Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto skundą atsakovams viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos verslo paramos agentūra dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA) 2014 m. spalio 17 d. informavo

VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetą (toliau – ir pareiškėjas, Universitetas), kad nustatė pažeidimą įgyvendinant Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ projektą (toliau – ir Projektas). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir Ministerija, ŠMM) 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1005 ir 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SR-4896 nutarė sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 297 703,72 Lt, bei susigrąžinti pareiškėjui išmokėtų lėšų dalį, išskaičiuojant šias išlaidas iš jo teikiamų mokėjimų prašymų.

3. CPVA, gavusi LVAT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą, atnaujinusi pažeidimo tyrimą ir 2016 m. birželio 16 d. surašiusi pažeidimo tyrimo išvadą, 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2016/8-1-11, kuriuo: atšaukė kartu su pareiškėjo teiktais mokėjimo prašymais patvirtintą tinkamomis finansuoti 289 386,70 Lt suma pagal 2011 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr. 294/2011; nustatė 8 317,02 Lt netinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal 2011 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr. 294/2011; pasiūlė ŠMM: pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 86 220,96 Eur (297 703,72 Lt), bei susigrąžinti pareiškėjui išmokėtų lėšų dalį, t. y. 83 812,18 Eur (289 386,70 Lt), išskaičiuojant šias išlaidas iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo prašymų; išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą, t. y. 2 408,78 Eur (8 317,02 Lt), iš pareiškėjo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos.

4. ŠMM, išnagrinėjusi CPVA 2016 m. birželio 28 d. įsakyme išdėstytą siūlymą, 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-680 sumažino Projektui skirtą finansavimą su pažeidimu susijusia netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – iš viso 86 220,96 Eur (297 703,72 Lt), ir nustatė, kad su pažeidimu susijusių išmokėtų lėšų dalis – 83 812,18 Eur (289 386,70 Lt) – turi būti susigrąžinta išskaičiuojant, o su pažeidimu susijusi netinkamų finansuoti išlaidų suma – 2 408,78 Lt (8 317,02 Lt) – turi būti išskaičiuota iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo prašymų.

6. Teismas, vykdydamas LVAT 2018 m. kovo 13 d. nutartį, 2018 m. kovo 20 d. nutartimi į bylą atsakovu įtraukė ŠMM, pasiūlė proceso šalims pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl LVAT nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2016/8-1-11 ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. V-680 teisėtumo ir pagrįstumo.

11.1. Byloje nustatyta, kad CPVA ir ŠMM 2010 m. vasario 12 d. sudarė projekto „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį. Pareiškėjas, šio Projekto vykdytojas, 2010 m. rugpjūčio 8 d. paskelbęs supaprastintą atvirąjį konkursą „LŽŪU III rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbų projektų parengimo, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbai“, 2011 m. gruodžio 9 d. su viešąjį pirkimą laimėjusia bendrove „Pireka“ sudarė rangos sutartis Nr. 294/2011.

11.2. CPVA direktorius 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 2014/8-1-19 už pažeidimo tyrimo metu nustatytus VPĮ 3 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies pažeidimus atšaukė pareiškėjui tinkama finansuoti patvirtintą 289,386,70 Lt (83 812,18 Eur) išlaidų sumą pagal 2011 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr. 294/2011, nustatė pagal šią sutartį 8 317,02 (2 408,78 Eur) netinkamų finansuoti išlaidų sumą ir pasiūlė Ministerijai pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 297 703,72 Lt (86 220, 96 Eur) bei susigrąžinti išmokėtą lėšų dalį – 289,386,70 Lt (83 812,18 Eur), o netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 8 317,02 Lt (2 408,78 Eur) išskaičiuoti iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų. Todėl ŠMM 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1005 sumažino Projektui skirtą finansavimą 297 703,72 Lt suma, ir nustatė, kad su pažeidimu susijusi išmokėtų lėšų dalis – 289 386,70 Lt, o taip pat su pažeidimu susijusi netinkamų finansuoti išlaidų suma – 8 317,02 Lt – turi būti išskaičiuotos iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų.

11.4. CPVA, gavusi LVAT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą, atnaujinusi pažeidimo tyrimą ir 2016 m. birželio 16 d. surašiusi pažeidimo tyrimo išvadą, 2016 m. birželio 28 d. priėmė šioje byloje ginčijamą įsakymą Nr. 2016/8-1-11, kuriuo: atšaukė kartu su pareiškėjo teiktais mokėjimo prašymais patvirtintą tinkamomis finansuoti 289 386,70 Lt suma pagal 2011 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr. 294/2011; nustatė 8 317,02 Lt netinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal 2011 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr. 294/2011; pasiūlė ŠMM: pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 86 220,96 Eur (297 703,72 Lt), bei susigrąžinti pareiškėjui išmokėtų lėšų dalį, t. y. 83 812,18 Eur (289 386,70 Lt), išskaičiuojant šias išlaidas iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo prašymų; išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą, t. y. 2 408,78 Eur (8 317,02 Lt), iš pareiškėjo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos.

