Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-396-629/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-08
Bylos Nr.: eA-396-629/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02843-2022-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas: biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio muziejaus
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Kategorijos

29.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-396-629/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02843-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8.;32. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio muziejaus skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) „Lietuvos nacionalinis muziejus“ (toliau – ir Muziejus) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2022 m. birželio 8 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Muziejus, įgyvendindamas projektą „Pilininko namo pritaikymas Lietuvos istorijos ekspozicijai ir edukacinių bei kultūrinių paslaugų teikimui“, projekto Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0008 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Pilininko namo, Arsenalo g.1, Vilniuje, rekonstrukcija, keičiant paskirtį, tvarkybos darbai ir taikomieji tyrimai“ (pirkimas paskelbtas 2021 m. gegužės 4 d., pirkimo Nr. 544948 (toliau – ir Pirkimas) ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. 159 (toliau – ir Sutartis) su MB „Virmalda“ (toliau – ir Tiekėjas). CPVA priėmė Sprendimą, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo sąlygų priedo Nr. 6 „Kokybės kriterijai ir jų vertinimas“, kuriame buvo nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai (toliau – ir Kriterijai) ir balų apskaičiavimo tvarka, patikslinimo. CPVA nuomone, atlikti esminiai Kriterijų keitimai, kurie išplėtė tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus, ratą, t. y. panaikinus minimalią patirties 2 objektuose reikšmę, pasiūlymus galėjo pateikti tiekėjai, kurių specialistai turėjo mažesnę patirtį, nei pradiniuose Kriterijuose KV1 ir KV2 numatytą minimalią (vertinamą) reikšmę; aptartas pakeitimas nėra galimas, todėl Pirkimo procedūros turėjo būti nutrauktos ir Pirkimas turėjo būti skelbiamas iš naujo. Atsižvelgdama į nustatytą pažeidimą, CPVA pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 2 007 151,55 Eur. Bendra nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 200 715,16 Eur, iš kurių 170 607,88 Eur sudaro Europos Sąjungos skiriamas finansavimas ir 30 107,28 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos.

2.2. CPVA nevertino ir Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su VPĮ 40 straipsnio 2 dalimi, kur situacija ir teisė atlikti esminius Pirkimo sąlygų pakeitimus numatyta. Nei viena iš atsakovo nurodytų teisės normų, kurias atsakovo teigimu pareiškėjas pažeidė (VPĮ 29 str. 3 d. ir VPĮ 17 str.) nereglamentuoja atvejų ir situacijų, kai iškyla poreikis tikslinti ar keisti pirkimo sąlygas viešojo pirkimo metu (dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), todėl atsakovas nepagrįstai sprendė dėl šių teisės normų pažeidimo. Pažeidimas negali būti inicijuojamas ir grindžiamas bendromis teisės normomis.

Atsiliepimas

2.3. Atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju yra neaktuali, kadangi yra suformuota iki įsigaliojant VPĮ 2017 m. liepos 1 d. redakcijai, visiškai naujai sureglamentuojančiai bylai aktualų klausimą.

2.4. CPVA Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo reikalavimo ir VAĮ 3 straipsnio 9 punkte numatyto objektyvumo principo, nėra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir faktais. Prie Pirkimo buvo prisijungę net 15 tiekėjų, iš kurių vienas prisijungė po Pirkimo sąlygų pakeitimo, tačiau jis pasiūlymo vis tiek nepateikė, t. y. Pirkimo sąlygų pakeitimas jo apsisprendimui dalyvauti Pirkime įtakos nedarė. Pasiūlymus Pirkime pateikė 3 tiekėjai. Tokiu būdu konkurencija neabejotinai buvo užtikrinta. Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo įvertintas aukščiausiais ekonominio naudingumo balais, o pasiūlymo kaina buvo priimtina pareiškėjai. Pasiūlymą pateikė tiekėjas UAB „Urbasta“, kuris pasinaudojo Pirkimo sąlygų pakeitimu ir pateikė pasiūlymą Pirkime, nurodydamas specialistus, kurie buvo įgyvendinę tik po vieną objektą. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad tiekėjas prisijungė prie Pirkimo, sekė jo vykdymo eigą bei pasinaudojo galimybe pateikti pasiūlymą. Kartu tai paneigia CPVA teiginį, kad tiekėjai galėjo ir nežinoti apie Pirkimo sąlygų pakeitimą. CPVA nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad nutraukus Pirkimą ir vykdant jį pagal pakeistas sąlygas, Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų ir būtų buvę gauta daugiau pasiūlymų bei išrinktas tiekėjas su kita kaina ir pan. Pažeidimas buvo inicijuotas iš esmės remiantis niekuo nepagrįsta prielaida, kad Kriterijų pakeitimas automatiškai reiškia, jog Pirkimo sąlygos buvo pakeistos iš esmės ir Pirkimas turėjo būti nutrauktas, nes buvo apribota galimų tiekėjų konkurencija, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų dėl tokių potencialių tiekėjų.

2.5. Analogiškų pažeidimų atžvilgiu jau yra suformuota praktika, kur konstatuojama galimybė taikyti tik iki 5 proc. dydžio finansinę korekciją ir tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygų paaiškinimais pakeičia ir pateikia esminę reikšmę turinčią ir naują informaciją apie pirkimo sąlygų reikalavimus. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų pakeitimas buvo pateiktas tinkamai ir visiems tiek prie pirkimo prisijungusiems, tiek potencialiems Pirkimo dalyviams bei laikantis VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, todėl akivaizdu, kad CPVA paskirta sankcija neatitinka proporcingumo principo ir yra nepagrįsta.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Nors VPĮ normos neapibrėžia, kokia apimtimi ir kiek laisvai Perkančioji organizacija gali teisėtai aiškinti ir/ar tikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas, tačiau atkreipia dėmesį, kad Perkančiosios organizacijos diskrecija, įgyvendinant numatytą teisę paaiškinti ir/ar patikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas, nėra neribota, kadangi tai ji privalo daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, konkrečiai – lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Apibendrinant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką, darytina pagrįsta išvada, jog perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo nebus, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės.

3.2. Sistemiškai vertinant VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, matyti, kad ši norma susijusi su tokiais pirkimo dokumentų pakeitimais, kurie turi įtakos pasiūlymo parengimui laiko atžvilgiu, t. y., kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. Atitinkamai reikšmingu pirkimo dokumentų pakeitimu laikytinas toks pakeitimas, kuris turi įtakos papildomiems laiko resursams tiekėjams rengiant pasiūlymus, todėl turi būti privalomai pratęsiamas pasiūlymo pateikimo terminas. Ši CPVA pozicija atitinka ir VPĮ komentare nurodytą paaiškinimą, kad „Pakeitimų reikšmingumo sąvoka nėra detalizuojama VPĮ 40 straipsnio 4 dalyje, todėl apie pirkimo sąlygų pakeitimo pobūdį turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju“.

3.3. Teismų praktikoje pasisakyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių.

3.4. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Pilininko namo pritaikymas Lietuvos istorijos ekspozicijai ir edukacinių bei kultūrinių paslaugų teikimui“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0008, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Pilininko namo, Arsenalo g.1, Vilniuje, rekonstrukcija, keičiant paskirtį, tvarkybos darbai ir taikomieji tyrimai“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2021 m. gegužės 4 d., Pirkimo Nr. 544948. Atlikus Pirkimo procedūras, su nustatytu Pirkimo laimėtoju MB „Virmalda“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. 159. Bendra Sutarties vertė – 2 410 518,62 Eur. Sutarties vertė finansuojama Projekto lėšomis – 2 007 151,55 Eur. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. CVP IS priemonėmis CPVA pateikė įvykdyto Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Atlikus Pirkimo dokumentų vertinimą, nustatyta, kad Perkančioji organizacija Pirkimo procedūros eigoje 2021 m. birželio 9 d. pranešimu Nr. 9581015 savo iniciatyva patikslino Pirkimo sąlygų priedą Nr. 6 „Kokybės kriterijai ir jų vertinimas“, kuriame buvo nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir balų apskaičiavimo tvarka. Atliktu patikslinimu Perkančioji organizacija: 1. panaikino kriterijams KV1 ir KV2 numatytą minimalią (vertinamą) reikšmę (buvo numatyta minimali patirtis 2 objektuose); 2. panaikino nuostatas, kad „4) Jei vertinant pasiūlymą nustatoma, kad vertinamo pasiūlymo kriterijaus reikšmė yra 0, pasiūlymas atmetamas.“, ir atitinkamai, kad „5) Jei vertinant pasiūlymą nustatoma, kad vertinamo pasiūlymo kriterijaus reikšmė yra mažesnė, nei šioje lentelėje nurodyta minimali vertinama reikšmė, balai neskiriami.“, papildydama naujomis nuostatomis, kad „5) Jei vertinant pasiūlymą nustatoma, kad siūlomas specialistas atitinka specialistui keliamą kvalifikacinį reikalavimą, tačiau neturi pagal šį punktą vertinamos patirties, vertinamo pasiūlymo kriterijaus reikšmė yra 0,5.“ 2021 m. gruodžio 6 d. Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad Perkančioji organizacija, pakeitusi esminius Priede Nr. 6 įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, dirbtinai sumažino konkurenciją, tokiu būdu nenutraukusi Pirkimo bei nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi Perkančioji organizacija atliko esminius Pirkimų sąlygų Priede Nr. 6 “Kokybės kriterijai ir jų vertinimas” pasiūlymų vertinimo kriterijų pakeitimus, kurie galėjo pritraukti naujų potencialių dalyvių. Tuo pagrindu Sprendimu buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 200 715,16 Eur).

6. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika teismas darė išvadą, jog perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimui. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo nebus, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, nustatė, kad 2021 m. birželio 9 d. Perkančioji organizacija pranešimu Nr. 9581015 savo iniciatyva patikslino Priedą Nr. 6, kuriame buvo nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir balų apskaičiavimo tvarka. Prie pranešimo pridėto rašto „Viešojo pirkimo „Pilininko namo, Arsenalo g. 1, Vilniuje, rekonstrukcija, keičiant paskirtį, tvarkybos darbai ir taikomieji tyrimai“ (skelbta 2021 m. gegužės 4 d., Pirkimo Nr. 544948) sąlygų paaiškinimai ir pakeitimai“ 38 punkte Perkančioji organizacija nurodė, kad „Patikslinimas teikiamas perkančiosios organizacijos iniciatyva. Pridedama pirkimo sąlygų priedo Nr. 6 „Kokybės kriterijai ir jų vertinimas“ patikslinta redakcija. Atlikti pakeitimai pažymėti raudona spalva.“ Nei pranešime Nr. 9581015, nei kituose prie šio pranešimo pridėtuose prieduose Perkančioji organizacija nenurodė priežasčių, dėl kurių atlieka nurodytus pakeitimus. Be to, kaip nustatyta, iš prie pranešimo Nr. 9581015 pridėto Priedo Nr. 6, galima matyti, kad Perkančiajai organizacijai atlikus Priedo Nr. 6 pakeitimus, buvo praplėstos pasiūlymų vertinimo kriterijų ribos, pakeitus Priede Nr. 6 įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus, buvo išplėstas potencialių tiekėjų ratas bei jų galimybės pateikti konkurencingus pasiūlymus. Priede Nr. 6 įtvirtintuose pasiūlymų vertinimo kriterijuose Perkančiajai organizacijai panaikinus minimalią patirties 2 objektuose reikšmę, susidarė palankesnės sąlygos tiekėjams teikti pasiūlymus, kadangi po tokio pakeitimo pasiūlymus galėjo pateikti tiekėjai, kurių specialistai turėjo mažesnę patirtį, nei pradiniuose kriterijuose KV1 ir KV2 numatytą minimalią (vertinamą) reikšmę.

8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjas atliko Pirkimo sąlygų esminius pakeitimus, kurie galėjo pritraukti naujų dalyvių, todėl pagrįstai laikytina, jog tokie pakeitimai pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, tiekėjų teisėtus lūkesčius, sumažino konkurencingumą. Todėl esant VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pažeidimams, pagrįstai Sprendime spręsta, kad tokiu atveju Perkančiajai organizacijai nepakako tik informuoti tiekėjus apie atliktus pakeitimus ir nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, kaip tą nustato VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Tokiu atveju Perkančioji organizacija privalėjo nutraukti Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį.

9. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju vertinama ne tik faktinė situacija (atsirado naujų dalyvių ar ne), bet ir potenciali galimybė, kad po Pirkimo sąlygų pakeitimų galėjo atsirasti ir daugiau naujų dalyvių (žr., LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017). Teismas pažymėjo, kad CPVA nenustatyta pareiga rinkti ar teikti įrodymus, kurie leistų daryti išvadą, jog nutraukus Pirkimą ir vykdant jį pagal pakeistas sąlygas, Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Todėl šie pareiškėjo argumentai, taip pat ir argumentas, kad po Pirkimo sąlygų pakeitimo pasiūlymą pateikė tiekėjas UAB „Urbasta“, neva tai patvirtina, kad tiekėjas prisijungė prie Pirkimo, sekė jo vykdymo eigą bei pasinaudojo galimybe pateikti pasiūlymą, atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas vertino, kad Sprendimas yra išsamus, objektyvus, jame aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį.

11. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 9 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimo rūšis: „Atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų (ir jų lyginamųjų svorių), sutarčių, vykdymo sąlygų arba techninių specifikacijų nepaskelbimas skelbime apie pirkimą arba nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas, arba paaiškinimų ir (arba) papildomos informacijos nepateikimas ir (arba) nepaskelbimas“ ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc., jei „c) Nei paskelbtame skelbime apie pirkimą, nei pirkimo specifikacijose nėra pakankamai išsamiai aprašyti sutarties sudarymo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai, todėl netinkamai apribojama konkurencija (t. y. pakankamai išsamios informacijos trūkumas galėjo atgrasyti galimus konkurso dalyvius)“.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus.

III.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 5, 9, ir 10 punktų. Teismas visiškai nevertino ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo motyvus, kad CPVA Sprendimas bei taikyta sankcija grindžiami Gairių 2.1 lentelės 9 b punktu, kuri šiuo atveju neegzistuoja ir nėra susijusi su Pirkime tariamai CPVA nustatytu pažeidimu. CPVA pačiame Sprendime niekaip nepagrindė ir nenurodė jokių motyvų, kodėl šiuo atveju taikė Gairių 2.1 lentelės 9 b punktą, o taip pat niekaip nemotyvavo šios sankcijos taikymo pagal analogiją teisinių pagrindų ar paties sankcijos taikymo pagal analogiją. Vien situacija, kai viešojo administravimo subjektas sprendime nepagrindžia ir nenurodo tinkamo sankcijos taikymo teisinio pagrindo, sudaro prielaidas nevertinti bylos metu pateikiamų motyvų ir būtent individualaus administracinio akto turinys apibrėžia jo teisėtumo vertinimo ribas. Savo esme situacija, kai Gairėse nėra nurodyti ir išvardinti konkretūs pažeidimai, nesudaro pagrindo taikyti atitinkamas Gairių nuostatas ir konkrečių punktų sankcijas (pavyzdžiui, Gairių 2.1 lentelės 9 b p.), jei tokių sankcijų taikymo tvarka ir pagrindai aiškiai nesureglamentuoti. Analogiškų pažeidimų atvejais CPVA taiko mažesnes, t. y. 5 proc. finansines korekcijas, tokiu būdu akivaizdu, kad šiuo atveju egzistavo prielaidos taikyti mažesnę sankcija, o CPVA skundžiame sprendime visiškai nepagrindė, kodėl taikoma būtent 10 proc., o ne 5 proc. ar kitokia sankcija.

15. Teismas niekaip nepagrindė, kodėl VPĮ pažeidimas gali ir turi būti konstatuojamas remiantis neaktualia teismų praktika. Pareiškėjas pažymi, kad tik nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo VPĮ pakeitimai, įtvirtinę ribojimus keisti viešojo pirkimo dokumentus ir tik tarptautinių pirkimų atveju (VPĮ 36 str. 6 d.), o šiuo atveju pareiškėjas vykdė supaprastintą pirkimą, kurių atveju VPĮ nedraudžia atlikti sąlygų keitimus, nenutraukiant procedūrų. Todėl akivaizdu, kad šiame teisės aktų pakeitimų kontekste, išvada, kad supaprastinto pirkimo atveju atlikus sąlygų keitimus, nenutraukus procedūrų, negali būti laikoma, kad pažeidžiami viešųjų pirkimų principai.

16. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad CPVA visiškai ignoravo pareiškėjo paaiškinimus dėl VPĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo bei nesirėmė galiojančios ir aktualios redakcijos VPĮ. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 2014 m. priimtos Direktyvos, pakeitusios 2004 m. ES viešųjų pirkimų direktyvas, 24 straipsnio 3 dalyje sureglamentuota ir įtvirtinta teisė atlikti esminius sąlygų pakeitimus, tik pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą.

