Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5765-560/2016 pagal ieškovo K. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3421-340/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba jį atidėti (CPK 84 str.).Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas siejamas ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinama ne tik apelianto turtinė padėtis atskirai, bet visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.Nagrinėjamu atveju ieškovas su prašymu dėl trūkumų šalinimo pateikė kvitą, patvirtinantį 85 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, ir įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje neturi jokio nekilnojamojo turto, kad nuo 2014-03-10 jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 ieškovas nėra įtrauktas į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė ir sąskaitos bankuose yra areštuotos. Be to, ieškovas tvirtina, kad jam buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinį ir apeliacinį skundą byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, o aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėjimą, nepasikeitė.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog anksčiau teismų konstatuotos aplinkybės, sudariusios pagrindą atidėti žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėjimą, nepasikeitė. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl turto arešto ir jo pareigos išlaikyti du nepilnamečius vaikus taip pat nesuteikia informacijos apie jo turtinę padėtį. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, apie jo šeimos sudėtį ir visas gaunamas pajamas. Vertinant ieškovo turtinę padėtį, pastebėtina, kad pats ieškovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-5392-656/2014, kuri lygiagrečiai buvo nagrinėjama su byla, kurios procesą prašoma atnaujinti, ieškovui K. Š. iš atsakovės UAB „Lionet“ buvo priteista 56 710,98 Eur (179 000 Lt). Tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje 2-3450-656/2015, priteisė ieškovui K. Š. iš atsakovės UAB „Lionet“ 51 841,98 Eur (179 000 Lt). Minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi (c.b. Nr. e2A-74-464/2016) papildomai ieškovui priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 56 710,98 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi nors ieškovui 2016 metais buvo priteista ženkli pinigų suma ir pats ieškovas nurodo, kad buvo pradėtas vykdymo procesas dėl minėtos pinigų sumos išieškojimo iš UAB „Lionet“, tačiau su prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nebuvo pateikta jokių duomenų, kaip yra vykdomas išieškojimas, kokia pinigų suma jau yra išieškota ir t. t. Nepateikus apeliantui aukščiau nurodytų duomenų darytina išvadą, kad jis neatskleidė savo tikros turtinės padėties.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visą šios bylos, kurią prašoma atnaujinti, bei kitų bylų, pavyzdžiui, e2A-74-464/2016, e2-390-262/2017, e2-802-553/2017 ir t. t. nagrinėjimo laikotarpį ieškovas naudojosi ir vis dar naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti žyminio mokesčio. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką vien šis faktas, jog šalis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia spręsti, jog tokio asmens turtinė padėtis nėra tokia beviltiška, kad jis neįstengtų valstybei sumokėti įstatymu nustatyto žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-615-157/2016).Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas ir prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau visiškai neįrodinėja, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, neva sunki jo turtinė padėtis pagerės, ir tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, kas taip pat sudaro pagrindą prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo vertinti kaip nepagrįstą.Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti argumentai vertinami kaip neturintys teisinės reikšmės.Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė išsamių duomenų viseto, leidžiančio teismui nustatyti ieškovo realią finansinę padėtį prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo momentu, pripažinti ją sunkia ir spręsti apie žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 84 straipsnį bei pagrįstai ieškovui nustatė terminą žyminiam mokesčiui už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėti, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindo nustatyti naują terminą šiam prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumui pašalinti buvimą (CPK 7 str., 115 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad visa mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1 085 Eur, o į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys 85 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovas įpareigotinas sumokėti 1 000 Eur žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui K. Š. terminą iki 2017 m. sausio 27 d. (imtinai) sumokėti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) žyminio mokesčio ir pateikti Vilniaus apygardos teismui mokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.