Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (disponavimas DMT (dimetiltriptaminu) ir psichotropine medžiaga ‒ harmino mišiniu) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (draudžiamų medžiagų gabenimas iš Nyderlandų Karalystės) ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas draudžiamomis medžiagomis iš Nyderlandų Karalystės) ir jam paskirta 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (draudžiamų medžiagų gabenimas iš Maroko) ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas draudžiamomis medžiagomis iš Maroko) ir jam paskirta 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas dideliu lizergido kiekiu) ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (disponavimas kanapių aliejumi, glotniagalvių (Psilocybe) genties grybais) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei bausmių dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. liepos 30 d.

S. K. paskirtos kardomosios priemonės ‒ dokumentų paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

S. K. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikoma S. K. kratos metu paimtiems pinigams ‒ 4 206,41 Eur ir 1 490 dirhamų, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas: nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti S. K. kratos metu ir jo asmens kratos metu paimtus ir saugomus – 1 490 (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt) dirhamų ir 4 206,41 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešis eurus, keturiasdešimt vieną centą) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 263 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinta, galutinė 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. B. išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (disponavimas narkotine medžiaga renginio „W“ metu), BK 259 straipsnio 1 dalyje (12,975 g narkotinės medžiagos įgijimas ir laikymas), BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinta, galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

T. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla T. J. atžvilgiu nutraukta.

Dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, 2019 m. liepos mėn. pabaigoje ‒ rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Varėnos r., Valkininkų apylinkėse, vykusiame festivalyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 3 000 Eur, įsigijo 1 000 vnt. perforuotų popieriaus lapelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), kurias laikydamas prie savęs, nugabeno į studiją, esančią (duomenys neskelbtini), kur dalį psichotropinės medžiagos lizergido (LSD) išplatino po 5 Eur už vieną vienetą tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusią dalį 620 vnt. perforuotų popieriaus lapelių, kurių sudėtyje yra 0,01063 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), laikė savo kabineto šaldytuve iki 2020 m. vasario 5 d., 10.45 val., kol kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti, ar kitaip platinti, 2019 m. liepos mėn. pabaigoje ‒ rugpjūčio mėn. pradžioje, konkrečiai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Varėnos r., Valkininkų apylinkėse, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, po 60 Eur už gramą, įgijo 5 gramus augalinės kilmės medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,315 g psichotropinės medžiagos ‒ DMT (dimetiltriptamino) ir psichotropinės medžiagos ‒ harmino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes nėra minėtos medžiagos standartinio pavyzdžio, kurią laikydamas prie savęs, nugabeno į studiją, esančią (duomenys neskelbtini), kur dalį suvartojo, dalį augalinės kilmės medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,152 g psichotropinės medžiagos ‒ DMT (dimetiltriptamino) ir psichotropinės medžiagos ‒ harmino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, iš jo kabineto pavogė A. B., o likusią dalį augalinės kilmės medžiagos mišinio, kurio sudėtyje yra 0,163 g psichotropinės medžiagos ‒ DMT (dimetiltriptamino) ir psichotropinės medžiagos – harmino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, laikė savo kabinete ant stalo iki 2020 m. vasario 5 d., 10.00 val., kol įtariamojo parodymų patikrinimo metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respublikos teritoriją parsigabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas išplatinti, 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Nyderlandų Karalystėje, Amsterdamo mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 500 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, 200 vnt. tablečių „TESLA“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, 200 vnt. tablečių „MOJO“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 2 – CB (4–bromo – 2,5 – dimetoxyphenylethylamine, MFT), 7 dėžutes po 1 kg miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias paslėpė garso kolonėlėse ir neteisėtam gabenimui su kitais daiktais perdavė nenustatytai krovinių pervežimo įmonei, nurodęs pristatymo adresą prie „M“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Po ko krovinių pervežimo įmonei per Lietuvos Respublikos sieną, neteisėtai kontrabandos būdu atgabenus iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini), S. K. atsiėmė iš siuntinių vežėjo minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir laikydamas prie savęs, atgabeno į savo studiją, esančią (duomenys neskelbtini), kur padalijo į dvi dalis ir didelį kiekį, t. y. 187,524 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir labai didelį kiekį, t. y. 430,713 g psichotropinės medžiagos MDMA, 2020 m. sausio mėn. pabaigoje nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2020 m. vasario 5 d., 18.00 val., kol pats pateikė kratą atliekantiems policijos pareigūnams. Kitą dalį laikydamas patalpoje ‒ studijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vartojo pats bei ne mažau kaip 1,159 g psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 1,056 g psichotropinės medžiagos amfetamino išplatino A. B., o kitą dalį, ne mažiau kaip 0,242 g psichotropinės medžiagos (4–bromo – 2,5 – dimetoxyphenylethylamine, MFT) A. B. iš jo kabinėto pavogė. Nenustatytą dalį ankščiau minėtų psichotropinių medžiagų nuo 2019 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2020 m. vasario 5 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku išplatino tyrimo nenustatytiems asmenims pravardėmis „P“, „M“, „S“, „Z“, „E“, „Mc“, „A. G.“, „Mn“, „Mg“, „T“, „D“ bei kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims po 7-10 Eur už vieną gramą. Likusią dalį: didelį kiekį, t. y. 61,225 g psichotropinės medžiagos amfetamino, didelį kiekį, t. y. 47,259 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,38 g psichotropinės medžiagos 2 – CB (4–bromo – 2,5 – dimetoxyphenylethylamine, MFT) toliau laikė savo kabinete ir kitose patalpose ‒ studijoje, (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 5 d., 10.00 val., kol įtariamojo parodymų patikrinimo metu ir kratos metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje.

1.3. Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Maroko į Lietuvos Respublikos teritoriją parsigabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas išplatinti, 2020 m. sausio mėn. 12-17 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Maroke, Šefšaueno (Chefchaouen) mieste, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirkdamas už 7 000 Eur neteisėtai įgijo apie 4 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią paslėpė savo lagamino dugne, kad neaptiktų oro uosto skeneriai, ir taip iš Maroko lėktuvu kontrabandos būdu pargabeno į Lenkijos Respubliką, Varšuvos oro uostą, kur narkotinę medžiagą, paslėptą jo lagamine, tyrimo metu nenustatyta transporto priemone, pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atgabeno į studiją, esančią (duomenys neskelbtini), kur sulaužęs gabalais ir pasvėręs didesnę dalį narkotinės medžiagos, laikė užrakinęs savo kabineto seife, o kitą dalį, vartojo pats bei ne mažiau kaip 0,557 g narkotinės medžiagos kanapių dervos išplatino A. B., o didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 103,161 g narkotinės medžiagos kanapių dervos A. B. pavogė iš jo kabineto, esančio studijoje (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. studijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio mėn. pabaigoje, ne mažiau kaip 0,357 g, po 8 Eur už gramą narkotinės medžiagos ‒ kanapių dervos pardavė V. B., 2020 m. vasario 4 d. ne mažiau kaip 1,071 g narkotinės medžiagos kanapių dervos pardavė L. K. K.; 2020 m. vasario 4 d., už 100 Eur ne mažiau, kaip 12,975 g narkotinės medžiagos kanapių dervos pardavė V. B.; bei dalį narkotinės medžiagos kanapių dervos nuo 2020 m. sausio mėn. pabaigos iki 2020 m. vasario 5 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku išplatino tyrimo nenustatytiems asmenims pravardėmis „P“, „M“, „S“, „Z“, „E“, „Mc“, „A. G.“, „Mn“, „Mg“, „T“, „D“, O. P. bei kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims po 6-10 Eur už vieną gramą. Toliau dalį narkotinės medžiagos kanapių dervos laikė kabinete ant stalo, kol 2020 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 259,4 g, neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos ‒ kanapių dervos, įsibraudami į kabinetą, pavogė D. R. ir T. S.. Po ko jis, pastebėjęs narkotinių medžiagų vagystę, dalį, t. y. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ‒ kanapių dervos, kurios bendroji masė yra 2814,94 g, nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2020 m. vasario 5 d., 18.00 val., kol pats ją pateikė kratą atliekantiems policijos pareigūnams. Likusią dalį, kurios bendroji masė yra 220,53 g, toliau laikė studijoje, (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 5 d., 10.00 val., kol įtariamojo parodymų patikrinimo metu ir kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje.

1.4. Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, studijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį ‒ 0,362239 g, psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), iki 2020 m. vasario 5 d., 10.45 val., kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje.

1.5. Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, studijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) laikė narkotinę medžiagą – kanapių aliejų, kurio bendra masė yra 3,294 g, nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų ‒ vaisiakūnius ir jų dalis, turinčius psilocibino ar psilocino, kurios masė yra 3,557 g; 0,682 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 4-chloro metilkatinonas (4-chloromethcathinone), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, iki 2020 m. vasario 5 d., 10.45 val., kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

- už nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (draudžiamų medžiagų gabenimas iš Nyderlandų Karalystės), S. K. paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

- už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (disponavimas draudžiamomis medžiagomis iš Nyderlandų Karalystės), S. K. paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

- už nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (draudžiamų medžiagų gabenimas iš Maroko), S. K. paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

- už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (disponavimas draudžiamomis medžiagomis iš Maroko), S. K. paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

- už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (disponavimas lizergido dideliu kiekiu), S. K. paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

- S. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams;

- panaikinti S. K. turto – 4 206,41 Eur ir 1 490 dirhamų, konfiskavimą.

2.2. Vertinant S. K. charakterizuojančius duomenis skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog S. K. ne tik prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, bet nuo pat proceso pradžios davė išsamius ir teisingus parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų asmenų (A. B.) padarytus nusikaltimus. Dėl išsamių S. K. parodymų apie medžiagų įsigijimą iš užsienio valstybių, jų laikymą, platinimą, buvo suformuluotas kaltinimas pagal šešias atskiras veikas ir aštuonis straipsnius, įskaitant narkotinių medžiagų kontrabandą. Jeigu S. K. būtų neatskleidęs dalies medžiagų įsigijimo aplinkybių, kaltinimas būtų atrodęs kitaip – viena veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (medžiagų dalis sau, neturint tikslo platinti) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (visos kitos medžiagos, turint tikslą platinti). Taigi, apelianto vertinimu, S. K. procesinė laikysena atspindi ypatingą jo atvirumą ir nuoširdumą, kartu ir pasiryžimą priimti visą atsakomybę.

2.4. Teigiama, jog S. K. asmenybę teigiamai apibūdina ir tai, kad jis ėmėsi veiksmų spręsti savo priklausomybės problemą – nustojo vartoti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, pradėjo lankytis pas gydytojus psichiatrus, tuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę S. K. gydymas būtų nutrauktas, laisvės atėmimo vietoje jis negautų jam dabar išrašomų medikamentų, dėl ko ne tik pablogėtų jo sveikata, bet ir galimai kiltų delinkventinio elgesio rizika.

2.6. Neginčijant juridinio fakto, kad S. K. teistas Suomijoje ir Vokietijoje už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, skunde pabrėžiama, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, už ką tiksliai S. K. nuteistas užsienyje, nes veikų faktinės aplinkybės nėra nurodomos. Todėl yra pagrindas teigti, kad už tokio pobūdžio ir masto nusikaltimus, kurie S. K. inkriminuoti šioje byloje, jis yra teisiamas pirmą kartą, dėl ko nėra pagrindo sureikšminti jo ankstesnių teistumų ir daryti kategoriškos išvados, kad dėl savo veiksmų išvadų nepadarė. Priešingai, S. K. permąstė savo veiksmus ir gyvenimą, nusigręžė nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo.

2.8. Apelianto vertinimu, aptartos aplinkybės, apibūdinančios S. K. asmenį ir jo padarytas veikas, rodo mažesnį tiek S. K. asmens, tiek jo padarytų veikų pavojingumą, dėl ko bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą S. K. skirti švelnesnes nei sankcijoje nustatytas bausmes, o už nusikaltimų, nustatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą taip pat galėtų būti paskirtos minimalios sankcijoje numatytos bausmės.

2.10. Nurodoma, jog, sprendžiant dėl pajamų, gautų iš narkotinių medžiagų prekybos, didelės tikimybės principas turi būti derinamas su savininko ribota galimybe paneigti šią tikimybę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245- 1073/2018, 2K-72-511/2021).

2.11. Pabrėžiama, jog dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti dokumentai (banko sąskaitos išrašai, sąskaitos-faktūros ir kt.), kad vien tik 2019 m. S. K. iš savo vykdomos legalios individualios (komercinės) veiklos gavo apie 30 000 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, iš kokios veiklos gauti S. K. studijoje rasti pinigai - 4 206,41 Eur ir 1 490 dirhamų, yra nepagrįsta, neleistinai perkelia įrodinėjimo naštą S. K..

2.12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo atlikti skaičiavimai apie galimai gautas pajamas iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybos yra paremti prielaidomis, kadangi konkrečios platinimo aplinkybės nebuvo inkriminuojamos nuteistajam, šios nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu – atitinkamai, nebuvo gynybos dalykas. Nepaisant to, tai nepaneigia S. K. legalių pajamų turėjimo ir to, kad konfiskuoti pinigai yra dalis legalių pajamų.

3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus skundas atmetamas.

4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, S. K. parinkdamas bausmių rūšį ir jų dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei jo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, nurodydamas pagrįstus motyvus, kodėl nuteistajam neskiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytiems nusikaltimams ar nuteistojo asmenybei, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

5. Be to, atsižvelgus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas nusikalstamos veikos rezultatą (turtinę naudą, kurią kaltininkas įgijo padaręs nusikalstamas veikas), baigiamajame akte išdėstė pagrįstus motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę, nepažeisdamas BK 72 straipsnio nuostatų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir šioje dalyje pakeisti skundžiamo nuosprendžio. Taigi, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės

6. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal kelias nusikalstamas veikas, priskiriamas skirtingų nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 straipsnis): S. K. nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, dviejų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, taip pat vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei trijų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nuteistojo nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei nustačius idealią nusikalstamų veikų sutaptį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, nuteistajam subendrinta bausmė buvo paskirta griežčiausiai bausmei pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir sunkių nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Nustačius, jog S. K. padarė atskiras nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, be kita ko, sudarančią idealią sutaptį, atskirai, paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, bausmes subendrindamas nuteistajam palankiausiu – daliniu bausmių sudėjimo būdu, pridėdamas minimalią baudžiamajame įstatyme numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės ne tik neviršija baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis), tačiau priešingai – iš esmės yra artimos minimaliam bausmės dydžiui, numatytam baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje. Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes bei bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl S. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų pobūdį ir pavojingumą, jų stadiją, kaltės rūšį ir formą (padarytos aštuonios nusikalstomos veikos, t. y, du nesunkūs, trys sunkūs, taip pat trys labai sunkūs nusikaltimai; nusikaltimai baigti, įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia, kaltininko vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus – S. K. veikė pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y., jis įgydavo, gabendavo narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių (Maroko ir Nyderlandų Karalystės) bei jas platindavo kitiems asmenims iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų; nemaža dalis narkotinių medžiagų buvo įgyjamos, laikomos ir gabenamos turint tikslą platinti ir išplatintos). Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – S. K. yra nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, charakteristikomis charakterizuojamas teigiamai, Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas užsienyje, be kita ko, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis Suomijos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 9, b. l. 60-83). Taip pat teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistajam paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančios terminuotos laisvės atėmimo bausmės atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei pastebi, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta materialių pagrindų nuteistajam skirti švelnesnes nei baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose numatytas bausmes. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės ne tik neviršija baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, tačiau priešingai – iš esmės yra artimos minimaliam bausmės dydžiui numatytam baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje, o būtent: S. K. nuteistas už trijų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis 10 (dešimties), 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių bei 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis, tuo metu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų; už dviejų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija (TAR, 2018, Nr. 2018-21859)), padarymą S. K. nuteistas 4 (ketverių) metų ir 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmėmis, tuo metu BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo 3 (trejų) iki 10 (dešimties metų); S. K. taip pat nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kai BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų; be to, už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. K. paskirtos 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kai straipsnio sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki 2 (dvejų) metų.

10. Paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankausiu būdu: bausmės besiskiriančios pagal pavojingumą, t. y., bausmės paskirtos už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas sudarančias idealią sutaptį (past. – kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį) buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu, o bausmės, sudarančios realią nusikaltimų sutaptį, t. y., subendrinta bausmė už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei subendrinta bausmė už labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridedant tik minimalią baudžiamajame įstatyme numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis). Taigi, įvertinus artimą minimaliam nuteistajam paskirtų bausmių dydį bei parinktą palankiausią bausmių bendrinimo būdą, nuteistojo asmenybę bei nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo pripažinti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam galimybę, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindų skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, be kita ko, skunde nurodomą nuteistojo „procesinę laikyseną“ – nuteistajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą ar veikos atsitiktinį pobūdį.

12. Pabrėžtina, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.). Vertinant bylai reikšmingą kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).‏‏‎ Šiuo atveju tokių aplinkybių visuma byloje nenustatyta.

13. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės patvirtina, jog S. K. padarytų nusikaltimų pavojingumas yra tipinis, atitinka rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą – pasipelnyti, platinant šias medžiagas. Šiam nusikalstamam sumanymui nuteistasis iš užsienio valstybių gabeno labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų į Lietuvos Respubliką, kurias platino iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apeliaciniame skunde apeliuojant į meninę kaltininko prigimtį, iš dalies ignoruojami paties nuteistojo parodymai, remiantis kuriais pastarasis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis disponavo aiškiu tikslu – S. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog, kad galėtų įsirengti studiją, reikėjo daug pinigų ir jis puikiai suprato, kad iš savo vykdomos veiklos gaunamų lėšų to negalės įgyvendinti, todėl nutarė užsidirbti pinigų iš narkotinių medžiagų gabenimo ir platinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. 8, b. l. 46-52). Nuteistasis S. K. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, jog nusprendė pinigus investuoti į narkotines medžiagas (t. 10, b. 1. 104-109). Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, kuris keletą kartų viršijo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ šių medžiagų labai didelį kiekį, t.y., disponavo 187,524 g psichotropine medžiaga amfetaminu, kai labai didelį kiekį sudaro daugiau kaip 100 g; 430,713 g psichotropine medžiaga MDMA, kai labai didelį kiekį sudaro daugiau kaip 100 g; 4 kg narkotine medžiaga – kanapių derva, kai didelį kiekį sudaro daugiau kaip 125 g.

14. Nustatęs, jog nuteistasis narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo turint aiškų tikslą – platinti šias medžiagas iš savanaudiškų paskatų, o ne išskirtinai asmeniniam vartojimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistojo nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, atitinka rūšinį šių nusikaltimų pavojingumą: veikų padarymą lėmė ne atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, beviltiška finansinė situacija, o nuteistojo ciniškas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi, tikslas papildomai „užsidirbti“. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistasis veikė vienas – nenustatytas tinklas asmenų, per kuriuos jis būtų siekęs platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau šios aplinkybės ir nebuvo inkriminuojamos kaltininkui, o jų nustatymas suponuotų kaltininko teisinės padėties pabloginimą – veikimas bendrininkų grupe ar veikos padarymas organizuota grupe pripažintinos baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai), kurių nustatymas lemtų ir griežtesnės bausmės skyrimą (BK 61 straipsnis).

15. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra tiek išimtinė, kad bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje, paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Analizuojant nuteistojo asmenybę nustatyta, jog S. K. yra nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, charakteristikomis charakterizuojamas itin teigiamai, taigi, nustatytos tipinės aplinkybės, kurios nesuponuoja išvados dėl mažiau pavojingos nuteistojo asmenybės. Priešingai, šiame kontekste reikšminga aplinkybė, kad S. K. anksčiau jau buvo teistas užsienio valstybėse už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą: S. K. Suomijos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje teistas už nusikalstamas veikas pagal Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) kategorijas priskiriamas veikoms, susijusioms su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui (t. 9, b. l. 55-59). Taigi, nors S. K. praeityje jau buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau savo elgesio nepakeitė ir teigiamų išvadų nepadarė, o jo daromi nusikaltimai sunkėja. Nustatyta ir tai, jog nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 9, b. l. 60-83), kas rodo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad į kaltininko asmenybę apibūdinančias, jo šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Svarbu ir tai, jog ir socialiniai ryšiai savaime negali pagrįsti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-788/2022).

16. Apeliaciniame skunde pabrėžiama nuteistojo „procesinė laikysena“, pažymint tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atskleidė reikšmingas bylos aplinkybes. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, vis dėlto šios aplinkybės, konstatuojant kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jau buvo įvertintos, t. y., turėjo įtakos nuteistajam paskirtos bausmės dydžiui, tiek parenkant bausmę už atskirus nusikaltimus, tiek bendrinant šias bausmės tarpusavyje kaltininkui palankausiu būdu, tačiau šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas savaime nelemia mažesnio pavojingumo, kartu ši aplinkybė izoliuotai nepripažintina išimtine BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

17. Neginčijant fakto, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, šiame kontekste svarbu tai, jog byloje nustatytos faktinės veikų padarymo aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, nėra atskleistos ir nustatytos išimtinai nuteistojo S. K. parodymų pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybės buvo inkriminuotos išimtinai S. K. parodymų pagrindu, kadangi šios aplinkybės paaiškėjo kitų proceso dalyvių apklausų metu, be to, šias patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Remiantis bylos duomenimis, sulaikius nuteistąjį D. R. su narkotinėmis medžiagomis, jis parodė vietą, iš kurios pavogė hašišą, dėl ko buvo nuspręsta atlikti neatidėliotiną kratą patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rasti labai dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kratos metu buvo nustatyta, kad patalpas nuomojasi S. K., taip pat buvo gauta duomenų, kad S. K. narkotines medžiagas – hašišą, pats kontrabandos būdu gabena iš Maroko, o psichotropines medžiagas amfetaminą, MDMA, „ekstazi“ tabletes kontrabandos būdu atsigabena iš Olandijos. Taip pat kratos metu buvo nustatyta, kad S. K. anksti ryte išvyko į (duomenys neskelbtini), taip pat, kad pastarasis nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), kur galimai laiko didesnį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 8, b. l. 36-37). Pastebėtina, jog iš bylos duomenų matyti, jog iki S. K. pirminės apklausos 2020 m. vasario 6 d., kuri vyko nuo 13.33 val. iki 16.21 val. (t. 8 , b. l. 49), 2020 m. vasario 6 d. nuo 09.51 val. iki 10.46 val. buvo apklaustas nuteistasis A. B., kuris apklausos metu parodė, kad žinojo, jog S. K. prekiauja narkotikais; nurodė, kad S. K. hašišą veždavosi iš Maroko, o amfetaminą ir kitus narkotikus veždavosi iš Olandijos automobiliu (t. 7, b. l. 79-85). Aplinkybės dėl narkotinių medžiagų gabenimo iš užsienio atsispindi ir daiktų apžiūros protokole prie jo pridėtose fotonuotraukose, kuriose užfiksuota S. K. asmens paso apžiūra, kuriame nurodyta, kad paso 28-29 lape yra atvykimo, išvykimo antspaudai bei bagažo registracijos lipdukas, kurie patvirtinta S. K. vykimą į Maroką (t. 2, b. l. 186-193). Daiktų apžiūros protokole taip pat užfiksuotas atsiskaitymas kortele vykdomas užsienyje, nurodytos atsiskaitymo vietos Casablanka (Marokas), Amsterdamas (Nyderlandai) (t. 5, b. l. 189-193).

18. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis nustojo vartoti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, pradėjo lankytis pas gydytojus psichiatrus, gauna gydymą, o atliekant laisvės atėmimo bausmę S. K. gydymas būtų nutrauktas. Šiuo aspektu apklausta teismo psichiatrė ekspertė A. S. teisme parodė, jog pagal nuteistojo dabartinę psichikos būklę, bausmę jis galėtų atlikti. S. K. stacionaraus gydymo nereikia. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, esant būtinumui nuteistajam gydytis, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas taip pat laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose užtikrinamos reikiamos sąlygos priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų, be kita ko, užtikrinant reikiamas sąlygas gydytis nuo priklausomybės ligų, laisvės atėmimo vietų įstaiga gali veikti kartu su kitomis įstaigomis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Nurodytas veiklas laisvės atėmimo vietų įstaiga gali vykdyti kartu su kitomis įstaigomis ir organizacijomis, teikiančiomis medicinines, psichologines ar socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitokias psichiką veikiančias medžiagas (toliau – priklausomybės ligų centrai). Priklausomybės ligų centrai bausmių atlikimo vietoms padeda rengti adaptuotas priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir resocializacijos metodikas ir gali bausmių atlikimo vietose vykdyti švietėjišką ir kitokią veiklą, padedančią mažinti nuteistųjų sergamumą ir mirtingumą dėl priklausomybės ligų.

19. Skunde taip pat pateikiamos nuorodos į kasacines nutartis, kuriose, gynėjo teigimu, nuteistiesiems buvo skiriamos panašios ar net mažesnės bausmės už pavojingesnius nusikaltimus. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad nurodomose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nebuvo sprendžiami bylai reikšmingi klausimai, be kita ko, neatskleistos nuteistųjų asmenybę apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas kartu su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Be to, priešingai nei teigiama skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2023 ar 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-697/2022 kaltininkams buvo paskirtos griežtesnės – viršijančios 10 metų terminą, terminuoto laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, tuo tarpu šioje byloje S. K. yra nuteistas iš viso už 8 nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko bausmės griežtumui įtakos turėjo bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. Taigi, aptariamuose teismų sprendimuose vertinamos aplinkybės nėra analogiškos ar tapačios aplinkybėms nagrinėjamoje byloje.

20. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, apibūdinančių padarytų nusikalstamų veikų bei kaltininko asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytai minimaliai bausmės ribai, yra aiškiai per griežta. Nustatyta, kad S. K. padarytų nusikaltimų pavojingumas yra rūšinis – jo parodymų turinys leidžia spręsti, kad nuteistasis, net turėdamas legalų pajamų šaltinį, sąmoningai pasirinko papildomą neteisėtą pajamų šaltinį, siekdamas neteisėtai praturtėti, suprantant, kad tokia veika yra baudžiama, kas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste – kritiškas požiūris į savo elgesį, prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimas, lėmė iš esmės minimalaus įstatymo sankcijoje numatytos bausmės dydžio paskyrimą, tačiau tai nerodo nei mažesnio kaltininko, nei mažesnio padarytų veikų pavojingumo. Byloje aptartos socialiai priimtinos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, tuo tarpu neigiamai charakterizuojantys duomenys – ankstesni baustumai bei teistumai, parodo polinkį daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnes bausmes. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnį bausmių dydį.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

21. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nusprendė konfiskuoti nuteistojo S. K. pinigines lėšas, rastas kratų metu, nustatęs, jog nuteistasis iš nusikalstamų veikų įgijo pajamų, viršijančių kratų metu rastų piniginių lėšų sumą.

22. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra susijusios su savanaudiškomis paskatomis – padaromos turint tikslą atlygintinai platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, dėl ko iš nusikalstamos veikos gautas pelnas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas BK 72 straipsnio prasme, sudaro įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje byloje. Be to, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam priklausančio turto konfiskavimas buvo „siurprizinis“ bei suvaržė nuteistojo teisę į gynybą – kratos metų rastoms piniginėms lėšoms viso baudžiamojo proceso metu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą kaip uždraustos veikos rezultato (t. 5, b. l. 102-107, 115-118, 141-143, 150-152 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kadangi BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-135/2012, 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-251/2014, 2K-210-942/2015, 2K-384-648/2016, 2K-196-788/2017).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas kratų metu rastas nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, teisės taikymo klaidų nepadarė, o konfiskuotino nusikalstamos veikos rezultato (pajamų) minimalų dydį patvirtina byloje esančių tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų, konfiskuoto turto dydis yra mažesnis už pirmosios instancijos teismo nustatyto iš nusikalstamos veikos gauto pelno dydį, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamoje byloje galimos abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai, pažeidžiant in dubio pro reo principą.

24. Remiantis byloje esančiais kratos protokolais (t. 2, b. l. 67-100; 177-178; t. 4, b. l. 198-201), dalis piniginių lėšų kupiūromis (4 020 Eur) buvo rasta nuteistojo S. K. kambaryje, juodos spalvos medžiaginėje kuprinėje, kita dalis rasta kabinete ant grindų esančioje plastikinėje dėžutėje (1 490 dirhamų), kabinete ant stalo (45 Eur), ant kurio taip pat buvo rasta užrašų knygutė ir sąsiuvinis su 5 Eur, kuriuose užfiksuoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijėjų duomenys, kainos (t. 8, b. l. 66-70), be kita ko, šio stalo viršutiniame stalčiuje rasti maišeliai su kristalizuota medžiaga, kuriose yra psichotropinės medžiagos – MDMA (t. 3, b. l. 61-74). Taip pat dalis piniginių lėšų rasta kabinete esančioje piniginėje (21,41 Eur) ir nuteistojo asmens kratos metu (115 Eur). Pastebėtina, jog, kaip matyti iš kratų protokolų, dalis konfiskuotų piniginių lėšų buvo laikomos šalia platinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų platinimo faktą patvirtinančių užrašų, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į pinigų radimo aplinkybes, leidžiančias netiesiogiai spręsti, kad šiais pinigais buvo atsiskaityta už narkotines ar psichotropines medžiagas.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo S. K. parodymus, nustatė, jog S. K. 2019 m. lapkričio mėn. parsivežė 2 kg 100 g amfetamino, tačiau kratų metų buvo rasta tik 248,749 g, dėl ko teismas sprendė, jog likusi dalis ‒ 1 kg 851,251 g buvo išplatinta ar paties S. K. suvartota. Atsižvelgęs į nuteistojo parodymus, teismas nustatė, jog net ir laikantis pozicijos, jog S. K. kiek daugiau nei per 2 mėnesius iki jo sulaikymo pusę šios medžiagos suvartojo pats ar vaišino asmenis neatlygintinai ir išplatino tik likusią dalį, tokiu atveju net ir už pusės šios medžiagos kiekio išplatinimą, už gramą psichotropinės medžiagos gaudamas po 12 Eur, jis turėjo gauti daugiau nei 10 000 Eur pajamų (1 kg 851,251 g:2x12=11 107,51 Eur). Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad: iš nuteistojo nurodomų įsigytų 1 000 vnt. LSD lapelių buvo rasta likę 620 vnt., kitus, kaip nurodė S. K., jis pardavė po 5-6 Eur. Tokiu atveju už 380 vnt. LSD lapelių jis turėjo gauti ne mažiau kaip 1 900 Eur (380 x 5= 1 900 Eur); iš 4 kg „hašišo” kratos metu buvo rasta ir paimta iš viso 3 035,47 g šios medžiagos. Dalį šios medžiagos ‒ 103,161 g iš jo pavogė A. B., 259,4 g ‒ pavogė D. R. su T. S., taigi, S. K. išplatino ne mažiau kaip 602,439 g šios medžiagos (4 000 g - 3035,47 g -103,161 - 259,4 g). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad hašišą nuteistasis pardavinėjo po 10 Eur už gramą, nusprendė, jog vien iš šios medžiagos pardavimo jis turėjo gauti daugiau nei 6 000 Eur (602,439 g x10 = 6 024,39 Eur).

26. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuteistasis platino įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Daiktų apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota S. K. kabinete rastų ir paimtų sąsiuvinio ir užrašų knygutės apžiūra, kuriose yra užrašytos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo kainos: „P – hašas 2 Eur pigiau, kiti normaliai, M – normalios kainos, S – 6,5 hašas, kiti pora eurų pigiau, Z – normalios kainos, E – Mč – 6 už hašą, ratai po 7, A. G. – po 7, jei perka 100 g. M. S. po 8 jei perka 20 ir daugiau Mg po 7, T po 7“ (t. 2, b. l. 154-170). Kratų metu radus nuteistojo užrašus, S. K. paaiškino, jog užrašų knygutėje viename lape nurodyti asmenų vardai ir pravardės, kurie pirko iš jo narkotines medžiagas ir toliau yra nurodytos kainos, kam už kiek parduotos narkotinės medžiagos. Dėl kito lapo su užrašu viršuje: „Aš dar pardaviau“, nuteistasis nurodė, kad po vagystės iš jo kabineto jis bandė prisiminti, kiek yra pardavęs narkotinių medžiagų, kad susivokti, kas pavogta. Bandė prisiminti, kiek galėjo užsidirbti pinigų, be tų, kurie „neatėjo“ į banko kortelę. Apklausos metu pabrėždamas, jog visus pinigus dėjo į bendrą krūvą ir iš renginių, ir iš prekybos narkotikais. Kiek gavo pajamų iš narkotikų prekybos, nuteistasis neskaičiavo, tačiau nurodė jų pardavimo kainas: hašišo po 10 eurų už gramą, amfetamino po 12 eurų, būdavo asmenų, kurie ateidavo jam padėti su renginiu, tai jie gaudavo pigiau, po 8-7 eurus, LSD pardavinėjo po 5 eurus (t. 8, b. l. 66-70). Apžiūros protokole (t. 2, b. l. 154-170) taip pat užfiksuota, jog ketvirtame lape violetinės spalvos tušinuku padarytas užrašas: „Aš pardaviau“, toliau įrašas stulpeliu: „49 M-2; 255 H-1+230+7; 50 R; 310 MR-200.“ Kaip minėta, nuteistasis paaiškino, jog jis bandė prisiminti, kiek yra pardavęs narkotinių medžiagų iki 2020 m. sausio mėn. pabaigos (iki narkotinių ir psichotropinių medžiagų vagystės), dėl ko galima pagrįstai teigti, kad nuteistojo užrašuose yra užfiksuoti skaičiai, atitinkantys parduotų medžiagų kiekį bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis, kurios pažymėtos raidėmis – M; H; R; MR. Apklausų metu nuteistasis S. K. parodė, jog „H“ tai narkotinė medžiaga – „hašišas“, R – psichotropinės medžiagos „ratai“ (LSD) (t. 8, b. l. 66-70). Be to, nuteistasis taip pat nurodė, jog „hašišą“ pardavinėjo po 10 Eur už gramą, LSD pardavinėjo po 5 eurus. Sugretinus nuteistojo parodymus su jo užrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, matyti tai, jog nuteistasis pardavė ne mažiau kaip 255 g „H“ – „hašišo“ po 10 Eur už gramą viso – 2 550 Eur sumai (255x10=2 550) taip pat 50 g „R“ – „ratų“ (LSD) po 5 Eur už gramą viso – 250 Eur sumai (50x5=250).

27. Be to, apžiūros protokole užfiksuota, jog S. K. užrašų knygutėje stulpelyje „H“ surašyti skaičiai: „10 po 7 €; 7 po 7 €; 30 po 7 €; 30 po 7 €; 10 po 7 €; 10 po 8 €; 20 po 7 €; 7 po 7 €; 18 po 8 €; 40 po 7 €; 10 po 7 €; 30 po 7 €; 10 po 7 €; 10 po 7; 8 po 8; 4 po 7 €; 7 po 7 €; 5 po 8 €; 30 po 7; 9 po 7 €“; per vidurį trikampyje užrašas: „20 po 7 €; 10 po 8 €“. Stulpelyje „M“ surašyti skaičiai: „10 po 25 €; 1 už 30 €; 20 po 20 €“. Stulpelyje „R“ surašyti skaičiai: „2 po 8 €; 4 už 30; 4 po 8 €“. T. y., nuteistojo užrašuose yra tiesiogiai užfiksuoti parduoti vienetai narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei kaina už vienetą. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, jog nuteistasis taip pat pardavė narkotinių bei psichotropinių medžiagų viso 3 244 Eur sumai: (10x7)+(7x7)+(30x7)+(30x7)+(10x7)+(10x8)+(20x7)+(7x7)+(18x8)+(40x7)+(10x7)+(30x7)+(10x7)+(10x7)+(8x8)+(4x7)+(7x7)+(5x8)+(30x7)+(9x7)+(20x7)+(10x8)+(10x25)+(1x30)+(20x20)+(2x8)+(4x30)+(4x8)= 3 244.