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo atveju buvo vykdomas supaprastintas viešasis pirkimas, todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimai, kurie buvo kildinami iš Europos Sąjungos veikimo sutarties, apskritai neturėjo ir neturi būti taikomi tokio pobūdžio pirkimams (ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C‑298/15).

Atsiliepimas

18. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovo teigimu, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia teismų praktika, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2022.

20. Remiantis ginčo klausimu suformuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika darytina pagrįsta išvada, jog perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu.

Atsiliepimas

21. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto norma susijusi su tokiais pirkimo dokumentų pakeitimais, kurie turi įtakos pasiūlymo parengimui laiko atžvilgiu, t. y., kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.

22. Atsakovas taip pat laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad pareiškėjas selektyviai akcentuoja 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 47 straipsnį, tačiau, atsakovo nuomone, Direktyvos nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai, t. y. atsižvelgiant ir į Direktyvos preambulės 81-ojoje konstatuojamojoje dalyje pateiktus paaiškinimus, kuriuose nurodyta ne tik tai, kas gali būti laikoma reikšmingais pirkimo dokumentų pakeitimais, bet taip pat apibrėžiama tai, kas negali būti laikoma reikšmingais pirkimo dokumentų pakeitimais, kai atlikus dokumentų pakeitimus padėties nebegalima ištaisyti vien tik pratęsus iš pradžių nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus.

23. Atsakovo teigimu, esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad visais atvejais, kai pakeitus pirkimo sąlygą sudaromos galimybės pasiūlymus pateikti didesniam tiekėjų ratui, laikytina, kad pakeitimas buvo esminis ir didelis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 81-ąją konstatuojamąją dalį, todėl padėties negalima ištaisyti VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu būdu ir privalo būti taikomos VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos procedūros – Pirkimas nutraukiamas ir, esant poreikiui, skelbiamas iš naujo. Pareiškėjo argumentas, jog Pirkime pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, neturi jokios teisinės reikšmės pažeidimo konstatavimui, kadangi, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vienintelė aplinkybė, kad viešojo pirkimo pasiūlymus pateikė ne vienas, o keli tiekėjai, nėra pagrindas pripažinti, kad viešajame pirkime nebuvo apribota konkurencija.

24. Atsakovas pažymi, kad CPVA finansinę korekciją pareiškėjui taikė vadovaudamasi ne Gairių 2.1 lentelės 9 b) punktu, bet Gairių 2.1 lentelės 9 c) punkto pagrindu. Tai akivaizdžiai galima matyti tiek iš CPVA Sprendimo, tiek iš teismo sprendimo, tiek iš pačių Gairių nuostatų.

25. CPVA, spręsdama dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT) ir Gairių nuostatomis. CPVA įsitikinimu, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPVA 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. IT02, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei dirbtinai sumažino konkurenciją (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis), kadangi atliko esminius Pirkimo sąlygų priede Nr. 6 „Kokybės kriterijai ir jų vertinimas“ pasiūlymų vertinimo kriterijų pakeitimus, kurie galėjo pritraukti naujų potencialių dalyvių. Sprendimu pareiškėjui pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės tenkančios projektui. Nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 200 715,16 Eur. CPVA teigimu, atlikus esminius pirkimo dokumentų pakeitimus Konkurso procedūros turėjo būti nutrauktos ir pradėtos iš naujo (VPĮ 29 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo skundo argumentų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus VPĮ pažeidimus. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir papildomai jų nekartoja, o pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į esminius apeliacinio skundo argumentus.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas tvirtina, kad teismas rėmėsi neaktualia teismų praktika, suformuota galiojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/18/EB ir aiškinančia VPĮ, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatas. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 47 straipsnio 3 dalies b) papunktyje buvo sureglamentuota ginčo situacija, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendime byloje C-298/15 UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – ir Borta byla) pateiktais išaiškinimais ir šio sprendimo pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika. Pareiškėjo teigimu, tęsti pirkimo procedūras po atliktų pirkimo dokumentų pakeitimo leido ir Konkurso paskelbimo metu galiojusio VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas supaprastintas pirkimas, todėl direktyvos dėl viešųjų pirkimų nuostatos ir šias nuostatas aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika apskritai neturi būti taikomos šioje byloje.

