Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo netaikyti A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam skirtas laisvės atėmimas 4 metams. 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir A. J. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 9 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2020 m. liepos 23 d.) - 6 mėnesiai 16 dienų.

3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis A. J. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 61 balą, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, Komisijos nutarimą, Socialinio tyrimo išvadą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingas išvadas, jog A. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šioje bausmės vykdymo stadijoje negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais A. J. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, buvo vieną kartą paskatintas, reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais, išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja įsidarbinti. Atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, lankė užsiėmimus pas psichologus, taip pat, baigė anoniminių alkoholikų prevencinę programą. Tačiau vien tai, kad A. J. dalyvavo kai kuriuose įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

10. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (61 balai). Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 50 vertintini kaip statiniai, taip pat, išlieka 11 dinaminių veiksnių, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Pažymėtina ir tai, jog nuo paskutiniojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik dvejais balais, kas tik patvirtina, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu A. J. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo, yra ne kartą praradęs savitvardą, tačiau nemano, kad turi problemų, kurių nesugebėtų išspręsti. Didžiausia problema asmeniui yra tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis kaltę dėl nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, taip vengdamas prisiimti asmeninę atsakomybę. Apie ateities planus nuteistasis kalba daugiau abstrakčiai nei realiai. Svarbu ir tai, kad pakartotinio įvertinimo metu buvo stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos – nuteistasis priežiūrą suvokia vien kaip baudžiantį procesą be jokios naudos. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo A. J. pakartotinio nusikalstamumo riziką: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Tuo tarpu pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių nėra nustatyta. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nors nuteistasis teigia, kad supranta alkoholio žalą, anksčiau dėl to turėjo problemų, tačiau pažymėtina, kad asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Visgi, išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti ir tai gali paskatinti asmenį pakartotinai nusikalsti, tuo labiau, kad ankstesni nusikalstami veiksmai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 27 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Taigi, skundo nagrinėjamo metu nuteistasis turi galiojančią drausminę nuobaudą. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu nepasižymėjo. Paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju A. J. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu.

12. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai. Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 13 649,81 Eur, tačiau nuteistasis šiuo metu yra išmokėjęs tik 457,30 Eur. Žinodamas apie turimus finansinius įsipareigojimus, nuteistasis nedirba ir ieškinio padengti nesistengia. Nors nuteistajam nustatytas dalinis darbingumas, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistasis visiškai negali dirbti, tuo labiau, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, planuoja susirasti darbą. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. J. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. J. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. (A. J.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.