- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1023-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02815-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- E. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo A. D. (toliau – atsakovas) nepilnamečiam sūnui J. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 332 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui materialinio išlaikymo įsiskolinimą 9 394 Eur, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovei; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendraus ir dalyvaus jo auklėjime be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaiko interesus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu gyveno nesusituokę laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2021 m. birželio 1 d. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. D., kuris nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Tarp jos ir sūnaus yra nusistovėję glaudesni socialiniai ryšiai, ieškovei geriau žinomi sūnaus poreikiai, problemos ir jų sprendimo būdai bei galimybės, todėl ieškovė sūnaus gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja. Ieškovės teigimu, atsakovas neteikia nepilnamečiam sūnui materialinio išlaikymo. Per trijų metų laikotarpį yra pervedęs sūnaus išlaikymui 400 Eur. Ieškovė nurodė, kad sūnaus būtinąsias išlaikymo išlaidas per mėnesį sudaro 749,50 Eur, t. y.: maistas – 300 Eur; apranga – 50 Eur; avalynė – 50 Eur; jam tenkanti būsto išlaikymo dalis – 100 Eur; sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos – 20 Eur; higienos prekės, plaukų kirpimas – 20 Eur; mokslo priemonės, mokyklinės prekės – 50 Eur; mokestis (duomenys neskelbtini) (metinis mokestis 150 Eur ir mėnesinis 25 Eur) – 37,50 Eur; kišenpinigiai dienai – 2 Eur/mėnesiui – 40 Eur; telefono papildymas – 15 Eur; kompiuteris – 17 Eur; laisvalaikis, atostogos – 50 Eur. Valstybės išmoka vaikui kas mėnesį sudaro 85,75 Eur, kurią atskaičius, vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga 663,75 Eur suma. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesinis atlyginimas – 723 Eur. Jai nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis būstas įsigytas gavus kreditą AB „Swedbank“. Neišmokėta kredito suma 2023 m. spalio 13 d. yra 29 884,97 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiemo statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė prašė nepilnamečiam sūnui priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d., t. y., už 29 su puse mėnesio, iš viso 9 794 Eur (166 Eur + (332 Eur x 29 mėn.)), kuris, atskaičius vienkartinį atsakovo 400 Eur mokėjimą, sudaro 9 394 Eur. Ginčų su atsakovu dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nėra, todėl nustatyti konkrečią bendravimo tvarką ieškovė neprašė. Sutiko, kad atsakovas su sūnumi bendraus neribotai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai ir šaukimas atsakovui siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei aktyviu elektroniniu paštu, todėl padarė išvadą, kad apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai. Teismas atsakovo elgesį vertino kaip pasyvų, todėl bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesą iš atsakovo gauti išlaikymą.
4. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas, vaiko teisių pažeidimų šeimoje nefiksuota. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamosios vietos adresu ir nustatė, kad ieškovė kartu su sūnumi gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame būste. Butas yra 3 kambarių, apie 57 m² ploto, su visais patogumais, jame yra visi reikiami baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai, reikalingi vaiko poreikių užtikrinimui. Nepilnamečiui vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra būtini baldai, kompiuteris ir įvairūs lavinamieji, ugdymo žaislai. Namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, žaisti, ilsėtis ir ugdytis. Skyrius nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra darbo užmokestis apie 700 Eur (atskaičius mokesčius) ir universali išmoka vaikui – 85,75 Eur. Ieškovė su atsakovu skyrium gyvena nuo 2021 m. birželio mėnesio. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas su sūnumi bendrauja dažnai, pasiima jį pas save pasisvečiuoti, tačiau prie vaiko išlaikymo nei daiktais, nei piniginėmis lėšomis neprisideda. Ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, tačiau jos gaunamų pajamų nepakanka su vaiko išlaikymu susijusiems poreikiams patenkinti. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini), kurios metinis mokestis 150 Eur, taip pat popamokinės veiklos grupę, kurios mokestis 25 Eur. Sūnus turi regos sutrikimų, jam skirta regėjimo korekcijos priemonė – akiniai, reikalingos profilaktinės konsultacijos pas gydytoją oftalmologą. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nėra, tačiau ieškovei nepavyksta su atsakovu susitarti dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimo. Atsakovas yra sveikas, darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl, skyriaus vertinimu, jis turi visas galimybes nepilnamečiui sūnui teikti ieškovės prašomą 332 Eur materialinį išlaikymą, kuris yra pagrįstas. Skyrius pažymėjo, kad atsakovas mediacijos procese nedalyvavo. Skyriaus specialistams su atsakovu susisiekti nepavyko. Tikslus atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas. Skyriaus nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo geriausius interesus. Ieškovės iš atsakovo nepilnamečiui sūnui prašomas priteisti periodinis išlaikymas iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą sūnui, iš jo taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
6. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą po 332 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 15 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus. Priteisė iš atsakovo ieškovei 9 394 Eur įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą. Priteisė iš atsakovo valstybei 301 Eur žyminį mokestį, 24 Eur pašto išlaidas ir 255,88 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.