30. Atsižvelgiant į Konkurso paskelbimo datą, šalių ginčui spręsti aktuali nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. galiojusi VPĮ redakcija, (šios nutarties motyvuose visos įstatymo nuostatos nurodomos minėtos redakcijos įstatymo, atskirai nepridedant atitinkamų nuorodų).

31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas (2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-327). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iki naujojo įstatymo įsigaliojimo suformuota teismų praktika taikytina mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), atsižvelgiant į naujojo teisinio reglamentavimo santykį su iki tol galiojusiomis teisės aktų nuostatomis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018). Kadangi pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik aktualiais nagrinėjamam ginčui kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, vien tai, kad tie išaiškinimai buvo pateikti nutartyse, kuriose buvo remtasi VPĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d., savaime nereiškia, jog teismas negali tokia praktika remtis.

32. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Ši nuostata koreliuoja su Direktyvos 2014/24 1-ąja konstatuojamąja dalimi, kurioje, inter alia, nurodyta, kad valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešųjų sutarčių skyrimas turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principus, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, taip pat iš šių laisvių kylančius principus, kaip antai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

33. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012). Taigi, atsižvelgiant į fundamentalią viešųjų pirkimų principų esmę, šiais principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, įskaitant ir supaprastintų viešųjų pirkimų, todėl pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ESTT išaiškinimais, pateiktais 2017 m. balandžio 5 d. sprendime byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, ir jų pagrindu suformuota nacionalinių teismų praktika, kadangi nagrinėjamu atveju buvo atliekamas ne tarptautinis, o supaprastintas pirkimas, atmestini, kaip nepagrįsti. ESTT minėtoje byloje, pasisakydamas dėl perkančiojo subjekto teisės paskelbus apie pirkimą keisti tam tikras pirkimo sąlygų nuostatas, jeigu apie pakeitimus yra tinkamai pranešta ir pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas, atsižvelgė į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) pagrindines nuostatas ir bendruosius principus, prie kurių priskirtini nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai, taip pat skaidrumo pareiga, įtvirtinti, be kita ko, SESV 49 ir 56 straipsniuose (žr., 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo byloje C-298/15 UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją 67 p.).

34. Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui; kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); viešųjų pirkimų principai – tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jų elgesio modelis įstatyme neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje; viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 47 punktą, 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021 27 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą). Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (žr., pvz., Teisingumo Teismo sprendimo byloje Komisija prieš Nyderlandus 10, 56, 88 ir 109 punktus; sprendimo byloje Cartiera dell’Adda 44 punktą, sprendimo byloje TNS Dimarso 23 punktą). Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (žr. Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo byloje Lianakis ir kt., C-532/06, 40 punktą).

36. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 39 straipsnio 2 dalies (VPĮ 27 straipsnio 4 dalis; iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) taikymo pasisakyta, kad pastarojoje nuostatoje nurodyta papildoma informacija apie konkurso specifikacijas ir papildomus dokumentus galima paaiškinti kai kuriuos dalykus ar suteikti tam tikrą informaciją, tačiau ja negalima pakeisti, nors tai ir būtų ištaisymai, pagrindinių (esminių) pirkimo sąlygų, tarp kurių yra techninės specifikacijos ir sutarčių sudarymo kriterijai, apimties; šios sąlygos buvo suformuluotos konkurso specifikacijose, kuriomis suinteresuoti ūkio subjektai pagrįstai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti atitinkamoje pirkimo procedūroje; tai matyti iš žodžių junginio „papildoma informacija“ vartojimo minėto Direktyvos 2004/18 39 straipsnio 2 dalyje ir trumpo termino, galinčio skirti tokios informacijos pateikimą nuo pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, kaip įtvirtinta šioje nuostatoje (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

37. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo, arba siekdamas ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo byloje SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, 40 punktą), perkančiajam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šie reikalavimai reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo; be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių; antra, apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu; trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, C-298/15).

38. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016, 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021 ir kt.).

39. Kaip jau minėta, pagrindinis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad jo vertinimu, VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktas suteikia teisę perkančiajai organizacijai net ir atlikus esminius pirkimo dokumentų pakeitimus, dėl kurių pasikeitė potencialių dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse, nenutraukti pirkimo, o tik pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus.

40. Pagal VPĮ 36 straipsnio 6 dalį tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose paskelbta informacija, šio įstatymo 34 straipsnyje [„Skelbimo rengimas ir paskelbimas“] nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai.

41. VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.

42. Direktyvos 2014/24/ES (2020 m. sausio 1 d. konsoliduota redakcija) 47 straipsnio 3 dalies b punktas nustato, kad perkančiosios organizacijos pratęsia pasiūlymų priėmimo terminus, kad visi atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai galėtų sužinoti visą pasiūlymams parengti būtiną informaciją, kai padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų.

43. Direktyvos 2014/24/ES 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog su sąlyga, kad papildomos informacijos, susijusios su specifikacijomis ir visais patvirtinamaisiais dokumentais, prašoma laiku, perkančiosios organizacijos ją pateikia visiems pirkimo procedūroje dalyvaujantiems konkurso dalyviams ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei vykdoma pagreitinta procedūra, kaip nurodyta 27 straipsnio 3 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalyje, tas laikotarpis yra keturios dienos.

44. XV Priede pateiktoje Atitikties lentelėje nurodyta, kad Direktyvos 2014/24/ES 47 straipsnio 3 dalis atitinka Direktyvos 2004/18/EB 38 straipsnio 7 dalį, o 53 straipsnio 2 dalis – Direktyvos 2004/18/EB 39 straipsnio 2 dalį.

45. Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios VPĮ redakcijos 27 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios VPĮ 28 straipsnio 4 dalis nustatė, kad, jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytais terminais arba jei pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti patikslindama skelbimą.

46. Direktyvos 2004/18/EB (2016 m. sausio 1 d. konsoliduota redakcija) 38 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad jei dėl kokių nors priežasčių specifikacijos ir patvirtinamieji dokumentai arba papildoma informacija, nors ir užsakyti tinkamu laiku, buvo pristatyti nesilaikant 39 ir 40 straipsniuose nurodytų terminų, arba tais atvejais, kai pasiūlymus galima pateikti tik apsilankius vietoje arba vietoje patikrinus patvirtinamuosius pirkimo dokumentus, terminai pasiūlymams priimti pratęsiami tiek, kad visi suinteresuoti ūkio subjektai galėtų gauti visą informaciją, reikalingą pasiūlymams parengti. Direktyvos 2004/18/EB 39 straipsnio 2 dalis numatė, kad, jei prašymas yra pateiktas laiku, perkančiosios organizacijos arba kompetentingi departamentai papildomą informaciją, susijusią su specifikacijomis ir bet kokiais patvirtinamaisiais dokumentais, pateikia ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų priėmimo termino pabaigos.

47. Taigi, nuostata, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, įtvirtinta tiek teisiniame reguliavime, galiojusiame iki 2017 m. birželio 30 d., tiek šiuo metu galiojančiame. Tiek Direktyvos 2004/18/EB 39 straipsnio 2 dalyje, tiek ją atitinkančioje Direktyvos 2014/24/ES 53 straipsnio 2 dalyje vartojama perkančiosios organizacijos „papildomos informacijos“ sąvoka ESTT ir nacionalinių teismų praktikoje buvo išaiškinta, kaip tokia, kuria negalima pakeisti, nors tai ir būtų ištaisymai, pagrindinių (esminių) pirkimo sąlygų, tarp kurių yra techninės specifikacijos ir sutarčių sudarymo kriterijai, apimties.

48. Apeliacinio skundo argumentą, kad Direktyvoje 2004/18/EB įtvirtintame teisiniame reguliavime nebuvo nieko apie tai, ar perkančiajam subjektui leidžiama jau paskelbus apie pirkimą keisti tam tikras pirkimo sąlygų nuostatas, pareiškėjas grindžia ESTT sprendimo Borta byloje 62 ir 64 punktais. Šiuo aspektu akcentuotina, jog minėto ESTT sprendimo 64 punkte yra nurodyta, kad šiuo klausimu nieko nenumatyta Direktyvoje 2004/17, o ne nagrinėjamu atveju byloje aptariamoje Direktyvoje 2004/18. ESTT Borta byloje dėl Direktyvos 2004/18 atskirai nepasisakė, tačiau, kaip minėta, išaiškinimus Borta byloje vėliau išplėtojo jurisprudencijoje dėl tam tikrų Direktyvų 2004/18/EB bei 2014/24/ES nuostatų aiškinimo, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

49. Nors nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir Direktyvos 2014/24/ES 47 straipsnio 3 dalies b punkte vartojamos sąvokos skiriasi („reikšmingi pakeitimai“ ir „esminiai pakeitimai“), atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei jos pagrindu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pirkimo sąlygų pakeitimo, matyti, jog abi šios sąvokos toliau yra aiškinamos ESTT apibrėžto pirmojo Borta kriterijaus prasme, t. y. kad pakeitimai neturi būti tokio pobūdžio (tokie reikšmingi / esminiai), kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo.

