Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š. ir A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13.5 Draudėjas neturi jokio pagrindo teikti klaidinančios informacijos dėl įvykio kaltininko, kadangi tuo atveju, jei ir nebūtų nustatytas užliejimo kaltininkas, nukentėjusysis vis tiek gautų draudimo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti draudimo bendrovės ieškinio reikalavimai atlyginti žalą iš atsakovo, kuriam nuosayvbės teise priklausančiame bute buvo žalos atsiradimo židinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. ADB „Gjensidige“ ir trečiasis asmuo R. Š. 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį GJELT Nr. 3018381, kuria apdraustas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 71-72, 99, 2 t. 47 l.). Draudimo galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 00:00 val. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. 24:00 val., kuris 2020 m. rugpjūčio 21 d. gyventojų turto draudimo liudijimo pagrindu pratęstas nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. 00:00 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 24:00 val. (e. b. 1 t. 130-131 l.).

17. Trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 27 d. namo administratorei UAB „Mano būstas Dainava“ pranešė, kad per lubas į butą skverbiasi vanduo, galimai iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t. 2 l.). Trečiasis asmuo namo administratorei 2020 m. spalio 1 d. pakartotinai pranešė apie savo buto užpylimą, nurodęs, kad atsinaujino vandens skverbimasis per lubas, šis įvykis buvo registruotas (e. b. 2 t. l 1.). Užpylimui pagrįsti trečiasis asmuo pateikė nuotraukas (e. b. 2 t. 2 15-18 l.).

18. Ieškovė 2020 m. spalio 1 d. gavo pirminį pranešimą apie įvykį, kuriame nurodyta įvykio data ir laikas – 2020 m. spalio 1 d. 12:46 val. 2020 m. lapkričio 19 d. buvo nuvykta į įvykio vietą, paimtas nukentėjusiojo rašytinis pranešimas dėl įvykio, kuriame jis nurodė, kad įvykis įvyko 2020 m. rugsėjo 26 d. Įvykio metu galiojo draudimo apsauga. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 617,71 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkui.

19. 2020 m. lapkričio 19 d. Turto apžiūros akte (e. b. 1 t. 46-47, 48-90 l.) nurodyta, kad trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 26 d. pastebėjo, kad per lubas varva vanduo; į aukščiau esantį butą patekti nepavyko nei tretiesiems asmenims, nei avarinei tarnybai. Apžiūros metu buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja patikino, kad apliejimas įvyko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Aplietas koridorius ir du kambariai. Apžiūros akto pabaigoje padarytas prierašas, kad ginčo židinio bute niekas negyvena, galimai parduotas.

20. Ieškovė pareiškė regresinį ieškinį atsakovui, t. y. vienam iš virš trečiųjų asmenų buto patalpų esančio buto savininkų – buto Nr. (duomenys neskelbtini) (2 aukšto plane patalpa 35), tačiau ne Nr. (duomenys neskelbtini) (2 aukšto plane patalpa 34) (e. b. 2 t. 80 l.). Pažymėtina, kad virš koridoriaus, ties užpylimo vieta, yra šių kaimynų siena ir pas juos abu ten yra sanitarinis mazgas („sanmazgas“) (e. b. 1 t. 73-74 l.) (pirmo aukšto planas); e. b. 2 t. 46 l. (2020 m. balandžio–gegužės mėn. žalos byla), (e.b. 2 t. 80 l.) (antro aukšto planas).

21. Atsakovas buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. (e. b. 1 t. 100–101 l.). Bute gyvenęs atsakovo brolis E. K. mirė (duomenys neskelbtini)

22. Ginčo laikotarpiu (20220 m. rugsėjo 26 d. – 2020 m. spalio 1 d.) bute niekas negyveno, vanduo nebuvo naudojamas, šią aplinkybę patvirtina UAB „Kauno vandenys“ duomenys (2 t. 22-23 l.).

23. CK 6.1015 straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

24. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apelianto neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

25. Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė privalėjo įrodyti trečiajam asmeniui priklausančio buto sugadinimo židinį esant atsakovui priklausančiame bute.

26. Apeliantas nurodo, kad teismas netaikė imperatyvių teisės normų, nustatančių geriamojo vandens tinklų aptarnavimo ir atsakomybės ribas, tarp vandens tiekėjo ir vartotojo, ir/arba abonento. Net jei ir būtų vandens nuotėkis iš atsakovo buto už karšto/šalto vandens ventilio dėl vandentiekio tinklų (vamzdynų ar movos) gedimo, tai tokiu atveju, civilinė atsakomybė tenka namo administratorei UAB „Mano būstas Dainava“ arba jos paskirtam techniniam prižiūrėtojui, bet ne atsakovui. Už vandentiekio tinklų avarijas nuo daugiabučio namo vandentiekio įvadinio skaitiklio iki vartotojo (atsakovo) bute esančio vandens apskaitos skaitiklio, atsakingas yra ne atsakovas, bet namo administratorius, kadangi atsakovo, kaip vartotojo, priežiūros ir atsakomybės ribos prasideda tik už jo bute esančio vandens apskaitos skaitiklio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

27. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, jog bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Tai, kad vandens sistemų vamzdynai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatavimo problemas. Dėl to atmestini apelianto teiginiai, kad byloje už žalą atsakingas namo administratorius arba jo paskirtas techninis prižiūrėtojas.

28. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vandens nuotėkis buvo iš atsakovo buto, dėl vandentiekio avarijos už karšto/šalto vandens ventilio. Atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad tretiesiems asmenims priklausantis butas buvo užlietas būtent iš atsakovo buto. Taip pat nurodo, kad antrame aukšte yra net trys vieno kambario butai (Nr. (duomenys neskelbtini)) su visa santechnika ir vandentiekio bei nuotekų tinklais. Be to, ir kiti butai antrame aukšte, kurie yra priešingoje koridoriaus pusėje (namas yra bendrabučio tipo statinys, koridorinės sistemos), yra potencialūs užliejimo kaltininkai, nes vanduo galėjo keliauti bei sunktis per perdangos plokščių kiaurymes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

30. 2020 m. lapkričio 19 d. Turto apžiūros akte (e. b. 1 t., 46-47, 48-90 l.) nurodyta, kad trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 26 d. pastebėjo, kad per lubas varva vanduo, tačiau į į aukščiau esantį butą (Nr. (duomenys neskelbtini)) patekti nepavyko nei tretiesiems asmenims, nei avarinei tarnybai. Ieškovės draudimo byloje pateiktas buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko atsakymas, kad jis su užliejimu nesutinka (e. b. 2 t. 44 l.). Taip pat pateiktas trečiojo asmens el. laiškas, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) vandens žarnelė prie tualeto (klozeto) bakelio pakeista prieš pusmetį (e. b. 2 t. 46 l.). Taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu namo antrojo aukšto bendro naudojimo patalpose esančiuose vamzdynuose būtų užfiksuoti gedimai, vandens nuotėkiai, dėl kurių galėjo būti užlietas pirmame aukšte esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, liudytoju 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje apklaustas buto Nr. (duomenys neskelbtini) naujasis savininkas A. G. (e. b. 2 t. 81-82, 88-97 l.) paliudijo, kad įsigijo apleistą butą, įskaitant vonios kambarį, santechnika jau buvo netinkama naudoti, ją teko keisti. Apeliantas nepaneigė ekspertės V. T. parodymų, kad nagrinėjamu atveju aplieti kambariai (patalpos 110-4, 110-5) ir koridorius (patalpa 110-2) (e. b. 2 t. 73-74 l.), t. y. „žemyn“, o jeigu būtų aplieta iš bendro naudojimo patalpų, tai būtų nuketėjusi trečiųjų asmenų vonia (110-3 patalpa).

31. Nors apeliantas teigia, kad vandens nebuvo vartojama ir jis nebėgo jokiu kitu būdu, nes vandens skaitikliai (karšto ir šalto) rodo nulius, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti priešingai pirmosios instancijos teismo nurodomą aplinkybę, kad tai nešalina atsakovo atsakomybės ir kad ginčo butas nėra užpylimo židinys.

32. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Įrodinėjimo taisyklių tinkamas taikymas apima tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

33. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

35. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.