- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-15969-1167/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08349-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti palikimo priėmimo terminą testatorės D. S. U. palikimui pagal oficialųjį testamentą (Reg. Nr. 2-3712) priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta D. S. U. Testatorė 2012 m. balandžio 19 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą, kuriame nurodė, kad visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties dieną, palieka pareiškėjai. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 28 d. patyrė traumą, dėl kurios kreipėsi į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kur buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 29 d. ir 2025 m. spalio 17 d. pareiškėjai buvo atliktos operacijos. Taip pat buvo taikytas pirmasis reabilitacijos etapas. Tačiau po reabilitacijos išlikus biosocialinių funkcijų sutrikimui buvo paskirtas siuntimas antrajam reabilitacijos etapui. (duomenys neskelbtini), praėjus vos 3 dienoms po testatorės mirties, pareiškėja pagal siuntimą atvyko planinei pagalbai į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kur pareiškėjai buvo atliekama stacionarinė reabilitacija. Pareiškėjai buvo skirtos pagalbinės priemonės, t. y. du pažastiniai ramentai. Pareiškėjos teigimu, nepaisant antrojo reabilitacijos etapo pareiškėjai vis dar išliko sutrikusi judėjimo funkcija, buvo sudėtinga vaikščioti, tai jai kėlė didžiulį skausmą. Pareiškėjos būklei pradėjus bent šiek tiek gerėti, pareiškėja pradėjo domėtis palikimo priėmimo teisiniais aspektais, kurie pareiškėjai pasirodė ganėtinai painūs. Faktiškai pareiškėja galėjo judėti ir vaikščioti tik 2026 m. kovo mėnesio pradžioje, tuomet pareiškėja pradėjo rinkti dokumentus, susijusius su testatore, taip pat registravosi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tik 2026 m. kovo viduryje pareiškėjai tapo žinoma, kad yra praleistas palikimo priėmimo terminas. Nors terminas buvo praleistas tik kelias dienas, notarų biuro darbuotojai informavo pareiškėją, kad būtina kreiptis į teismą ir atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Palikimo priėmimo terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, taip pat į objektyvias kliūtis pareiškėjai priimti palikimą, t. y. patirtą traumą ir užsitęsusį gydymą, reabilitaciją, pareiškėja teikia šį pareiškimą prašydama atnaujinti palikimo priėmimo terminą, praleistą nežymiai, t. y. praėjus 14 d. nuo palikimo priėmimo termino pabaigos. Pareiškėja aktyvių veiksmų ėmėsi nedelsiant po termino priimti palikimą praleidimo, t. y. kreipėsi į advokatę 2026 m. kovo 19 d. ir 2026 m. kovo 24 d. sudarė atstovavimo sutartį. Testatorės palikimas nėra ginčo objektas, be pareiškėjos daugiau niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Palikimo priėmimo termino atnaujinimas šiuo atveju, atsižvelgiant į visas faktines bei teisines aplinkybes, būtų operatyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas, kuriuo nebus ir negalėtų būti pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
3. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1– 3 dalys).
4. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
6. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad testarotė D. S. U. mirė (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 19 d. oficialiuoju testamentu Nr. 2-3172 testatorė visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko pareiškėjai G. B. Teismas nenustatė, kad yra kitų mirusiosios paveldėtojų. iš Testamentų registro išrašo matyti, kad vėlionė 2012 m. balandžio 19 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą; registre nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.
8. Pareiškime pareiškėja paaiškino, kad įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl patirtos traumos, užsitęsusio gydymo bei reabilitacijos. Pareiškėja nurodė, kad dar iki testatorės mirties patyrė traumą, dėl kurios, praėjus 4 dienoms po palikėjos mirties, pareiškėjai buvo taikytas antrasis reabilitacijos etapas reabilitacijos įstaigoje, tačiau po jo pareiškėjos būklė nepagerėjo – pareiškėjai vis dar išliko sutrikusi judėjimo funkcija, buvo sudėtinga vaikščioti, tai jai kėlė didžiulį skausmą. Pareiškėjos būklei pagerėjus, t. y. pradėjus vaikščioti, 2026 m. kovo viduryje pareiškėjai tapo žinoma, kad yra praleistas palikimo priėmimo terminas. Šias pareiškėjos dėstomas aplinkybes patvirtina į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. sausio 9 d. stacionaro ekiprizė, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėja į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 4 dienoms po testatorės mirties. Nurodyta, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pareiškėjos (paciento) būklė išrašymo metu nurodyta: „<...> (duomenys neskelbtini) <...>“.
9. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad terminas priimti palikimą praleistas nežymiai – 14 dienų (nuo (duomenys neskelbtini) (termino priimti palikimą paskutinė diena) iki (duomenys neskelbtini) (kreipimosi į teismą diena)).
10. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, jog ji negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti, nėra, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo.
11. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas, o atsisakius pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų jos teisėti interesai, todėl terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), jį praleidus dėl objektyvių priežasčių, nustatant pareiškėjai terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo.
12. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalyje 9 punktu, už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas indeksuotas 57 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis).
13. Pareiškėja pateikė duomenis, kad už pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, nustatyta trūkstama žyminio mokesčio suma – 7 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistina trūkstama 7 Eur žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100 straipsnio 2 dalimi, 290– 292 straipsniais, 576–578 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po D. S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).
Nustatyti, kad pareiškėja G. B. pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš pareiškėjos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7 Eur (septynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.