7. Teismas nustatė, kad šalys yra J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Įvertinęs, aplinkybę, kad šalių sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri teikia reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovui nepateikus nuomonės dėl šio reikalavimo ir skyriui neprieštaraujant, teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
8. Teismas nenustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, įvertinęs, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra.
9. Nustatęs nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, teismas nusprendė iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui periodinį išlaikymą.
10. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 332 Eur periodinio išlaikymo priteisimo, teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytus būtinuosius vaiko poreikius, kurie per mėnesį ieškovės skaičiavimu sudaro 663,75 Eur sumą, taip pat ieškovės gaunamas pajamas iš įmonės (duomenys neskelbtini), kurios Sodros duomenimis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. padidėjo ir yra 1 018,55 Eur. Tai, kad jos pajamos didesnės nei nurodė ieškinyje, teismo posėdyje patvirtino ir pati ieškovė. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba pagal individualią pažymą, jo pajamos nėra žinomos, nes atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.
11. Teismas vertino šalių turimą turtą ir nustatė, kad ieškovė automobilių savo vardu neįregistravusi, nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą, kuris įgytas už skolintas iš banko lėšas, kreditas nėra padengtas. Atsakovo vardu registruoti automobiliai, jis nuosavybės teise valdo pastatus, t. y. gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
12. Teismas taip pat rėmėsi kasacinio teismo praktikoje nurodytu orientaciniu kriterijumi – minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur, atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur, bei padarė išvadą, kad ieškovės nurodomas 663,75 Eur išlaikymo dydis neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio.
13. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti sūnaus poreikiai atitinka teismų formuojamą praktiką dėl minimalios mėnesinės algos dydžio ir yra pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad vaikas turi regos sutrikimų, dėl šios priežasties vaikui yra skirta regėjimo korekcijos priemonė – akiniai, taip pat reikalingos profilaktinės konsultacijos pas gydytoją oftalmologą. Be to, ieškovei gyvenant kartu su vaiku, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.
14. Įvertinęs tai, kad atsakovas vysto individualią veiklą, yra jauno amžiaus, disponuoja nekilnojamu turtu, iš kurio gali gauti papildomas pajamas (nuomos santykiai), teismui nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis būtų neproporcingas jo turtinei padėčiai, teismas nusprendė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus poreikiams priteisti ieškovės prašomą materialinį išlaikymą po 332 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
15. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė vaikui išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsniu ir 3.192 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, kurias už atsakovą jau yra išleidusi ieškovė, todėl nusprendė, kad ši suma priteistina ieškovei (CK 6.50 straipsnis, CK 6.50 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
17. Nustatęs, kad nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga suma – 332 Eur, o išlaikymo skola kaip nurodė ieškovė sudaro 9 394 Eur (332 Eur x 29,5 mėn. – 400 Eur), teismas šią sumą, kaip išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo priteisė ieškovei.
18. Spręsdamas dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nustatė, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl už šiuos reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį, kuris sudaro 301 Eur ((332 Eur x 12) x 0,03 x 0,75 = 90 Eur ir (9 394 Eur x 0,03 x 0,75= 211 Eur)) iš atsakovo priteisė valstybei.
