Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir parodė (dėl pirmo epizodo), kad 2018 m. birželio 2 d. ėjo su dviem draugais pasivaikščioti po kaimą. Prieš juos ėjo keturi asmenys – nukentėjusysis E. M., jo brolis, mama ir vyriškis. Jis su draugais pribėgo prie jų. Iš pradžių nukentėjusiajam E. M. sudavė du smūgius, vėliau dar vieną smūgį. Iš viso sudavė tris smūgius. Pataikė į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo. Jo draugai nieko nedarė. Po to jis su draugais pasišalino, nukentėjusiojo brolis bandė juos vytis, bet nepavijo. Įvykio metu buvo išgėręs, bet viską atsimena gerai. Konfliktų prieš tai su E. M. neturėjo. Sutinka atlyginti dalį civilinio ieškinio, t. y. 1000 eurų. 2018 m. birželio 16 d. (dėl antro epizodo) atėjo į stadioną su draugais parūkyti. Prie stadione stovinčio namo, vyko nukentėjusiojo R. S. draugo šventė. Jiems stovint stadione prie jų atėjo žmonės. Prasidėjo šauksmai ir viskas išsirutuliojo iki muštynių. Trenkdamas pataikė nukentėjusiajam R. S. į veidą, kraujo nematė, bet gali būti, kad pataikė į viršutinę lūpą. R. S. gyvena netoli jo, iki įvykio nebendravo, tik pasisveikindavo. Po įvykio matė R. S., sveikinosi, bet nekalbėjo. Gali būti, kad jo motina atsiprašė. Savo veiksmus vertina blogai. Supranta, kad per anksti pradėjo vartoti alkoholį ir rūkyti. Pakeitė savo elgesį, užsirašė į kariuomenę, nebesivelia į muštynes. Žino, kad nukentėjusysis E. M. buvo gydomas ligoninėje ir kad už gydymą reikia atlyginti išlaidas. Kadangi šiuo metu nedirba, gyvena su mama, ji pasirašė sutartį su Valstybine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, kuria įsipareigojo per 8 mėnesius atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kaltinime nurodytos dienos daug ko neatsimena. Gavo smūgį į nosį, nuo smūgio lūžo nosis. Gydėsi Karoliniškės poliklinikoje, po to namuose. Įvykio metu dirbo ir dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingume apie mėnesį laiko. Po nosies lūžio nosies pertvara sugijo gerai, nosis liko nelabai stipriai iškreipta, kvėpavimo funkcija nelabai sutrikusi, operacijos darytis nereikės. Kaltinamasis po įvykio atsiprašė, jis jam atleido. Anksčiau su kaltinamuoju buvo pažįstami, konfliktų neturėjo. Galvoja, kad konfliktas įvyko be priežasties. Mano 1000 eurų suma būtų pakankama žalai atlyginti.

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 2 d. ji, jos vyras S. D. ir sūnūs D. M. ir E. M. buvo svečiuose pas pažįstamą A. J., (duomenys neskelbtini). Dienos metu vartojo alkoholinis gėrimus, todėl vakare pasiprašė pažįstamo, kad parvežtų į Vilniaus m. Vakare, tiksliai laiko nepamena, bet buvo dar šviesus metas, išėjo su sūnumi E. pasitikti draugo, kuris atvažiavo automobiliu jų pasiimti, tačiau nežinojo kur tiksliai jie yra, tai buvo susitarę, kad pasitiks jį kaime prie vandentiekio bokšto. Jai einant su E. V. gatvėje, prie jų pribėgo trys vaikinai, du iš jų buvo apie 14 m. amžiaus, o trečias vaikinas buvo aukštas ir maždaug apie 18 metų amžiaus. Aukštasis vaikinas, pribėgęs spyrė koja E. į veidą, kuris nuo smūgio nugriuvo ir neteko sąmonės. Ji tuojau pat paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykusi GMP sūnų pristatė į Lazdynų ligoninę, kur buvo nustatyti nosikaulių lūžiai ir galvos sumušimas. Ji gali parodyti kurioje vietoje įvyko įvykis. Sūnūs socialiniame tinklapyje "Facebook" parodė jai vaikino nuotrauką, kurį ji atpažino kaip vaikiną, kuris spyrė E. į veidą, nuotraukoje buvo ir antras nepilnametis. Smūgį sudavęs vaikinas yra E. V., (duomenys neskelbtini) gyventojas, antro vaikino duomenų nėra. Daugiau vertingos informacijos neturi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b. l. 58).

Liudytoja R. D. atliekant ikiteisminį tyrimą papildomos apklausos metu parodė, kad 2018 m. birželio 2 d ji su sūnumi E. M. ėjo pasitikti pažįstamo, kuris turėjo juos pasiimti iš (duomenys neskelbtini). Jiems einant, ji su E. tarpusavyje kalbėjosi, iš paskos ėjo du vaikinai. Vaikinai ėjo iš paskos, tada sustojo, stovėjo, kalbėjosi. Ji priėjo prie pažįstamo, kuris buvo su automobiliu, su juo pasikalbėjo, pasakė, kad lauktų ir ėjo su sūnumi atgal. Tie vaikinai stovėjo. Jokio pokalbio nebuvo, niekas nesikišo, nieko nedarė, jų niekas neužkabino. Jie ėjo atgal, praeidami pro tuos vaikinus, vienas ne iš ko staiga trenkė E. smūgį, dabar tiksliai neprisimena ar tai iš kojos ar tai iš kumščio, vyko viskas netikėtai ir greitai. Jis, smūgiuodamas nieko nesakė. Už ką ir kodėl jis sudavė iki šiol nesupranta, be jokios priežasties. Vaikinų niekas neužkabino, jokio veiksmo iš jų pusės nebuvo, jie tiesiog ėjo pro šalį ir staiga buvo suduotas smūgis jos sūnui. Sudavęs smūgį ,vaikinai iškarto pradėjo bėgti. Tas vaikinas, kuris sudavė nepažįstamas, aukštas, daug aukštesnis už jos sūnų. Sūnus nuo smūgio iškarto griuvo ir prarado sąmonę. Vaikinai pradėjo bėgti. Tuo metu ji pradėjo rėkti, nes pas ją buvo išsikrovęs telefonas, kad kviestų policiją, greitąją. Jos vyras ir Aleksandras kvietė policiją. Jos antras sūnus pradėjo tuos vaikinus vytis, taip pat ir ji. Jų nepasivijo. Antras vaikinas nieko nedarė, stovėjo su tuo kitu, po to kartu pabėgo. Jie surado tą vaikiną per www.facebook.com ir iškarto atpažino. Po to, kai buvo pradėtas tyrimas, tas vaikinas parašė pranešimą jos sūnui į "Facebook", su priekaištais, kodėl šis kreipėsi į policiją, nes galėjo jam paskambinti ir viską būtų išsiaiškinę. Nei pažįstamas, nei jos vyras nematė, kaip buvo sumuštas jos sūnus (1 t., b. l. 61–62).

Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. V. jos sūnus. Jam dar 17 m. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), kartais dirba. Jis ankščiau dažnai pabėgdavo iš namų, nesimokė, taip pat persirgęs meningokokine infekcija, dėl ko pablogėjo jo psichinė sveikata ir jam buvo metams vaikų teisų inspekcijos paskirta gyventi Vėliučionių vaikų socializacijos centre. Nuo 2018 m. vasario mėnesio jis grįžo gyventi namo. Apie įvykį, kad jis susimušė su kažkokiu vaikinuku nieko pasakyti negali, nieko nežino. Ji atstovaus sūnaus interesus teisme ir tyrimo metu (1 t., b. l. 82).

2018 m. birželio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokole nurodyta, kad pareiškėjas E. M. pageidaujantis pranešti apie įvykį parodė, kad 2018 m. birželio 2 d. vakare, tiksliai laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) kai ėjo su motina R. D. pasitikti draugą prie jų pribėgo trys nepažįstami vaikinai, vienas iš jų aukštas vaikinas koja sudavė jam į veidą, nuo smūgio prarado sąmonę. Ligoninėje jam buvo nustatyta nosikaulių lūžis ir galvos sumušimas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1922/2018(01) nurodyta, kad remiantis E. M., gim. 1999 m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą, kad E. M. nustatyta nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva kairiame žande, pirmo viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-02). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Paties E. M. susižalojimo galimybė griūnant mažai tikėtina (1 t., b. l. 53–54).

2018 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta – gatvės atkarpa, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–29).

2018 m. spalio 30 d. Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad pirmame įraše D. M. prašo atvykti policijos pareigūnus ir greitąją į (duomenys neskelbtini), nes jo brolį sumušė, sulaužė nosį nepažįstami. Antrame įraše E. M. praneša, kad jam nepažįstamas sulaužė nosį. Trečiame įrašė R. D. praneša, kad kažkoks vaikinas jos sūnų primušė ne už ką. Apibūdina užpuolusį, kaip liesą, aukštą, trumpų plaukų (1 t., b. l. 89–90).

Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 16 d. jis su žmona buvo svečiuose P. Ž. (P. Ž.) namuose (tikslaus adreso nepamena) (duomenys neskelbtini). Šventė P. Ž. gimtadienį. Maždaug apie 23:00 val. visi svečiai buvo namo viduje, o jis ir R. J. buvo kieme prie baseino. P. Ž. namas yra šalia stadiono, kuriame vakarais renkasi jaunimas. Jam su R. J. besišnekučiuojant namo kieme pamatė kaip (duomenys neskelbtini) eina jam iš matymo pažįstamas V. (tikslaus vardo nežino, bet visi vadina (duomenys neskelbtini)), 17 metų amžiaus. Kartu su V., jam atrodo, buvo R. S. (S.), buvo tamsu tiksliai nežino. V. tiesiog pažįsta, kaip gyvenantį tame pačiame kaime, jokių konfliktų niekada nebuvo. E. V. jų atžvilgių pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais be jokios priežasties. Jie nešnekėjo su pastaruoju nieko, šis tiesiog pradėjo juos keikti. Jis su R. J. bandė šį sudrausminti, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. E. V. nenustojo jų įžeidinėt, nuėjo į stadioną ir atsisėdo ant ten esančio betoninio suoliuko, kuris buvo prie pat P. Ž. sodybos tvoros. Jis nusprendė E. V. sudrausminti ir su R. J. išėjo į stadioną pakalbėti su pastaruoju. Stadionas neapšviestas, šviesa krito nuo P. Ž. namo, todėl apšviesta buvo ta vieta, kur E. V. sėdėjo. Jam su R. J. priėjus prie E. V., nespėjus dar net nieko pasakyti, pastarasis pašoko nuo betoninio suoliuko ir smogė jam kumščiu veidą. Pajuto du smūgius: nuo pirmo smūgio apstulbo, nes tikrai jis buvo netikėtas, jis pakėlė rankas į viršų ir tuo metu pajuto antrą smūgį į tą pačią vietą. „Lygsvaros“ neprarado, bet iškart pritūpė, nes iš lūpos plūstelėjo kraujas. Matė, kad R. J. laikė apkabinęs E. V.. Tada atbėgo jo žmona, T., kuri paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pakvietė pagalbos. Atėjo dar iš jų kompanijos. Jis po smūgio nesiorientavo ir nematė jau kas vyko, žaizda kraujavo, skaudėjo, nestebėjo kas vyksta. Nematė, ar buvo atėjęs G. (G.) K. Ar su V. buvo dar vienas vaikinas nematė, kaip sakė ten buvo tamsu neapšviesta. R. S. nieko nedarė, nesakė, tiesiog sėdėjo, buvo kartu, bet nesikišo. Kad kas V. muštų, to nebuvo. Vėliau vaikinai pabėgo, gal kai išgirdo, kad kviečiama policija, nežino. Po įvykio jis nesikalbėjo su V., matė kitą dieną stadione, bet nebendravo su pastaruoju. Jis turi pretenzijas dėl to, kad jį sumušė, norėjo su juo pasikalbėt, kad šis rinktųsi žodžius, bet iš jo pusės nebuvo net pradėtas pokalbis, nieko nepadarė, kai staiga gavo smūgį, dėl kokios priežasties nežino. V. pažįsta iš matymo seniai, ankščiau buvo normalus ramus vaikas, dabar tapo agresyvus, vaikščiodamas šaukia. Vaikai skundžiasi dėl šio veiksmų, riksmų, kad bijo žaisti, bet to pats nematė. Materialinių pretenzijų V. neturi, jam buvo sumokėta nedarbingumo pašalpa. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 118–119).

Nukentėjusysis R. S., atliekant ikiteisminį tyrimą, papildomos apklausos metu parodė, kad kadangi E. V. motina jo atsiprašė, prašė atleisti jos sūnui jis jos pasigailėjo ir atleidžia E. V. už jo sumušimą. Pats E. V. neatsiprašė, kas mano, yra blogai. Bet vis tiek sutinka šiam atleisti, materialinių pretenzijų neturi. Kadangi dirba užsienyje gali būti, kad busi išvykęs ir negalės dalyvauti teismo posėdyje (1 t., b. l. 129–130).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 16 d. buvo svečiuose pas draugą P. Buvo tamsu vakare, jie sėdėjo pavėsinėje. Šventėje buvo su draugais, žmonom. Kai sėdėjo, girdėjo, kad keliu ėjo kaimo gyventojas, iš matymo pažįstamas, vardo neprisimena, ar tai E. V.. Toliau stovėjo jų žmonos ir šis pradėjo keiktis, kažką riekti. Pastarasis nuėjo į stadioną. Stadionas yra šalia to namo, kur jie buvo. Tas vaikinas ten sėdėjo ir toliau šaukė, juos visai pravardžiavo ir siuntinėjo. Kažkas iš šventės dalyvių pasakė, kad reikia nueiti su juo pakalbėti, pasakyti, kad nurimtų. Tada R. S. pasakė, kad jie nueis, jis pasakė gerai ir jie abu du nuėjo į stadioną. Jis pradėjo kalbėtis su tuo vaikinu, pasakė, ką tu čia darai, nusiramink. Šis tada pašoko ir puolė prie jo, pradėjo stumti. Su tuo vaikinu buvo dar vienas vaikinas, vardo pavardės negali pasakyti, vaikinas jį pažįsta, šis kreipėsi į jį, jie pradėjo kalbėti, jis atsisuko į to vaikino pusę. R. ir tas kitas, E. buvo už jo ir jis išgirdo garsą, panašų į smūgio, atsisukęs pamatė, kad R. laikosi už veido ir pradėjo klauptis. E. V. toliau šaukė, įsidirbinėjo, jis pastarąjį atstūmė nuo draugo. Muštinių nebuvo, tik žodžiais ginčijosi. R. bėgo kraujas. Tuo metu pribėgo daugiau žmonių, pradėjo kviestis greitąją, policiją. E. V. su savo draugu išėjo iš ten. Jis asmeniškai įvykio metu nenukentėjo. E. V. veiksmus vertina kaip chuliganiškus, šis prie visų kabinėjasi, žmonės negali ramiai vaikščioti. Ar pastarasis buvo blaivus ar ne negali pasakyti (1 t., b. l. 138–139).

Liudytoja T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. jos vyras. 2018 m. birželio 16 d. ji su savo vyru nuėjo pas kaimyną, kur šventė gimtadienį. Jie buvo pavėsinėje kalbėjosi. Tuo metu keliu ėjo jai iš matymo pažįstamas V. su dar vienu nepilnamečiu Ir., pavardės nežino, yra vietinis. V. šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir tie žodžiai buvo skirti jiems. Tada vaikinai nuėjo į stadioną, kuris yra šalia kaimyno, priėjo prie tvoros atsisėdo ant betono lakšto ir ten sėdėjo. Vėl šukavo, keikėsi. Tada jos vyras su R. J. nuėjo į stadioną. Kaip jie nutarė eiti ji negirdėjo, nes tuo metu kalbėjosi su kitais. Kai pamatė, kad vyras nuėjo ten, nuėjo iš paskos. Vyras su R. norėjo pasikalbėti, kad vaikinai netriukšmautų. Jų kompanijoje nepriimta muštis, tiesiog norėjo, kad nustotų triukšmauti. Matė, kaip vyras priėjo prie V., buvo keliais žingsniais nuo jo, nespėjo nieko pasakyti, iškarto V. pašoko ir sudavė jos vyrui kumščiu į veidą. R. buvo tuo metu šalia vyro. Ji pamatė, kad vyras paėjo į šoną, R. ar tai pagriebė V. už rankos, ar apkabino, neprisimena, žiūrėjo į vyrą, bet R. tikrai V. nemušė. Ji nubėgo prie vyro, jam pradėjo tinti lūpą, kraujavo. Ji paskambino policijai. Po to pribėgo dar asmenų. V. pradėjo ginčytis su jais, su juo kalbėjosi. Niekas jo nemušė. Buvo priėjęs ir kaimynas G. K., bet nematė, kad jis muštųsi su V. Ji su vyru nuėjo atokiau, laukė policijos. Ir tikrai matė, kad niekas V. nemušė, niekas nelaikė. V. šaukė, kad jį laiko, jis tada stovėjo atokiau. Po to, kai išgirdo atvažiuojančią policiją, tie du vaikinukai pabėgo. Antras vaikinas įvykio metu nieko nedarė, tik ten buvo, šis buvo priėjęs prie jos vyro, po sumušimo, pažiūrėjo, pasakė nieko sau, ji liepė jam eiti iš ten ir jis pasišalino. Jis keikėsi kartu su V., bet pakartodamas paskui pastarąjį, bet nesikišo. Jis yra bailys. Jam apie 16 m. Dar kartu buvo trečias vaikinukas, asmeniškai nepažįsta, bet jis nesikišo visiškai. V. jų kaime dažnai kelia triukšmą, iki jos vyro užpuolimo buvo sumušęs dar vieną vaikiną. Jis dažnai ateina į stadioną, keikiasi, šūkauja, jų vaikai bijo ten eiti. ji asmeniškai įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 141–142).

Liudytojas P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 16 d. pas jį adresu (duomenys neskelbtini), buvo susirinkę draugai šventė jo gimtadienį. Jis pažįsta iš matymo E. V., bet tą dieną pastarąjį matė jau tik įvykio pabaigoje. Kai įvyko konfliktas jis buvo prie namų baseine, nematė ir negirdėjo, kas vyko kaip V. atėjo į stadioną. Buvo baseine, kai atėjo R. S. su praskelta lupa ir pasakė, kad jį sumušė. Jis nuėjo į stadioną, ten dar kažkas iš jo svečiu kažką žodžiais aiškinosi su V. Kad šis būtų sumuštas nematė, to nebuvo. Kad būtų suduotas smūgis G. K. taip pat nieko nežino, šis jam nieko nesakė. Jis stadione prabuvo tik kelias akimirkas, nes atėjo jo žmona ir nuvedė namo ir daugiau nieko nematė. Apie įvykį smulkiau sužinojo tik iš pasakojimo. Sakė, kad V. sėdėjo stadione ir pradėjo siuntinėti jo draugus. Šie nuėjo pasikalbėti ir R. buvo suduotas smūgis, kaip sakė, pats to nematė, tik iš pasakojimo. V. pastoviai keikiasi, gal toks amžius. Negali nieko pasakyti. Kas dar buvo stadione be V. neprisimena (1 t., b. l. 144).

2018 m. rugpjūčio 28 d. liudytojas G. K., atliekant ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad maždaug prieš mėnesį tiksliai laiko pasakyti negali buvo svečiuose pas savo švogerį P. Ž. (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs. Vienu momentu išgirdo, kad stadione, kuris yra šalia Pavelo namo kažkoks triukšmas, riksmai. Jie pastebėjo, kad ten nuėjo iš jų kompanijos, tai buvo R. S. ir R. Jis taip pat nuėjo į stadioną. Kada R. nuėjo ten ir ko jis to nematė, kadangi pas juos garsiai grojo muzika, negirdėjo taip pat dėl ko prasidėjo tas konfliktas. Kai atėjo į stadioną, pamatė savo pažįstamą Darių, pavardės neprisimena, šis pradėjo su juo kalbėtis, jis paklausė, ko čia rėkaujat. Tuo metu netoliese buvo jam iš matymo pažįstamas E. V., kurį kažkas ramino. R. S. nepastebėjo, ar jis buvo sumuštas nematė, kaip R. buvo suduotas smūgis nematė. Jokių muštinių jam būnant stadione nebuvo tik žodinis konfliktas tarp R. ir E., koks buvo to šių pokalbio turinys neprisimena, negirdėjo. Nei jis prie E. V., nei V. prie jo priėjęs nebuvo. Su E. tą vakarą nekalbėjo, šis jam sudavęs nebuvo, jis pastarajam irgi. Po kiek laiko atėjo jo sesuo ir išvedė jį iš ten ir jis išvažiavo namo. Kad buvo iškviesta policija ir, kad buvo sumuštas R. S., sužinojo tik kitą dieną. Kad E. V. būtų sumuštas kai buvo stadione nematė (1 t., b. l. 146–147).

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, valandos taip pat neprisimena, buvo tamsu, šeštadieni, jis su savo broliu M. R. ir E. V. ėjo per (duomenys neskelbtini) į stadioną. Kai atėjo į stadioną buvo prie gulinčio blokelio, rūkė. Klausėsi telefone muzikos. Prie stadiono yra namas, kam priklauso nežino, ten vyko kažkokia šventė, rėkavo žmonės. V. sušuko „pacany uspakoites“, kad būtų ramiau. Keiksmažodžių V. nevartojo. Iš kiemo atbėgo trise į stadioną. Tai buvo R. S., G. K. ir dar vienas, jam nepažįstamas. V. atsistojo ir nuėjo prie jų. Jis su broliu liko sėdėti. R. S. priėjo prie V. ir nieko nesakydamas trenkė pastarajam į veidą, V. pataikė į žandą iš dešinės. Jis tuo metu sėdėjo apie 5 m. atstumu nuo pastarųjų. Teritorija neapšveista, buvo tamsu, bet matė. Tada V. sudavė atgal R., jam atrodo vieną kartą ir tas iškarto nukrito. Tada kitas pradėjo šokinėti, muštis, nespėjo suduoti, nes V. šiam sudavė atgal. Tai buvo tas nepažįstamas, G. K. nepuolė pats atsitraukė, nesimušė su V. Tada atbėgo dar du asmenys, R. J. ir dar vienas mažas plikas. Jie nieko nedarė. Jis įsikišo, pradėjo atitraukinėti juos. Šie V. nemušė, jo irgi. Jo brolis toliau sėdėjo, nesikišo į tai. V. su R. nuėjo atokiau šnekėtis, kodėl vyksta muštinės, o jis tuo metu nuėjo pas G. K. taip pat pašnekėti. Šnekėjo šiaip apie kitus reikalus, nes jie pažįstami. Vėliau atbėgo tų vyrų žmonos, pradėjo rėkti ant V. ir viskas. R. liepė eiti namo ir jie išėjo, moteris iškvietė policiją. R. S. atbėgo į stadioną jau po to kai buvo muštinės, jų nematė. Tiesiog žiūrėjo, kas vyksta. Jis ir V. įvykio metu buvo blaivūs. Dar girdėjo, kad V. buvo susimušęs su jo klasioku E. M., žino tik iš žodžių, kad susimušė kažko tai ant kelio, bet dėl kokios priežasties nežino, jis tada buvo namuose. Jo brolis buvo kartu su V. Jo broliui 17 m. (1 t., b. l. 149–150).

Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. V. jos sūnus. Jam dar 17 m. Dėl įvykio su R. S. gali pasakyti, kad R. jis labai gerai pažįsta. Kiek girdėjo iš kalbų, kad R. pirmas sudavė jos sūnui ir tada šis pastarajam sudavė atgal. Kad vyko kažkoks konfliktas, sužinojo tik vėliau iš žmonių pasakojimų, nieko negali pasakyti. Sūnus kažkaip vieną dieną grįžo namo ir ji matė, kad pas sūnų buvo patinęs žandas, dešinysis, ji šio paklausė iš kur tas patinimas, sūnus jai nepasakė. Po kiek laiko sužinojo, kad lyg tai jam buvo suduotas smūgis, pats sūnus nieko jai nesakė. Jokių tyrimų nedarė, į medikus nesikreipė. Kalbėjosi su R. S., bet šis jai nieko taip ir nepasakė. Kalbėjosi ir su J., šis jai tik pasakė, kad ir jie buvo kalti, nes buvo išgėrę. Jos sūnus, kiek ji žino, pirmas niekada nepradeda muštis, gali konfliktuoti, bet nesimuša. Daugiau nieko pasakyti negali. Ji atstovausiu sūnaus interesus teisme ir tyrimo metu (1 t., b. l. 154).

2018 m. birželio 17 d. R. S. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. birželio 16 d. tarp 23:00 val. ir 00:00 val. buvo sumuštas E. V.. Šventė kaimyno gimtadienį ir kaip tik tuo laiku buvo lauke su R. J.. E. V. ėjo pagrindine gatve ir pamatęs juos pradėjo keiktis, „koliotis“ įvairiais žodžiais. Su R. J. nusprendė pakalbėti, bet tik priėjus prie E. V. gavo iš karto du smūgius į veidą. Apie 00:00 val. buvo iškviesta greitoji ir policija. Po gydytojo apžiūros buvo nuspręsta, kad išvežtų jį į Žalgirio ligoninę (1 t., b. l. 111).

2018 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta – stadionas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114–116).

2018 m. lapkričio 7 d. Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad įraše T. S. prašo atvykti policijos pareigūnus ir greitąją į (duomenys neskelbtini), nes užpuolė jos vyrą (1 t., b. l. 167–168).