Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Pareiškėja bankrutuojančios KU „Švyturio taupomoji kasa“ (toliau ir – BKU ŠTK arba ŠTK) bankroto administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BKU ŠTK 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu, ir patvirtinti 2017 m. IV ketvirtyje BKU ŠTK faktiškai patirtas 6 528,33 Eur (įskaičius pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM)) dydžio administravimo išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad BKU ŠTK kreditorių susirinkimas 2018 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino dalį 2017 m. IV ketvirtyje patirtų administravimo išlaidų ir pasisakė dėl netvirtinamos faktiškai patirtų bankroto administravimo išlaidų dalies (6 528,33 Eur). Atsižvelgusi į to kreditorių susirinkimo metu išsakytas didžiausios kreditorės pastabas dėl faktinių išlaidų pagrindimo trūkumų, pareiškėja (bankroto administratorė) šaukiamam 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimui pateikė papildomus duomenis, siekdama pagrįsti per 2017 m. IV ketvirtį bankroto procese faktiškai patirtas išlaidas, kurios nebuvo patvirtintos 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime. 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykęs kreditorių susirinkimas pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė tokį nutarimą: „1. Bankroto administratorius, nepaisydamas kreditorių įspėjimų, nė karto nesikreipė į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo anksčiau, t. y. iki prašomo laikotarpio pabaigos, o vienašališkai, be kreditorių sutikimo ir žinios viršijo patvirtintą išlaidų sąmatą; teikdamas didesnes faktines išlaidas nei išlaidų sąmata, nėra pateikęs jokių įrodymų, kad kredito unijoje reikšmingai pasikeitė situacija, aplinkybės, kurios pareikalautų didesnių išlaidų nei įprastai; net ir pateikdamas papildomus argumentus dėl 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių komitete kreditorių išsakytų argumentų dėl išlaidų netvirtinimo, vis tik iki galo nepagrindžia faktinių išlaidų. 2. 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą palikti nepakeistą.“ Pareiškėja, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu, nurodė, kad ji pateikė kreditorių susirinkimui faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, paaiškinimus dėl pirktų paslaugų ir prekių poreikio, pateikė įrodymus, kad paslaugos buvo realiai suteiktos. Pareiškėja konkrečiai nurodė, kad: 1) kai kurios advokatų sąskaitos buvo išrašytos prieš teismo posėdžius, nes sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki paskutinio teismo posėdžio, tam, kad teismas išlaidas priteistų; 2) per 2017 m. IV ketvirtį vieni darbuotojai keitė kitus, todėl tuo pačiu metu nebuvo užimta daugiau etatų, nei buvo patvirtinę kreditoriai; 3) buvo pateikta detali informacija, kokias buhalterines paslaugas teikė UAB „Verslo konsultantai“ ir UAB „Tilika“, ir ši informacija patvirtino, kad tų bendrovių teiktos paslaugos nesidubliavo. Be to, buvo nurodyta, kad nuo 2018 m. balandžio mėnesio UAB „Tilika“ paslaugų nebeteikė, vadinasi, buvo optimizuoti kaštai ir atsisakyta papildomų išlaidų; 4) pateikta išsami informacija, kokias funkcijas vykdė informacinių technologijų (toliau – IT) paslaugas teikusios UAB „Verslo konsultantai“ ir UAB „Virtuali erdvė“, tačiau kreditorių susirinkimas nepaaiškino, kurios paslaugos buvo nereikalingos ir perteklinės; 5) dokumentų valdymo išlaidoms pagrįsti buvo pateikti suarchyvuotų, kopijuotų, tvarkytų bylų sąrašai. Minėtuose sąrašuose yra fiksuotos nurašytos paskolos, kurių bylas administratorė turėjo fiziškai tvarkyti, kopijuoti, skenuoti ir pan.; 6) patalpų nuomos ir išlaikymo išlaidoms pagrįsti buvo paaiškinta, kad ŠTK moka 20 proc. bendros tų išlaidų sąskaitos sumos. Nepaisant tokio patirtų išlaidų pagrindimo, kreditorė valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau tekste ir – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ arba IID) laikėsi pozicijos, jog minėtos išlaidos nepagrįstos, nenurodydama, kokio konkretaus išlaidų pagrindimo pritrūko.