50. Šiuo aspektu primintina, tai, kad ESTT išvados Borta byloje pateiktos ne pagal atskirų viešųjų pirkimų direktyvų nuostatas, o vadovaujantis ES pirmine teise, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pagrindinėmis nuostatomis ir bendraisiais principais, prie kurių priskirtini nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai, taip pat skaidrumo pareiga, įtvirtintais, be kita ko, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsniuose, kurių reguliavimas iš esmės nepakito net ir keičiantis viešųjų pirkimų direktyvoms. Šiais išaiškinimais remiamasi vėlesnėje ESTT jurisprudencijoje, aiškinant atskiras Direktyvų 2004/18/EB bei 2014/24/ES nuostatas (pvz., 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Vitali SpA prieš Autostrade per l'Italia SpA C-63/18; 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Tedeschi Srl ir Consorzio Stabile Istant Service prieš C.M. Service Srl ir Università degli Studi di Roma La Sapienza C-402/18; kt.).

51. Nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-162-378/2022) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2294-520/2021, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje eA-1919-415/2021, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2022 ir kt.) teismų praktika patvirtina, jog viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pasikeitimai nuo 2017 m. liepos 1 d. nelaikomi tokiais, dėl kurių nebegalėtų būti vadovaujamasi ankstesnėje praktikoje dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis (įskaitant ESTT suformuotus Borta kriterijus) ar kad ši praktika turėtų būti atitinkamai pildoma / keičiama.

52. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisykle, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo.

53. Nustatęs, kad perkančioji organizacija atliko pirkimo dokumentų pakeitimus, kuriais buvo išplėstos pasiūlymų vertinimo kriterijų ribos, išplėstas potencialių tiekėjų ratas bei jų galimybės pateikti konkurencingus pasiūlymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad padaryti pakeitimai yra esminiai, nes Pirkimo sąlygų turinys (pasiūlymų vertinimo kriterijai) buvo pakeisti taip, kad yra potenciali galimybė, jog po pakeitimo galėtų atsirasti naujų dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo ir tokiais veiksmais perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pasiūlymų vertinimo kriterijų pakeitimų pobūdį ir jų įtaką konkurencijai. Pareiškėjo padarytas Pirkimo sąlygų pakeitimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo atliktas Pirkimo dokumentų paaiškinimas (patikslinimas), nurodytas VPĮ 40 straipsnio 4 dalyje.

54. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl pažeidimo kvalifikavimo ir pritaikytos finansinės korekcijos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įžanginėje Gairių dalyje nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatytos pažeidimų rūšys. Kiti tame skirsnyje nenurodyti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPVA pagrįstai vadovavosi Gairių 2.1 lentelės 9 punktu, pagal kurį už atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų (ir jų lyginamųjų svorių), sutarčių, vykdymo sąlygų arba techninių specifikacijų nepaskelbimą skelbime apie pirkimą yra taikoma 25 proc. finansinė korekcija, kuri gali būti mažinama iki 10 proc. tuo atveju, kai pateiktas nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas, arba nepateikiami ir (arba) nepaskelbiami paaiškinimai ir (arba) papildoma informacija. Šiuo atveju, konstatavusi, kad pareiškėjas pakeitė esmines Pirkimo dokumentų sąlygas, dėl kurių turėjo būti nutrauktas Pirkimas, o to nepadarius buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo, ir lygiateisiškumo principai bei 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai dirbtinai nemažinti konkurencijos, CPVA pagrįstai vadovavosi Gairių 9 punktu ir pritaikė 10 proc. dydžio finansinę korekciją (žr., pagal analogiją LVAT 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2294-520/2021).

56. Nagrinėjamu atveju vertindama atsakovo Sprendime nustatytą 10 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teisėjų kolegija, pritardama Sprendime išdėstytai CPVA motyvuotai pozicijai, prieina prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

58. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė