- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-1732-343/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20823-886/2018 dėl ieškovo V. J. ieškinio atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. J. priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. ieškinyje prašo iš atsakovo A. J. priteisti skolą ir palūkanas, viso 35 469,04 Eur sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Kartu su ieškinio reikalavimais pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
2. Ieškovas prašyme dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo nurodė, kad atsakovas iš viso jam yra skolingas 55 000 Eur, todėl jis šiuo metu neturi piniginių lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus – žyminio mokesčio 795 Eur nesumokėjimą ir nustatė ieškovui V. J. 10 kalendorinių dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nurodė, kad nepašalinus nurodytų trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu.
4. Teismas konstatavo, kad žyminio mokesčio atidėjimo klausimas siejamas ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet ir su visa pareiškėjo padėtimi apskritai. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovo nurodytą argumentą, kad jis neturi piniginių lėšų dėl to, kad atsakovas jam yra skolingas 55000 Eur teismas vertino nepagrįstu. Ieškovas, jo teigimu, atsakovui paskolino didelę pinigų sumą, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas disponuoja pakankama pinigų suma sumokėti žyminį mokestį. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuriai esant galėtų būti skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba ar kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, todėl, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Šiuo atveju ieškovas neįrodė savo prašymo pagrįstumo, todėl teismas jo prašymo netenkino ir nustatė terminą sumokėti trūkstamą 795 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl neteisėta. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra nepagrįstas. Buvo pažeisti teisminės gynybos prieinamumo, teisminio proceso ekonomiškumo, ieškovo nediskriminavimo teisminiame procese principai.
5.2. Ieškovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas neturi įtakos žyminio mokesčio atidėjimui, nes jis nėra likvidus, kad ieškovas galėtų jį parduoti per teismo nustatytą 10 dienų terminą. Teismas ieškovą verčia nepagrįstai parduoti turtą tik tam, kad ieškovas gautų piniginių lėšų ypač dideliam žyminiam mokesčiui sumokėti.
5.3. Atsakovas žada įvykdyti savo prievolę, todėl, taikiai išsprendus ginčą, ieškovas neribotam laikui prarastų žyminį mokestį, kadangi valstybinė mokesčių inspekcija ieškovui piktybiškai ilgą laiką atsisako grąžinti jo kitose bylose sumokėtus žyminius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu tiek teismų praktikoje, tiek teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
9. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
10. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kuris grindžiamas argumentu, kad jis atsakovui iš viso yra paskolinęs 55 000 Eur, dėl to šiuo metu neturi piniginių lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Teismas ieškovą verčia nepagrįstai parduoti turtą vien dėl to, kad ieškovas gautų piniginių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Taip pat nurodo, kad ieškovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas neturi įtakos žyminio mokesčio atidėjimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra apskritai pasisakęs dėl ieškovo turto pardavimo, dėl to šis apelianto argumentas vertinamas kaip nepagrįstas.
13. CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo prašymas atidėti žyminį mokestį yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė jokių įrodymų apie turtinę padėtį. Kaip nurodyta įstatymo normose, kartu su prašymu turi būti pateikiami ir įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti ar reikalaujamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas yra būtinas. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, darbo užmokesčio, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-57-302/2017). Minėta, ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuriai esant gali būti skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovas neatskleidė dabartinės turtinės padėties jokiais įrodymais, kurie pagrįstų kad jo finansinė padėtis sunki, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti už ieškinį 795 EUR žyminį mokestį.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.