- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-342/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5589-640/2011 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei S. S. dėl turtinės žalos atsiradusios dėl 2008-01-04 Preliminariosios sutarties pažeidimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. J. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 300000 Lt turtinę žalą, atsiradusią dėl 2008-01-04 preliminariosios sutarties pažeidimo. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2008-01-04 sudarė Preliminariąją sutartį dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, pagal kurią ieškovo įnašą į jungtinės veiklos sutartį sudarė jo dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai bei profesinės žinios atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, sudarant sandorius dėl šio turto, įgyvendinant komercinius projektus, ryšiai su potencialiais pirkėjais besidominčiais komercinės paskirties žeme, o iš atsakovės pusės įnašas į jungtinės veiklos sutartį sudarė pagal pavedimo sutartis atstovaujamų M. J., N. J., D. E. B., A. B., E. O., A. L. žemės sklypai atgauti nuosavybėn pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Šalys susitarė, kad įnašo pinigais vertė sudarys 30 procentų nuo visų žemės sklypų vertės pagal nekilnojamojo turto registro duomenis. Jungtinės veiklos sutarties tikslas buvo atsakovės atstovaujamų asmenų atgaunamų žemės sklypų suformavimas vientisame masyve, ne mažesniame kaip 80 ha bei žemės sklypų įteisinimas, jų paskirties, būdo, pobūdžio nustatymas, siekiant juose projektuoti rekreacinės paskirties objektus. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir atsakovės atstovaujamųjų vardu išduotas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pateikė į Trakų rajono kadastrinės vietovės žemėtvarkos skyrių, apie tai informavo atsakovę, nuolat kontroliavo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentų tvarkymo eigą, daug kartų lankėsi kadastrinėse vietovėse, Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje. 2009 m. pradžioje ieškovui buvo diagnozuota onkologinė liga, ko pasėkoje neteko apie 60 procentų darbingumo. Tuo pasinaudodama atsakovė pasielgė nesąžiningai ir apgaulės būdu ieškovo pateiktas išvadas Trakų rajono kadastrinėje vietovėje ėmėsi perkėlinėti į kitas kadastrines vietoves, apie savo veiksmus ieškovo neinformavo ir iki kreipimosi į teismą dienos jokios informacijos ieškovui neteikė, ėmė vengti bet kokio kontakto su ieškovu. Tokiais savo veiksmais atsakovė aiškiai parodo, kad nesirengia sudaryti su atsakovu pagrindinės Jungtinės veiklos sutarties. Ieškovas išsiaiškino, kad atsakovė yra įregistravusi savo nuosavybės teises į eilę žemės sklypų, galimai įgytų vykdant tarp ginčo šalių sudarytą Preliminariąją sutartį. Preliminarios sutarties 6.1. p. nustatyta šalių atsakomybė už šios sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Netinkamai vykdant arba nevykdant Preliminariosios sutarties, šalis A turi teisę minėtą sutartį nutraukti, o šalis B tuo atveju atsako už sutarties sąlygų nevykdymą ir kaip minimalų šalies A nuostolių atlyginimą sumoka jai 300000 Lt baudą. Atsakovei grubiai pažeidus Preliminariąją sutartį ieškovas prašė iš jos priteisti, jo patirtus minimalius nuostolius – 300000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovė S. S. nesutiko su jai pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti, skirti ieškovui iki 10000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindinės sutarties pagal preliminariąją sutartį ji sudaryti nevengė ir neatsisakė bei jokių nuostolių ieškovui nepadarė. Nurodė, kad ieškovui 2006-07-12 yra sumokėjusi 47000 Lt avanso už jo darbus, tačiau ieškovas savo pažadų neįvykdė. 2009 m. pradžioje vėl bandė susisiekti su ieškovu, tačiau šis nustojo bendrauti su atsakove. Nepavykus susisiekti su ieškovu, atsakovė 2009 m. pradžioje pati nuvyko į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, kur sužinojo, jog ieškovas jokių nuosavybės teisių atkūrimo klausimų Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje netvarkė, nei apie interesantus iš Didžiosios Britanijos, nei apie „Golfo laukų projektą“ niekas tame skyriuje nėra girdėjęs, Alesiškių kadastro vietovėje golfo laukai yra neįmanomi taip pat, kaip ir sklypai sudarantys „vientisą masyvą ne mažesnį kaip 80 ha.“ Susitikus su ieškovu, pastarasis pripažino savo pažadų nerealumą, bei pažadėjo gražinti gautus pinigus. Minėtame pokalbyje dalyvavo ir T. B. ir V. R.. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagrindinės sutarties sudaryti nevengė ir neatsisakė, neatliko jokių kitų neteisėtų veiksmų, jau nekalbant apie kaltę. Pats ieškovas preliminariąja sutartimi prisiimtų įpareigojimų niekada nevykdė. Nurodė, kad preliminarios sutarties 6.1. p. yra numatyta, kad privaloma 300000 Lt baudos taikymo sąlyga yra Preliminarios sutarties nutraukimas, tačiau apie šios sutarties nutraukimą ieškovas niekada nepranešinėjo, apie tokią aplinkybę nėra užsimenama ir pačiame ieškinyje. Preliminariojoje sutartyje nebuvo numatytas joks konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Nurodė, kad jeigu bylos nagrinėjimo iš esmės metu būtų nustatytas ieškinio tenkinimo pagrindas, atsakovė prašys taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir panaikino 2011-05-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytą areštą atsakovės S. S., turtui. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovo R. J., 7000 Lt žyminio mokesčio bei 21,55 Lt pašto išlaidų valstybės naudai bei 2880 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. S., naudai. Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties, nurodė, kad iš ieškinio bei ieškovo atstovo paaiškinimų darytina išvada, jog ieškovas remiasi CK 6.165 str. 4 d. bei preliminarios sutarties 6.1 p., kuriame šalys susitarė būtent dėl baudos sumokėjimo. Ieškovas prašo už preliminarios sutarties pažeidimą iš atsakovės priteisti 300000 Lt nuostolių, remdamasis minėtos sutarties 6.1 p. Todėl teismas laikė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl baudos priteisimo. Tokiu būdu CK 1.125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas ieškovo reikalavimo atžvilgiu. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo to momento, kuomet jis nurodo sužinojęs apie savo pažeistą teisę, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir esant atsakovės prašymui, taikytinas ieškinio senaties terminas bei reikalavimas yra atmestinas.
Esant pagrindui ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo, teismas pasisakė ir dėl paties reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji nebendradarbiavo su ieškovu. Šie ieškovo argumentai teismo vertinimu nėra pagrįsti, nes ieškovas nepateikė įrodymų jiems pagrįsti (CPK 12, 178 str.). Atsakovė paaiškino, kad pats ieškovas su ja nebendravo, nors ji stengėsi su juo susisiekti. Be to, ieškovo argumentai, jog jis atliko darbus pagal preliminarią sutartį ir vykdė joje nurodytas pareigas, yra nepagrįsti jokiais įrodymais byloje. Priešingai, iš liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas jokių veiksmų pagal preliminarią sutartį neatliko ir jokių dalykinių ryšių, kaip nurodė preliminarioje sutartyje, neturėjo. Teismas nurodė, kad byloje pridėti rašytiniai įrodymai – prašymai suprojektuoti žemės sklypus, Vilniaus apskrities viršininko įsakymas 2006-07-13, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m., 2007 m. protokolai patvirtina, kad ieškovas dalyvavo pretendentų prašymų svarstymuose, bet sklypų nepasirinko (b.l. 7-8, 89-101). Pažymėtina, kad visi minėti veiksmai, kuomet ieškovas dar dalyvavo prašymų svarstyme, buvo atlikti iki 2008 m., t.y. iki preliminarios sutarties sudarymo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas atliko kokius nors veiksmus po 2008 m. pagal preliminarią sutartį. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas pats nevykdė sudarytos preliminarios sutarties ir pažymėjo, kad pagrindinę sutartį turėjo parengti pats ieškovas, tačiau nėra duomenų, kad tai buvo padaryta. Be to, iš byloje pateikto atsakovės prašymo 2009-10-21 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui matyti, kad pati atsakovė ėmėsi veiksmų atkurti nuosavybės teises.
Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą konstatavo, kad nenustatyta, jog preliminari sutartis buvo neįvykdyta būtent dėl atsakovės kaltės. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kokius veiksmus, pažeidžiančius preliminarią sutartį, atliko atsakovė, kurie įtakojo pagrindinės sutarties nesudarymą ir ieškovo prašomų atlyginti nuostolių kilimą.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti 300000 Lt nuostolių, kurie šalių sutartyje įvardijami bauda, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtų nuostolių dydį ir patį nuostolių patyrimo faktą. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo patirti nuostoliai yra negautos pajamos, kas sudarytų 30 procentų vertės nuo atkurtos nuosavybės. Tačiau įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovės vardu įregistruotą turtą, viso turto vertė net nesiekia 300000 Lt. Kitokių įrodymų, kurie patvirtintų kitokią turto vertę byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje yra nurodoma, kad jei atsakovė neįvykdys ar atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, ji sumoka ieškovui 300000 Lt baudą, tuo tarpu ieškovui pažeidus sutartį, neigiamų pasekmių jo atžvilgiu nėra numatyta. Nors sutartyje atsakovė sutiko, kad sąlyga dėl baudos ji laiko teisinga, sąžininga, o baudos dydį adekvačiu sutarties pažeidimo laipsniui ir ieškovo neigiamų pasekmių mastu, tačiau tokia sutarties sąlyga yra laikytina nesąžininga ir pažeidžiančia šalių lygiateisiškumo principą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačioje preliminarioje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties terminas nebuvo konkrečiai apibrėžtas, o nurodytas sąlygine aplinkybe. Nors ieškovo atstovas nurodo, kad preliminari sutartis ir dabar yra galiojanti, šis teiginys nėra pagrįstas. Sutarties sudarymo terminas buvo apibrėžtas sąlyga – atsakovės atstovaujamų asmenų nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo ir jų suformavimo natūroje, jei šie sklypai sudarys vientisą masyvą ne mažesnį kaip 80 ha, faktu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovei nuosavybės teise įregistruotus žemės sklypus bei liudytojų S. G. ir N. K. parodymų matyti, kad tokio sklypo 80 ha iš viso negalėjo būti suformuota, todėl laikytina, kad sąlyga, kurią nurodė šalys preliminarioje sutartyje iš viso yra negalima. Todėl teismas laikė, kad preliminarioje sutartyje termino iki kada sudaryti pagrindinę sutartį, iš viso nebuvo nustatyta. Todėl terminas sudaryti pagrindinę sutartį suėjo praėjus vieneriems metams po sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.) ir po 2009-01-04 šalių prievolė sudaryti sutartį pasibaigė. Todėl vertinant atsakovės veiksmus, kurie galėtų būti traktuojami kaip preliminarios sutarties pažeidimas, nagrinėtini tik iki 2009-01-04 atsakovės atlikti veiksmai. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi preliminarią sutartį ir dėl to ieškovas būtų patyręs nuostolių, todėl ieškovo ieškinys teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės ieškovui pasinaudoti viena iš įrodinėjimo priemonių - duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu, tačiau, visgi pagrįsdamas skundžiamą sprendimą kitos šalies (atsakovės) pateiktais tos pačios rūšies įrodymais (paaiškinimais), pažeidė šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus (CPK 17 str., 234-235 str.). Šis procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti, kadangi dėl šio pažeidimo byla buvo išspręsta neteisingai, be to, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog iš liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas jokių veiksmų pagal preliminarią sutartį neatliko ir jokių dalykinių ryšių, kaip nurodė preliminarioje sutartyje, neturėjo. Be to, kad apygardos teismas nesudarė galimybės ieškovui pateikti paaiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai apibrėžė ir ieškovo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį ribas bei turinį.
3. Pasikeitus teismo sudėčiai, byla turėjo būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios (CPK 16 str. 2 d.). Naujai paskirta teisėja 2011-09-16 teismo posėdyje nepaklausė bylos šalių, ar jos pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama nuo pradžių, ar, visgi, jos nagrinėjimas turėtų būti tęsiamas nuo paskutiniojo procesinio veiksmo ir toliau tęsė bylos nagrinėjimą. Tuo būdu buvo pažeistas CPK 16 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principas. Naujos sudėties teismas, pats betarpiškai neapklausęs ankstesnės sudėties teismo apklaustų liudytojų, o ypač, nesant šalių sutikimo tęsti bylos nagrinėjimą nuo paskutiniojo procesinio veiksmo, negalėjo skundžiamame sprendime remtis ankstesnės sudėties teismo ištirtais įrodymais (CPK 14 str.). Tuo būdu, apygardos teismas, grįsdamas skundžiamą sprendimą liudytojų, kurių pats neapklausė, parodymais, pažeidė betarpiškumo principą. Dėl nurodytų teismo padarytų esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).
4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nesvarstė termino atnaujinimo būtinybės, neatnaujino ieškovo praleisto ieškinio senaties termino ir šiuo pagrindu nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Tuo būdu Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas (CPK 330 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. S. prašo atmesti ieškovo R. J. apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; skirti ieškovui R. J. iki 20000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir iki 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovės S. S. naudai; priteisti iš ieškovo R. J. atsakovės S. S. naudai apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas ir bylos metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys iš esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas, pareikštas, sąmoningai siekiant apgaulės būdu nesąžiningai ir neteisėtai praturtėti atsakovės S. S., sąskaita bei visomis priemonėmis riboti jos dalyvavimą įvairiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo R. J. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas yra miręs, o jo procesinių teisių ir pareigų perėmėju Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarta laikyti valstybę atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pakeitus pradinį ieškovą jo teisių perėmėju, pastarajam minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pasiūlyta pateikti savo nuomonę dėl ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų. Naujajam ieškovui ir kartu apeliantui nepateikus savo nuomonės, apeliacinis skundas nagrinėjamas pagal jame pradinio ieškovo ir kartu apelianto nurodytus argumentus.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, nesudarė galimybės ieškovui duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu, ir pažeidė šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus (CPK 17 str., 234-235 str.). Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali. Pažymėtina, kad ieškovas jo reiškiamus reikalavimus ir prašymus išdėstė pateiktame ieškinyje ir kartu pateikė jo manymu tam reikalingus įrodymus. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese būtinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo interesus visuose teismo posėdžiuose atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog iš liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas jokių veiksmų pagal preliminarią sutartį neatliko ir jokių dalykinių ryšių, kaip nurodė preliminarioje sutartyje, neturėjo. Be to, apygardos teismas nesudarė galimybės ieškovui pateikti paaiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai apibrėžė ir ieškovo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį ribas bei turinį.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas buvo aktyvus ir ėmėsi atitinkamų veiksmų iki preliminarios sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus po preliminarios sutarties sudarymo ir atlikęs veiksmus pagal šią sutartį. Todėl laikytina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas pats nevykdė sudarytos preliminarios sutarties ir nesiėmė veiksmų dėl pagrindinės sutarties parengimo. Teismas surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų nei apie tai, kokius veiksmus, pažeidžiančius preliminarią sutartį, atliko atsakovė ir kurių neatlikimas būtų sąlygojęs pagrindinės sutarties nesudarymą ir ieškovo prašomų atlyginti nuostolių kilimą.
Apelianto nuomone, pasikeitus teismo sudėčiai, byla turėjo būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios (CPK 16 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamą bylą pradėjo nagrinėti teisėjas P. J.. Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu (123 b. 1.) ši byla atleidus teisėją P. J. iš teisėjo pareigų buvo paskirta nagrinėti teisėjai R. V.- J.. Byloje esantis 2011 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą ieškovo atstovas advokatas atsakė, jog „neprieštarauju, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės <...> prašymų neturiu“. Šios aplinkybės patvirtina, kad teisėja išsiaiškino šalių poziciją, dėl galimumo civilinę bylą toliau nagrinėti iš esmės (129 b. 1.), todėl darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo, teisėjų sudėties nekintamumo, betarpiškumo ir šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principai nebuvo pažeisti.
Apeliantas taip pat mano, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nesvarstė termino atnaujinimo būtinybės, neatnaujino ieškovo praleisto ieškinio senaties termino ir šiuo pagrindu nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali.
Bylos duomenimis ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs senaties terminas, tačiau apeliaciniame skunde pripažino, jog šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, tačiau sutiko ir su tuo, kad minėtą terminą yra praleidęs. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į atsakovės prašymą, taikė ieškinio senatį. Kita vertus pats ieškovas nagrinėjamo byloje nebuvo pareiškęs prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl apygardos teismas pagrįstai savo iniciatyva tokio termino neatnaujino. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad egzistavo objektyvios aplinkybės leidžiančios teismui ex officio, nagrinėjamu atveju atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą.
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl už tai jam skirtina bauda. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d., 185 str.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovu tapus Valstybei atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, o skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovo priteista valstybės naudai 7000 Lt žyminio mokesčio ir 21,55 Lt pašto išlaidų, t. y. išieškotojui ir skolininkui sutapus, ši teismo sprendimo dalis naikintina. Spendimo dalis, kuria iš R. J. priteista atsakovės S. S. naudai 2880 Lt bylinėjimosi išlaidų patikslintina nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš Valstybės atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. (CK 5.62 str. 3 d.) Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti;
Sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista 7000 Lt žyminio mokesčio bei 21,55 Lt pašto išlaidų valstybės naudai panaikinti.
Spendimo dalį, kuria priteista iš R. J. 2880 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. S. naudai, patikslinti ir išdėstyti taip: priteisti iš Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, atsakovei S. S. 2880 Lt, bet neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.