28. Tokiu būdu bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis pardavė narkotinių ir psichotropinių medžiagų ne mažesnei kaip 6 044 Eur sumai (2 550+250+3 244=6044), neįskaitant atliktų atsiskaitymų bankiniais pavedimais į nuteistojo kortelę. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 4 d. didžiąją dalį įplaukų į nuteistojo banko sąskaitą sudarė grynųjų pinigų įnešimai (45 945 Eur), tuo metu kai juridinių asmenų atliktos finansinės operacijos (atsiskaitymai už nuteistojo vykdomą individualią (komercinę) veiklą) tesudarė 38 004 Eur. Be to, įplaukas sudarė vienkartiniai fizinių asmenų pavedimai nuo 10 iki 100 Eur mokėjimo paskirtyje nurodant: „papildymas“; „įnašas“. Kas, sugretinus aptartas aplinkybes su nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis, leidžia pagrįstai spręsti, jog ši dalis pajamų taip pat yra susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje esantys duomenys paneigė nusikalstamą piniginių lėšų kilmę. Remiantis nuteistojo S. K. parodymais, jis apytiksliai vienerius metus nuomojosi studiją, kurios mėnesio nuomos kaina sudaro 1 175 Eur, taip pat jis kiekvieną mėnesį mokėjo 1 500 Eur atlygį nuteistajam A. B. (t. 8, b. l. 46-48, 74-75). Taigi, be apklausų metu nurodytų papildomų išlaidų jo vykdomai veiklai, pavyzdžiui, dekoracijoms, nuteistasis per metus išleidžia ne mažiau kaip 32 000 Eur tik patalpų nuomai bei darbo užmokesčiui darbuotojui (1175x12=14100; 1500x12 = 18000; 14100+18000=32100). Taigi, skunde nurodomų piniginių lėšų – gynėjo teigimu, S. K. iš savo vykdomos legalios individualios (komercinės) veiklos pagal oficialias sutartis, sąskaitas faktūras ir bankiniais pavedimais gavo apie 30 000 Eur, nepakako jo vykdomai veiklai. S. K. apklausų metu pripažino, jog iš savo vykdomos veiklos gaunamų lėšų jam nepakako, todėl nutarė užsidirbti pinigų iš narkotinių medžiagų gabenimo ir platinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. 8, b. l. 46-48). Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, jog bylai reikšmingu laikotarpiu nuteistasis iš turėtų lėšų įgijo ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų 15 000 Eur sumai (7000+3000+5000=15000): apklausų metu nuteistasis nurodė, jog už 4 kg. „hašišo“ sumokėjo apie 7 000 Eur, už 1 000 vienetų LSD apie 3 000 Eur (t. 8, b. l. 66-70), už 500 gr. MDMA, 200 vnt. „ratų“ TESLA, 200 vienetų tablečių „MOJO“, kuriose yra psichotropinė medžiaga MDMA, 7 dėžutes (po 1 kg svorio) šlapio amfetamino sumokėjo apie 5 000 Eur (t. 8, b. l. 83-86, 93-94).

30. Taigi, nors byloje nenustatytas tikslus iš nusikalstamos veikos gautų pinigų kiekis, pirmosios instancijos teismo pateiktas preliminarus minimalaus pelno skaičiavimas, paremtas tiek paties nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis, tiek objektyviais bylos duomenimis nustatytomis aplinkybėmis – aptiktų narkotinių ir psichotropinių medžiagų likusiais kiekiais, kelis kartus viršija konfiskuoto kratų metu rasto turto vertę – teismas nustatė, jog nuteistasis galėjo išplatinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ne mažiau kaip 17 900 Eur sumai (10 000 Eur + 1 900 Eur + 6 000 Eur). Apeliacinės instancijos teisme pakartotinai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus taip pat nustatyta, jog nuteistasis ribotu laikotarpiu pardavė psichotropinių bei narkotinių medžiagų ne mažesnei kaip 6 044 Eur sumai, t. y., byloje esantys įrodymai patvirtina minimalų turtinės naudos dydį, kuris atitinka pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis S. K. iš nusikalstamų veikų įgijo pajamų, viršijančių kratų metu rastų piniginių lėšų sumą. Tokiu būdu byloje nesant ginčo, jog nuteistasis pelnėsi iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bei konstatavus, kad konfiskuota piniginių lėšų suma akivaizdžiai neviršija iš nusikalstamos veikos gauto pelno, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, pagrįstai iš nuteistojo konfiskavo 4 206,41 Eur ir 1 490 dirhamų sumą, kaip atitinkančią konfiskuotino turto vertę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.