19. Byloje patirtas 24 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir 255,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei taip pat priteisė iš atsakovo (CPK 88, 96, 97 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo ir įsiskolinimo priteisimo, bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą; priteisti iš ieškovės visas apelianto turtėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apelianto vertinimu, teismas neįsigilino į nagrinėjamo ginčo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių ir jas netinkamai vertino, netyrė pateiktų įrodymų, o kai kurios teismo išvados iš esmės prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir viena kitai. Teismas neanalizavo tikrųjų vaiko poreikių (išskyrus vaiko amžių), nenustatė apelianto turtinės padėties, todėl neatskleidė bylos esmės. Pagal pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimo dalis naikintina ir ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei įsiskolinimo priteisimo grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20.2. Nagrinėdamas bylą teismas pažeidė procesines apelianto teises, rungimosi principą, kadangi apie procesą jo tinkamai neinformavo. Apeliantui nei jo gyvenamosios vietos adresu, nei elektroniniu paštu nebuvo siųsti jokie procesiniai dokumentai. Apie užvestą bylą apeliantas sužinojo tik tuomet, kai buvo priimtas teismo sprendimas, jį gavęs elektroniniu paštu. Nors ieškinio pateikimo metu ieškovei buvo žinoma, kad apeliantas dar iki ieškinio pateikimo, t. y. 2023 m. spalio 5 d., pakeitė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinyje ji nurodė buvusią apelianto gyvenamąją vietą ir apie tai teismo neinformavo, kaip ir apelianto neinformavo apie bylos jam iškėlimą. Apelianto dalyvavimas teismo procese nagrinėjant bylą būtų turėjęs tiesioginę įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jis būtų teikęs įrodymus bei paaiškinimus, o tai sąlygotų paties sprendimo turinį. Apeliantas mano, kad teismas šiuo atveju iš esmės priėmė sprendimą už akių, nors šeimos bylose toks sprendimas negali būti priimtas.
20.3. Teismas neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti apelianto gyvenamąją vietą, taip pat neįsitikino, kad ieškovė išnaudojo visas priemones jo kontaktams išsiaiškinti. Bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė, apeliantui tik elektroniniu laišku išsiuntęs procesinius dokumentus, net negavęs jo patvirtinimo apie dokumentų gavimą. Tuo teismas pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.
20.4. Sprendime nėra išsamiai ir tinkamai išreikalauti įrodymai apie nurodomas ieškinyje faktines aplinkybes, nors teismas šeimos bylose yra aktyvus ir jam įstatymo suteikta teisė, esant būtinybei ir siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus, veikti savo iniciatyva.
20.5. Apeliantas sutinka, kad nustatydamas vaiko poreikius ir išlaikymo dydį, teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl orientacinio minimalios algos kriterijaus, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, orientacinis kriterijus yra ne imperatyvi norma ar nustatytas privalomas minimaliausias išlaikymo dydis, kadangi teismas juo remiasi atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes. Todėl priteistinas išlaikymo dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, pavyzdžiui, viena kurių yra vaiko gyvenamoji vieta, o konkrečiai – vietovė. Kadangi vaiko poreikiams tenkanti išlaikymo suma skiriasi jį auginant didmiestyje, pavyzdžiui, Vilniaus mieste ar rajone, kuris savo gyventojų skaičiumi ir mieste išsidėsčiusių ugdymo, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų plotu yra daugiau kaip dvidešimt kartų didesnis už (duomenys neskelbtini), kas atitinkamai sąlygoja ir mažesnes išlaidas vaiko poreikiams. Nors ieškovės nurodomas 663,75 Eur išlaikymo dydis ir neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, apelianto manymu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes yra pernelyg didelis ir neatitinka proporcingumo principo.
20.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas negauna stabilių ir reguliarių pajamų, nes vykdo tik individualią veiklą. Jo pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį, dėl nepakankamų pajamų jam yra teikiama nemokama Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Jo turtinė padėtis yra bloga. Apeliantas turi tik sodybą, kurios vertė apie 15 000 Eur, bei menkos vertės transporto priemones, kurios yra net nenaudojamos. Todėl jis negalės ne tik tinkamai įvykdyti savo išlaikymo prievolės, bet ir pragyventi, vykdydamas teismo jam nustatytą išlaikymo prievolę.
20.7. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktinius vaiko poreikius ir patiriamas išlaidas, o tik deklaratyviai nurodė, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 663,75 Eur. Toks deklaratyvus vaiko poreikių nurodymas nėra tinkamas argumentas ar įrodymas teisme.
20.8. Byloje nėra nustatyta, kad valstybės išmokos, kurios buvo skirtos šalių sūnui, buvo panaudotos jo poreikių tenkinimui ir jos buvo pervestos į ieškovės sąskaitą. Ieškovė neteikė įrodymų, kokia suma jai buvo pervesta, tačiau teismas šias išmokos turėjo vertinti kaip vaiko poreikių tenkinimui skiriamas pinigines lėšas ieškovei.
20.9. Apeliantas nesutiko su teismo vertinimu dėl nepilnamečio vaiko silpnesnės regos gydymo ar reabilitacijos poreikio, kadangi šie poreikiai yra visiškai nemokamai tenkinami valstybės. Teismo teiginys, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, kadangi sprendime nėra nurodyta kokios išlaidos yra patiriamos.
20.10. Apeliantas mano, kad iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų būti priteistas ne didesnis nei 250 Eur išlaikymas per mėnesį. Pažymėjo, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl tuo atveju, jei ateityje pasikeistų vaiko poreikiai ar tėvų turtinė padėtis, teismas, vadovaudamasis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį.
20.11. Nors teismas iš apelianto ieškovei priteisė ir išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu jis teikė vaikui išlaikymą, tačiau, kaip minėta, apie procesą apeliantas tinkamai informuotas nebuvo.
20.12. Be to, teismas netinkamai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį, kadangi jį paskaičiavo pagal ieškinio išnagrinėjimo dienai nustatytą 322 Eur poreikių sumą. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kokie vaiko poreikiai buvo atskirais laikotarpiais per 3 metus. Iš teismo vertinimo, ieškinio išnagrinėjimo dienai nustačius vaiko išlaikymo poreikį 332 Eur sumai, toks pats išlaikymo dydis buvo ir įsiskolinimo pradžioje. Apeliantas mano, kad teismas vaiko išlaikymo dydžio įsiskolinimą turėjo skaičiuoti vieno mėnesio dydį nustatydamas ne didesnį nei 220 Eur.
20.13. Išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, todėl turi būti neginčijamai įrodyta, jog prašomu priteisti įsiskolinimo laikotarpiu būtent tokie būtiniausi vaiko poreikiai realiai egzistavo, atitiko MGL ar MMA nustatytus dydžius ir šiuos poreikius ieškovė tenkino viena. Be to, nustačius vaiko išlaikymo dydį, kuris yra procentaliai mažesnis nustatymo metu esančiam minimalaus darbo užmokečio dydžiui, atitinkamai procentaliai tuo laikotarpiu turi būti sumažintas ir vaiko išlaikymo dydžio įsiskolinimas.
Atsiliepimas
21. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti jai iš apelianto išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylą ir apie sprendimą sužinojo tik gavęs jį elektroniniu paštu. Ieškinyje nurodytas apelianto elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) sutampa su jo elektroniniu paštu nurodytu apeliaciniame skunde. Būtent į šį paštą jam ir buvo siųsti procesiniai dokumentai. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji apie užvestą bylą teisme asmeniškai informavo apeliantą.
21.2. Priešingai nei teigia apeliantas, jis apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ieškovės neinformavo. Procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami į jo paskutinę žinomą ir deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje yra ir apelianto vardu registruotas nekilnojamasis turtas, bet apeliantas procesinių dokumentų neatsiėmė. Procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami ir elektroninių ryšių priemonėmis, kaip numato CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, todėl procesiniai dokumentai apie užvestą bylą apeliantui buvo įteikti tinkamai.