11.7. Tačiau LVAT 2018 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino VAAT 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė argumentų, dėl kurių nuo 2014 m. gruodžio 3 d. galiojančios redakcijos Rekomendacijų 27¹ punkto (2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) nuostatos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galėtų būti aiškinamos kitaip nei iki 2014 m. gruodžio 3 d. galiojusios Rekomendacijų 27¹ punkto (2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPVA, paaiškėjus aplinkybėms, reikšmingoms atsakomybės už nustatytą pažeidimą teisingam taikymui, tačiau nesant nustatytų naujų aplinkybių, kurios reikšmingos galimo pažeidimo faktų konstatavimui, tyrimą atnaujino nesant teisinio pagrindo, nėra pagrįsta, todėl skundžiamas VAAT 2017 m. vasario 7 d. sprendimas, kuriuo dėl šios priežasties panaikinti byloje ginčijami CPVA 2016 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 2016/8-1-11 ir ŠMM 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. V-680, negali būti laikomas teisėtu. Taip pat teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant iš naujo taip pat turėtų būti išspręsti ir procesinio pobūdžio klausimai: pareiškėjas byloje pateiktu skundu, kuri patikslino 2016 m. rugsėjo 6 d., ginčija ne tik CPVA 2016 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 2016/8-1-11, bet ir ŠMM 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. V-680, tačiau neargumentuodamas atsakovu nurodė tik CPVA. Teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, šio trūkumo nepašalino. Pažymėtina, kad administracinėje byloje atsakovu yra viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami (ABTĮ 46 str. 2 d.).

12. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, plačiau nenagrinės pareiškėjo argumentų susijusių su nepagrįstu pakartotiniu pažeidimu tyrimu po LVAT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuomet buvo panaikinti ŠMM 2014 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. V-1005 ir CVPA direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 2014/8-1-19, nes LVAT 2018 m. kovo 13 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad CPVA pažeidimo tyrimo atnaujinimas buvo teisėtas.

13. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Administravimo taisyklės), Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (patvirtintos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527) (toliau – ir Gairės), 2006 m. liepos 11d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos).

14. Pareiškėjo teigimu, CPVA 2016 m. sprendime formaliai vertino VPĮ 27 straipsnio 1 dalies bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis) turinį, neatsižvelgė į VPĮ 27 straipsnio 1 dalies reguliavimo tikslą užtikrinti, kad visi suinteresuoti Konkurso dalyviai būtų informuoti apie Konkurso sąlygų pakeitimus ir patikslinimus bei faktines aplinkybes, jog kitomis priemonėmis buvo pasiektas šis tikslas. Be to, vien prisijungusių ir informaciją gavusių subjektų skaičius patvirtina, kad buvo tinkamai užtikrinta tiekėjų konkurencija bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalies tikslas, kas pagrindžia tik formalų VPĮ 27 straipsnio 1 dalies pažeidimą iš pareiškėjo pusės.

15. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes VPĮ (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su skelbimu apie pirkimą. Jeigu pirkimo dokumentų neįmanoma paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui pateikia kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad atnaujinto pažeidimo tyrimo metu nustatyta, jog projekto vykdytojas 2010 m. rugpjūčio 6 d. paskelbė apie Pirkimą ir nustatė pasiūlymo pateikimo terminą iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. 11 val. Pirkimo vykdymo metu iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, 2010 m. rugpjūčio 11 d. Projekto vykdytojas CVP IS pranešimo priemonėmis prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams išsiuntė pranešimą Nr. 292298 (toliau – ir Pranešimas) apie Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo (išnagrinėjus pretenziją). Pranešimu Perkančioji organizacija informavo apie pakeistą Pirkimo sąlygų 1 skyriaus 1 skirsnio 5.1.5 punkto kvalifikacinį reikalavimą „Pavienio dalyvio/jungtinės veiklos dalyvio (kiekvieno jungtinės veiklos partnerio) pastarųjų dviejų finansinių metų arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei finansinius metus) pelno reikšmė kiekvienais metais turi būti teigiama“ ir išdėstė jį taip: „Pavienio dalyvio/ jungtinės veiklos dalyvio (kiekvieno jungtinės veiklos partnerio) pastarųjų 3 (trejų) finansinių metų arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) grynojo pelno (nuostolių) rodiklio teigiama reikšmė. Sumuojamos kiekvienų metų reikšmės per visą nurodytą laikotarpį“. Pakeitus šį tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą teisę dalyvauti Pirkime įgijo tie tiekėjai, kurių dviejų finansinių metų pelno reikšmė kiekvienais metais buvo neigiama, tačiau susumavus kiekvienų metų pelno reikšmes per trejų metų laikotarpį grynojo pelno (nuostolių) rodiklio reikšmė buvo teigiama. Šiuo pakeitimu daliai tiekėjų buvo suteikta galimybė teikti Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus, nors pirminės Pirkimo sąlygos to jiems neleido. CPVA nustatė, kad pareiškėjas vykdydamas Pirkimą ir nepaskelbdamas patikslintų Pirkimo sąlygų pažeidė VPĮ 27 straipsnio 1 dalies, Pirkimo sąlygų 10.3 punkto, Administravimo taisyklių 199 punkto reikalavimus bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Teismas pažymi, kad minėtas VPĮ pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes galėjo įtakoti kitų tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse. Pareiškėjas paskelbęs esminę konkurso dalyviams informaciją tik grupei tiekėjų, prisijungusių prie pirkimo CVPIS priemonėmis, kai tuo tarpu viešai ši informacija kitiems tiekėjams nebuvo paviešinta CVP IS, akivaizdžiai ir aiškiai pažeidė VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aplinkybė, kad prie Pirkimo CVP IS priemonėmis buvo užsiregistravę asmenys iš 23 įmonių tik patvirtina Pirkimo suinteresuotumą tiekėjams, tačiau neparodo tiekėjų masto, kurie galbūt atsisakė dalyvauti konkurse dėl sudėtingesnių sąlygų, kurios kitai grupei tiekėjų buvo palengvintos.

