Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1376-603/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
e2A-1376-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16337-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Grista“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1376-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16337-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grista“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, jog 2016 m. spalio 1 d. atsakovas (rangovas) kreipėsi į ieškovą (subrangovą) dėl statybos darbų atlikimo. Šalys žodžiu sutarė, kad statybos darbų kaina už 1 m² gipso kartono konstrukcijų sumontavimą iš atsakovo pateiktų medžiagų sudarys 15 Eur. Ieškovas informavo atsakovą, jog darbai vyks objekte Pylimo g. 36, Vilniuje. Darbininkams atvykus į statybos darbų vietą, atsakovas paaiškino, jog jis vėluoja su statybos montavimo darbų atlikimo nustatytais terminais, todėl pareikalavo, kad ieškovas darbus pradėtų nedelsiant ir pažadėjo pasirašyti rangos sutartį, kurią pateiks ieškovui po kelių dienų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas statybos darbus pradėjo, neturėdamas rašytinės sutarties. Statybos montavimo darbų pradžios metu atsakovui tiko ieškovo atliekamų darbų kokybė ir sparta, todėl pastabų atsakovas ieškovui nepateikė. Įpusėjus statybos montavimo darbams adresu Pylimo g. 36, Vilnius, atsakovas paprašė ieškovo atlikti betonavimo ir mūro darbus prie Melkio ežero, Vilniaus rajone. Ieškovas apžiūrėjęs betonavimo ir mūro darbų vietą prie Melkio ežero, Vilniaus rajone, sutiko atlikti darbus pagal vienetinį įkainį už 1 m³ - 60 Eur. Nesulaukęs sutarties, ieškovas pats išsiuntė atsakovui sutartį pasirašyti ir darbus pradėjo be sutarties. Po kurio laiko atsakovas atsiuntė ieškovui sutartį pasirašyti, tačiau ieškovas jos pasirašyti negalėjo, kadangi ji neatitiko žodinio susitarimo dėl statybos darbų projektų, darbų grafikų ir kitų statybos techninio reglamentavimo dokumentų. Artėjant statybos montavimo darbų adresu Pylimo g. 36, Vilnius, pabaigai ir jų perdavimo atsakovui laikui, atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl statybos montavimo darbų kokybės, pateikdamas „Knauf“ gipso kartono plokščių montavimo instrukciją, nurodydamas, kad atlikti darbai jos neatitinka. Atsakovas gavęs 2016 m. spalio 25 d. ieškovo Atliktų darbų aktą Nr. 1 dėl statybos montavimo darbų adresu Pylimo g. 36, Vilnius, pateikė ieškovui pastabas tik dėl statybos montavimo darbų kiekio, tačiau pastabų dėl statybos montavimo darbų įkainių atsakovas nereiškė, kas patvirtina faktą, kad šalys dėl statybos darbų kainos susitarė. Ieškovas nurodė, jog atsakovui nepateikus techninės dokumentacijos, ieškovas dvejuose statybos darbų vietose statybos darbus nutraukė ir 2016 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakovui sąskaitą faktūrą Nr. WIP-SG, 10 753 Eur sumai, Atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 pagal dvejose statybos darbų vietose atliktus darbus ir pateikė pretenziją dėl įsiskolinimo, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Ieškovas nurodo, jog 2016 m. spalio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovo konkliudentinais veiksmais sudarytos žodinės subrangos sutartys, pagal kurias ieškovas įsipareigojo pagal užduotį atlikti statybos montavimo darbus adresu Pylimo g. 36, Vilnius ir prie Melkio ežero, Vilniaus rajone, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė - atliko statybos montavimo darbus adresu Pylimo g. 36, Vilnius ir perdavė darbo rezultatą atsakovui, tačiau atsakovas jo nepriėmė, pateikė pastabas dėl darbų kiekio, tačiau kitų pastabų nepateikė ir už atliktus darbus neatsiskaitė. Taip pat, ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė - atliko betonavimo ir mūro darbus prie Melkio ežero, Vilniaus rajone ir perdavė darbo rezultatą atsakovui, tačiau atsakovas, nors ir juos priėmė, tačiau už atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 10 753 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais bei patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės statybos rangos sutartis. Paaiškino, jog darbus objekte Pylimo g. 36, Vilnius, prižiūrėjo atsakovo darbuotojas A. D., o objekte prie Melkio ežero, Vilniaus rajone, - D. G.. Paaiškino, jog šalys susitarė dėl kainų abiejose objektuose: Pylimo g. 36, Vilnius, po 15 Eur už 1 m² stogo (stogo plotas 600 m2, todėl už šį objektą suderėta dėl 3 060 Eur), prie Mėlkio ežero, Vilniaus rajone, - po 60 Eur už 1 m³ betonavimo darbų. Ieškovo atstovai nurodo, jog 2017 m. lapkričio 7 d. iš atsakovo elektroniniu paštu gavo Defektinį aktą bei „Knauf“ gipso kartono plokščių montavimo instrukciją, kuri ieškovui ankščiau pateikta nebuvo. Ieškovo atstovai nurodė, jog pats atsakovas teikė ieškovui statybines medžiagas, tačiau „Knauf“ statybos medžiagos teikiamos nebuvo. Po Defektinių aktų gavimo, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją bei Atliktų darbų aktus, tačiau, šių aktų atsakovas nepasirašė, už darbus nesumokėjo. Ieškovo atstovai patvirtino, jog po Defektinio akto gavimo, ieškovas statybos darbų neatlikinėjo. Atstovai nurodo, jog ieškovas nėra PVM mokėtojas. Paaiškino, jog ieškovas dirba statybos srityje apie 15 metų. Prašė ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas UAB „Grista“ atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog šalys susitarė dėl šių statybos darbų: stogo šiltinimo 300 mm storio vata, garso izoliacinės plėvelės įrengimo, stogo šiltinimo 50 mm storio vata bei dvisluoksnio gipso kartono plokščių su metaliniu karkasu ir izoliacijos sluoksniu atlikimo objekte, adresu Pylimo g. 36, Vilnius. Šalys susitarė, kad darbus ieškovas atliks tokiomis kainomis: stogo šiltinimo 300 mm storio vata - 3 Eur už kvadratinį metrą; garso izoliacinės plėvelės įrengimas - 0,50 Eur už kvadratinį metrą; stogo šiltinimas 50 mm storio vata - 1,50 Eur už 1 m², gipskartono darbus atliks už 10 eurų už 1 m² kainą. Patvirtino, kad Atliktų darbų aktas Nr. 1 su atsakovo akte nurodytomis pastabomis patvirtina, kad atsakovas nesutiko su ieškovo akte nurodytais faktiškai atliktų darbų kiekiais. Be to, 2017 m. lapkričio 3 d. atlikus ieškovo atliktų darbų apžiūrą nustatyta, kad ieškovas, pažeisdamas gipskartono pertvarų įrengimo technologinių reikalavimų, nurodytų ir aprašytų ieškovui pateiktoje profiline instrukcijoje, neteisingai įrengė bei jungė sienas; nesuformavo deformacinės juostas, jungiant dvigubą karkasą; neužbaigė pertvaros kampų, nesuformavo deformacinės juostos tarp mūro ir betono, nesuleido profilių, kaip numatyta instrukcijoje ir tokiu būtu neužtikrino įrengto karkaso stabilumo, ne pagal technologiją suformavo durų angas. Dėl ieškovo atliktų darbų defektų atsakovas negalėjo priduoti darbų užsakovui. Atsakovas apie ieškovo netinkamai atliktus darbus ne kartą elektroniniu paštu informavo ieškovą, ragino atvykti į objektą pašalinti darbų broką, tačiau ieškovas į atsakovo prašymus bei raginimus užbaigti darbus, pašalinti atliktų darbų defektus nereagavo, į objektą nevažiavo. Atsakovas 2016 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad atsakovas pats savo jėgomis šalins ieškovo atliktų darbų defektus, nes ieškovas į prieš tai atsakovo pateiktus prašymus ir raginimus pašalinti darbų trūkumus bei pabaigti atlikti sutartus darbus nereagavo. Kadangi gipskartono pertvaras ieškovas įrengė nesilaikydamas profilinės instrukcijos, dėl ko ieškovo įrengtos pertvaros buvo nestabilios ir netvirtos, atsakovas demontavo atsakovo įrengtas pertvaras bei sumontavo naujas, atitinkančias profiline instrukcijoje numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas darbus vykdė netinkamai, pažeisdamas techninius reikalavimus, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti, o atsakovas neturi teisinio pagrindo sumokėti ieškovui už pastarojo nekokybiškai, netinkamai atliktus darbus. Ieškovas taip pat vykdė darbus prie Melkio ežero. Ieškovo parengtame ir atsakovui pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 1 Melkio ežeras, nurodyta, kad ieškovas vykdė: stogo profpakloto iškrovimą, pernešimą, užkėlimą ir įrengimą, pastato grunto išlyginimą, sutankinimą ir grindų betonavimą, mūrijo blokelius, plytas. Kaip objekte Pylimo g. 36, Vilnius, taip ir statybos objekte prie Melkio ežero, Vilniaus rajone, statybos darbus ieškovas atliko netinkamai. Dėl nustatytų trūkumų ieškovas neturėjo pagrindo priimti neužbaigtų, netinkamai atliktų darbų. Atsakovas, taisydamas ieškovo atlikto darbo defektus, turėjo išmontuoti ieškovo įrengtą stogo profpaklotą bei visiškai išardyti ieškovo darbuotojų sumūrytas blokelių pertvaras. Ieškovui neatvykus šalinti atliktų darbų defektų, atsakovas savo jėgomis ir lėšomis objekte prie Melkio ežero ant stogo patiesė naują profpaklotą bei naujai sumūrijo blokelių pertvaras. Atsakovas dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų patyrė nuostolių, nes šalindamas ieškovo darbo trūkumus turėjo įsigyti profpaklotą (plevelę), blokelius bei kitas statybines medžiagas, reikalingas trūkumams šalinti. Atsakovas nepriėmė ieškovo atliktų darbų, šalys nepasirašė ieškovo Atliktų darbų aktų. Atsakovo manymu, ieškovas neturėdamas teisinio pagrindo, išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. WIP-SG, 10 753,00 Eur sumai. Be to, atsakovas 2016 m. spalio 6 d. įsigijo ir ieškovui darbams atlikti perdavė statybinius įrankius už 1 445,34 Eur sumą, kurių ieškovas atsakovui negrąžino ir už kuriuos neapmokėjo. Ieškovui neištaisius darbų trūkumus, juos savo lėšomis šalino atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytą atsakovas įgijo reikalavimą į jo patirtų nuostolių atlyginimą, taip pat teisę sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą. Atsakovas tiek 2016 m. lapkričio 7 d. Defektiniame akte, tiek elektroniniu paštu ieškovui ne kartą nurodė, kad ieškovo darbai netinkamos kokybės ir ieškovas privalo pašalinti darbų trūkumus bei užbaigti atlikti neatliktus darbus. Ieškovas į darbų objektus nevyko ir atsakovo reikalavimų nevykdė. Atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti.

4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, jog dėl statybos darbų kainų šalys nesusitarė. Nurodė, jog elektroninis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys susitarė ne dėl 15 Eur, o dėl 10 Eur už 1 m² stogo šiltinimo objekte Pylimo g. 36, Vilnius. Atstovas nurodė, jog pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 darbai atlikti nekokybiškai. Atstovas patvirtino, jog atsakovas, pasamdęs kitą rangovą, kuris perdarė ieškovo nekokybiškus darbus, iš ieškovo atliktų darbų nereikėjo taisyti tik grindų betonavimo. Atsakovo atstovas patvirtino, jog 2016 m. spalio 16 d. atsakovas atsiuntė ieškovui sutartį, tačiau ieškovas jos nepasirašė, nes, ieškovo manymu, buvo numatytos per didelės netesybos. 2016 m. spalio 19 d. atsakovas vėl siuntė sutartį ieškovui, tačiau, ieškovo nuomone, jį buvo naudinga tik atsakovui. Atstovas paaiškino, jog gavo pretenziją ir Defektinį aktą iš savo užsakovo ir jų pagrindu paruošė bei pateikė ieškovui savo Defektinį aktą, atskiros pretenzijos atsakovas ieškovui nerašė. Minėtą Defektinį aktą parengė įmonės vadovas, kuris yra atestuotas kaip ir jo įmonė. Atstovas paaiškino, jog atsakovas dirba statybos srityje nuo 2014 metų. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovo UAB „Wipsi“ naudai iš atsakovo UAB „Grista“ 7 287,60 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7 287,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 403 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas (rangovas) vykdė statybos darbus objektuose Pylimo g. 36, Vilnius ir prie Melkio ežero, Vilniaus rajone. Ieškovas yra įmonė taip pat vykdanti veiklą statybos sferoje. Vykstant deryboms tarp šalių dėl bendradarbiavimo objektuose Pylimo g. 36, Vilnius ir prie Melkio ežero, Vilniaus rajone, 2016 m. spalio 1 d. atsakovas (rangovas) išsiuntė statybos rangos sutarties projektą ieškovui (subrangovui), kuris 2016 m. spalio 12 d. atsisakė ją pasirašyti dėl joje nurodytų, jo manymu, didelių baudų ir vienpusiškumo. 2016 m. spalio 18 d. ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė savo sutarties variantą atsakovui, kuris tą pačią dieną persiuntė ieškovui savo sutartį su pataisymais bei sąmatą. Byloje pateikti abiejų šalių koreguoti Rangos sutarties projektai. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. spalio 20 d. ieškovas elektroniniu paštu reiškė atsakovui pastabas dėl sutarties. 2016 m. spalio 21 d. atsakovas vėl siuntė sutartį ieškovui. 2016 m. spalio 23 d. ieškovas vėl pareikalavo sutarties pataisymų bei sąskaitos faktūros už atsakovo nupirktus instrumentus. 2016 m. spalio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. ieškovas išsiuntė atsakovui Atliktų darbų aktus. 2016 m. spalio 28 d. ieškovas nurodė atsakovui, jog jau mėnesį dirba be sutarties bei informavo, jog pateikė atsakovui Atliktų darbų aktus. 2016 m. spalio 26 d. atsakovas elektroniniu paštu išsamiu laišku nurodė ieškovui konkrečius atliktų darbų trūkumus bei patikslino atliktų darbų apimtis (plotus). 2016 m. spalio 28 d. atsakovas elektroniniu laišku pranešė ieškovui, jog objektuose daromas brokas bei pareikalavo paspartinti darbus ir atlikti konkrečius pataisymus. 2016 m. spalio 29 d. ir 2016 m. lapkričio 1 d. atsakovas informavo ieškovą, jog jis vėluoja vykdyti darbus, darbai nevyksta, todėl pasiūlė apsispręsti, ar ieškovas pats susitvarkys, ar atsakovas problemą spręs savo jėgomis. 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovas, atsakydamas atsakovui sutiko, kad yra problemų bei pasiūlė galutinai suderinti darbų kiekius ir Atliktų darbų aktų pasirašymą. Be to, ieškovas 2016 m. lapkričio 1 d. informavo atsakovą, kad nežino pagal kokį įkainį dirba ir neturi sutarties. 2016 m. lapkričio 1 d. atsakovas dar kartą siuntė sutartį ieškovui. 2016 m. lapkričio 2 d. atsakovas nurodė, jog ieškovas nurodo per dideles darbų apimtis. 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovas pranešė ieškovui, jog nesulaukė iš jo pasirašytos sutarties. 2016 m. lapkričio 5 d. ieškovas pranešė atsakovui, jog neturi įkainių už objektą prie Melkio ežero, Vilniaus rajone, todėl nežino kaip išsiųsti ten žmones. 2016 m. lapkričio 5 d. ieškovas informavo, jog buvo sutarta dėl 15 Eur už 1 m², tačiau, karkasas padarytas tik iš vienos pusės, todėl jam nėra žinomas darbų įkainis. 2016 m. lapkričio 7 d. atsakovas pranešė ieškovui, jog 2016 m. lapkričio 7 d. pridavinėja darbus pagal aktus savo užsakovui ir derina darbų apimtis bei pareiškė pretenziją, jog jau savaitė kaip ieškovo darbuotojai nedirba objekte prie Melkio ežero, Vilniaus rajone. Be to, 2016 m. lapkričio 7 d. atsakovas pranešė ieškovui, jog iki šiol iš ieškovo negavo pasirašytos sutarties, nors siuntė ją penkis kartus, nurodė, jog šalys susitarė dėl 10 Eur už 1 m² įkainio. Tuo pačiu informavo ieškovą, kad pertvaros sumontuotos ne pagal technologiją, todėl atsakovas atsiųs Defektinį aktą, pasiūlė ieškovui ištaisyti broką, priešingu atveju, atsakovas nepasirašys Atliktų darbų aktų. Nurodė, jog laukia iš ieškovo aktų ir sutarties ir išsiuntė profilinę montavimo instrukciją. Atsakovo 2016 m. lapkričio 7 d. Defektiniame akte nurodyta, jog objekte Pylimo g. 36, Vilniuje, nustatyti defektai (neteisingas profilių jungimas sujungiant sienas, nesuformuota deformacinė juosta tarp profilių jungiant dvigubą karkasą, neužbaigtas pertvaros kampas, neteisingas profilių jungimas atskiriant sieną, nėra profilio suleidimo vienas į kitą kampo, durų anga suformuota ne pagal technologiją, nėra profilio suleidimo vienas į kitą kampo, profiliai sumontuoti ne pagal projektinį žingsnį ir kt. 2016 m. lapkričio 7 d. atsakovas išsiuntė ieškovui Defektinį aktą. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovas pranešė ieškovui, jog atsižvelgiant į tai, jog iš ieškovo negauna jokių žinių, 2016 m. lapkričio 15 d. atsakovas pradeda taisyti ieškovo padarytus darbų defektus.

7. Byloje pateikta 2016 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TER 1162430 756,83 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TER 1162410, 7,99 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TER 1162409, 295 Eur sumai, patvirtinanti, jog atsakovas pirko įrankius, skirtus ieškovo darbuotojams. Be to, atsakovas 2016 m. spalio 20 d. išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. GRI 2016/266, 1 445,34 Eur sumai už įrankius.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas ieškovo parengtas 2016 m. spalio 25 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1, 3 060,90 Eur atliktų darbų sumai su atsakovo pastabomis, jog įkainiai turi būti kiti bei tiksliomis nuorodomis dėl kitų atliktų darbų apimčių. Pagal šias pastabas 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovas patikslino jį ir parengė Atliktų darbų aktą Nr. 3 objektui Pylimo g. 36, Vilnius, 1 363 Eur atliktų darbų sumai. 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovas objektui prie Melkio ežero, Vilniaus rajone, parengė Atliktų darbų aktą Nr. 1, 7 920 Eur atliktų darbų sumai ir Atliktų darbų aktą Nr. 2, 1 470 Eur atliktų darbų sumai. Ieškovas išsiuntė elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovui tris 2016 m. gruodžio 5 d. Atliktų darbų aktus, sąskaitą faktūrą Nr. WIP-SG, 10 753 Eur sumai už atliktus darbus bei raštą, kuriame nurodė, jog iki 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovas vykdė statybos darbus objektuose darbuotojų, atvykusių iš užsienio pagalba, tačiau, dėl tolimesnių darbų ieškovui nepavyko susitarti su atsakovu, todėl ieškovas siunčia Atliktų darbų aktus, sąskaitą-faktūrą apmokėjimui, be to, nurodė, jog techninę priežiūrą vykdė atsakovo darbuotojai, kurie turėjo kontroliuoti darbus, bet nereiškė ieškovui pretenzijų dėl darbų kokybės.

9. Byloje taip pat pateikta ieškovo ir UAB „Gilesta“ 2016 m. lapkričio 30 d. rangos darbų sutartis, kurios pagrindu UAB „Gilesta“ objektuose Pylimo g. 36, Vilnius ir prie Melkio ežero, Vilniaus rajone, atliko nekokybiškų statybos darbų taisymą 3 465,40 Eur sumai (2017 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra Nr. GI 297).

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, taip pat dėl to, kad ieškovas vykdė statybos darbus abiejose objektuose, tarp šalių nėra, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų statybos darbų vertės (kainos) ir darbų kokybės.

11. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, taip pat šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau tarp šalių rašytinės statybos rangos sutarties su šalių nustatytomis teisėmis ir pareigomis sudaryta nebuvo. Nesant rašytinės rangos sutarties, sulygtų sutarties sąlygų įrodinėjimas šalims apsunkintas, t.y. apsunkinamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų turinio nustatymas. Iš bylos medžiagos matyti, ir atsakovas ne kartą (ne mažiau penkių kartų) siuntė ieškovui rašytinės rangos sutarties projektus, tačiau, ieškovas sistemingai reiškė pretenzijas dėl sutarčių turinio bei apsiribodavo pranešimais, jog laukia sutarties. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal įstatymo nuostatas rangovo esminių pareigų turinį sudaro pareiga atlikti sutartyje numatytus darbus laiku ir tinkamai, laikantis sutarties sąlygų bei statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų, savo ruožtu užsakovo esminių pareigų turinį sudaro pareiga už tinkamai atliktus darbus atsiskaityti su rangovu. Byloje nustatyta, kad žodine statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo savo darbo jėga, priemonėmis ir mechanizmais iš atsakovo medžiagų atlikti statybos darbus objektuose Pylimo g. 36, Vilniuje, ir prie Melkio ežero, Vilniaus rajone. Ieškovas atliktų darbų apimtį bei kainą (vertę) iš esmės įrodinėjo elektroniniais šalių laiškais bei trimis nė vienos šalies nepasirašytais atsakovui siųstais 2016 m. gruodžio 5 d. Atliktų darbų aktais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas pareiškė konkrečias pastabas tik 2016 m. spalio 25 d. Atliktų darbų aktui Nr. 1, tačiau, ieškovas, atsižvelgęs į atsakovo pastabas, jį pakoregavo ir įvardijęs jį Atliktų darbų aktų Nr. 3, išsiuntė (kartu su kitais dviem aktais) atsakovui. 2016 m. gruodžio 5 d. Atliktų darbų aktams Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovas esminių pastabų dėl darbų apimties (ploto) bei įkainių nepareiškė, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų apimčių bei įkainių. Teismas sprendė, kad atsakovo motyvas, jog šalys nesusitarė dėl darbų apimčių bei įkainių yra neįrodytas. Teismas taip pat sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovas teikė ieškovui projektinę dokumentaciją, jog ieškovas reikalavo minėtos dokumentacijos ar reiškė pretenzijas dėl jos nepateikimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog profilių įrengimo instrukcija nėra priskirtina projektinei dokumentacijai, nes nesusijusi su projektu, ji laikytina tam tikrų statybos medžiagų panaudojimo aprašymu, todėl ieškovo pretenzijos dėl jos vėlesnio gavimo nepašalina jo (kaip profesionalo) atsakomybės be kaltės. Taip pat pažymėjo, jog nei viena iš šalių nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, patvirtinančių techninės priežiūros atlikimą statybos metu. Nesant rašytinės sutarties, pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga objektyviai neįrodyta ne tik techninės priežiūros atstovų dalyvavimas (jų pareigos ir darbdaviai) atliekant darbus, bet ir pačios techninės priežiūros vykdymas, todėl teismas atmetė ieškovo motyvą, jog techninės priežiūros vykdytojams tenka atsakomybė už darbų defektus.

13. Teismas sprendė, jog, nesant rašytinės statybos rangos sutarties, byloje pateiktuose 2016 m. gruodžio 5 d. Atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytos atliktų darbų apimtys ir įkainiai atitinka šalių sulygtas darbų apimtis ir darbų įkainius.

14. Vertindamas šalių elgesį, teismas konstatavo, jog nei viena iš šalių, būdamos profesionalios verslininkės statybos srityje, tinkamai nebendradarbiavo. Ieškovas neinformavo atsakovo apie atliktų darbų pabaigą, pasirengimą priduoti atliktus darbus, šių darbų perdavimo laiką bei nepasiūlė atsakovui atvykti priimti darbus. Savo ruožtu, atsakovas neinformavo ieškovo apie numatomo darbų defektavimo laiką bei nepasiūlė ieškovui dalyvauti nustatant darbų defektus. Teismas konstatavo, jog byloje pateiktas atsakovo 2016 m. lapkričio 7 d. Defektinis aktas nėra užginčytas bei paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo vertinimu, nurodytas Defektinis aktas laikytinas pakankamu įrodymu patvirtinti ieškovo atliktų darbų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, jog šalių susirašinėjime atsakovas reiškė ieškovui konkrečias pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės bei pateikė ieškovui Defektinį aktą ir pasiūlė ištaisyti trūkumus, ko ieškovas nepadarė, teismo vertinimu, atsakovas, laikomas pareiškusiu ieškovui pretenzijas dėl darbų kokybės, todėl atsakovas turėjo teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais, o būtent, statybos darbų kainos sumažinimu.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas atliko darbus bendrai 10 753 Eur sumai, tačiau, atsakovui 3 465,40 Eur sumai atlikus ieškovo statybos darbų defektų šalinimą, 10 753 Eur suma atitinkamai mažintina. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 7 287,60 Eur skolos už statybos darbus. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl jo turėtų išlaidų įsigyjant įrankius, skirtus ieškovo statybos darbams atlikti bei negrąžintus, teismas šiuo klausimu nepasisakė. Teismas taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7 287,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

16. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22821-566/2017 dalyje dėl 7 287,60 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 7 287,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 403 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl jų, netinkamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė neteisingą bei neteisėtą sprendimą. Teigia, kad teismas netyrė aplinkybės, dėl kokios kainos už įrengtą dvisluoksnio gipso kartono pertvarą šalys susitarė. Taip pat nenustatė ir netyrė aplinkybių dėl darbų defektų ir jų reikšmės atliktų darbų rezultatų naudojimui pagal paskirtį. Nurodo, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, todėl nėra pagrindo jam priteisti užmokesčio. Teigia, kad darbai atlikti netinkamai abiejuose objektuose. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepasisakė dėl abiejuose objektuose netinkamai atliktų darbų trūkumų ir jų reikšmės, vertinant priteistino užmokesčio dydį.

Atsiliepimas

18. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad rangovas (atsakovas) priėmė pasiūlymą dėl statybos montavimo darbų kainos už 1 m² gipso kartono konstrukcijų sumontavimą iš rangovo (atsakovo) pateiktų medžiagų už 15 Eur, su šiuo žodiniu susitarimu sutiko.

19. Nurodo, kad atsakovas puikiai žinojo, kokią statybos veiklą vykdančią įmonę statybos montavimo, betonavimo ir mūro darbams atlikti samdo ir prisiėmė pareigą nuolatos prižiūrėti statybos montavimo, betonavimo ir mūro darbus, jiems vadovauti, tikrinti jų kokybę, juos priiminėti ir užsakovui pridavinėti, o taip pat atsakomybę už darbų kokybę prisiėmė būtent atsakovas dėl ko jam kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu.

20. Kadangi atsakovas ieškovui pradėjo kelti naujus iš anksto neaptartus ir nesuderintus reikalavimus tinkamai atliekamiems statybos darbams abejuose statybos darbų vietose, subrangos sutarties pasirašyti, statybos darbų projektų darbų grafikų, darbų fronto perdavimo aktų ir kitų statybos techninio reglamentavimo dokumentų ieškovui po daugkartinių prašymų taip ir nepateikė, ieškovas dvejuose statybos darbų vietose statybos darbus nutraukė.

21. Nurodo, kad ieškovas ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų statybos montavimo, betonavimo ir mūro darbų statybos techninio reglamentavimo dokumentams iš atsakovo gauti ir toks elgesys atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams, o atsakovas atitinkamai su juo nebendradarbiavo, dėl ko jam kyla pareigą su juo atsiskaityti.

22. Teigiama, kad atsakovas statybos montavimo, betonavimo ir mūro darbus priėmė, pastabų dėl jų ieškovui nepateikė ir turi pareigą su juo atsiskaityti. Nurodo, kad ieškovo į bylą pateikti 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „Grista” defektinis aktas Nr. 1 ir 2016 m. lapkričio 17 d. UAB „Greenvesta” defektinis aktas Nr. 2016-11-17 ir juose nurodyti defektai neesant statybos techninio reglamentavimo dokumentų, yra niekiniai, dėl ko atsakovas turi pareigą su ieškovu atsiskaityti.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad rangovas (atsakovas) bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu įrodinėdamas atliktų statybos montavimo, betonavimo ir mūro darbų trūkumų egzistavimą, turėjo tokią aplinkybę pagrįsti - įrodyti, kad minėti darbai atlikti su trūkumais. Atsakovas puikiai žinojo kokiomis aplinkybėmis jis grindžia atsiliepimą į ieškinį bei kokias aplinkybes turi įrodyti siekdamas jų patenkinimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo (nors teismas pasiūlė tokią galimybę pasvarstyti abiem šalims) arba pareikšti priešieškinį, kliūčių nebuvo. Teigia, kad atsakovas prarado galimybę remtis galimais statybos montavimo, betonavimo ir mūro darbų defektais ir turi pareigą su ieškovu atsiskaityti.

24. Atsiliepime prašoma atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22821-566/2017 ir priteisti iš atsakovo ieškovo UAB „Wipsi“ naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

26. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, dėl kokios kainos už įrengtą dvisluoksnio gipso kartono pertvarą šalys susitarė. Taip pat nenustatė ir netyrė aplinkybių dėl darbų defektų ir jų reikšmės atliktų darbų rezultatų naudojimui pagal paskirtį. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepasisakė dėl abiejuose objektuose netinkamai atliktų darbų trūkumų ir jų reikšmės, vertinant priteistino užmokesčio dydį.

27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

28. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-540/2009).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų apimčių bei įkainių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, nekelia abejonių savo teisingumo, kadangi iš byloje esančių įrodymų turinio matyti, kad atsakovas esminių pastabų dėl darbų apimties (ploto) bei įkainių nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti minėta pirmosios instancijos teismo išvada.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atliktų darbų trūkumus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog profilių įrengimo instrukcija nėra priskirtina projektinei dokumentacijai, nes yra nesusijusi su projektu, ji laikytina tam tikrų statybos medžiagų panaudojimo aprašymu. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant rašytinės sutarties, bylos medžiaga objektyviai neįrodyta ne tik techninės priežiūros atstovų dalyvavimas (jų pareigos ir darbdaviai) atliekant darbus, bet ir pačios techninės priežiūros vykdymas, sudaro pagrindą neigiamai vertinti ieškovo poziciją, jog techninės priežiūros vykdytojams tenka atsakomybė už darbų defektus.

32. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys bendradarbiavo netinkamai, rašytinės statybos rangos sutarties nesudarė, dėl ko apsunkintas šalių susitarimo sąlygų įrodinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir jas tinkamai motyvavo.

34. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kodėl byloje esantys duomenys turėtų būtų vertinami kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo abejoti dalies ieškovo reikalavimų pagrįstumu, todėl teismas ieškinį patenkino iš dalies.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

37. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur (advokato pagalbai apmokėti) priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22821-566/2017 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Wipsi“, juridinio asmens kodas 302848451, iš atsakovo UAB „Grista“, juridinio asmens kodas 303220218, bylinėjimosi išlaidas 400 Eur (keturis šimtus eurų).

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė