Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio(kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) (toliau – A. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 91-147, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 4 metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendis pakeistas nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistajam paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. vasario 11 d., jos pabaiga – 2021 m. vasario 9 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nuteistojo A. J. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas.

5. Nuteistasis A. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21d. ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nuteistasis A. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (72 balai pagal OASys), tačiau jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš šių balų statiniai veiksniai sudaro 50 balų, jų sumažinti nėra galimybės, tačiau gali tik blogėti, o kintantys veiksniai – 22 balai ir galimybė juos mažinti yra.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis stengiasi vykdyti individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: lanko užsiėmimus pas psichologus, atvirus anonimių alkoholikų užsiėmimus, asociacijos „Kelias į laimę“ projektą „Harmonija muzikoje ir dvasioje“. Nuteistasis yra vieną kartą baustas drausmine tvarka už tai, kad kratos metu pas jį rasta ir paimta 15 g. tabako. A. J. minėtos kratos metu buvo grubus, ranka pastūmė pareigūną, ranka kitam pareigūnui trenkė. Nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui, jo požiūris į darbą yra neigiamas. Nors jis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau turi per mažai santaupų, bet kokioms didesnėms išlaidoms. A. J. neturi specialių finansinių planų, kurių pagrindu galėtų susidoroti su netikėtomis problemomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 13520,33 Eur, tačiau yra išskaičiuota tik 47,87 Eur. Laisvėje jis dažniausiai būdavo nedirbantis, įdarbinimo laikotarpiai būdavo atsitiktiniai. 2019 m. vasario 13 d. A. J. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti įskaitą.

10. Abejonių A. J. pasiruošimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti kelia jo mąstymas ir elgesys – nors nuteistojo bendravimo įgūdžiai yra pakankami, tačiau jis bendrauja uždarai, nenoriai. Teigia, kad nusikalto neplanuodamas. Į problemas jis įsivelia dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas iš jų nepasimokydamas iš patyrimo. Galvoja, kad savitvardos problemų neturi, tačiau ne kartą yra ją praradęs, taip pat išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio vėl gali ją prarasti. A. J. mano, kad neturi kokių nors problemų, kurių negalėtų pats išspręsti, ypač tokių, kurios susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Didžiausia problema nuteistajam yra tai, kad jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis nesupranta, kad prie šios problemos atsiradimo prisidėjo jis pats. A. J. teigia, kad tikrų draugų neturi, su kitais bendrauja palaikydamas paviršutiniško pobūdžio santykius. Spręsdamas savo problemas nuteistasis elgėsi nusikalstamai, naudojo smurtą, dėl problemų su teisėsauga yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, patėvio provokuojantį elgesį, vengia prisiimti asmeninę atsakomybę. A. J. elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas neigiamas pasekmes, tačiau tikėjosi, kad jam pasiseks ir nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės. Apie ateities tikslus kalba labiau abstrakčiai nei konkrečiai. Nuteistasis negali ir nesistengia suprasti kitų žmonių požiūrio, kai jo prašoma tai padaryti. A. J. linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, tačiau jo savianalizė yra paviršutiniška, nesugeba vertinti savo nei teigiamų, nei neigiamų asmenybės pusių. Nuteistasis teigia, kad yra save žalojęs ir bandęs nusižudyti.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. J. skundą, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.