Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą, kurioje A. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2018 m. vasario 11 d. apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kartu su juo gyvenančiam patėviui K. M. vieną smūgį virtuviniu peiliu į pilvo pakrūtininę sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo pakrūtinio srities žaizdą su krūtinplėvės bei širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimais, lydimą kraujo išsiliejimo į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes su kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimu ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė K. M. sveikatą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad bute, esančiame Vilniaus rajone Valčiūnų kaime tarp jo ir patėvio K. M. buvo kilęs konfliktas kurio metu jis peiliu dūrė nukentėjusiajam. Nors paties dūrio dėl šoko būsenos nepamena, tačiau konflikto metu turėjo peilį rankoje, ir kiti asmenys patėvio sužaloti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kaltinamojo parodymų patikrinimą vietoje, A. J. patvirtino sužalojęs savo patėvį (t.2,b.l.48).

Nukentėjusysis K. M. parodė, kad būnant bute dėl jam nežinomos priežasties būdamas girtas kaltinamasis jam vieną kartą dūrė peiliu į krūtinę ir sužalojo, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje.

Liudytojas R. R. parodė, kad jis buvo bute kartu su kaltinamuoju ir matė, kaip kaltinamasis grįžęs iš kito kambario pasakė, kad padūrė patėvį ir liepė kviesti greitąją pagalbą. Po to liudytojas matė, kaip nukentėjusysis K. M. gulėjo kruvinas ir dejavo.

Liudytojas T. P. parodė, kad jis kaip policijos darbuotojas pagal iškvietimą po įvykio buvo nuvykęs į butą Geležinkeliečių gatvėje, ir jame buvusi kaltinamojo motina N. M. sakė, kad kaltinamasis įvykio dieną girtavo, tarp jo ir patėvio kilo konfliktas ir ji po kurio laiko pamatė sužalotą K. M.. Tai, kad kaltinamasis sužalojo K. M. patvirtino ir patvirtino ir tuo metu bute buvęs kitas asmuo.

Liudytojas O. A. parodė, kad jis kaip policijos darbuotojas buvo nuvykęs į butą kuriame buvo sužalotas K. M. Bute matė šį nukentėjusįjį sužalotą į pilvą. Kaltinamasis prisipažino, kad jis peiliu sužalojo savo patėvį kilusio konflikto metu. Kaltinamasis buvo neblaivus ir agresyvus. Bute buvo rastas peilis.

Byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint butą, esantį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), jame buvo rastas megztinis ir marškinėliai su panašiais į kraują sutepimais ir audeklo pažeidimais ir maišas kuriame buvo virtuvinis peilis su panašiais į kraują sutepimais. Panašūs į kraujo pėdsakai buvo aptikti ir kambaryje šalia virtuvės (t.1.b.l.84-111).

Daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėtas įvykio bute rastas virtuvinis peilis (t.1.b.l.30).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad K. M. buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo pakrūtinio srities žaizda su krūtinplėvės bei širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimais, lydima kraujo išsiliejimo į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes su kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimu. Sužalojimas padarytas duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, neužilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio (atsivėrusios į krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo padarymo galimybė nurodytu laiku įduriant peiliu neatmetama. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kartotino traumavimo požymių pilvo žaizdoje nekonstatuota. Sužalojimas padarytas duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu galimai peiliu, tačiau kokiu konkrečiai pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. (t.1., b. l. 162-163).

Tokiu būdu byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. J. tyčia peiliu suduodamas smūgį savo patėviui K. M. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, todėl jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str.2 d. 3 p., nusikaltimas įrodytas.

Kaltinamasis A. J. taip pat kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti žmogų: 2017-12-17 apie 18 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą su savo motina N. M., vartojo jos atžvilgiu keiksmažodžius, grasino sumušti, o nukentėjusiajai pasakius, kad kreipsis į policiją, atbėgo į virtuvę, griebė virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje, grasino ją nužudyti, kas sudarė N. M. realų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ir sveikatos, t. y. pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas laiko, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad buvo padaryta veika turinti šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo požymių.

Kaltinimas remiamas N. M. pareiškimu policijai apie tai, kad kaltinamasis ją peiliu grasino nužudyti (t.1, b.l.11), bei jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (t.1,b.l.168), taip pat policijos darbuotojų V. O. ir D. M. parodymais, kurie pagal iškvietimą buvo nuvykę į butą ir jiems N. M. sakė, jog jai buvo grasinama peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo apžiūrėtas peilis (t.1, b.l.30), Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (t.1, b.l. 36).

Šie surinkti įrodymai nėra pakankami laikyti, kad buvo padarytas grasinimas nužudyti.

Kaip matyti iš šių surinktų duomenų, kaltinimas grindžiamas N. M. parodymais ir tik jais paremtais kitų asmenų parodymais. Kiti asmenys įvykio nematė ir jo patvirtinti negali. Kitų objektyvių įrodymų nėra. Byloje esantis Bendrojo pagalbos centro įrašas nepatvirtina, kad N. M. skambindama į šį centrą nurodė, kad grasinama ją nužudyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme neigė grasinęs nužudyti savo motiną. Nukentėjusioji N. M. teisme pakeitė parodymus ir nurodė, kad kaltinamasis jai negrasino, peilio neturėjo, tik eilinį kartą būdamas girtas nesąmoningai kalbėjo tame tarpe ir gąsdindamas, ji tokių kaltinamojo grasinimų nebijojo, nes žinojo, kad kaltinamasis jai nieko nepadarys, nes yra nuo jos priklausomas, nukentėjusioji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis būdamas neblaivus ne kartą elgėsi agresyviai, turi psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau iki inkriminuojamo grasinimo dienos jis motinos atžvilgiu smurto veiksmų, kurie galėtų būti pagrindu laikyti, jog grasinimas nužudyti bus realiai įvykdytas, neatliko, todėl laikytina, kad nukentėjusiosios aiškinimas, jog ji neturėjo realaus pagrindo manyti, kad grasinimai bus įgyvendinti, neturėjo, yra nepaneigtas.

Esant tokiems duomenims, laikyti, kad remiantis nenuosekliais N. M. parodymais bei iš šių parodymų išvestiniais kitų asmenų parodymais galima tvirtinti, kad inkriminuojamas grasinimas nužudyti yra patvirtintas neginčytinais įrodymais, pagrindo nėra, todėl kaltinamasis A. J. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti šiame straipsnyje numatytos veikos požymių.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę A. J. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka (t.2, b.l.69,84), padarė labai sunkų nusikaltimą būdamas neblaivus, todėl jam skirtina griežta reali bausmė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 5950 eurų priteisimo už K. M. gydymą patvirtintas byloje esančiais dokumentais (t.2,b.l.24), todėl jis tenkintinas priteisiant šią sumą iš A. J.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301, 303-307 straipsniais,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018.11.15.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017.12.17. iki 2017.12.19. ir nuo 2018.02.11. iki 2018.11.15.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomosios priemonės suėmimo A. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš A. J. 5950 eurų (penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo naudai.

Daiktinius įrodymus: peilį, saugomą Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpose pagal 2017.12.21. kvitą BBB Nr.VRPK002685, peilį, drabužius, nuoplovas, skaitę, saugomus Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2018.06.14. kvitą BBB Nr.LS003271, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.