Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir ieškovas įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal ieškovo J. O. ieškinį atsakovams UAB „TELE-3“, IĮ „TV PRO“, UAB „TV PRO media“ dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo (ieškinio medžiagos Nr. 2-5401-560/2010).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Praėjus dvidešimt dienų po bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme, ieškovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pažymas iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ apie tai, kad jo vardu nėra įregistruota transporto priemonių bei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia ieškovo teisę pasirinkti kokio pobūdžio ir kokiam subjektui (kokiems subjektams) pareikšti reikalavimą (reikalavimus), o nutarus pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimą, teisę pasirinkti reiškiamo reikalavimo dydį (CPK 13 str.). Ši teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama laikantis proceso įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. Viena iš sąlygų, kuri apsaugo asmenį (atsakovą), prieš kurį inicijuojamas procesas, nuo neigiamų padarinių pagal pareikštą galimai akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą ir tuo pačiu perkelia dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų asmeniui, inicijavusiam procesą (ieškovui), tai įstatymu nustatytas įpareigojimas sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei (žyminis mokestis) už pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą. Siekiant užtikrinti asmenims teisę į realią teisminę gynybą, įstatymuose nustatyti konkretūs atvejai, kuomet ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą, taip pat įtvirtinta teismo teisė, įvertinus ieškovo pateiktus jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, atleisti jį iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83, 84 str.).

Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas proceso įstatyme įtvirtintas siekiant užtikrinti asmenims konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų „su istorija“, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat darbo, autorinės ar kitokio pobūdžio sutartys, pagal kurias asmuo gauna pajamų, pažymos iš kredito įstaigų apie jose esančias lėšas, turimą bei turėtą turtą, šiam turtui taikytus apsunkinimus, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami ieškovo pateikti duomenys, pagrindžiantys jo vykdomos veiklos perspektyvas ir galimą pelningumą.

Pažymėtina, kad visus rašytinius įrodymus ieškovas teismui turi pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 12, 84 str.). Vėliau pateiktų įrodymų priėmimo bei jų pagrįstumo klausimus teismas turėtų spręsti pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles (CPK 181 str., 314 str., 338 str.). Kai ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikia teismui naujus įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį, kurių nebuvo pateikęs kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas turėtų spręsti, ar jie nesudaro pagrindo panaikinti savo paties priimtą nutartį (CPK 334 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negali atsisakyti priimti naujų įrodymų, nes atskirojo skundo bei jį pagrindžiančių naujų įrodymų prijungimo bei pagrįstumo klausimą turi spręsti apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Tas pats pasakytina ir apie apelianto naujų įrodymų pateikimą tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme. Tuo pačiu kolegija pabrėžia, jog ribotos apeliacijos atveju (o tokia apeliacijos rūšis ir įteisinta Lietuvos civilinio proceso įstatyme) naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme galimas tik išimtiniais atvejais, kai tų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau arba pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Tuo atveju, kai tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jie neturėtų būti vertinami apeliacine tvarka sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant šį klausimą, turi būti įvertinama, ar ieškovas veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, ar turėjo realių galimybių pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Kai ieškovui procese atstovauja advokatas ar advokato padėjėjas ir ieškovas kartu su ieškiniu pateikia teismui prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, profesionalų atstovą procese turintis ieškovas negali pasiteisinti, jog nežinojo apie procesinę pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir tokios padėties pagerėjimą ateityje patvirtinančius duomenis.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teismas kartu su ieškovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančiais įrodymais gali preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Tuomet, kai ieškovas, gindamas savo garbę ir orumą, pareiškė reikalavimą visuomenės informavimo priemonėms dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti didelę pinigų sumą, tuo pačiu prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje, teismas be ieškovo turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų turėtų preliminariai įvertinti ir tai, ar ieškovas tokioje byloje nepareiškė akivaizdžiai per didelio dydžio piniginį reikalavimą. Toks preliminarus pareikštų reikalavimų ir juos pagrindžiančių duomenų įvertinimas gali būti reikšmingas sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, kadangi valstybė neturi ir negali daryti nuolaidų asmeniui, kuris pareiškė reikalavimą dėl akivaizdžiai per didelės pinigų sumos priteisimo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik yra procesinio reikalavimo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą pagrįstumo argumentacijos dalis, vertinant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės.

Nagrinėjamoje situacijoje savo garbę ir orumą ginantis ieškovas pareiškė reikalavimą visuomenės informavimo priemonėms dėl didelės pinigų sumos, kaip neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo. Ieškovui procese atstovauja advokatė, kuriai jis sumokėjo 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 1-11, 20, 21). Nepaisant to, kad ieškovas procese turi atstovą pagal pavedimą, pateikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį ir duomenų apie tai, jog ši padėtis ateityje gali pasikeisti. Tokių duomenų iš esmės jis nepateikė ir teismui kartu su atskiruoju skundu. Metinė pajamų deklaracija ir pažyma iš Darbo biržos apie ieškovo dalyvavimą aktyviose darbo rinkos programose nepatvirtina teiginių apie ieškovo sunkią turtinę padėtį ir jo negalėjimą sumokėti žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų dėl didelės pinigų sumos priteisimo iš atsakovų nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas netiria ir nevertina bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovo pateiktų pažymų iš viešų registrų apie tuo metu ieškovo vardu registruotiną turtą, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu ar bent jau atskiruoju skundu (CPK 314 str., b.l. 97-98).

Taigi, tokia procesinė situacija, kai ieškovas, gindamas savo garbę ir orumą, iš visuomenės informavimo priemonių siekia prisiteisti didelę pinigų sumą ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį, kuri ateityje galėtų ženkliai pagerėti, o procese jo teises gina advokatas, negali būti vertinama kitaip, kaip nesudaranti pagrindo tenkinti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Apelianto argumentai, susiję su tuo, kad teismas, netenkindamas jo prašymo, nepagrįstai apribojo jam teisę į teisminę gynybą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tokiu procesiniu sprendimu iš esmės nėra apribojama asmens teisė reikšti turtinio pobūdžio reikalavimą atsakovams teismine tvarka.

Kolegija pažymi ir tai, kad ieškinį pareiškęs ieškovas pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus įrodymus, tarp jų ir tuos, kurie susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu ar šio mokesčio įskaitymu (CPK 12 str.). Privatų ginčą tarp asmenų sprendžiantis teismas neturi pareigos už ieškovą rinkti duomenų apie tai, ar ieškovas ankstesniuose procesuose yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio, ar tokio mokesčio jis nėra sumokėjęs. Todėl kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas tinkamai įvykdė išaiškinimo pareigą ieškovui dėl žyminio mokesčio susigrąžinimo.

Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atidėjimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl 5 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Ieškovas J. O. įpareigotinas iki 2010 m. gruodžio 2 d. sumokėti 5 000 Lt žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą teisme (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti ieškovą J. O. iki 2010 m. gruodžio 2 d. sumokėti 5 000 Lt žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą