- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- N1-228-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26899-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nukentėjusiajam E. M., Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Dmitrij Charitonov, kaltinamojo E. V. gynėjai advokatui Kristinai Sandaraitei–Butvilienei, kaltinamajam E. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. V. (E. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyventis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. 2018 m. birželio 2 d., apie 20:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą koja sudavė smūgį E. M. į veidą, padarydamas nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, poodinę kraujosruvą kairiame žande, pirmo viršutinio danties iš dešinės dalinį vainiko lūžį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. M. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Be to, jis 2018 m. birželio 16 d., apie 23:00 val., būdamas stadiono, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia du kartus kumščiu sudavė R. S. (R. S.) į veidą, padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, taip padarydamas nukentėjusiajam R. S. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir parodė (dėl pirmo epizodo), kad 2018 m. birželio 2 d. ėjo su dviem draugais pasivaikščioti po kaimą. Prieš juos ėjo keturi asmenys – nukentėjusysis E. M., jo brolis, mama ir vyriškis. Jis su draugais pribėgo prie jų. Iš pradžių nukentėjusiajam E. M. sudavė du smūgius, vėliau dar vieną smūgį. Iš viso sudavė tris smūgius. Pataikė į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo. Jo draugai nieko nedarė. Po to jis su draugais pasišalino, nukentėjusiojo brolis bandė juos vytis, bet nepavijo. Įvykio metu buvo išgėręs, bet viską atsimena gerai. Konfliktų prieš tai su E. M. neturėjo. Sutinka atlyginti dalį civilinio ieškinio, t. y. 1000 eurų. 2018 m. birželio 16 d. (dėl antro epizodo) atėjo į stadioną su draugais parūkyti. Prie stadione stovinčio namo, vyko nukentėjusiojo R. S. draugo šventė. Jiems stovint stadione prie jų atėjo žmonės. Prasidėjo šauksmai ir viskas išsirutuliojo iki muštynių. Trenkdamas pataikė nukentėjusiajam R. S. į veidą, kraujo nematė, bet gali būti, kad pataikė į viršutinę lūpą. R. S. gyvena netoli jo, iki įvykio nebendravo, tik pasisveikindavo. Po įvykio matė R. S., sveikinosi, bet nekalbėjo. Gali būti, kad jo motina atsiprašė. Savo veiksmus vertina blogai. Supranta, kad per anksti pradėjo vartoti alkoholį ir rūkyti. Pakeitė savo elgesį, užsirašė į kariuomenę, nebesivelia į muštynes. Žino, kad nukentėjusysis E. M. buvo gydomas ligoninėje ir kad už gydymą reikia atlyginti išlaidas. Kadangi šiuo metu nedirba, gyvena su mama, ji pasirašė sutartį su Valstybine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, kuria įsipareigojo per 8 mėnesius atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
1. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte
Nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kaltinime nurodytos dienos daug ko neatsimena. Gavo smūgį į nosį, nuo smūgio lūžo nosis. Gydėsi Karoliniškės poliklinikoje, po to namuose. Įvykio metu dirbo ir dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingume apie mėnesį laiko. Po nosies lūžio nosies pertvara sugijo gerai, nosis liko nelabai stipriai iškreipta, kvėpavimo funkcija nelabai sutrikusi, operacijos darytis nereikės. Kaltinamasis po įvykio atsiprašė, jis jam atleido. Anksčiau su kaltinamuoju buvo pažįstami, konfliktų neturėjo. Galvoja, kad konfliktas įvyko be priežasties. Mano 1000 eurų suma būtų pakankama žalai atlyginti.
Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 2 d. ji, jos vyras S. D. ir sūnūs D. M. ir E. M. buvo svečiuose pas pažįstamą A. J., (duomenys neskelbtini). Dienos metu vartojo alkoholinis gėrimus, todėl vakare pasiprašė pažįstamo, kad parvežtų į Vilniaus m. Vakare, tiksliai laiko nepamena, bet buvo dar šviesus metas, išėjo su sūnumi E. pasitikti draugo, kuris atvažiavo automobiliu jų pasiimti, tačiau nežinojo kur tiksliai jie yra, tai buvo susitarę, kad pasitiks jį kaime prie vandentiekio bokšto. Jai einant su E. V. gatvėje, prie jų pribėgo trys vaikinai, du iš jų buvo apie 14 m. amžiaus, o trečias vaikinas buvo aukštas ir maždaug apie 18 metų amžiaus. Aukštasis vaikinas, pribėgęs spyrė koja E. į veidą, kuris nuo smūgio nugriuvo ir neteko sąmonės. Ji tuojau pat paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykusi GMP sūnų pristatė į Lazdynų ligoninę, kur buvo nustatyti nosikaulių lūžiai ir galvos sumušimas. Ji gali parodyti kurioje vietoje įvyko įvykis. Sūnūs socialiniame tinklapyje "Facebook" parodė jai vaikino nuotrauką, kurį ji atpažino kaip vaikiną, kuris spyrė E. į veidą, nuotraukoje buvo ir antras nepilnametis. Smūgį sudavęs vaikinas yra E. V., (duomenys neskelbtini) gyventojas, antro vaikino duomenų nėra. Daugiau vertingos informacijos neturi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b. l. 58).
Liudytoja R. D. atliekant ikiteisminį tyrimą papildomos apklausos metu parodė, kad 2018 m. birželio 2 d ji su sūnumi E. M. ėjo pasitikti pažįstamo, kuris turėjo juos pasiimti iš (duomenys neskelbtini). Jiems einant, ji su E. tarpusavyje kalbėjosi, iš paskos ėjo du vaikinai. Vaikinai ėjo iš paskos, tada sustojo, stovėjo, kalbėjosi. Ji priėjo prie pažįstamo, kuris buvo su automobiliu, su juo pasikalbėjo, pasakė, kad lauktų ir ėjo su sūnumi atgal. Tie vaikinai stovėjo. Jokio pokalbio nebuvo, niekas nesikišo, nieko nedarė, jų niekas neužkabino. Jie ėjo atgal, praeidami pro tuos vaikinus, vienas ne iš ko staiga trenkė E. smūgį, dabar tiksliai neprisimena ar tai iš kojos ar tai iš kumščio, vyko viskas netikėtai ir greitai. Jis, smūgiuodamas nieko nesakė. Už ką ir kodėl jis sudavė iki šiol nesupranta, be jokios priežasties. Vaikinų niekas neužkabino, jokio veiksmo iš jų pusės nebuvo, jie tiesiog ėjo pro šalį ir staiga buvo suduotas smūgis jos sūnui. Sudavęs smūgį ,vaikinai iškarto pradėjo bėgti. Tas vaikinas, kuris sudavė nepažįstamas, aukštas, daug aukštesnis už jos sūnų. Sūnus nuo smūgio iškarto griuvo ir prarado sąmonę. Vaikinai pradėjo bėgti. Tuo metu ji pradėjo rėkti, nes pas ją buvo išsikrovęs telefonas, kad kviestų policiją, greitąją. Jos vyras ir Aleksandras kvietė policiją. Jos antras sūnus pradėjo tuos vaikinus vytis, taip pat ir ji. Jų nepasivijo. Antras vaikinas nieko nedarė, stovėjo su tuo kitu, po to kartu pabėgo. Jie surado tą vaikiną per www.facebook.com ir iškarto atpažino. Po to, kai buvo pradėtas tyrimas, tas vaikinas parašė pranešimą jos sūnui į "Facebook", su priekaištais, kodėl šis kreipėsi į policiją, nes galėjo jam paskambinti ir viską būtų išsiaiškinę. Nei pažįstamas, nei jos vyras nematė, kaip buvo sumuštas jos sūnus (1 t., b. l. 61–62).
Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. V. jos sūnus. Jam dar 17 m. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), kartais dirba. Jis ankščiau dažnai pabėgdavo iš namų, nesimokė, taip pat persirgęs meningokokine infekcija, dėl ko pablogėjo jo psichinė sveikata ir jam buvo metams vaikų teisų inspekcijos paskirta gyventi Vėliučionių vaikų socializacijos centre. Nuo 2018 m. vasario mėnesio jis grįžo gyventi namo. Apie įvykį, kad jis susimušė su kažkokiu vaikinuku nieko pasakyti negali, nieko nežino. Ji atstovaus sūnaus interesus teisme ir tyrimo metu (1 t., b. l. 82).
2018 m. birželio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokole nurodyta, kad pareiškėjas E. M. pageidaujantis pranešti apie įvykį parodė, kad 2018 m. birželio 2 d. vakare, tiksliai laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) kai ėjo su motina R. D. pasitikti draugą prie jų pribėgo trys nepažįstami vaikinai, vienas iš jų aukštas vaikinas koja sudavė jam į veidą, nuo smūgio prarado sąmonę. Ligoninėje jam buvo nustatyta nosikaulių lūžis ir galvos sumušimas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 3).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1922/2018(01) nurodyta, kad remiantis E. M., gim. 1999 m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą, kad E. M. nustatyta nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva kairiame žande, pirmo viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-02). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Paties E. M. susižalojimo galimybė griūnant mažai tikėtina (1 t., b. l. 53–54).
2018 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta – gatvės atkarpa, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–29).
2018 m. spalio 30 d. Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad pirmame įraše D. M. prašo atvykti policijos pareigūnus ir greitąją į (duomenys neskelbtini), nes jo brolį sumušė, sulaužė nosį nepažįstami. Antrame įraše E. M. praneša, kad jam nepažįstamas sulaužė nosį. Trečiame įrašė R. D. praneša, kad kažkoks vaikinas jos sūnų primušė ne už ką. Apibūdina užpuolusį, kaip liesą, aukštą, trumpų plaukų (1 t., b. l. 89–90).
2. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 16 d. jis su žmona buvo svečiuose P. Ž. (P. Ž.) namuose (tikslaus adreso nepamena) (duomenys neskelbtini). Šventė P. Ž. gimtadienį. Maždaug apie 23:00 val. visi svečiai buvo namo viduje, o jis ir R. J. buvo kieme prie baseino. P. Ž. namas yra šalia stadiono, kuriame vakarais renkasi jaunimas. Jam su R. J. besišnekučiuojant namo kieme pamatė kaip (duomenys neskelbtini) eina jam iš matymo pažįstamas V. (tikslaus vardo nežino, bet visi vadina (duomenys neskelbtini)), 17 metų amžiaus. Kartu su V., jam atrodo, buvo R. S. (S.), buvo tamsu tiksliai nežino. V. tiesiog pažįsta, kaip gyvenantį tame pačiame kaime, jokių konfliktų niekada nebuvo. E. V. jų atžvilgių pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais be jokios priežasties. Jie nešnekėjo su pastaruoju nieko, šis tiesiog pradėjo juos keikti. Jis su R. J. bandė šį sudrausminti, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. E. V. nenustojo jų įžeidinėt, nuėjo į stadioną ir atsisėdo ant ten esančio betoninio suoliuko, kuris buvo prie pat P. Ž. sodybos tvoros. Jis nusprendė E. V. sudrausminti ir su R. J. išėjo į stadioną pakalbėti su pastaruoju. Stadionas neapšviestas, šviesa krito nuo P. Ž. namo, todėl apšviesta buvo ta vieta, kur E. V. sėdėjo. Jam su R. J. priėjus prie E. V., nespėjus dar net nieko pasakyti, pastarasis pašoko nuo betoninio suoliuko ir smogė jam kumščiu veidą. Pajuto du smūgius: nuo pirmo smūgio apstulbo, nes tikrai jis buvo netikėtas, jis pakėlė rankas į viršų ir tuo metu pajuto antrą smūgį į tą pačią vietą. „Lygsvaros“ neprarado, bet iškart pritūpė, nes iš lūpos plūstelėjo kraujas. Matė, kad R. J. laikė apkabinęs E. V.. Tada atbėgo jo žmona, T., kuri paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pakvietė pagalbos. Atėjo dar iš jų kompanijos. Jis po smūgio nesiorientavo ir nematė jau kas vyko, žaizda kraujavo, skaudėjo, nestebėjo kas vyksta. Nematė, ar buvo atėjęs G. (G.) K. Ar su V. buvo dar vienas vaikinas nematė, kaip sakė ten buvo tamsu neapšviesta. R. S. nieko nedarė, nesakė, tiesiog sėdėjo, buvo kartu, bet nesikišo. Kad kas V. muštų, to nebuvo. Vėliau vaikinai pabėgo, gal kai išgirdo, kad kviečiama policija, nežino. Po įvykio jis nesikalbėjo su V., matė kitą dieną stadione, bet nebendravo su pastaruoju. Jis turi pretenzijas dėl to, kad jį sumušė, norėjo su juo pasikalbėt, kad šis rinktųsi žodžius, bet iš jo pusės nebuvo net pradėtas pokalbis, nieko nepadarė, kai staiga gavo smūgį, dėl kokios priežasties nežino. V. pažįsta iš matymo seniai, ankščiau buvo normalus ramus vaikas, dabar tapo agresyvus, vaikščiodamas šaukia. Vaikai skundžiasi dėl šio veiksmų, riksmų, kad bijo žaisti, bet to pats nematė. Materialinių pretenzijų V. neturi, jam buvo sumokėta nedarbingumo pašalpa. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 118–119).
Nukentėjusysis R. S., atliekant ikiteisminį tyrimą, papildomos apklausos metu parodė, kad kadangi E. V. motina jo atsiprašė, prašė atleisti jos sūnui jis jos pasigailėjo ir atleidžia E. V. už jo sumušimą. Pats E. V. neatsiprašė, kas mano, yra blogai. Bet vis tiek sutinka šiam atleisti, materialinių pretenzijų neturi. Kadangi dirba užsienyje gali būti, kad busi išvykęs ir negalės dalyvauti teismo posėdyje (1 t., b. l. 129–130).
Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 16 d. buvo svečiuose pas draugą P. Buvo tamsu vakare, jie sėdėjo pavėsinėje. Šventėje buvo su draugais, žmonom. Kai sėdėjo, girdėjo, kad keliu ėjo kaimo gyventojas, iš matymo pažįstamas, vardo neprisimena, ar tai E. V.. Toliau stovėjo jų žmonos ir šis pradėjo keiktis, kažką riekti. Pastarasis nuėjo į stadioną. Stadionas yra šalia to namo, kur jie buvo. Tas vaikinas ten sėdėjo ir toliau šaukė, juos visai pravardžiavo ir siuntinėjo. Kažkas iš šventės dalyvių pasakė, kad reikia nueiti su juo pakalbėti, pasakyti, kad nurimtų. Tada R. S. pasakė, kad jie nueis, jis pasakė gerai ir jie abu du nuėjo į stadioną. Jis pradėjo kalbėtis su tuo vaikinu, pasakė, ką tu čia darai, nusiramink. Šis tada pašoko ir puolė prie jo, pradėjo stumti. Su tuo vaikinu buvo dar vienas vaikinas, vardo pavardės negali pasakyti, vaikinas jį pažįsta, šis kreipėsi į jį, jie pradėjo kalbėti, jis atsisuko į to vaikino pusę. R. ir tas kitas, E. buvo už jo ir jis išgirdo garsą, panašų į smūgio, atsisukęs pamatė, kad R. laikosi už veido ir pradėjo klauptis. E. V. toliau šaukė, įsidirbinėjo, jis pastarąjį atstūmė nuo draugo. Muštinių nebuvo, tik žodžiais ginčijosi. R. bėgo kraujas. Tuo metu pribėgo daugiau žmonių, pradėjo kviestis greitąją, policiją. E. V. su savo draugu išėjo iš ten. Jis asmeniškai įvykio metu nenukentėjo. E. V. veiksmus vertina kaip chuliganiškus, šis prie visų kabinėjasi, žmonės negali ramiai vaikščioti. Ar pastarasis buvo blaivus ar ne negali pasakyti (1 t., b. l. 138–139).
Liudytoja T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. jos vyras. 2018 m. birželio 16 d. ji su savo vyru nuėjo pas kaimyną, kur šventė gimtadienį. Jie buvo pavėsinėje kalbėjosi. Tuo metu keliu ėjo jai iš matymo pažįstamas V. su dar vienu nepilnamečiu Ir., pavardės nežino, yra vietinis. V. šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir tie žodžiai buvo skirti jiems. Tada vaikinai nuėjo į stadioną, kuris yra šalia kaimyno, priėjo prie tvoros atsisėdo ant betono lakšto ir ten sėdėjo. Vėl šukavo, keikėsi. Tada jos vyras su R. J. nuėjo į stadioną. Kaip jie nutarė eiti ji negirdėjo, nes tuo metu kalbėjosi su kitais. Kai pamatė, kad vyras nuėjo ten, nuėjo iš paskos. Vyras su R. norėjo pasikalbėti, kad vaikinai netriukšmautų. Jų kompanijoje nepriimta muštis, tiesiog norėjo, kad nustotų triukšmauti. Matė, kaip vyras priėjo prie V., buvo keliais žingsniais nuo jo, nespėjo nieko pasakyti, iškarto V. pašoko ir sudavė jos vyrui kumščiu į veidą. R. buvo tuo metu šalia vyro. Ji pamatė, kad vyras paėjo į šoną, R. ar tai pagriebė V. už rankos, ar apkabino, neprisimena, žiūrėjo į vyrą, bet R. tikrai V. nemušė. Ji nubėgo prie vyro, jam pradėjo tinti lūpą, kraujavo. Ji paskambino policijai. Po to pribėgo dar asmenų. V. pradėjo ginčytis su jais, su juo kalbėjosi. Niekas jo nemušė. Buvo priėjęs ir kaimynas G. K., bet nematė, kad jis muštųsi su V. Ji su vyru nuėjo atokiau, laukė policijos. Ir tikrai matė, kad niekas V. nemušė, niekas nelaikė. V. šaukė, kad jį laiko, jis tada stovėjo atokiau. Po to, kai išgirdo atvažiuojančią policiją, tie du vaikinukai pabėgo. Antras vaikinas įvykio metu nieko nedarė, tik ten buvo, šis buvo priėjęs prie jos vyro, po sumušimo, pažiūrėjo, pasakė nieko sau, ji liepė jam eiti iš ten ir jis pasišalino. Jis keikėsi kartu su V., bet pakartodamas paskui pastarąjį, bet nesikišo. Jis yra bailys. Jam apie 16 m. Dar kartu buvo trečias vaikinukas, asmeniškai nepažįsta, bet jis nesikišo visiškai. V. jų kaime dažnai kelia triukšmą, iki jos vyro užpuolimo buvo sumušęs dar vieną vaikiną. Jis dažnai ateina į stadioną, keikiasi, šūkauja, jų vaikai bijo ten eiti. ji asmeniškai įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 141–142).