16. Taigi nesvarbu kiek dalyvių dalyvavo Pirkime, ar tai, kurie konkretūs tiekėjai (ne) galėjo dalyvauti Pirkime. Svarbu tai, kad Pareiškėjo veiksmai pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei neužtikrino tinkamos konkurencijos ir taip nebuvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas, o pareiškėja savo veiksmais pažeidė Pirkimo metu galiojusio VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. skaidrumo (kitiems tiekėjams nebuvo paskelbta apie pasikeitusius kvalifikacijos reikalavimus, kurie gali daryti įtaką jų apsisprendimui dalyvauti pirkime) ir lygiateisiškumo (tik prisijungusiems tiekėjams buvo pateikta aktuali informacija apie pirkimo dokumentų pasikeitimus) principus.

17. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, LVAT bei LAT praktika, vadovaujantis CVPA disponuojamais duomenimis apie pareiškėjos vykdyto Pirkimo pažeidimus, CVPA atliko tyrimo surinkta medžiaga, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime).

18. Pareiškėjo teigimu, CPVA 2016 m. įsakymu siūloma bei ŠMM įsakymu Nr. 2 paskirta 5 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga įtariamiems pažeidimams, pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus, o finansinės korekcijos taikymas apskritai nėra teisiškai pagrįstas. 5 proc. finansinė korekcija (297 703,72 Lt (86 220,96 EUR)) yra pritaikyta vadovaujantis Rekomendacijų, Gairių 2.1 skyriaus 8 p. ir Rekomendacijų 8 priedo nuostatomis. Gairių 6 p. nurodyta, kad finansinių pataisų tikslas – atkurti padėtį, kai visos Sąjungos finansavimui gauti deklaruotos išlaidos, yra teisėtos ir tvarkingos, pagal taikomas nacionalines ir Sąjungos taisykles. Dėl ginčijamo pažeidimo pareiškėjui nesilaikius imperatyvių viešųjų pirkimų reikalavimų susidarė žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, ir ši situacija galėjo būti ištaisyta tik atkūrus išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą pagal Gairėse nurodytą mechanizmą, t. y. pritaikant finansines pataisas. Pareiškėjui buvo pritaikyta minimali Gairėse nustatyta šio pažeidimo pobūdžiui numatyta finansinė pataisa, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo skirta neproporcinga pataisa. Kadangi pataisa buvo pritaikyta minimali, teigti , kad ji buvo neproporcinga nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas cituoja Gairių 1.3 skyrių, kuriame nurodyta, kad „kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos.“ Tačiau nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad pažeidimas nebuvo formalus, todėl ir Gairių 1.3 punktas netaikytinas.

19. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo atsirado nuostolių Lietuvos valstybės arba Europos Bendrijų biudžetams. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad pažeidimo sąvoka numatyta Reglamento 2 straipsnio 7 punkte, kuri numato, jog pažeidimas, tai Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Pačioje sąvokoje aiškiai atskleidžiama pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė. Šio pažeidimo atveju dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo pareiškėjui išmokėjus išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

20. Pareiškėjas teigia, kad Taisyklių 198³ punkte įtvirtintas imperatyvas aiškiai numato, jog ŠMM privalėjo atidėti CPVA 2016 m. įsakymo nagrinėjimą iki kol pradinis skundas bus išnagrinėtas, tačiau ŠMM nesilaikydama Taisyklių 198³ p. tvarkos priėmė ŠMM įsakymą Nr. 2, kuris be aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, nurodytų šio patikslinto skundo 1-5 poskyriuose, turi būti pripažintas negaliojančiu ir naikintinu dėl Taisyklių 198³ punkte nustatytų imperatyvų nesilaikymo. Teismas pažymi, kad minėti pareiškėjo skundo teiginiai buvo atmesti LVAT 2018 m. kovo 13 d. nutartimi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Pareiškėjas, padaręs VPĮ imperatyvių normų pažeidimą, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatyto bei patikrinimo atlikimo momento, negalėjo ir negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

21. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami įsakymai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, įsakymais nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad CPVA 2016 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 2006/8-1-11 ir jo pagrindu priimtas ŠMM 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. V-680 yra teisėti ir pagrįsti, atsakovai išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai taikė teisės normas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

23. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.