Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

keliamą kvalifikacinį reikalavimą, tačiau neturi pagal šį punktą vertinamos patirties, vertinamo pasiūlymo kriterijaus reikšmė yra 0,5“. CPVA nuomone, atlikti esminiai Kriterijų keitimai, kurie išplėtė tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus, ratą, t. y. panaikinus minimalią patirties 2 objektuose reikšmę, pasiūlymus galėjo pateikti tiekėjai, kurių specialistai turėjo mažesnę patirtį, nei pradiniuose Kriterijuose KV1 ir KV2 numatytą minimalią (vertinamą) reikšmę; aptartas pakeitimas nėra galimas, todėl Pirkimo procedūros turėjo būti nutrauktos ir Pirkimas turėjo būti skelbiamas iš naujo. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, CPVA pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 2 007 151,55 Eur. Bendra nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 200 715,16 Eur, iš kurių 170 607,88 Eur sudaro Europos Sąjungos skiriamas finansavimas ir 30 107,28 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos.

CPVA Sprendimas neatitinka VAĮ 3 str. 5 p. išsamumo ir VAĮ 3 str. 9 p. objektyvumo principų, nėra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir faktais, o teoriniais išvedžiojimais. Atkreipia dėmesį į tai, kad CVP IS prie Pirkimo buvo prisijungę net 15 tiekėjų, iš kurių vienas prisijungė po Pirkimo sąlygų pakeitimo, tačiau jis pasiūlymo vis tiek nepateikė, t. y. Pirkimo sąlygų pakeitimas jo apsisprendimui dalyvauti Pirkime įtakos nedarė. Pasiūlymus Pirkime pateikė 3 tiekėjai. Tokiu būdu konkurencija neabejotinai buvo užtikrinta. Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo įvertintas aukščiausiais ekonominio naudingumo balais, o pasiūlymo kaina buvo priimtina pareiškėjai. Pažymėtina ir tai, kad pasiūlymą pateikė tiekėjas UAB „Urbasta“, kuris pasinaudojo Pirkimo sąlygų pakeitimu ir pateikė pasiūlymą Pirkime, nurodydamas specialistus, kurie buvo įgyvendinę tik po vieną objektą. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad tiekėjas prisijungė prie Pirkimo, sekė jo vykdymo eigą bei pasinaudojo galimybe pateikti pasiūlymą. Kartu tai paneigia CPVA teiginį, kad tiekėjai galėjo ir nežinoti apie Pirkimo sąlygų pakeitimą. Pažymėtina, kad CPVA nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad nutraukus Pirkimą ir vykdant jį pagal pakeistas sąlygas, Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų ir būtų buvę gauta daugiau pasiūlymų bei išrinktas tiekėjas su kita kaina ir pan. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja daro išvadą, kad pažeidimas buvo inicijuotas iš esmės remiantis niekuo nepagrįsta prielaida, kad Kriterijų pakeitimas, automatiškai reiškia, jog Pirkimo sąlygos buvo pakeistos iš esmės ir Pirkimas turėjo būti nutrauktas, nes buvo apribota galimų tiekėjų konkurencija, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų dėl tokių potencialių tiekėjų. Tokie CPVA veiksmai neatitinka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 297 p. reguliavimo, kad įgyvendinanti institucija privalo įvertinti, ar pažeidimas atitinka pažeidimo sąvoką nurodytą Reglamente ir tik tuomet inicijuoti pažeidimo tyrimą.

Teigia, kad sistemiškai vertinant LAT ir LVAT praktiką, galima daryti išvadą, kad CPVA, siekdama įrodyti, kad viešųjų pirkimų pažeidimas buvo padarytas, privalo nurodyti pažeistas konkrečias VPĮ normas, nustatančias atitinkamą elgesio modelį, esmines faktines aplinkybes, kurios pagrįstų (įrodytų), kad Projekto vykdytojas iš tiesų apribojo tiekėjų konkurenciją Pirkime. Pažeidimas negali būti inicijuojamas ir grindžiamas bendromis teisės normomis, pavyzdžiui, nei VPĮ 29 str. 3 d. arba VPĮ 17 str. 1 d. nenumato pareigos perkančiajai organizacijai pakeitus sąlygas, nutraukti pirkimą, prielaidomis, pasvarstymais ir neaktualios teismų praktikos citatomis, kurios neįrodo pažeidimo padarymo fakto, priešingu atveju sprendimas dėl pažeidimo neatitiks imperatyvių VAĮ 10 str. ir (duomenys neskelbtini) p. reikalavimų.

