Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-7 netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 91-7 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis buvo įpareigotas nedaryti teisės aktų pažeidimų, ieškoti galimybių įsidarbinti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, ką jis ir vykdo. Dirbti jis negali dėl sveikatos būklės, tačiau laisvėje jį priims į darbą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sėkmingai užbaigė intervencinę grupę, skirtą nuteistiesiems, turintiems problemų dėl alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 91-7 nutarta netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 63 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano ir Komisijos skirtų rekomendacijų, nėra pastebima pažanga akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 3 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 16 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 23 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. sausio 23 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. J. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. J. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, A. J. nustatoma vidutinė – 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kas, teismo nuomone, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nurodė, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesiekė įsidarbinti. Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistieji neįgalieji, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų (Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 2 dalis). Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų – 2020 m. sausio 20 d. bei 2020 m. sausio 24 d. medicininių pažymėjimų (b. l. 3, 4), medikų išvadoje nurodoma, jog nuteistasis yra nedarbingas dėl lėtinių susirgimų, todėl teismas sprendžia, jog nuteistasis nedirba pataisos įstaigoje dėl objektyvių priežasčių – nedarbingumo, todėl Komisijos padaryta išvada, jog nuteistasis nesiekė įsidarbinti ir todėl nevykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano ir Komisijos skirtų rekomendacijų, nepagrįsta.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, už ką jam buvo skirta griežta drausminė nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriaus, ir nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju A. J. elgesys viso bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant taipogi į tai, jog nuteistasis nuteistas už smurtinį nusikaltimą, tačiau ir bausmės atlikimo metu naudojo smurtą pareigūnų atžvilgiu (kratos metu buvo grubus, rankas stipriai pastūmė pareigūną, ranka trenkė kitam pareigūnui), leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesio tinkamai nekoreguoja ir kas leidžia abejoti probacijos efektyvumu.

Šią išvadą, teismo įsitikinimu, taip pat betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami net septyni A. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys, nuostatos, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, savivertė yra aukšta ir neturinti realaus pagrindo, savianalizė paviršutiniška; nuteistasis nesugeba įvardinti nei teigiamų, nei neigiamų savo asmenybės pusių, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo; savitvardos problemų galvoja, kad neturi, tačiau savitvardą yra praradęs ne kartą ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio ją praras vėl; kalbant apie esamas problemas nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu; didžiausia problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo; dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, patėvio provokuojantį elgesį, linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę; apie ateities tikslus kalba labiau abstrakčiai, nei konkrečiai; negali ir nesistengia suprasti kitų žmonių požiūrį, kai jo prašoma tai padaryti; linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu; yra stebima kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų – nuteistasis priežiūrą suvokia vien kaip baudžiantį procesą be jokios naudos sau, nemato reikalo savo elgesį suvaržyti dėl naudos kitiems, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sumažėjo tik dvejais balais, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro 13 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo A. J. skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-7 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis skunde taip pat prašo likusią laisvės atėmimo bausmės dalį perkelti jį atlikti į Pakelės namus ar taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau nagrinėjimu atveju, teismui yra skundžiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurį išnagrinėjęs teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Todėl galimybės spręsti nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą, teismui nagrinėjant skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įstatymas nenumato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-7 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.