21.3. Nors apeliantas pripažįsta, kad teismas turi būti aktyvus dėl vaiko teisių ir interesų apsaugos, tačiau nepripažįsta savo pareigos būti aktyviu dėl savo sūnaus išlaikymo ir su tuo susijusių klausimų sprendimo ir vykdymo. Šiuo atveju teismas vaiko teisių ir interesų apsaugai skirdamas ypatingą dėmesį, buvo aktyvus. Teismas išsireikalavo informaciją apie apelianto turtą ir pajamas ir siekė, kad kuo greičiau būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai, nevilkinant bylos išnagrinėjimo. Todėl pats apeliantas turėjo rūpintis bylos nagrinėjimo eiga, siekti dalyvauti teismo posėdžiuose ir teikti įrodymus.
21.4. Teismo vertinimas dėl ieškovės nurodytų vaiko poreikių yra pagrįstas. Teismas atsižvelgė į vaiko regos sutrikimą ir dėl to jam reikalingą korekcinę priemonę bei profilaktines konsultacijas. Taip pat, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.
21.5. Teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus ir teismui nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis būtų neproporcingas jo turtinei padėčiai. Ieškovė pažymėjo, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė už apelianto, ji turi 29 884,97 Eur kreditorinį įsipareigojimą, tuo tarpu apelianto vardu registruotas nekilnojamasis turtas ir, kaip paaiškėjo, jis turi finansines galimybes nuomotis butą (duomenys neskelbtini).
21.6. Apeliantas turi pareigą prisidėti prie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė ir per trejų metų laikotarpį sūnaus išlaikymui yra skyręs tik 400 Eur sumą, šios aplinkybės nepaneigė. Todėl teismas pagrįstai iš apelianto priteisė materialinio išlaikymo įsiskolinimą, vadovaudamasis įstatymais ir kasacinio teismo praktika.
21.7. Ieškovės vertinimu, teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
24. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovo (ne)informavimo apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme
25. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik pripažinus, jog procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniame skunde nurodomus argumentus turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Tuo tarpu nustačius, kad teismas bylą išnagrinėjo, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, atsiranda CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso. Tokiu atveju teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neinformavęs jo apie bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad jam procesiniai dokumentai nebuvo siųsti nei gyvenamosios vietos, nei el. pašto adresu, todėl sprendimas buvo priimtas nesuteikus atsakovui galimybės pateikti atsiliepimą, savo įrodymus ir argumentus. Kadangi byla išnagrinėta be jo, prašo iš dalies panaikinti sprendimą ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi paminėtais motyvais, patikrina byloje esančius duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar teismas užtikrino tinkamą procesą nagrinėjamoje byloje (CPK 117 straipsnis 124 straipsnis).
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d. A. D. ieškinys su priedais ir pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųstas regstruotu paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodant, kad gavėjas siuntos neatsiėmė (DOK-53369). 2023 m gruodžio 1d. teismas gavo duomenis iš SODROS, kad atsakovas verčiasi individualia veikla ir tą pačią dieną išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nesulaukęs atsakovo patvirtinimo apie el. laiško gavimą, 2023 m. gruodžio 5 d. teismas pakartotinai procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. 2024 m. sausio 23 d. byloje buvo paskirtas parengiamasis posėdis, teismo šaukimas atsakovui vėl buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteiktas (DOK-6652), todėl 2024 m. vasario 13 d. teismas atsakovui šaukimą išsiuntė el. paštu, 2024 m. vasario 23 d. bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant ir 2024 m. kovo 18 d. priimtą teismo sprendimą išsiuntė jam vėlgi el. paštu. 2024 m. balandžo 17 d. atsakovas byloje pateikė apeliacinį skundą.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo veiksmus, sprendžia, kad atsakovo teisė į teisingą teismo procesą nebuvo pažeista. CPK 123 straipsnyje nustatytos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai, teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą (šio straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