Liudytojas P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 16 d. pas jį adresu (duomenys neskelbtini), buvo susirinkę draugai šventė jo gimtadienį. Jis pažįsta iš matymo E. V., bet tą dieną pastarąjį matė jau tik įvykio pabaigoje. Kai įvyko konfliktas jis buvo prie namų baseine, nematė ir negirdėjo, kas vyko kaip V. atėjo į stadioną. Buvo baseine, kai atėjo R. S. su praskelta lupa ir pasakė, kad jį sumušė. Jis nuėjo į stadioną, ten dar kažkas iš jo svečiu kažką žodžiais aiškinosi su V. Kad šis būtų sumuštas nematė, to nebuvo. Kad būtų suduotas smūgis G. K. taip pat nieko nežino, šis jam nieko nesakė. Jis stadione prabuvo tik kelias akimirkas, nes atėjo jo žmona ir nuvedė namo ir daugiau nieko nematė. Apie įvykį smulkiau sužinojo tik iš pasakojimo. Sakė, kad V. sėdėjo stadione ir pradėjo siuntinėti jo draugus. Šie nuėjo pasikalbėti ir R. buvo suduotas smūgis, kaip sakė, pats to nematė, tik iš pasakojimo. V. pastoviai keikiasi, gal toks amžius. Negali nieko pasakyti. Kas dar buvo stadione be V. neprisimena (1 t., b. l. 144).
2018 m. rugpjūčio 28 d. liudytojas G. K., atliekant ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad maždaug prieš mėnesį tiksliai laiko pasakyti negali buvo svečiuose pas savo švogerį P. Ž. (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs. Vienu momentu išgirdo, kad stadione, kuris yra šalia Pavelo namo kažkoks triukšmas, riksmai. Jie pastebėjo, kad ten nuėjo iš jų kompanijos, tai buvo R. S. ir R. Jis taip pat nuėjo į stadioną. Kada R. nuėjo ten ir ko jis to nematė, kadangi pas juos garsiai grojo muzika, negirdėjo taip pat dėl ko prasidėjo tas konfliktas. Kai atėjo į stadioną, pamatė savo pažįstamą Darių, pavardės neprisimena, šis pradėjo su juo kalbėtis, jis paklausė, ko čia rėkaujat. Tuo metu netoliese buvo jam iš matymo pažįstamas E. V., kurį kažkas ramino. R. S. nepastebėjo, ar jis buvo sumuštas nematė, kaip R. buvo suduotas smūgis nematė. Jokių muštinių jam būnant stadione nebuvo tik žodinis konfliktas tarp R. ir E., koks buvo to šių pokalbio turinys neprisimena, negirdėjo. Nei jis prie E. V., nei V. prie jo priėjęs nebuvo. Su E. tą vakarą nekalbėjo, šis jam sudavęs nebuvo, jis pastarajam irgi. Po kiek laiko atėjo jo sesuo ir išvedė jį iš ten ir jis išvažiavo namo. Kad buvo iškviesta policija ir, kad buvo sumuštas R. S., sužinojo tik kitą dieną. Kad E. V. būtų sumuštas kai buvo stadione nematė (1 t., b. l. 146–147).
Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, valandos taip pat neprisimena, buvo tamsu, šeštadieni, jis su savo broliu M. R. ir E. V. ėjo per (duomenys neskelbtini) į stadioną. Kai atėjo į stadioną buvo prie gulinčio blokelio, rūkė. Klausėsi telefone muzikos. Prie stadiono yra namas, kam priklauso nežino, ten vyko kažkokia šventė, rėkavo žmonės. V. sušuko „pacany uspakoites“, kad būtų ramiau. Keiksmažodžių V. nevartojo. Iš kiemo atbėgo trise į stadioną. Tai buvo R. S., G. K. ir dar vienas, jam nepažįstamas. V. atsistojo ir nuėjo prie jų. Jis su broliu liko sėdėti. R. S. priėjo prie V. ir nieko nesakydamas trenkė pastarajam į veidą, V. pataikė į žandą iš dešinės. Jis tuo metu sėdėjo apie 5 m. atstumu nuo pastarųjų. Teritorija neapšveista, buvo tamsu, bet matė. Tada V. sudavė atgal R., jam atrodo vieną kartą ir tas iškarto nukrito. Tada kitas pradėjo šokinėti, muštis, nespėjo suduoti, nes V. šiam sudavė atgal. Tai buvo tas nepažįstamas, G. K. nepuolė pats atsitraukė, nesimušė su V. Tada atbėgo dar du asmenys, R. J. ir dar vienas mažas plikas. Jie nieko nedarė. Jis įsikišo, pradėjo atitraukinėti juos. Šie V. nemušė, jo irgi. Jo brolis toliau sėdėjo, nesikišo į tai. V. su R. nuėjo atokiau šnekėtis, kodėl vyksta muštinės, o jis tuo metu nuėjo pas G. K. taip pat pašnekėti. Šnekėjo šiaip apie kitus reikalus, nes jie pažįstami. Vėliau atbėgo tų vyrų žmonos, pradėjo rėkti ant V. ir viskas. R. liepė eiti namo ir jie išėjo, moteris iškvietė policiją. R. S. atbėgo į stadioną jau po to kai buvo muštinės, jų nematė. Tiesiog žiūrėjo, kas vyksta. Jis ir V. įvykio metu buvo blaivūs. Dar girdėjo, kad V. buvo susimušęs su jo klasioku E. M., žino tik iš žodžių, kad susimušė kažko tai ant kelio, bet dėl kokios priežasties nežino, jis tada buvo namuose. Jo brolis buvo kartu su V. Jo broliui 17 m. (1 t., b. l. 149–150).
Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. V. jos sūnus. Jam dar 17 m. Dėl įvykio su R. S. gali pasakyti, kad R. jis labai gerai pažįsta. Kiek girdėjo iš kalbų, kad R. pirmas sudavė jos sūnui ir tada šis pastarajam sudavė atgal. Kad vyko kažkoks konfliktas, sužinojo tik vėliau iš žmonių pasakojimų, nieko negali pasakyti. Sūnus kažkaip vieną dieną grįžo namo ir ji matė, kad pas sūnų buvo patinęs žandas, dešinysis, ji šio paklausė iš kur tas patinimas, sūnus jai nepasakė. Po kiek laiko sužinojo, kad lyg tai jam buvo suduotas smūgis, pats sūnus nieko jai nesakė. Jokių tyrimų nedarė, į medikus nesikreipė. Kalbėjosi su R. S., bet šis jai nieko taip ir nepasakė. Kalbėjosi ir su J., šis jai tik pasakė, kad ir jie buvo kalti, nes buvo išgėrę. Jos sūnus, kiek ji žino, pirmas niekada nepradeda muštis, gali konfliktuoti, bet nesimuša. Daugiau nieko pasakyti negali. Ji atstovausiu sūnaus interesus teisme ir tyrimo metu (1 t., b. l. 154).
2018 m. birželio 17 d. R. S. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. birželio 16 d. tarp 23:00 val. ir 00:00 val. buvo sumuštas E. V.. Šventė kaimyno gimtadienį ir kaip tik tuo laiku buvo lauke su R. J.. E. V. ėjo pagrindine gatve ir pamatęs juos pradėjo keiktis, „koliotis“ įvairiais žodžiais. Su R. J. nusprendė pakalbėti, bet tik priėjus prie E. V. gavo iš karto du smūgius į veidą. Apie 00:00 val. buvo iškviesta greitoji ir policija. Po gydytojo apžiūros buvo nuspręsta, kad išvežtų jį į Žalgirio ligoninę (1 t., b. l. 111).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2090/2018(01) nurodyta, kad remiantis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, pateikiama išvada, kad R. S. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksuota. Sužalojimas yra pasiekiamas R. S. ranka. R. S. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 124).
2018 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta – stadionas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114–116).
2018 m. lapkričio 7 d. Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad įraše T. S. prašo atvykti policijos pareigūnus ir greitąją į (duomenys neskelbtini), nes užpuolė jos vyrą (1 t., b. l. 167–168).
Motyvuojamoji dalis
3. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. V. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – 2018 m. birželio 2 d. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė E. M. sveikatą, o 2018 m. birželio 16 d. kaltinime nurodytomis aplinkybės R. S. nežymiai sutrikdė sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis E. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl smurtinio pobūdžio veiksmų bei dėl kilusių pasekmių. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo E. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Nusikalstamų veikų pasekmės – sveikatos sutrikdymai nukentėjusiems – nustatyti remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadomis. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus nukentėjusiųjų parodymus su specialisto išvadomis, akivaizdu, kad nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai, padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu pažymėti, kad atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-78/2013, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-468/2019). Kaltinamasis E. V. smūgius nukentėjusiajam E. M. sudavė be jokios priežasties. Kaip nurodo tiek pats kaltinamasis E. V., tiek nukentėjusysis E. M. iki įvykio jokių konfliktų neturėjo. Teismas pažymi, kad chuliganiškų paskatų kaltinamojo elgesyje buvimą patvirtina pats kaltinamojo elgesio pobūdis – viešoje vietoje, be jokios priežasties, paminat visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio taisykles, suduoti trys smūgiai nukentėjusiajam į veidą.
Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-851/2018). Teismų praktikoje kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-152-693/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-720-365/2018). Iš nukentėjusiojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis be jokios priežasties smogė kumščiu jam į veidą, nuo pirmo smūgio liko apstulbęs, nes jis jam buvo netikėtas, antras smūgis buvo suduotas į tą pačią vietą. Iš viso nukentėjusysis R. S. pajuto du smūgius, nuo kurių jam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis pripažino, kad trenkė nukentėjusiajam R. S. į veidą bei nurodė, kad nors kraujo nematė, galėjo trenkdamas pataikyti į viršutinę lūpą. Aptartų, teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia.
Teismas daro išvadą, kad tarp E. V. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes E. V. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmių skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi kaltinamojo iniciatyva ir valia jo motina J. V. sudarė sutartį su civiliniu ieškovu – Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 87–88), tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas E. V. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, taip pat BK XI skyriuje įtvirtintais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto vieno nesunkaus, kito apysunkio nusikaltimo pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – netiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 15–16), administracine tvarka baustas keturis kartus (2 t., b. l. 17–20), turintis ūminį polimorfinį psichozinį sutrikimą be šizofrenijos simptomų, jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas be elgesio pakitimų (2 t., b. l. 23). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, tęsia mokslus, pasižada ateityje taip nebesielgti, atsiprašė nukentėjusiojo E. M., sutiko dėl dalies jo pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo, kas parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Taip pat atlygins žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai pagal sudarytą sutartį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą, jų dydį parenkant mažesnį, nei įstatyme numatyti bausmės vidurkiai.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad E. V. nusikalstamos veikos padarytos prieš atsitiktinius asmenis be jokios priežasties, viešoje vietoje, jas skiria mažas laiko tarpas, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam minimumui.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilanamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. V. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam E. V. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo E. V. atžvilgiu taikytinas BK 92 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiu, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 163,09 eurus bei paskiriant BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslus.
Kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b. l. 105–108).
Dėl civilinių ieškinių
Procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 163,09 eurų priteisimo žalos atlyginimui iš kaltinamojo E. V. už nukentėjusiojo E. M. gydymą nutraukti, kadangi sudaryta žalos atlyginimo sutartis (BPK 107 straipsnis).
Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 1000 eurų iki 3000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-36-895/2017; 2K-376-222/2016; 2K-269-697/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi, patyrė nepatogumus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiajam 1000 eurų žalą, pats nukentėjusysis taip pat sutiko su tokia suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1000 eurų neturtinės žalos suma.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. V. (E. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. V. (E. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. V. (E. V.) skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti E. V. (E. V.) laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant E. V. (E. V.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus bei per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą 163,09 eurų turtinę žalą.
Kardomosios priemonės E. V. (E. V.) – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukti.
Patvirtinti 2019 m. vasario 19 d. žalos atlyginimo sutartį, pagal kurią E. V. (E. V.) įstatyminė atstovė motina J. V. per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigoja sumokėti 163,09 eurus, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 20 eurų (pirmosios įmokos suma – 23,09 eurai) į civilinio ieškovo nurodytą sąskaitą.
Nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. V. (E. V.) nukentėjusiojo E. M. naudai 1000 (tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.