Nurodo, kad CPVA Sprendimas neatitinka VAĮ 3 str. 10 p. proporcingumo principo, o paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo. Visų pirma, CPVA niekaip nepagrindė, kad šiuo atveju buvo padarytas ES fondų pažeidimas ir egzistuoja pagrindai taikyti finansinę pataisą (korekciją). Šiuo atveju CPVA Sprendime nėra niekaip pagrįsta, jog pareiškėjos veiksmai Pirkime reiškia viešųjų pirkimų pažeidimus, kurie atitinka (duomenys neskelbtini) p. ir Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 p. požymius. Taip pat nors CPVA Sprendime motyvuoja dėl VPĮ 17 str. 1 d. ir VPĮ 29 str. 3 d., tačiau visiškai nepagrindė ir nepateikė jokių aiškių motyvų, įvertinant objektyvų poveikį ir įtaką konkurencijai, o taip pat poveikį žalai fondams. Priešingai, kaip tai pagrindžiama žemiau, šiuo atveju neegzistuoja minėtos sąlygos ir negali būti laikoma, kad padarytas Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 p. požymius turintis pažeidimas. Pirkime buvo pakankama ir reali konkurencija, o taip pat CPVA nepateikė jokių aiškių įrodymų, kad Pirkimo dalyvių galėjo būti dar daugiau, ar jie galėjo pasiūlyti dar pigesnius pasiūlymus bei laimėti Pirkimą. Kalbant apie proporcingumo principą, akivaizdu, jog situacija, kai pareiškėja pasinaudojo VPĮ 40 str. 2 d. įtvirtinta teise, o dėl šios teisės normos nėra jokios konkrečios ir priešingai nei joje nurodytos teismų praktikos, nėra pagrindo teigti, kad CPVA taikoma finansinės korekcija (pataisa) – 10 proc. yra proporcinga ir pagrįsta. Atkreipia dėmesį, jog analogiškų pažeidimų atžvilgiu dėl CPVA sprendimų jau yra suformuota praktika ir jos atveju konstatuota galimybė taikyti tik iki 5 proc. dydžio finansinę korekciją ir tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygų paaiškinimais pakeičia ir pateikia esminę reikšmę turinčią ir naują informaciją apie pirkimo sąlygų reikalavimus. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų pakeitimas buvo pateiktas tinkamai ir visiems tiek prie pirkimo prisijungusiems, tiek potencialiems Pirkimo dalyviams bei laikantis VPĮ 40 str. 2 d. tvarkos, todėl akivaizdu, kad CPVA paskirta sankcija neatitinka proporcingumo principo ir yra nepagrįsta.

Nurodo ir tai, kad šiuo atveju, tiek Pirkimo sąlygų priedas Nr. 6 „Kokybės kriterijai ir jų vertinimas“, tiek jo patikslinimas (pakeitimas) buvo paskelbti CVP IS, laikantis VPĮ 40 str. reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad ginčo situacija neatitinka šios Gairių 2.1 lentelės 9 p. dalies. Šiuo atveju Sprendime pateikti kaltinimai pažeidimu neturi nieko bendro su pasiūlymų vertinimo kriterijais ir jų išsamumu. Tokiu būdu yra akivaizdu ir neaišku, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu CPVA Sprendimą ir jame nurodytą 10 proc. sankciją grindė būtent Gairių 2.1 lentelės 9 p. dalimi.

Vadovaujantis ESTT ir LAT suformuota praktika, esminių pirkimo sąlygų keitimu laikomas toks pirkimo sąlygų pakeitimas, kuris gali pritraukti potencialių tiekėjų, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo, t. y. tai toks pakeitimas, kuris potencialiai įtakoja pirkime galinčių dalyvauti subjektų ratą. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, teisiškai laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių. Kitaip tariant, viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimas (paaiškinimas, patikslinimas) bus laikomas neteisėtu ir negalimu, jeigu, jam buvus nuo pradžių, jis bent potencialiai būtų turėjęs įtakos tiekėjų norui ir (ar) galimybei dalyvauti konkrečiame pirkime. Tuo tarpu, sistemiškai vertinant VPĮ 40 str. 4 d. 2 p. nuostatas, matyti, kad ši norma susijusi su tokiais pirkimo dokumentų pakeitimais, kurie turi įtakos pasiūlymo parengimui laiko atžvilgiu, t. y., kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. Atitinkamai reikšmingu pirkimo dokumentų pakeitimu laikytinas toks pakeitimas, kuris turi įtakos papildomiems laiko resursams tiekėjams rengiant pasiūlymus, todėl turi būti privalomai pratęsiamas pasiūlymo pateikimo terminas. Ši CPVA pozicija atitinka ir VPĮ komentare nurodytą paaiškinimą, kad „Pakeitimų reikšmingumo sąvoka nėra detalizuojama VPĮ 40 straipsnio 4 dalyje, todėl apie pirkimo sąlygų pakeitimo pobūdį turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Direktyvos 2014/24/ES preambulės 81-ojoje konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad reikšmingi pakeitimai turėtų būti suprantami kaip apimantys, visų pirma, techninių specifikacijų pakeitimus, kuriuos suprasti ir į kuriuos tinkamai reaguoti tiekėjams prireiktų papildomo laiko. Kaip detaliai nurodyta VPĮ 36 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio komentarą), reikšmingais pakeitimais vis dėlto negali būti laikomi pakeitimai, kurie atitinka kitus Borta kriterijus.

Nurodo, kad nėra ginčo, kad perkančios organizacijos gali atlikti pirkimo dokumentų pakeitimus, tačiau šalys nesutaria dėl to, kada, atlikus pirkimo dokumentų pakeitimus, pakanka pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, o kada, atlikus pirkimo dokumentų pakeitimus, būtina nutraukti pradėtas pirkimo procedūras bei pirkimą skelbti iš naujo. CPVA Sprendime laikosi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą ar nutraukti pradėtas pirkimo procedūras ir, esant poreikiui, pirkimą skelbti iš naujo, priklauso nuo atliktų pakeitimų svarbos ir jų įtakos tiekėjų apsisprendimui ir (ar) galimybei dalyvauti konkrečiame pirkime. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja atlikdama 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, aktualios redakcijos VPĮ atitikties Direktyvai lentelės ir 2017-07-01 įsigaliojusios VPĮ redakcijos aiškinamojo rašto vertinimą, tai daro atsietai nuo Direktyvos preambulės ir LAT bei Teisingumo Teismo nuosekliai formuojamos praktikos viešųjų pirkimų srityje.

Pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad EUR-Lex skelbiamoje lietuviškoje Direktyvos versijoje galima teksto vertimo klaida buvo padaryta ne Direktyvos 47 str. 3 d. b p., bet Direktyvos 81-ojoje konstatuojamoje dalyje, ir pakeitimus apibūdinantis žodis turėtų būti suprantamas kaip „esminiai“, tai neturėtų jokios įtakos vertinant, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja pažeidė VPĮ 17 str. 3 d., 29 str. 3 d. nuostatas bei 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos preambulės 81-ojoje konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, ne tik tai, kas gali būti laikoma reikšmingais pirkimo dokumentų pakeitimais, kuomet padėtį galima ištaisyti pratęsus pasiūlymų pateikimo terminus, bet taip pat apibrėžiama tai, kas negali būti laikoma reikšmingais pirkimo dokumentų pakeitimais, kai atlikus dokumentų pakeitimus padėties nebegalima ištaisyti vien tik pratęsus iš pradžių nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus. Šis Direktyvoje pateiktas paaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad pirkimo dokumentų pakeitimai pagal savo reikšmingumą skirstomi į dvi rūšis: 1) pakeitimai, kurie nėra tokie dideli, kad dėl jų būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių; 2) pakeitimai, kurie yra tokie dideli, kad dėl jų būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Pirmosios rūšies pakeitimai patenka į VPĮ 40 str. 4 d. 2 p. taikymo apimtį, todėl, Perkančiajai organizacijai atlikus tokio pobūdžio pakeitimus, nėra būtina nutraukti pradėtos pirkimo procedūros, o pakanka pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui reikalinga informacija bei pateikti konkurencingus ir pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus. Antrosios rūšies pakeitimai nepatenka į VPĮ 40 str. 4 d. 2 p. taikymo apimtį, todėl Perkančioji organizacija norėdama atlikti tokio pobūdžio pakeitimus, remdamasi VPĮ 29 str. 3 d., privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras ir, jeigu yra poreikis, pirkimą skelbti iš naujo. Nagrinėjamu atveju Perkančiosios organizacijos atlikti Priede Nr. 6 įtvirtintų pasiūlymų vertinimo kriterijų pakeitimai atitinka Direktyvos 81-ojoje konstatuojamoje dalyje įtvirtintos antrosios pakeitimų rūšies pagal reikšmingumą požymius, kadangi yra tokie dideli, kad dėl jų būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija atliko esminius ir į VPĮ 40 str. 4 d. 2 p. apimtį nepatenkančius Pirkimo sąlygų pakeitimus, todėl Pirkimas, vadovaujantis VPĮ 29 str. 3 d., turėjo būti nutrauktas. Remiantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, kad CPVA Sprendimu nustatytas VPĮ 17 str. 3 d., 29 str. 3 d. nuostatų bei 17 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas yra teisėtas ir pagrįstas bei, priešingai nei teigia pareiškėja, atitinka Pirkimo metu galiojusios VPĮ redakcijos normas.

Teigia, kad atsakovės Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Konkrečiai, Sprendime užfiksuota, kad CPVA informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą ir paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus. CPVA suteikė pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, o pareiškėja pateikė savo paaiškinimus ir argumentus. Sprendimo III dalyje nurodytos ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai. Sprendime aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį.

Nurodo, kad ne teoriniai išvedžiojimai, o faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančiosios organizacijos atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas yra toks esminis, jog ne tik galėjo pritraukti daugiau potencialių dalyvių, bet de facto sudarė sąlygas pasiūlymą pateikti tiekėjams, kurie, jei pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti konkurencingo pasiūlymo. Iš naujo paskelbus Pirkimą su pakeistomis sąlygomis, galėjo atsirasti naujų potencialių tiekėjų. Tiekėjai, kurie nebuvo priėmę kvietimo dalyvauti Pirkime ir dėl to nebuvo tiesiogiai informuoti apie Pirkimo sąlygų patikslinimą, galėjo apie tai sužinoti tik atskirai analizuodami Pirkimo dokumentus ir pasitikrindami, ar Pirkimo sąlygos nebuvo tikslintos, tačiau tokia situacija neabejotinai lemia skirtingas tiekėjų, priėmusių kvietimą dalyvauti Pirkime, ir kitų suinteresuotų subjektų galimybes tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu susipažinti su Pirkimo sąlygų pakeitimais. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl atlikto Pirkimo sąlygų pakeitimo potencialiems tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos, veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos dalyvauti Pirkime, kas lėmė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teismų praktika, darytina išvada, kad visais atvejais, kai pakeitus pirkimo sąlygą sudaromos galimybės pasiūlymus pateikti didesniam tiekėjų ratui, laikytina, kad pakeitimas buvo esminis ir didelis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 81-ąją konstatuojamąją dalį, todėl padėties negalima ištaisyti VPĮ 40 str. 4 d. 2 p. įtvirtintu būdu ir privalo būti taikomos VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtintos procedūros – Pirkimas nutraukiamas ir, esant poreikiui, skelbiamas iš naujo.

CPVA, vykdydama, įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, kaip tai nurodyta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklėse (toliau – Taisyklės), įvertino pareiškėjos atlikto Pirkimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir, kaip išsamiai pagrįsta aukščiau, nustatė, kad Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 17 str. 1 d. (skaidrumo ir lygiateisiškumo principus), 17 str. 3 d., 29 str. 3 d. nuostatas. Tuo pagrindu, Sprendimu Projekto vykdytojui buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės. Pažymi, kad pareiškėjai pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui.

Nurodo, kad CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. (duomenys neskelbtini)408 p. nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis. Gairėse nurodyta, kad “Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos” esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis. Taip pat Gairėse nustatyta, kad 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Perkančioji organizacija, pakeitusi esminius Priede Nr. 6 įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus, bet nenutraukusi Pirkimo bei nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė VPĮ 17 str. 3 d., 29 str. 3 d. nuostatas bei 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, vertinta, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 9 p., ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc. Įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes (t. y. (1) buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai; (2) apie pakeistus pasiūlymų vertinimo kriterijus buvo paskelbta CVP IS; (3) pretenzijų nebuvo gauta; (4) pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas, o nuo pasiūlymų vertinimo kriterijų pakeitimo pasiūlymų pateikimui buvo likę 16 dienų; (5) kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 15 tiekėjų, buvo gauti 3 tiekėjų pasiūlymai, todėl konkurencija buvo; (6) atmestų pasiūlymų nebuvo), pritaikyta 10 proc. pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 200 715,16 Eur). Gairių 2.1 lentelės 9 p. nenumatyta mažesnė nei 10 proc. galima pataisos norma už šio pobūdžio pažeidimus.

Pažymi, kad teismų praktikoje pasisakyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių.

Vertinant atsakovės veiksmų objektyvumą pareiškėjos atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuotina, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus. Atsakovės Sprendimu nustatytas pareiškėjos atliktas viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimas atitinka visus Reglamente nustatytos pažeidimo sąvokos požymius. CPVA, spręsdama dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis.

Nurodo, kad pareiškėjos nurodytas VAAT 2018-05-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2250-331/2018, neaktualus, kadangi toje byloje ginčo teisinius santykius reglamentavo VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2010-03-02 iki 2010-11-26, nuostatos (atsižvelgiant į pirkimo paskelbimo datą, t.y. 2010-08-08) ir Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (patvirtintos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013)9527).

Teigia, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja turi visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, todėl šiuo atveju nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą.

2023-02-01 pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtinta pareigą nutraukti viešąjį pirkimą, kai yra atliktas viešųjų pirkimų pažeidimas, o VPĮ 17 str. 1 d. kalba apie viešųjų pirkimų principus. Tačiau nei viena iš šių teisės normų nereglamentuoja atvejų ir situacijų, kai iškyla poreikis tikslinti ar keisti pirkimo sąlygas viešojo pirkimo metu (dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), kaip tai buvo šiuo atveju ginčo Pirkime. Pareiškėja motyvavo, kad Pirkime susidariusią situaciją specifiškai VPĮ teisiškai reglamentavo VPĮ 40 str. 2 p., kur numatyta, kad kai atliekami keičiami reikšmingi pirkimo dokumentų pakeitimai, tokiais atvejais perkančioji organizacija turi pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, o ne nutraukti viešąjį pirkimą. Pareiškėja šiuos motyvus papildomai grindė tuo, kad minėta VPĮ 40 str. 2 d. buvo įgyvendinta 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva) 47 str. 3 d. b) pap. Šiuo konkrečiu atveju buvo vykdomas supaprastintas viešasis pirkimas, todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimai, kurie buvo kildinami iš Europos Sąjungos veikimo sutarties, apskritai neturi būti taikomi tokio pobūdžio pirkimams (ESTT 2017-04-05 sprendimas byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C‑298/15). Lietuvos Respublikos Seimas 2022-12-13 priėmė įstatymą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymas, 2022 m. gruodžio 13 d. Nr. XIV-1669). Šiame įstatyme be kita ko, buvo įtvirtinta visiškai nauja ir iki tol egzistavusi teisės norma – VPĮ 36 str. 6 d. Taigi, tik nuo 2023-01-01 VPĮ įtvirtinta ir įsigaliojo teisės norma, kuri draudžia esminių pirkimo sąlygų keitimą bei įpareigoja nutraukti pirkimus tokiais atvejais, tačiau ir tai – tik tarptautinių pirkimų atžvilgiu. Įvertinant, kad CPVA Sprendime tik abstrakčiai motyvavo tariamą viešųjų pirkimų principų pažeidimą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, priimdamas VPĮ 36 str. 6 d., kuria įtvirtintas ribojimas ir draudimas tik tarptautinių pirkimų atžvilgiu – pačių viešųjų pirkimų principų turinio niekaip nekeitė. Tačiau tuo pačiu akivaizdu, kad tai realiai reiškia ne kitą, o tik tai, kad supaprastintų pirkimų atžvilgiu sąlygų tikslinimas, pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminus yra pakankama prielaida užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų laikymąsi.Taigi, įvertinant, kad viešųjų pirkimų principai yra abstrakčios ir universalios vertybinės teisės normos, akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėjai ginčo Pirkime, kuris buvo supaprastintas viešasis pirkimas bei kurio atveju buvo laikomasi VPĮ 40 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, o taip pat ir analogiškų dabar įsigaliojusiam VPĮ 36 str. 6 d., turėtų būti pripažįstama ir laikoma, kad pareiškėja nepažeidė viešųjų pirkimų principų Pirkime.

Pareiškėja 2021-08-18 CVP IS priemonėmis CPVA pateikė įvykdyto Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

Atlikus Pirkimo dokumentų vertinimą, nustatyta, kad Perkančioji organizacija Pirkimo procedūros eigoje 2021-06-09 CVP IS pranešimu Nr. 9581015 savo iniciatyva patikslino Pirkimo sąlygų priedą Nr. 6 „Kokybės kriterijai ir jų vertinimas“, kuriame buvo nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir balų apskaičiavimo tvarka. Atliktu patikslinimu Perkančioji organizacija: 1. panaikino kriterijams KV1 ir KV2 numatytą minimalią (vertinamą) reikšmę (buvo numatyta minimali patirtis 2 objektuose); 2. panaikino nuostatas, kad „4) Jei vertinant pasiūlymą nustatoma, kad vertinamo pasiūlymo kriterijaus reikšmė yra 0, pasiūlymas atmetamas.“, ir atitinkamai, kad „5)Jei vertinant pasiūlymą nustatoma, kad vertinamo pasiūlymo kriterijaus reikšmė yra mažesnė, nei šioje lentelėje nurodyta minimali vertinama reikšmė, balai neskiriami.“, papildydama naujomis nuostatomis, kad „5) Jei vertinant pasiūlymą nustatoma, kad siūlomas specialistas atitinka specialistui keliamą kvalifikacinį reikalavimą, tačiau neturi pagal šį punktą vertinamos patirties, vertinamo pasiūlymo kriterijaus reikšmė yra 0,5.“

2021-12-06 Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 ir pradėtas pažeidimo tyrimas.

CPVA per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) 2021-12-06 raštu Nr. 2021/2-6954 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0008“ Projekto vykdytojas buvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Kartu Projekto vykdytojo paprašyta per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo pateikti paaiškinimus ir kitus (CPVA neteiktus, jei tokių yra) dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimų tyrimo eigai.

Projekto vykdytojas 2021-12-17 raštu Nr. 264 pateikė paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo.

CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad Perkančioji organizacija, pakeitusi esminius Priede Nr. 6 įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. ir 3 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, dirbtinai sumažino konkurenciją, tokiu būdu nenutraukusi Pirkimo bei nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė VPĮ 29 str. 3 d. nuostatas, kadangi Perkančioji organizacija atliko esminius Pirkimų sąlygų Priede Nr. 6 “Kokybės kriterijai ir jų vertinimas” pasiūlymų vertinimo kriterijų pakeitimus, kurie galėjo pritraukti naujų potencialių dalyvių. Tuo pagrindu Sprendimu buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 200 715,16 Eur). Apie priimtą Sprendimą Projekto vykdytojas 2022-06-08 buvo informuotas per DMS.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, pateikė skundą teismui, kuriame iš esmės nurodo, kad ginčo situaciją specifiškai teisiškai reglamentuoja VPĮ 40 str. 4 d. 2 p., kur numatyta, kad kai atliekami keičiami reikšmingi pirkimo dokumentų pakeitimai, tokiais atvejais perkančioji organizacija turi pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, o ne nutraukti viešąjį pirkimą. CPVA priimdama Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi tik ankstesnio teisinio reguliavimo grindžiama teismine praktika, tuo tarpu kai Pirkimui aktualioje ir taikytoje VPĮ redakcijoje buvo aiškiai įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė keisti / tikslinti esminius ir reikšmingus reikalavimus, pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą. Ši norma buvo numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 40 str. 4 d. 2 d. CPVA sprendime nurodyti ir pateikti motyvai patvirtina, kad CPVA priimdama ir surašydama Sprendimą pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 5 p. išsamumo ir VAĮ 3 str. 9 p. objektyvumo principus, nes Sprendime nebuvo pateikta jokių aiškių ir objektyviomis aplinkybėmis grindžiamų motyvų ir įrodymų, kad dėl pareiškėjos patikslintų Pirkimo dokumentų iš esmės pasikeitė Pirkime galėjusių dalyvauti tiekėjų ratas. Nurodo, kad CPVA taikyta 10 proc. sankcija (korekcija) yra netinkamai individualizuota ir parinkta bei neproporcinga pačiam pažeidimui ir jo esmei.

Ginčo atveju aktualios 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva), nuostatos, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2020-08-01 iki 2021-11-30), nuostatos, Viešojo administravimo įstatymo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) nuostatos, Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) nuostatos.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

VPĮ 29 str. 3 d. nurodyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

VPĮ 40 str. 4 d. 2 p. nustato, kad Perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.

Nagrinėjamu ginčo atveju spręstina, ar pagrįstai atsakovė Sprendime konstatavo, kad pareiškėja pakeisdama Pirkimo sąlygų priedą Nr. 6 „Kokybės kriterijai ir jų vertinimas“, kuriame buvo nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir balų apskaičiavimo tvarka, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d., 3 d., VPĮ 29 straipsnio 3 d., nenutraukė pradėtų pirkimo procedūrų.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, sudarantys galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą. Tai – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principai. Nurodyti viešųjų pirkimų principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193 – 197 psl.).

Pasisakant dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principų šiuo atveju turi būti remiamasi aktualia suformuota nacionaline bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teismų praktika.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. VPĮ nustatytos įsakmiosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (LAT 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, LAT 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016). Konkurso sąlygų keitimas gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis, užslėptas. Pirkimo sąlygų keitimu kvalifikuojamos ir tokios situacijos, kai perkančioji organizacija savo iniciatyva ar paprašyta tiekėjo paaiškina (patikslina) pirkimo sąlygas, iš esmės pakeisdama šių turinį, be to, tais atvejais, kai priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ir pripažįsta jį laimėtoju, taip pat tada, kai sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu keičia jos sąlygas. Patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse. Toks aiškinimas galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiosios organizacijos sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (LAT 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų procedūrose aktualus ir kaip jų nuoseklumo bei stabilumo prielaida. Dėl to paskelbtos viešojo pirkimo sąlygos negali būti keičiamos visų viešojo pirkimo procedūrų metu. Viešųjų pirkimų procedūros, priešingai nei įprastiniai komercinių santykių dalyvių ikisutartiniai veiksmai, nėra lanksčios. Tą iš dalies lemia palyginti didelis viešųjų pirkimų dalyvių skaičius (viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose paprastai dalyvauja ne du, o keliolika potencialių sutarties kontrahentų), šių santykių varžymosi pobūdis ir tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją nuo pasiūlymų rengimo iki jų vertinimo. Konkurso sąlygų keitimas gali nevienodai paveikti jų teisinę padėtį, todėl lygiateisiškumo principas įgyvendinamas draudimu keisti konkurso sąlygas vykstant viešojo pirkimo procedūroms (LAT 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1).