Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Dianos Labokaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovui G. U. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, skirtų socialinio būsto nuomai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, skirtų socialinio būsto nuomai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas dėl savo turtinės padėties nemokėjo nuomos mokesčio, tuo, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas bute negyvena.

Nustatyta, kad 2009-06-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-2604, gyvenamosios patalpos - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2009-06-26 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 201-9-561 buvo išnuomotos atsakovui G. U. socialinio būsto nuomos sąlygomis (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 73-78). Atsakovo G. U. deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 25 procentais viršija nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius t. y. viršija 454 eurais (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 116-121). G. U. dirba geodezininku - žemės matininku, yra UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas- direktorius (b.l. 45). Atsakovas G. U. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, negyvena (2015-09-23, 2016-03-31, 2016-04-06, 2016-04-07, 2016-04-13, 2016-10-10, 2016-11-08 UAB Kauno butų ūkio apžiūros aktai , elektroninės bylos apyrašas, 11- 72).

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

Tarp šalių kilo ginčas, ar ta aplinkybė, kad atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio, yra pagrindas su juo nutraukti nuomos sutartį ir jį iškeldinti iš socialinio būsto.

Ieškinyje, pateiktame teismui 2017 m. gegužės 11 d., buvo nurodyta, kad atsakovo skola iki 2017 m. kovo 31 d. buvo 617,85 Eur. Atsakovas nuomos mokestį mokėjo nereguliariai, o paskutinius keturis mėnesius visiškai nemokėjo. Be to, atsakovas UAB „Kauno centro būstas“ bendrovei už suteiktas paslaugas skolingas 1490,57 Eur. Atsakovas į UAB „Kauno švara“ dėl komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo nesikreipė, mokesčių nemoka. Atsakovas ieškinio pateikimo metu AB „Kauno energija“ buvo skolingas 286,45 Eur, mokesčius mokėjo nereguliariai, prievolės pasirašyti su bendrove šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį nevykdė. Atsakovas šių ieškovo nurodytų aplinkybių nepaneigė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sumokėjo nuomos mokestį ieškovui.

Viena iš CK 6.611 straipsnyje išvardytų alternatyvių sąlygų, kurioms esant nuomos sutartis gali būti nutraukiama, yra nuomininko nuolatinis (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio termino) nemokėjimas buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo neveikimas, t.y. nuomos mokesčio nemokėjimas iki bylos iniciavimo teisme, be to komunalinių mokesčių nemokėjimas, yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo nuomos mokestį, teisėjų kolegijos vertinimu, nešalina nuomos sutarties nutraukimo pagrindo. Tokiu atveju nuomos sutartis gali būti nutraukiama ir asmenys iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo deklaruotas turtas (pajamos) daugiau kaip 25 proc. viršija nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, todėl laikytina, kad atsakovui išnuomotas socialinis būstas nėra reikalingas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai apskaičiavo jo pajamas ir neįvertino, kad atsakovas turi sūnų, kurį išlaiko, todėl jo pajamos turėtų būti skaičiuojamos jas dalinant dviem asmenims.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuomojant socialinį būstą ši CK norma turi būti aiškinama sistemiškai su Lietuvos Respublik?s gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) įtvirtintu reguliavimu, prioritetą teikiant viešosios teisės normoms, t. y. minėto įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos garantijos taikomos prioritetiškai prieš CK normas, o šios taikomos tiek, kiek aptariamų socialinio būsto nuomos santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos (CK 1.1 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintos garantijos socialinio būsto nuomininkams suponuoja tai, kad jeigu nuomininkas (jo šeimos narys) atitinka minėto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas (t. y. nuomininko (jo šeimos nario) pajamos ir turtas neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių ir jei kuris nors iš šių asmenų yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje bedarbiu arba yra pripažintas nedarbingu), socialinio būsto nuomos sutartis negali būti nutraukiama vien konstatavus faktą, kad nuomininkas nemokėjo buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2011). Minėtos garantijos dėl socialinio būsto nuomos sutarties nenutraukimo gali būti taikomos tik tais atvejais, kai būsto nuomininkas yra materialiai nepajėgus dėl pateisinamų priežasčių (neturi pakankamai turto ir (ar) pajamų bei yra darbingas, bet negauna darbo ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, arba netekęs darbingumo ir kt.). Ar priežastys, dėl kurių socialinio būsto nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, yra pateisinamos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 p. imperatyviai numato, kad atskiras pagrindas nuomos sutarčiai nutraukti yra, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 6 dalis numato, kad piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. Teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama šias dvi įstatymų normas, konstatuoja, kad atsakovo vaikui išlaikyti skirtos lėšos į jo pajamas negali būti įskaitomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų išlaikęs vaiką per ataskaitinį laikotarpį, t.y. per 2016 m. Ta aplinkybė, kad atsakovas už vaiko darželį mokėjo 2017 m., nėra pagrindas teigti, kad atsakovas iki 2017 m. išlaikė vaiką. Be to, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentą, jog jo pajamos turi būti dalinamos lygiomis dalimis dviem asmenims. Kasacinis teismas yra suformulavęs nuoseklią praktiką vaikų išlaikymo bylose, kur nurodęs, kad išlaikymą mokantis asmuo privalo įrodyti, kad teikė išlaikymą ir pateikti išlaikymo apimtį patvirtinančius įrodymus. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog išlaikė savo sūnų, nėra pagrindo mažinti deklaracijoje nurodytos sumos, todėl darytina išvada, kad atsakovo deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, ir tokia aplinkybė yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą.

Spręsdama dėl atsakovo argumentų, kad jis nuomos mokesčio nemokėjo dėl sunkios turtinės padėties, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovas dirba geodezininku - žemės matininku, yra UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas – direktorius. Be to, pastebėtina, kad atsakovas yra dviejų įmonių akcininkas, vienoje iš jų turi 50 vnt. akcijų, kitoje 25 vnt. (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 118-121).

Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter alia 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997 m. kovo 12 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai) (Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas "Dėl teisės į socialinį būstą“).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, yra verslininkas, turi specialybę ir dirba darbą, kuris yra gerai apmokamas, o būdamas įmonės vadovu pats nustato savo darbo užmokesčio dydį. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuomos mokesčio ir už komunalinius mokesčius nemokėjo ne dėl sunkios turtinės padėties, o piktnaudžiaudamas esama padėtimi.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas bute pastoviai negyvena, butą subnuomoja tretiesiems asmenims.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas G. U. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune negyvena (2015-09-23, 2016-03-31, 2016-04-06, 2016-04-07, 2016-04-13, 2016-10-10, 2016-11-08 UAB Kauno butų ūkio apžiūros aktai (elektroninės bylos apyrašas, 11- 72). Aktuose UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai, vykdę patikrinimus, nurodė, jog „kaimynų teigimu bute keletą mėnesių niekas negyvena“, „nuomininkas G. U. pastoviai šiuo adresu negyvena“, „į butą vykome keletą kartų ir įvairiu laiku, į butą nepatekome“, „kaimynų teigimu bute pastoviai niekas negyvena“, „kaimynų teigimu niekas bute negyvena“, „bute rastas V. U., kuris teigė, kad yra G. U. brolis. V. U. teigė, kad brolis G. U. trumpam išvykęs, o anksčiau gyvenusi E. N. iš buto išsikėlė“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti UAB Kauno butų ūkio apžiūros aktuose padarytai įrašais. Nėra nustatyta priežasčių, dėl kurių įrašai turėjo būti neteisingi. Aktuose nurodytos informacijos sistemiškumas, laikotarpis, per kurį atsakovas būdavo nerandamas bute, ta aplinkybė, kad aktuose nurodyti kaimynų paaiškinimai, jog atsakovas bute negyvena, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. bute negyveno.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas butą subnuomoja kitiems asmenims. Teisėjų kolegija sutinka, kad nėra įrodyta, kad atsakovas gaudavo nuompinigius iš kitų asmenų už gyvenimą bute. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bute buvo rasti atsakovo brolis bei draugė. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas leido šiems asmenims bute gyventi nemokant nuomos mokesčio. Kartu pažymėtina, kad 2009-06-26 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 201-9-56112.5 p. numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama ne tik nustačius faktą, kad nuomininkas subnuomoja gyvenamąsias patalpas, tačiau ir nustačius, jog jis šiose patalpose leidžia gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams). Duomenų, kad ieškovas būtų davęs sutikimą atsakovui bute leisti gyventi kitiems asmenims, nėra. Teismas daro išvadą, kad ir tokia nustatyta aplinkybė yra pagrindas nutraukti sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konstatuotus įstatymo ir sutarties pažeidimus, jų tarpusavio ryšį, jų kompleksiškumą, pakartotinumą, daro išvadą, kad sutarties nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas šiuo atveju yra pakankamai proporcinga priemonė, atsakovas būste nuolat negyvena, turi galimybę savo lėšomis pasirūpinti kitu būstu, todėl ieškinio patenkinimas nepažeis atsakovo teisių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą yra mažesnės, negu kad nustatyti minimalūs priteistini dydžiai, todėl nepriteistinos ( CPK 96 str. 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.