Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios UAB „Sanpola ir partneriai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“, atstovui Viliui Gleb, atsakovo A. P. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Sanpola ir partneriai“ ieškinį A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2015 m. rugpjūčio 8 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. lapkričio 12 d. ieškovės į atsakovo banko sąskaitą pervestą 27000 Lt mokėjimą ir 2014-06-06 atsakovo Kasos išlaidų orderio Nr. 462 pagrindu gautą 35400 Lt mokėjimą iš ieškovės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 18072,29 eur (62400 Lt ) sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3-9 b.l.).

Ieškinyje, dublike (76-80 b.l.) nurodyta ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Vilius Gleb paaiškino, kad 2014 m. liepos 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje B2-1968-173/2014 iškėlė UAB „Sanpola ir partneriai“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 2 d. 2015 m. sausio 13 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Sanpola ir partneriai“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Bankroto administratoriui patikrinus UAB „Sanpola ir partneriai“ sandorius sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, paaiškėjo, kad UAB „Sanpola ir partneriai“ 2013-11-12 ir 2014-06-06 sudarė sandorius, kurie pablogino įmonės finansinę padėtį ir pažeidė jos kreditorių interesus, nes iš šių sandorių naudą gavo tik vienas iš daugelio kreditorių, dėl ko kitų kreditorių teisės buvo pažeistos. Ginčijami paskolos grąžinimo sandoriai sudaryti ieškovei UAB „Sanpola ir partneriai“ esant nemokiai, jais sumažinta galimybė atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais, pažeista įstatymu nustatyta mokėjimų eilė, todėl jie pripažintini negaliojančiais CK 6.66 str. ir 1.80 str. numatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Šalių atstovų, paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. P. UAB „Sanpola ir partneriai“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 1998-04-16 iki 2014-10-02, jis taip pat buvo šios įmonės akcininku.

2014 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Sanpola ir partneriai“ iškelta bankroto byla (10-12 b.l.), 2014-10-02 nutartis įsiteisėjo, 2015-10-13 patvirtintas kreditorių sąrašas, tarp jų ir atsakovas A. P., kurio I-os eilės kreditorinis reikalavimas 4716,87 Eur (16286,41 Lt), trečios eilės- 35550,86 Eur (122750,00 Lt) (13-15 b.l.).

Atsakovas suteikė UAB „Sanpola ir partneriai“ visą eilę neatlygintinų paskolų, kurių grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, sutarčių 2 punkte susitarta, kad paskola grąžinama paskolos davėjui dalimis pagal galimybes- pagal 2012-11-02 Paskolos sutartį Nr. 12110201 suteikta 95000 Lt, pagal 2013-04-08 Paskolos sutartį Nr. 13040801 suteikta 1700 Lt, pagal 2013-06-05 Paskolos sutartį Nr. 13060501 suteikta 3000 Lt, pagal 2013-07-16 Paskolos sutartį Nr. 13071601 suteikta 6700 Lt, pagal 2014-01-08 Paskolos sutartį Nr. 14010801 suteikta 30000 Lt, pagal 2014-06-25 Paskolos sutartį Nr. 14062501 suteikta 6000 Lt, pagal 2014-07-11 Paskolos sutartį Nr. 14071101 suteikta 30000 Lt, pagal 2014-07-25 Paskolos sutartį Nr. 14072501 suteikta 37000 Lt (85-92 b.l.). Iš A.Paulausko ieškovei suteiktų paskolų žurnalo matyti, kad bendra nuo 2008-03-31 iki 2014-07-25 suteiktų paskolų suma sudaro 2735500 Lt (63-66 b.l.).

Ieškovė atsakovui dviem ginčijamais šioje byloje mokėjimais išmokėjo bendrą 18 072,29 Eur (62 400 Lt) sumą kaip paskolų grąžinimą: 2013-11-12 ieškovas į atsakovo banko sąskaitą pervedė 7819,74 Eur (27 000 Lt) kaip paskolos grąžinimą (36 b.l.); 2014-06-06 atsakovas Kasos išlaidų orderio Nr. 462 pagrindu gavo 10252,55 Eur (35 400 Lt) kaip paskolos grąžinimą (35 b.l.). 2013-11-12 atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. 1067 10000 Lt pervedė UAB „DESKA“, nurodydamas, kad tai yra apmokėjimas už UAB „Sanpola ir partneriai“, 2013-11-13 atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. 1070 17000 Lt pervedė UAB „DESKA“, nurodydamas, kad tai yra apmokėjimas už UAB „Sanpola ir partneriai“ (36-37 b.l.).

UAB „Sanpola ir partneriai“ nuo 2012-06-08 taikyti įvairaus masto turto areštai, iki 2014-05-25 buvo areštuotas tik ieškovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (17-30 b.l.), o 2014-06-10- ir piniginės lėšos (32-34 b.l.).

Actio Pauliana– specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Dėl reikalavimo teisės

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Iš ieškovės pateikto UAB „Sanpola ir partneriai“ skolų (kreditorių, pareiškusių kreditorinius reikalavimus bankroto byloje) inventorizavimo aprašo 2013 m. lapkričio 12 dienai matyti, kad ieškovė turėjo 16 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma siekė 416222,21 Lt (120212 Eur) (120-125 b.l.), tarp kreditorių yra ir atsakovo reikalavimai pagal 2012-11-02, 2013-04-08, 2013-06-05, 2013-07-16 paskolos sutartis (kaip nurodyta aukščiau, šiose sutartyse nėra apibrėžtas skolos grąžinimo terminas). Yra reikalavimų, kurių mokėjimo terminai suėjo 2009-11-16 (UAB „Omnitel), 2010-07-30 (UAB „Monilaitė- Thomenko“), kt. Daugelio šiame sąraše nurodytų ieškovės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, todėl bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, turi neabejotiną reikalavimo teisę skolininkui.

Dėl ieškinio senaties termino

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Sanpola ir partneriai“ įsiteisėjo 2014-10-02, ieškinys teismui pateiktas 2015-08-10. Vadovaujantis CK 6.66 str. 3 d., ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). Darytina išvada, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nėra pasibaigęs.

Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos paskolos sutartys (85-92 b.l.). Pagal šias sutartis terminas grąžinti skolą nebuvo apibrėžtas. Ginčijamų sandorių metu UAB „Sanpola ir partneriai“ jau buvo nemoki, netrukus po 2014-06-06 sandorio (po 38 dienų) Kauno apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamus sandorius, todėl darytina išvada, kad actio Pauliana prasme šalys ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo. Atsakovo A. P. procesiniuose dokumentuose ir jo atstovo bylos nagrinėjimo metu duotuose paaiškinimuose nurodomi argumentai, kad esą ginčijamus sandorius ieškovė sudaryti privalėjo, kad išvengtų didesnės žalos įmonei ir kreditoriams, nes būtent dėl šių sandorių ieškovė ne tik atsiskaitė su kreditoriumi, bet tuo pačiu apmokėjo įsiskolinimą UAB „DESKA“, mokėjo atlyginimus įmonės darbuotojams, atsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais, t.y. tik gavęs lėšas, atsakovas jomis apmokėjo kitas ieškovės skolas. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas manė, kad pagal paskolos sutartį ieškovė privalėjo su juo atsiskaityti per vienerių metų terminą, tačiau visų paskolos sutarčių 2 punkte nurodyta, kad paskola grąžinama paskolos davėjui dalimis pagal galimybes, 3 punkte- paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią sumą. Byloje taip pat nėra ir duomenų, jog minėtų sumų išmokėjimo terminas buvo apibrėžtas konkrečia data, taip pat neįrodyta, jog atsakovas kreipėsi į ieškovę reikalaudamas grąžinti skolintas lėšas, taip nustatydamas prievolės įvykdymo terminą (CK 6.873 str. 2 d.). Kadangi ieškovės prievolės grąžinti skolintas lėšas atsakovui terminas nebuvo apibrėžtas, o atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškė ieškovei reikalavimą susigrąžinti pinigus per trisdešimt dienų, todėl darytina išvada, jog ieškovė 2013-11-12 grąžinti 27 000 Lt dydžio lėšas, 2014-06-06 grąžinti 35400 Lt dydžio lėšas neprivalėjo. Tai, kad atsakovas gavęs lėšas atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia kad ginčijamus sandorius ieškovė privalėjo sudaryti, nes nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės piniginės lėšos 2013-11-12 ir 2014-06-06 buvo areštuotos ir ji su kreditoriais negalėjo atsiskaityti tiesiogiai.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kuris buvo ne tik UAB „Sanpola ir partneriai“ kreditorius, tačiau ir įmonės vadovas, akcininkas, įmonei suteiktas lėšas susigrąžino 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. birželio 6 d., t. y. kai įmonė buvo faktiškai nemoki.

Teisinis ieškovės nemokumas konstatuotas 2014 m. liepos 14 d. (teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. spalio 2 d.). Tačiau nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus. Įmokų paskirstymą, esant kelioms skoloms, nesant šalių susitarimo, reglamentuoja įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamų susitarimų sudarymo laikotarpiu ieškovė buvo nemoki. Nuo 2009-11-16 UAB „Sanpola ir partneriai“ reguliariai turėjo įsiskolinimus UAB „Omnitel“, 2013-11-12 jie sudarė 6537,38 Lt, (patvirtintas kreditorinis reikalavimas 7841,41 Lt); nuo 2012-05-29 UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko – 2013-11-12 jie sudarė 145381,5Lt (patvirtintas kreditorinis reikalavimas 157160,66 Lt); nuo 2010-07-30 UAB „Monilaitė- Thomenko“, 2013-11-12 jie sudarė 52226,73 Lt, (patvirtintas kreditorinis reikalavimas 91150,59 Lt) ir kt. , bendra įsiskolinimo suma sudarė 416222 Lt. 2014-06-06 sandorio metu įmonės turtinė padėtis buvo dar blogesnė – nuo 2013 m. gruodžio mėn. atsirado įsiskolinimai įmonės darbuotojams, sandorio dieną ieškovė buvo skolinga dešimčiai darbuotojų, 2014-04-29 atsirado įsiskolinimas VSDFV, padidėjo įsiskolinimai kitiems aukščiau nurodytiems trečios eilės kreditoriams, bendra įsiskolinimų suma sudarė 484882 Lt. Ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012, 2013 m. juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi. Iš atsakovo į bylą pateikto jo paties sudaryto įmonės balanso už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-10-17 matyti, kad 2014-10-17 mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 844508 Lt, o turtas 470298 Lt, praėjusiais finansiniais metais mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 843546 Lt, o turtas 553604 Lt (103-104 b.l.). Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijamų mokėjimų metu UAB „Sanpola ir partneriai“ faktiškai buvo nemoki. Be to, ieškovės nemokumą patvirtina ir ieškovės pateiktos sandorių ir skolų suvestinės kiekvieno iš mokėjimų sudarymo dienai (120-130 b.l.), nes juose išvardintų kreditorių. reikalavimo teisės buvo neabejotinos, galiojančios ir vėliau buvo patvirtintos bankroto byloje tvirtinant kreditorinius reikalavimus (13-14 b.l.).

Nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Sanpola ir partneriai“, turėdama finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, o 2014-06-06 mokėjimo metu taip pat ir darbuotojams, VSDFV, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – A. P.. Atsakovui buvo suteiktas prioritetas, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nes jam išmokėtos lėšos galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Sanpola ir partneriai“ būtų derėjusis su kitais kreditoriais dėl skolų mokėjimo terminų pratęsimo ar išdėstymo arba inicijavusi restruktūrizavimo bylą teisme, siekdama nepažeisti kreditorių visumos teisių. Taip pat nenustatyta, kad atsakovo reikalavimas į ieškovę būtų buvęs užtikrintas hipoteka ar įkeitimu, todėl jis neturėjo pirmumo teisės prieš kitų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių teises.

Atsakovo nurodomi argumentai, kad esą ginčijami sandoriai nebuvo įmonei bei jos kreditoriams žalingi, priešingai, esą jie buvo naudingi, užtikrino įmonės veiklos tęstinumą, leido išvengti nuostolių nepripažintini pagrįstais. Kad veiklos tęstinumas naudingas ieškovės kreditorių visumai būtų galima spręsti tik esant įrodymams, kad dėl tokios veiklos ieškovės turto ir įsipareigojimų santykis gerėjo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Netrukus po sandorių sudarymo ieškovei iškelta bankroto byla Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013). Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Kadangi ginčijamas sandoris sudarytas tarp juridinio asmens UAB „Sanpola ir partneriai“ ir fizinio asmens A. P. kuris sandorio sudarymo metu buvo minėto juridinio asmens vadovas, šalių nesąžiningumas preziumuojamas.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygas sandoriui nuginčyti. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini, ieškovės 2013-11-12 ir 2014-06-06 mokėjimai atsakovui pripažintini negaliojančiais.

Dėl sandorių, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimo

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytą sandorių negaliojimo pagrindą galima taikyti nustačius tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

CK 6.930¹ str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šios normos formuluotėje naudojamas žodis „privalo“ patvirtina CK 6.930¹ str. normos imperatyvumą.

Kaip nustatyta šioje byloje anksčiau, mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimams jau buvo suėjęs terminas (2013-11-12 sandorio atveju), todėl buvo privalu atsiskaityti kalendorinio eiliškumo tvarka, bei buvo aukštesnės eilės (2014-06-06 sandorio atveju), šiai dienai su jais nėra atsiskaityta, todėl akivaizdu, kad mokėjimai yra atlikti pažeidus CK 6.930¹ str. nuostatas, todėl pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 str. nuostatas ab initio (CK 1.95 str.).

Dėl restitucijos

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana bei CK 1.80 str. 1 d. pagrindais, taikytina restitucija (CK 6.145 str.). Kadangi UAB „Sanpola ir partneriai“ iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių ir padarinių klausimas sprendžiamas CK 6.66 straipsnio nuostatas taikant kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Atsakovo teigimu, ginčijamo 2014-06-06 kasos išlaidų orderio Nr. 462 pasirašymo atsakovas ieškovui yra grąžinęs šias sumas: 2014-06-25 grąžinta 6000 Lt, 2014-07-11 - 30 000 Lt, 2014-07-25 - 37 000 Lt, iš viso - 73 000 Lt suma. Taigi atsakovas ne tik grąžino 2014-06-06 kasos išlaidų orderyje Nr. 462 nurodytą 35 400 Lt sumą, tačiau papildomai ieškovei sumokėjo 37 600 Lt. Šios aplinkybės reiškia, kad restitucija 2014-06-06 kasos išlaidų orderio Nr. 462 atžvilgiu jau yra įvykdyta. Net ir patenkinus ieškinį, antrą kartą atsakovas negali būti priverstas grąžinti 2014-06-06 kasos išlaidų orderyje Nr. 462 nurodytos sumos, kadangi šiuos veiksmus yra jau atlikęs. Priešingu atveju būtų be pagrindo taikoma dviguba restitucija, o tai iš esmės iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą - atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovės atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Šiuos atsakovo argumentus teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Iš rašytinių įrodymų- 2014-06-25, 2014-07-11, 2014-07-25 paskolos sutarčių (90-92 b.l.) matyti, kad atsakovas ieškovei suteikė neatlygintinas paskolas neterminuotam laikotarpiui, šių sutarčių nenuginčijus, atsakovui nepareikalavus paskolų grąžinti, teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip 2014-06-06 kasos išlaidų orderio Nr. 462 atsakovui išmokėtos sumos grąžinimą. Be to, ieškovei grąžintas turtas (pinigai) bus panaudotas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje nustačius, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 18072,29 Eur sumą, ieškovei iš atsakovo ši suma priteistina (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str. 1 d.), o atsakovas A. P. atitinkamai įgyja subjektinę teisę kreiptis į ieškovės bankroto administratorių dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ĮBĮ nustatyta tvarka.

Kiti ieškinio, dubliko bei atsiliepimo į ieškinį ir tripliko argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teismas jų atskirai neaptaria.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str. 3 d., 93 str., 98 str. )

Ieškovės BUAB „Sanpola ir partneriai“ ieškinys, kurio suma 18072,29 Eur, apmokestintinas 542 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovė BUAB „Sanpola ir partneriai“ atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkinamas, ši mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 6 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2013 m. lapkričio 12 d. UAB „Sanpola ir partneriai“, juridinio asmens kodas 134244215, į A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervestą 27000 Lt mokėjimą ir 2014-06-06 A. P. Kasos išlaidų orderio Nr. 462 pagrindu gautą 35400 Lt mokėjimą iš UAB „Sanpola ir partneriai“ .

Taikyti restituciją: priteisti UAB „Sanpola ir partneriai“, juridinio asmens kodas 134244215, iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18072,29 Eur (aštuoniolikos tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų 29 ct) sumą.

Priteisti valstybei iš A. P., 548 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Priteistos valstybei sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.