laikotarpiui po 400 Eur. Kadangi atsakovė neįrodė vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiui, juolab, kad pats teismas nustatė, kad vaiko poreikiai nesudaro 800 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principus, į tai, kad pati ieškovė pripažino, kad atsakovas jai buvo davęs 200 Eur vaiko išlaikymui, iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., kuris sudaro 6 870 Eur, skaičiuojant pagal tuo metu galiojusį MMA (175 Eur + 190 Eur x 18 mėn. + 200 Eur x 12 mėn. + 215 Eur x 5 mėn. – 200 Eur) (CK 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą, ieškovės atstovas posėdžio metu iš esmės neprieštaravo sprendimo išdėstymui.

CPK 284 straipsnis numato, jog teismas dalyvaujančių asmenų prašymu, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą gali atidėti arba išdėstyti. Priimdamas sprendimą teismas turi pareigą atsižvelgti į abiejų šalių interesus, turinę abiejų šalių padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytą šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, tačiau taip pat siekdamas nepažeisti ieškovės interesų, daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir teismo sprendimo įvykdymą dėl 6 870 Eur išlaikymo įsiskolinimo išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš dalies tenkinus (71,96 proc.) ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 359,80 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina 560 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistina 303 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su motina A. J..

Priteisti iš atsakovo A. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) išlaikymą sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 31 d., iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti A. J..

Priteisti iš atsakovo A. M. 6 870 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą išdėstant 24 mėn. laikotarpiui, pradedant mokėti po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kiekvieną mėnesį mokant po 286,25 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus dvidešimt penkis centus).

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei A. J. 359,80 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovui A. M. 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. 303 Eur (tris šimtus tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.