- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-105-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- J. N.
- Trečiasis asmuo
- R. N.
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje dėl pareiškėjos J. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei J. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3364-808/2022 tenkintas ieškinys, kuriuo ieškovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) iš atsakovės J. N. priteistas 99,97 Eur žalos atlyginimas už išmokėtą draudimo išmoką dėl iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto apliejimo, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (99,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja J. N. (toliau – pareiškėja) 2024 m. birželio 10 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Anot pareiškėjos, jos bute 2024 m. kovo 3 d. dėl skalbimo mašinos gedimo gausiai išsiliejo vanduo. Po šio įvykio susisiekus su buto (duomenys neskelbtini), savininke, paaiškėjo, kad buto vonioje jokių naujų vandens pratekėjimo žymių nėra. Pareiškėjos nuomone, paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kad net įvykus vandens avarijai jos bute, žemiau esančiame bute neatsirado jokios žalos.
4. Ieškovė ir trečiasis asmuo neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl nagrinėjamo prašymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymas atmestas. Valstybei iš pareiškėjos priteistos 24,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašymas grindžiamas aplinkybe, jog net ir išsiliejus vandeniui jos bute (įvykus vandens avarijai), žemiau esantis butas nepatyrė jokios žalos. Šiuo aspektu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo 21 punkte nurodyta, kad „<...> nesant kitų tikslesnių duomenų apie vandens pratekėjimą lėmusias priežastis, yra pagrindas pripažinti, kad labiau tikėtina, jog žalą padaręs vanduo tekėjo iš atsakovei priklausančio buto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Dėl to, nesant kitų galimų užliejimo šaltinių, daroma išvada, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute (CPK 178 straipsnis)“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutarties 28 punkte konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute“.
7. Pacituotų teismų procesinių sprendimų motyvų kontekste vertindamas pareiškėjos nurodomus argumentus, kad net ir įvykus (2024 m. kovo 3 d.) vandens avarijai, žemiau esantis butas vis dėlto nebuvo aplietas, teismas pabrėžė, kad tokia pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti vertinama kaip esminė, nes byloje nėra duomenų apie ankstesnio užliejimo mastą – intensyvumą, t. y. nėra galimybių spręsti, kad 2024 m. kovo 3 d. įvykusio vandens išsiliejimo mastas – intensyvumas – buvo toks pats arba didesnis, negu ankstesnis išsiliejimas – užliejimas, dėl kurio bylą nagrinėję teismai konstatavo pareiškėjos atsakomybę už žemiau esančiame bute kilusią žalą.
8. Nesant pagrindo teigti, kad pareiškėjos nurodomo 2024 m. kovo 3 d. vandens išsiliejimo mastas – intensyvumas buvo toks pats, kaip ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytu atveju, nėra pagrindo teigti, kad dėl teismų nagrinėto – nustatyto vandens išsiliejimo pareiškėjos bute negalėjo kilti jokios žalos žemiau esančiame bute (kaip ir nekilo žala nurodomo 2024 m. kovo 3 d. įvykio metu). Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Atmetęs prašymą, teismas valstybei iš pareiškėjos priteisė 24,24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja J. N. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė mano, kad skundžiamoje nutartyje padaryta grubi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos taikymo klaida. Apeliantė atskirąjį skundą teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 30 d., t. y. per septynias dienas nuo nutarties jai įteikimo, o ne nuo nutarties paskelbimo dienos, todėl nutartis skundo surašymo ir pateikimo teismui metu nėra įsiteisėjusi.
10.2. Teismas, nenagrinėjęs bylos iš esmės, iš apeliantės nusprendė priteisti 24,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Be to, nepagrįstai priteisė šias išlaidas ir dėl to, kad popierinėje byloje yra duomenys tik apie 2 pašto siuntas 2024 m. rugpjūčio 7 d. ir 2024 m. rugpjūčio 28 d., bendrai 8,08 Eur sumai, tačiau daugiau jokių įrodymų apie galimas pašto išlaidas nei popierinėje, nei elektroninėje byloje nėra.
10.3. Paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kad net įvykus vandens avarijai apeliantės bute, I. Š. butas nepatyrė jokios žalos, apeliantė pateikė teismui prašymą su papildomai nurodytais argumentais – aplinkybėmis. Tačiau teismas nesirėmė apeliantės minima kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, nenagrinėjo apeliantės pateiktų į bylą argumentų – aplinkybių, nurodytų 2024 m. birželio 27 d. prašyme priimti prašymą atnaujinti procesą, nepagrįstai perėjo į trečią etapą, elgėsi pasyviai ir paviršutiniškai, priimdamas nemotyvuotą nutartį su turinio trūkumais.
10.4. 2024 m. rugsėjo 10 d. vyko apeliantės prašymo nagrinėjimo antras etapas (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Tačiau nėra aišku ar teismas išsiuntė ieškovui 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, nes nėra byloje duomenų nei apie nutarties išsiuntimą, nei ieškovo pozicijos dėl proceso atnaujinimo.
10.5. Apeliantės pateikti įrodymai pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindų, antrame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neleistina iš pareiškėjo (atsakoves) antrajame proceso atnaujinimo etape reikalauti neginčytinai įrodyti, kad byloje, kurią prašomą atnaujinti, teismų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
Atsiliepimas
11. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną pagrindą iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
16. Apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, remiantis kuriuo, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
17. Akcentuotina, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: (1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; (2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; (3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; (4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
19. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
20. Iš esmės naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
21. Apeliantė, teikdama teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė, kad net ir 2024 m. kovo 3 d. įvykus vandens avarijai atsakovės bute, žemiau esančiame bute neatsirado jokios žalos. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas dėl 2019 m. spalio 23 d. įvykusio draudiminio įvykio, kurio metu per lubas prasiskverbus vandeniui, buvo apgadintas draudėjos I. Š. turtas. Teismai nustatė, kad draudiminis įvykis kilo dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso apeliantei vonios kambaryje įrengtos skalbimo mašinos žarnelės gedimo. Pirmosios instancijos sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais subjektyviais samprotavimais, nes jos nurodyta aplinkybė neatitinka aukščiau nurodyto naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio – esminės reikšmės bylai turėjimo, nėra susijusi su teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtu draudiminiu įvykiu ir bylos nagrinėjimo metu net neegzistavo, todėl negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme bei nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nesustatęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą.
23. Kaip vadovaudamasi kasacinio teismo praktika nurodė pati apeliantė, prašymas pagal CPK 370 straipsnį nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
24. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės prašymas atnaujinti procesą, ištaisius prašymo procesinius trūkumus, buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 5 d. bylą nagrinėjusio teisėjo rezoliucija. Teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi prašymas paskirtas rašytiniam nagrinėjimui 2024 m. rugsėjo 10 d., 15 val., byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlant pateikti savo argumentus ir įrodymus dėl nagrinėjamo prašymo esmės. Apeliantė nurodo, kad nėra aišku ar minėta nutartis buvo išsiųsta ieškovei, tačiau byloje esantys 2024 m. rugpjūčio 7 d. pranešimai patvirtina, kad tiek minėta nutartis, tiek prašymas dėl proceso atnaujinimo ieškovei, atsakovei bei trečiajam asmeniui buvo išsiųsti. Ieškovei šis pranešimas su minėtais priedais išsiųstas per EPP sistemą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl nagrinėjamo prašymo.
25. Apeliantė mano, kad teismas šiuo atveju nagrinėdamas prašymą, nepagrįstai perėjo į trečią etapą, tačiau sutikti su apeliantės argumentu nėra pagrindo.
26. Kaip minėta, antrame etape teismas nors ir neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste, tačiau privalo spręsti, ar yra pareiškėjo nurodytų ir CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Šiuo atveju teismas turėjo spręsti ar yra procesinės prielaidos procesui byloje atnaujinti, atsižvelgdamas į apeliantės nurodomą proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą ir turėjo vertinti ar pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės (1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; (2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; (3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; (4) ir ar jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
27. Teismas procesinių sprendimų kontekste iš esmės vertino apeliantės naujai nurodytą aplinkybę, kad net ir 2024 m. kovo 3 d. išsiliejus vandeniui pareiškėjos bute (įvykus vandens avarijai), žemiau esantis butas nepatyrė jokios žalos, ir sprendė ar ši aplinkybė yra pakankama pripažinti ją proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Įvertinęs, kad nėra duomenų apie ankstesnio užliejimo mastą-intensyvumą, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra galimybių spręsti, jog 2024 m. kovo 3 d. įvykusio vandens išsiliejimo mastas-intensyvumas buvo toks pats arba didesnis, negu ankstesnis išsiliejimas-užliejimas, dėl kurio bylą nagrinėję teismai konstatavo pareiškėjos atsakomybę už žemiau esančiame bute kilusią žalą. Vien pareiškėjos subjektyvus buto užliejimų palyginimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindu. Teismas, netenkinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai nepasisakė dėl tų apeliantės nurodomų argumentų, kurie sudarytų bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl konstatuotina, kad teismas nepažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
28. Apeliantė teigia, kad teismas grubiai pažeidė nutarties apskundimo tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas. Šiuo atveju nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas galėjo būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).
29. Bylos duomenys patvirtina (t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d. siuntos įteikimo patvirtinimas), kad nutartis apeliantei įteikta 2024 m. rugsėjo 23 d., terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties suėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai). Nors teismas nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo, tačiau šis procesinis netikslumas nesudaro pagrindo abejoti paties teismo procesinio sprendimo pagrįstumu. Juolab, kad atskirąjį skundą apeliantė teismui pateikė 2024 m. spalio 8 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą terminą, kurį teismas atnaujino ir skundą priėmė nagrinėjimui.
30. Apeliantė mano, kad teismas, neišnarinėjęs bylos iš esmės, nepagrįstai iš jos priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Nurodytos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles. Kai procesinius dokumentus įteikia teismas, šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 96 straipsnio taisykles. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad teismas, netenkinęs apeliantės prašymo, t .y. priėmęs galutinį procesinį sprendimą, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), pagrįstai procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisė iš apeliantės. Nors apeliantė nurodo, kad priteista suma per didelė, nes byloje yra duomenys tik apie 2 pašto siuntas, su šiuo teiginiu nesutiktina, kadangi nuo apeliantės prašymo pateikimo iki procesinio sprendimo priėmimo teismas iš viso siuntė 7 pašto siuntas (įskaitant nutartį dėl trūkumų šalinimo, pakartotinius pranešimus apie teismo posėdį tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui ir t.t.).
31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.