30. Nagrinėjamu atveju teismas, išnaudojęs visas galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui CPK XI skyriaus 2 skirsnyje numatyta tvarka, pagrįstai procesinius dokumentus siuntė CPK 123 straipsnio tvarka jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir taip pat tiek ieškovės ieškinyje, tiek ir paties atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog minėtu el. pašto adresu atsakovui išsiuntus priimtą teismo sprendimą, atsakovas jį gavo ir pateikė dėl jo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė nepažeisdamas įstatymų reikalavimų ir tinkamai pranešdamas apie užvestą bylą. Konstatuotina, kad atsakovas apie pradėtą procesą buvo informuotas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (kuriuo siunčiant korespondenciją, atsakovas turi užtikrinti, kad ji būtų paimta iš pašto) ir el. pašto adresu, kurį pats nurodė ir savo apeliaciniame skunde, kaip vieną iš galimų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog paties atsakovo pasirinktas elgesio modelis (nustatytu laiku neteikti atsiliepimo ir įrodymų, nedalyvauti parengiamajame ir teismo posėdyje) lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagrįstai išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad apelianto teisė gauti procesinius dokumentus, įskaitant ir pranešimą apie bylos nagrinėjimą, nebuvo pažeista. Nors atsakovas nurodo, kad negalėjo dalyvauti procese ir teikti atsiliepimo, savo argumentų bei įrodymų, tačiau prie apeliacinio skundo taip pat neprideda jokių įrodymų, susijusių su sprendimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo neteisėtumu ar nepagrįstumu. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su vaiko interesais, todėl byloje vyrauja viešasis interesas, skirtas vaiko apsaugai. Teismui siekiant proceso operatyvumo ir koncentruotumo, įgyvendinant vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, ir nustačius, kad atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį bei nesant pirmosios instancijos teismui pateikto jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nebuvo procesinių kliūčių bylai išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
31. Apeliantas nesutinka su iš jo priteistu 332 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu. Jo nuomone, vaikui užtenka 250 Eur išlaikymo. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius: gyvenat (duomenys neskelbtini), o ne didmiestyje, pragyvenimo išlaidos yra mažesnės; ieškovė nepateikė realias vaiko poreikiams reikalingas išlaidas patvirtinančių įrodymų, vaiko regos poreikiai tenkinami iš valstybės lėšų; teismas nepagrįstai poreikių dydžio nesumažino Vaiko išmoka. Teismas taip pat neatsižvelgė į sunkią atsakovo turtinę padėtį.
32. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
34. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro 924 Eur (po mokesčių apie 708 Eur).
35. Ieškovė ieškinyje išvardijo vaiko poreikius sudarančias pinigų sumas, nurodė, kad iš viso vaiko poreikiai sudaro 749,50 Eur, o atėmus 85,75 Eur vaiko išmoką, sūnui išlaikyti per mėnesį reikia 663,75 Eur. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas šią sumą, kuri nustatyta jau įvertinus valstybės mokamą išmoką, pripažino pagrįsta.
36. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikių dydį, vadovavosi tik ieškovės deklaratyviu vaiko poreikių išvardijimu. Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bei nustačius, kad nepilnametis vaikas dar turi specialių poreikių, t. y. regos sutrikimų, dėl kurių jam reikalingi akiniai, taip pat turi lankytis oftalmologo konsultacijose, teismas pagrįstai sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai kas mėnesį yra apie 749,50 Eur. Atmestini apelianto argumentai, kad visos išlaidos, susijusios su regos sutrikimais, yra dengiamos valstybės lėšomis. Akinių pirkimo valstybė nekompensuoja, todėl šias išlaidas patiria ieškovė.
37. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad gyvenant kartu su vaiku ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, atsiranda nenumatytų papildomų išlaidų, tačiau jų neįmanoma tiksliai nurodyti, kadangi nenumatytos išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos ir pan. Nors atsakovas akcentuoja, kad MMA dydis turėtų būti taikomas atsižvelgiant į tai, kad vaikui gyvenant mažesniame mieste, jo išlaikymui patiriamos ir mažesnės išlaidos, tačiau pažymėtina, jog sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, MMA vadovaujamasi tik įvertinus individualius vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir nurodė visų vaiko išlaidų dydžius, kuriuos ji patiria gyvendama (duomenys neskelbtini). Atsakovui neįrodžius, kad vaikui pakaktų mažesnės nei teismo nustatytas dydis išlaikymo sumos, teisėjų kolegija atsakovo argumentus dėl neteisingai nustatytų vaiko poreikių dydžio atmeta kaip nepagrįstus.
38. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, t. y. tai, kad jis negauna reguliarių, stabilių pajamų, nes vykdo individualią veiklą ir uždirba apie 700 Eur /mėn., turi tik 15 000 Eur vertės sodybą bei menkos vertės transporto priemones, kurios yra net nenaudojamos. Todėl jis ne tik negalės tinkamai įvykdyti savo prievolės, bet ir pats pragyventi.
39. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
40. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo. Atsižvelgiant į jo turimą nekilnojamąjį turtą ir tuo pačiu galimybę nuomotis kitą būstą bei kas mėnesį mokėti nuomos mokestį, atsakovo turtinė padėtis nelaikytina bloga. Apeliantas neįrodė, kad vykdydamas individualią veiklą uždirba tik apie 700 Eur per mėnesį. Kita vertus, atsakovas nepagrindė, jog jis objektyviai neturi galimybių uždirbti daugiau, susirasdamas geriau apmokamą darbą. Todėl nėra jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo atleisti atsakovą nuo įstatyme numatytos pareigos išlaikyti šalių bendrą nepilnametį sūnų taip, kad būtų patenkinti jo būtinieji poreikiai. Kaip minėta, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovo galimybių teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, netinkamai įvertino bylos duomenis apie atsakovo turtinę padėtį.
42. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog šalių turtinė padėtis ir turimos vienodos galimybės ją gerinti leidžia vaikui teikti vienodo, teismo nustatyto dydžio išlaikymą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, pažeidė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, dėl to apelianto prašymas sumažinti teismo priteistą išlaikymo dydį atmetamas kaip nepagrįstas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių nepilnamečiam vaikui priteistas 332 Eur dydžio išlaikymas pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas dėl jos atmestinas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
43. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo už 29,5 mėnesius 9 394 Eur vaikui teikto išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka, nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tiek vaiko poreikiai, tiek ir MMA prieš tris metus buvo mažesni.
44. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
45. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
46. Įsiskolinimo laikotarpiu sūnui buvo 8–10 metai, ieškovė byloje neįrodinėjo vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas tuo metu buvo mažesnio amžiaus, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais apie būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą dydį, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principus, iš atsakovo priteistas išlaikymo sūnui įsiskolinimas sumažintinas, skaičiuojant jį pagal tuo metu galiojusios MMA pusės sumos, gaunamos atskaičius mokesčius, dydį bei atėmus atsakovo sumokėtą išlaikymą, t. y. už 2021 m. birželio – gruodžio mėnesius susidaro 1 639,44 Eur (468,41/2=234,21x7=1 640,87 Eur), už 2022 metus susidaro 3 201,90 Eur (533,65/2=266,83 Eurx12=3201,90 Eur) ir už 2023 m sausio – lapkričio 15 d. susidaro 3 639,75 Eur (633/2 =316,50 Eurx10,5=3 639,75 Eur), iš viso 8 481,09 Eur. Atėmus atsakovo sumokėtus 400 Eur, iš atsakovo ieškovei priteista 9 394 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma sumažintina iki 8 081,09 Eur (CK 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
47. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti ir priteistą ieškovei iš atsakovo 9 394 Eur išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 8 481,09 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
48. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
49. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkinus iš dalies (86 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinas 272 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (332 Eur x 12) x 0,03 x 0,75 = 90 Eur) ir už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (8 081,09 Eur x 0,03 x 0,75= 182 Eur). Ieškinį patenkinus iš dalies (95 proc.), atitinkamai sumažintinos iki 22,80 Eur iš atsakovo priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir iki 243,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
50. Šalys byloje yra pateikę įrodymus, kad joms valstybės teikiama antrinė teisinė pagalba yra garantuojama ir apmokama 100 procentų, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos išlaidos neskirstytinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 9 394 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 8 081,09 Eur.
Iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą 301 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 272 Eur, priteistas 24 Eur pašto išlaidas sumažinti iki 22,80 Eur ir priteistus 255,88 Eur už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą sumažinti iki 243,09 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.