Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, gynėjams advokatams A. Ž., M. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 164 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tai yra pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą, kuriuo teismas priteisė mokėti lėšas nepilnamečio vaiko dukros U. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 litų, kas atitinka 115,85 eurų, kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise K. M. nuo 2012 m. gegužės mėnesio, laikotarpiu nuo 2012-06-28 iki 2012-12-14, dirbdamas(duomenys neskelbtini)”, nuo 2013-01-09 vykdantis individualią veiklą ir už tai gaudamas pajamas, išlaikymo U. M. neteikė ir tokiu būdu nemokėdamas teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui bei neteikdamas vaikui kitos būtinos materialinės paramos, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko 2016-03-01 susidarė 2806,33 eurų įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojos parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis M. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis yra dukters Ugnės tėvas. 2010m. lapkričio mėnesį, nutraukiant santuoką, buvo priteistas išlaikymas dukrai po 400 litų. Jis iki 2012 m. gegužės mėnesio mokėjo po 400 litų, pervesdamas pinigus į tetos sąskaitą, o ji persiųsdavo. Po to jis 2012 m. gegužės mėnesį pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini)ir bendrovė iš antstolio gavo laišką, kad reikia mokėti išlaikymą. Jis parašė darbdaviui sutikimą, jam iš darbo užmokesio išskaičiuodavo po 500 litų. Jo darbo užmokestis buvo 870 litų. Skolos galėjo būti 800 litų. Bendrovėje dirbo iki lapkričio mėnesio. Nuo 2013m. vasario mėnesio vykdo individualią veiklą. Išlaikymą mokėjo, yra davęs K. M. į rankas pinigus skirtus išlaikymui, po 400 litų. Davė nuo 2013m. iki 2015 m. Gal kokį mėnesį nebuvo davęs, bet kai susitiko su K. M., davė jai 800 litų už du mėnesius. Susitikus su K. M., ji pasakė, kad dukra ne jo, todėl jis tuo metu išlaikymo nemokėjo, laukė DNR ekspertizės. Kol vyko teismo procesas, išlaikymas nebuvo sustabdytas. Duodamas K. M. pinigus išlaikymui, jokio raštelio neėmė. Jam nedarbingumas nėra nustatytas. Kaltės nepripažįsta, nes kai jis kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir DNR ekspertizės atlikimo, K. M. labai supyko, sakė, kad parašys pareiškimą, kad jis neteikia išlaikymo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad davė po 400 litų K. M., nes tyrėjas buvo šiurkštaus elgesio. Apklausų metu gynėjas dalyvavo. Jis apie tai norėjo pasakyti teisme. Jis nuo 2013m. vykdo individualią veiklą-apdailos, lauko darbai. Uždirbo apie 2500 litų, mokėjo 400 litų išlaikymo, jam padėjo tėvai. 2014m. buvo panašios pajamos, 2015m-130 eurų. Mokesčių inspekcijai teikė 2014-2015m. deklaracijas.

Liudytoja K. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. Santuoka buvo sudaryta 2007 m., 2008-02-28 gimė duktė. Santuoka nutraukta 2010-11-04. Nutraukiant santuoką, priteistas išlaikymas mokėti dukrai po 400 litų kiekvieną mėnesį. Iš pradžių kaltinamasis išlaikymą mokėjo, o nuo 2012 m. nemoka. Kada ji kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo nemokėjimo, jau buvo susidaręs įsiskolinimas 1200 litų.Po to kaltinamasis išlaikymo neteikė, nes jam kilo įtarimas, ar dukra jo. 2015 m. po ekspertizės paaiškėjo, kad jis yra dukters tėvas, tai nuo tada kaltinamasis vėl moka išlaikymą ir susidariusią skolą. Kaltinamasis išlaikymą pervesdavo tetos A. T. vardu, dabar perveda savo vardu. Nuo 2013-01-09 iki 2016-03-01 kaltinamasis neteikė išlaikymo, ji pinigus gavo iš vaikų fondo. Dukters nelankė, kitokiu būdu jai išlaikymo neteikė. Grynųjų pinigų jai kaltinamasis nedavė.

2015-09-22 Marijampolės vyriausiame policijos komisariate gautas K. M. pareiškimas, jog M. M. nuo 2012 m. gegužės mėnesio vengia išlaikyti savo dukrą, skola yra 4518 eurų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 164 str. ( b.l. 1, t.1 ).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimu nutraukta K. M. ir M. M. santuoka sutuoktyinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią M. M. dukters Ugnės išlaikymui nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės moka po 400 litų kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta K. M. ( b.l.2-3, t.1).

Antstolė L U. D. 2015-08-31 pažymoje Nr.0050/00856 nurodė, kad 2015-08-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr.0050/12/00856 yra 2927,75 eurai ( b.l. 7, t.1).

Iš gimimo liudijimo kopijos seka, kad M. M. yra dukters U. M., gim. 2008-02-28, tėvas ( b.l.9, t.1).

Antstolė L U. D. 2015-10-13 informacijoje Nr. 0050/04/01634 nurodė, kad 2015-10-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas yra 3070,23 eurai ( b.l. 11, t.1).

Antstolė L U. D. 2016-03-18 informacijoje nurodė, kad 2016-03-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas yra 3222,33 eurai ( b.l. 18, t.1).

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-10-14 informacijoje Nr. (4.2) D2-23859 nurodė, kad 2013-04-29 į Fondo administraciją kreipėsi K. M. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo U. M., Fondo administracijos direktorius 2013-05-06 priėmė sprendimą Nr. V2-6332, kuriuo nusprendė Ugnei makarevičiūtei nuo 2013-04-29 iki 2013-04-30 išmokėti 3,77 eurų dydžio išmoką, o nuo 2013-05-01 kiekvieną mėnesį mokėti 56,48 eurų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą, išmokėta 1589,37 eurai. Skolininko M. M. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondue sudaro 1589,37 eurai ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko ( b.l.20-21, t.1).

UAB (duomenys neskelbtini)2016-03-10 pranešime nurodė, kad pagal vykdomąjį raštą Nr.2-5442-769 iš darbo užmokesčio iš skolininko M. M. buvo išskaičiuota ir pervesta į K. M. sąskaitą 1380 litų ( 399,68 EUR) ( b.l. 36, t.1).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartimi, tenkinant ieškovo M. M. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl tėvystės nuginčijimo paskirta teismo medicininė-genominė ekspertizė ( b.l.92-93, t.1).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-01-08 nutartimi, priėmus ieškovo M. M. atsisakymą nuo ieškinio, byla nutraukta, nutarties dėstomojoje dalyje nurodyta, kad 2015-12-10 gautas ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodoma, kad M. M. yra vaiko U. M. biologinis tėvas su 99,999 procentų tikimybe ( b.l.94-95, t. 1).

UAB (duomenys neskelbtini)2012-11-05 pažymoje nurodyta, kad M. M. mokamas 715 litų darbo užmokestis, pažymoje esanti skiltis dėl lėšų skirtų vaiko išlaikymui neužpildyta ( b.l.120, t.1).

Nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus rodo, kad A. T. pervedė po 350 litų 2010-10-24, 2010-09-15,2010-08-08 ir po 400 litų 2010-11-21, 2010-12-12, 2011-02-20, 2011-07-26, 2011-06-26, 2011-05-16, 2011-10-29, 2011-10-02, 2011-08-29, 2012-01-30, 2011-12-28, 2011-11-28, 2012-05-04, 2012-04-02, 2012-02-27 ( b.l.109-115, t.1). Taip pat grynųjų pinigų pervedimai antstolei ( b.l.77-79), K. M. 2016-05-19 ( b.l.80), Vaikų išlaikymo fondui 2016-05-21 ( b.l.80), K. M. -300 eurų už teismo išlaidas ( šis pervedimas nėra rašytinis įrodymas šioje byloje, nes Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi iš M. M. buvo priteista 300 eurų teismo išlaidų K. M. naudai ( b.l.94-95, t.1), 2016-02-11 -116 eurų vaiko išlaikymui už 2016m. sausio mėnesį ( b.l.83, t.2). Byloje pridėti grynųjų pinigų pervedimo kvitai po 2016-03-01, pervedimai padaryti Vaikų išlaikymo fondui ( b.l.82-84, t.2).

Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. M., turėdamas pareigą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-5442-769/2010 išlaikyti nepilnametę dukterį U. M., nuo 2012 m. gegužės mėnesio, laikotarpiu nuo 2012-06-28 iki 2012-12-14, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2013-01-09 vykdantis individualią veiklą ir už tai gaudamas pajamas, išlaikymo U. M. neteikė ir tokiu būdu nemokėdamas teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui bei neteikdamas vaikui kitos būtinos materialinės paramos, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko 2016-03-01 susidarė 2806,33 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamasis kaltę neigė, nurodydamas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra K. M. kerštas dėl civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo iškėlimo, be to, jis išlaikymą teigė, duodamas pinigus K. M. į rankas. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad vykstant teismo procesui dėl tėvystės nuginčijimo, jis sąmoningai nemokėjo išlaikymo, abejodamas savo tėvyste.

Liertuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnis numato, dėl kokių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Pradėti tirti nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str., nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas nėra būtinas. Be to, antstolė nurodė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, todėl tokia kaltinamojo versija atmestina.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas.

Antstolė L. U. D. 2012-08-08 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau-CPK) 651 str., priėmė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-12-08 vykdomąjį raštą Nr.2-5442-769/2010 ( b.l.14, t.2). CPK 626 straipsnyje numatytas privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas, o to paties kodekso 627 straipsnyje numatyta antstolio teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Todėl civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo iškėlimas nesuteikė kaltinamajam teisės nemokėti dukrai išlaikymo.

Antstolė L. U. D. 2016-05-17 pažymoje apie vykdymo eigą nurodė, kad 2012-08-23 į UAB (duomenys neskelbtini) išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas 2012-08-01 yra 1200 litų. Pažymoje nurodyta, kad 2015-08-31 gautas Editos Gaubienės advokatų kontoros advokato padėjėjos Rūtos Januškaitės pranešimas, kad K. M. išlaikymo pavedimai iš UAB (duomenys neskelbtini)atlikti 2012-09-13 400 litų, 2012-10-18-400 litų, 2012-11-14-400 litų, 2012-12-11-180 litų, 2012-12-14-249,90 litų ( b.l.16, t.2). Padaryti pinigų pervedimai vėlgi įrodo kaltinime nurodytus išlaikymo nemokėjimo laikotarpius nuo 2012m. gegužės mėnesio ir dirbant UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2012-06-28 iki 2012-12-14, nuo 2013-01-09. 2012-09-13 atliktas 400 litų pavedimas iš UAB(duomenys neskelbtini), ankstesnių pavedimų nėra, todėl akivaizdu, kad M. M. dirbdamas nuo 2012-06-28 mokėti išlaikymą pradėjo tik 2012-09-13. Iš rašytinių įrodymų seka, kad buvo mokama 400 litų be įsiskolinimo mokėjimo. Kaltinamasis 2013 metų individualios veiklos pajamų deklaravo gautas pajamas iš individualios veiklos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad sirgo, dėl ko nedirbo, negalėjo teikti išlaikymą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šios versijos jau nesilaikė, o aiškino, kad K. M. išlaikymą mokėjo, duodamas jai pinigus į rankas.

Byloje yra įtariamojo parodymai, pateikti Marijampolės AVPK ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui ( b.l. 106-108,t.1). Kaltinamasis nurodė, kad jo parodymus surašė gynėja dėl to, kad tyrėjas buvęs šiurkštus. Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nenumato gynėjui galimybės apklausti ginamąjį. Priešingai, BPK 64 straipsnis numato galimybę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmus, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaip seka iš kaltinamojo apklausos protokolų, visada apklausose dalyvavo gynėja ( b.l.97-101, 104-105, t.1, 67-68, t.2). Todėl kaltinamojo parodymus, kad jis mokėjęs išlaikymą, duodamas pinigus K. M. į rankas, vertinami kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, tokiais parodymais teismas nesivadovauja. Kad kaltinamasis turėjo galimybę teikti išlaikymą, tai yra turėjo pakankamai pajamų rodo ir duomenys dėl jo nubaudimo administracine tvarka : baustas 2012-09-04 administraciniu nurodymu dėl greičio viršijimo 300 litų bauda, kurią sumokėjo 2012-09-15, 2013-05-29 nutarimu pagal ATPK 124 str.5d. 700 litų ( 202 EUR) bauda, bauda sumokėta 2013-07-07, 2014-03-17 nutarimu pagal ATPK 127str.1d. 570 litų ( 165 EUR) bauda, bauda sumokėta 2014-04-29 ( b.l.42-46, t.1).

Atsižvelgiant į išdėstytus rašytinius įrodymus ir jų analizę, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaiką ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti gaudamas pajamas, teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką nevykdė, dėl to K. M. buvo priversta kreiptis į antstolius, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai; antstolei negalint iš M. M. išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, K. M. buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Kaltinamasis nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikui išlaikymo, tokių priežasčių byloje nenustatė ir teismas.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą veiką, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ( BK 54str. 2d.).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis nėra teistas ( b.l.41, t.1), baustas administracinėmis nuobaudomis ( b.l.42-46, t.1), SODRA informacija – nuo 2012-06-28 iki 2012-12-14 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2013-01-09 vykdo individualią veiklą ( b.l.53, t.1).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė. Nors byloje esantys rašytiniai dokumentai rodo apie kaltinamojo susirgimus ( b.l.72-75, t.2), tačiau jis vykdo individualią veiklą – apdailos darbai, kurie reikalauja pakankamo fizinio aktyvumo, todėl kaltinamojo sveikatos būklė netrukdys jam atlikti paskirtą bausmę.

Kaltinamajam kardomoji priemonė neskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254str.5d.,297 -298str.,301 - 308str ., teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir nubausti jį 6 ( šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Išaiškinti, jog viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas LR BK IX sk. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl pateisinamų priežasčių neišdirbus visų paskirtų viešųjų darbų, teismo sprendimu jų atlikimas gali būti pratęstas.

Asmeniui vengiant atlikti viešųjų darbų bausmę, bausmę vykdančioji institucija nuteistąjį įspėja dėl galimų pasekmių, jog toliau vengiant atlikti viešus darbus-jie gali būti kodekso nustatyta tvarka pakeisti bauda arba areštu.

Asmeniui po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nesutikus atlikti viešųjų darbų, jie gali būti kodekso nustatyta tvarka pakeisti bauda arba areštu.

Nuosprendis per 20 dienų gali b?ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.