Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas jo papildomas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1732-343/2015 pagal jo ieškinį atsakovui A. B. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P., nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, 2015-12-21 pateikė teismui apeliacinį skundą. Kartu su šiuo skundu, vadovaudamasis Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundą.

Ieškovas A. P., vadovaudamasis Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, CPK 83 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 2016-01-05 pateikė teismui papildomą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už minėtą apeliacinį skundą. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad jis yra patyręs insultą, netekęs 50 procentų darbingumo; kad yra bedarbis ir negali rasti darbo, nes dažnai serga, dėl to nuolat blogėja jo sveikatos būklė; kad jo turimas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir žemė sklypas, yra įkeistas ir areštuotas, o jokio kito turto ar pinigų banko sąskaitose jis neturi, taip pat jo vardu nėra registruota jokių transporto priemonių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, kuris yra taip pat ir fakto teismas, tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškovas A. P. nesutinka su teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria atmestas paminėtas papildomas prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant apeliacinį skundą.

Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, visų pirma pažymi, kad apeliantas, siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl teisės kreiptis į teismą realizavimo bei užtikrinimo, dėl CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio aiškinimo, taikymo ir kt., teisingai cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, CPK normas, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais. Tačiau šie teismai taip pat ne kartą yra nurodę, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais; kad įstatymai, teisminės praktikos išaiškinimai yra taikomi vadovaujantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių visetu; kad pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 3 str. 1 d., 178 str.). Šie teismai savo procesiniuose sprendimuose taip pat yra ne kartą nurodę, kad teismas privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, be kita ko, tai, jog šalys tinkamai vykdytų pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiautų, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateiktų teismui prašymus, įrodymus, etc. (CPK 7, 17 str., 42 str. 5 d.); kad teismas turi konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus ir taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytas pasekmes – šalis, kuri, be kita ko, sąmoningai veikia prieš teisingą, greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismo gali būti nubausta iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų dydžio bauda ir iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Antra, sprendžiant dėl CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio normų aiškinimo bei taikymo, būtina turėti omenyje tai, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kurios tikslas – netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai; kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Trečia, apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, ką pirmosios instancijos teismas jau nurodė skundžiamoje nutartyje – ieškovui A. P. byloje atstovauja advokatas, kuriam akivaizdžiai yra žinomos ir suprantamos aktualios teisės normos. Be to, čia pažymėtina taip pat ir tai, kad pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, A. P. tiek 2015 m., tiek ir šiais metais, tiek pats kaip ieškovas inicijavo teisminius procesus, tiek juose dalyvavo / dalyvauja kaip atsakovas (pvz., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt.), ir visose bylose jis taip pat naudojosi / naudojasi kvalifikuota ne vieno teisininko (advokatai, advokatų padėjėjai) pagalba (CPK 179 str. 3 d.). Šiame kontekste paminėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką vien šis faktas leidžia spręsti, jog tokio asmens turtinė padėtis nėra tokia beviltiška, kad jis neįstengtų valstybei sumokėti įstatymais nustatyto žyminio mokesčio (CPK 185 str.).

Ketvirta, remiantis pirmiau minėtais LITEKO sistemoje esančiai duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. neįsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-21809-877/2015, kuriuo patenkintas ieškovės bankrutuojančios UAB „Sanpola ir partneriai“ ieškinys (actio Pauliana) A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, nurodytos faktinės aplinkybės, kurias, kaip matyti iš sprendimo turinio, be kita ko, nurodė pats atsakovas / jo atstovas, tai yra, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2014-10-02) UAB „Sanpola ir partneriai“ iškelta bankroto byla; kad atsakovas A. P. nuo 1998-04-16 iki 2014-10-02 buvo šios bendrovės vadovu, o taip pat akcininku; kad A. P. nuo 2008-03-31 iki 2014-07-25 bendrovei neterminuotai bei neatlygintinai suteikė paskolų, kurių bendra suma sudarė 2 735 500 Lt; kad 2 613 770 Lt skolos bendrovė dalimis jam yra grąžinusi. Tokiu būdu pats apeliantas nurodo faktus, kurie leidžia daryti išvadą, kad jis faktiškai disponavo itin didelėmis grynųjų pinigų sumomis.

Penkta, apeliantas neneigia teismo motyvo, kad šioje byloje tiek pirmuoju, tiek ir antruoju prašymu reikalavo visiškai atleisti jį nuo 1 449 Eur žyminio mokesčio už pateikiamą apeliacinį skundą sumokėjimo ir kad teismas dar 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje jam išaiškino, jog toks prašymas nepagrįstas įstatymu (CPK 83 str. 3 d.).

Taigi remdamasis pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, be kita ko, tuo, kad apeliantas yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, taip pat turi asmeninę patirtį dalyvaudamas teisminiuose procesuose, naudodamasis procesinėmis teisėmis, teikdamas prašymus taip pat ir žyminio mokesčio mokėjimo klausimais, – apeliacinis teismas sprendžia, jog jam yra / turi būti žinoma, kad pagal jau minėtą dispozityvumo principą taip pat ir nagrinėjamu klausimu tik jis pats turi teisę rinktis mokėti ar nemokėti šį žyminį mokestį / jo dalį. Todėl atmestinas kaip nesąžiningas bei akivaizdžiai nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas „turėjo visas galimybes įsigilinti į susiklosčiusią situaciją“ ir „įvertinęs, kad ieškovas gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio tik iš dalies, turėjo nuspręsti nuo kokios konkrečiai dalies ieškovas gali būti atleistas“, kad siekiant ekonomiškesnio ir greitesnio proceso pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą ir su juo sutikdamas, gali pats pasinaikinti skundžiamą nutartį, kad ilgesnis šio skundo nagrinėjimo procesas gali turėti neigiamą poveikį vėliau sprendžiant civilinę bylą (CPK 185 str.).

Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo šią bylą, apeliacinis teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl apelianto pateiktų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, nes, kaip žinia, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Apeliacinis teismas taip pat nenagrinėja atskirajame skunde apelianto pateikto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies (nurodant, nuo kokios dalies) sumokėjimo už pateikiamą apeliacinį skundą, nes, kaip minėta, šioje byloje yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje toks klausimas nebuvo sprendžiamas (CPK 338 str., 301 str. 1 d., 320 str. 1 d.).

Nepatenkinus ieškovo A. P. atskirojo skundo, jam nustatomas naujas terminas įvykdyti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nurodoma, kad 1 449 Eur dydžio žyminį mokestį už pateikiamą apeliacinį skundą privaloma sumokėti iki 2016 m. kovo 31 d. (įskaitytinai) bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 80 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. P. (asmens kodas duomenys neskelbtini) terminą iki 2016 m. kovo 31 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 449 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt devyni eurai) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo.