Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. J., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-898/2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nuspręsta T. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą T. J. atžvilgiu nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė patikslintą 2023 m. kovo 14 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-2512, kurioje prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisti iš T. J. 1 495,43 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 43 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Prašymas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas teisme gautas 2023 m. gruodžio 7 d., t. y. nuosprendžio vykdymo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, nuspręsti iš kaltinamojo (nuteistojo) išieškoti proceso išlaidas, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-218-1073/2020). Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties matyti, kad teismas, neturėdamas duomenų apie kaltinamojo T. J. pasirinktą gynėją, pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai parinkti šiam kaltinamajam advokatą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. liepos 9 d. pranešė, kad minėtoje byloje T. J. ginti parinktas advokatas Mykolas Girdiušas. Taigi, Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, siekdamas užtikrinti tinkamą T. J. teisių ir interesų gynybą 2021 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutartį, kurioje pripažino, jog nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas bei M. Girdiušą paskyrė kaltinamojo gynėju.

Pažymėtina, jog teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu T. J. gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, taip pat įvertinęs pastarojo turtinę padėtį (nedirbantis, gyvenantis su tėvu) bei tai, jog pastarasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko taip pat ir dėl teisėjų kaitos byloje, daro išvadą, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, todėl iš T. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.