Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam T. M., jo atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. ir nukentėjusiojo T. M. atstovės advokatės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir jis nuteistas 3 mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taip pat šiuo nuosprendžiu, iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, iš D. K. T. M. naudai priteista 537,99 Eur turtinei, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad jis 2016-11-30 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) kieme, Lentvaryje, Trakų raj., vieną kartą kumščiu trenkė T. M. į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą: muštines žaizdas dešinės pusės viršutinės lūpos odoje ir gleivinėje, 12-13 dantų dantenose, 12 danties vainiko lūžį. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas, nukentėjusiojo T. M. atstovės advokatės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimu atliktas dalinis įrodymų tyrimas.

Dėl nuteistojo D. K. apeliacinio skundo pagrįstumo.

D. K. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo argumentus, kad smūgį nukentėjusiajam į galvą jis sudavė, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, kad jo suduotas smūgis nėra priežastiniame ryšyje su T. M. padarytais sužalojimais, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog jis (D. K.) iš dalies pripažino savo kaltę, perfrazavo jo, (D. K.), teismo posėdžio metu duotus parodymus, kadangi, nuteistojo teigimu, jis niekada nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nesutiko atlyginti žalos pagal pareikštą ieškinį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paneigia viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas, tame tarpe ir paties nuteistojo parodymai.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje D. K. parodė, kad 2016-11-30 buvo švenčiamas gimtadienis, kurio metu vartojo alkoholį, gėrė saikingai. Kai su J. Z. įsėdo į E. L. automobilį, priėjo T. M., atidarė dureles, sugriebė jį už atlapų ir pasakė „einam“. Jis nenorėjo nieku eiti, todėl turėjo susigrumti su T. M., nes pastarasis tempė jį už rankos. Kadangi buvo prisisegęs saugos diržą, susipainiojo jame ir iškrito iš automobilio ant žemės. T. M. nepaleido jo rankos ir gulinčiam spyrė į pilvą. Prisipažįsta, kad, norėdamas apsiginti, atsistojo ir dešinės rankos kumščiu sudavė T. M. veidą. Nuo smūgio pastarasis nukrito, o jis nukrito ant jo. Iki konflikto T. M. nebuvo agresyvus. Konflikto priežastis – didelis alkoholio kiekis – jis buvo išgėręs, o T. M. buvo girtas. Sutinka atlyginti turtinę žalą tik už sužalojimus, kurie nurodyti teismo medicinos eksperto išvadoje, tai yra už vaistus – 21,49 Eur, ir už vieno danties taisymą – 200 Eur. Teko domėtis kainomis: vieno danties estetinis plombavimas – nuo 100 iki 200 Eur. Netiki, kad vienu smūgiu galėjo pažeisti 5 dantis. Nesutinka atlyginti už burnos higieną, galvos smegenų topografiją, dermatologo konsultaciją.

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. Z. parodė, kad 2016-11-30 visi buvo gimtadienyje, apie vidurnaktį pradėjo ruoštis namo. Ji su D. K. įsėdo į E. L. automobilį. D. K. buvo išgėręs. Ji atsisėdo ant galinės sėdynės už keleivio, o D. K. atsisėdo priekyje – į keleivio vietą. Matė, kaip šis prisisegė saugos diržą. Tuomet priėjo T. M., atidarė automobilio duris ir pradėjo tempti D. K. iš automobilio. Viskas vyko labai greitai, D. K. prisismaugė diržu kaklą, paskui kažkaip išsivadavo ir nukrito ant žemės. Po to atsistojo ir trenkė T. M. į veidą. Nematė, kad T. M. suduotų smūgį D. K.. Pastarasis smūgį T. M. sudavė, kai jiedu stovėjo vienas prieš kitą. Smūgis buvo į veidą, daugiau iš apačios. Po smūgio abu nukrito. Ji išlipo iš automobilio, tuomet priėjo E. L., paklausė, kas čia nutiko, ir padėjo T. M. ir D. K. atsikelti. T. M. veidas buvo kruvinas.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju E. L. parodė, kad 2016-11-30 šventė gimtadienį Lentvaryje. Apie 23.30 val. visi pradėjo skirstytis. Su juo žadėjo važiuoti J. Z., D. K. ir V. G.. J. Z. su D. K. nuėjo sėstis į jo automobilį, o jis nuėjo pakviesti V. G.. Tarpduryje sutiko išeinantį T. M.. V. G. atsisakė važiuoti. Tuomet jis išėjo į lauką ir pamatė stovinčią išsigandusią J. Z., o netoli gulintį T. M., ant kurio buvo D. K.. Jis nutraukė nuo T. M. D. K., ir tuomet jie padėjo atsikelti T. M.. Ant šio veido pamatė kraują. Važiuojant namo J. Z. jam pasakė, kad prie automobilio, kurioje sėdėjo ji ir D. K., priėjo T. M., atidarė automobilio duris ir ištraukė D. K.. Šis susipainiojo saugos diržuose ir iškrito ant žemės, o paskui atsistojo ir trenkė T. M. į veidą. Kai nuvežė J. Z. ir D. K. namo, jam paskambino T. M. panelė ir prašė nuvežti T. M. pas medikus. Jis sutiko, ir jie trise nuvažiavo į Trakų ligoninę. Važiuojant pas medikus, T. M. daug kartų klausinėjo, kas atsitiko ir kur jie važiuoja. Pastarajam buvo praskelta viršutinė lūpa ir iš žaizdos bėgo kraujas, šis pyko ir rėkė ant D. K., skundėsi, kad skauda lūpą ir dantį. Trakų ligoninėje liepė važiuoti į Vilniaus Žalgirio ligoninę. Ten T. M. susiuvo žaizdą, ir jie grįžo į namus.

Iš 2016-12-29/2017-01-03 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 4006/2016(01) matyti, kad T. M. padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos odoje ir gleivinėje, 12-13 dantų dantenose, 12 danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku, t.y. 2016-11-30. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 5-6).

Iš D. K. ir T. M. merginos SMS žinučių turinio matyti, kad D. K. neprisimena, kas įvyko, jaučiasi labai blogai, kaltina save ir alkoholį, nežino, kaip atsiprašyti, pasiruošęs atlyginti padarytą žalą (b.l. 15-20).

Šie įrodymai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jo suduotas smūgis nėra priežastiniame ryšyje su T. M. padarytais sužalojimais, kad T. M. jam spyrė, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir neketino atlyginti padarytą žalą.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios šio straipsnio keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. kėsinimasis nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan., o kėsinimosi realumas nustatomas tuomet, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, tačiau ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad ne bet kokia konfliktinė situacija reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistajam dėl T. M. veiksmų būtų kilęs pavojingas realus ir akivaizdus pavojus sveikatai ar gyvybei, juolab pats nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusysis T. M. buvo visiškai girtas. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus ir norėdamas, kad D. K. dar pasiliktų ir neišvažiuotų, pabandė jį ištraukti iš automobilio, o pastarasis, taip pat būdamas neblaivus, susipainiojo saugos diržuose ir iškrito iš automobilio, o atsikėlęs sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, vertintina, kaip dviejų neblaivių asmenų konfliktas, virtęs muštynėmis, kurio metu nukentėjo T. M., nes D. K. neteisėtus veiksmus nulėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl jo netinkamo elgesio.

Pagal formuojamą teismų praktiką būtinosios ginties situacija nėra konstatuojama tuomet, kai kilus abipusiam konfliktui, smurtas naudojamas ne gynimos tikslais, bet puolimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K/172/2011, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K513/2014 ir kt.), todėl nuteistojo argumentai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to nepripažino, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes byloje nėra duomenų apie jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kraujo tyrimas atliekamas nebuvo, pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros arba iškilus abejonių dėl šios apžiūros rezultatų patikimumo, turi būti paremtas įrodymų viseto įvertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų šią aplinkybę. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar kraujo tyrimo atlikimu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis ar su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K- 237/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-613/2011, Nr. 2K-40/2012 ir kt.).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pats nuteistasis patvirtino, kad konflikto priežastis – didelis alkoholio kiekis – jis buvo išgėręs, o T. M. buvo girtas, iš SMS žinučių turinio matyti, kad D. K. neprisimena, kas įvyko, jaučiasi labai blogai, kaltina save ir alkoholį, nežino, kaip atsiprašyti, pasiruošęs atlyginti padarytą žalą (b.l. 15-20), su D. K. buvusi J. Z. patvirtino, kad muštynių metu D. K. buvo išgėręs, todėl šioje dalyje nuteistojo apeliacinio skundo argumentai taip pat atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir jų pagrindu priėmė nepagrįstas išvadas, pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Be to, BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2016).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo, kad D. K. tyčia smurtaudamas prieš T. M., tai yra kumščiu suduodamas T. M. į veidą, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo T. M. atstovės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinio skundo pagrįstumo.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo T. M. atstovė Snaiguolė Mažeikienė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ir įvertino padarytos žalos dydį ir tenkino civilinį ieškinį tik iš dalies. Apeliantės nuomone, civilinis ieškinys turi būti tenkintinas visiškai, gi, nuteistasis D. K. nepripažįsta civilinio ieškinio.

Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žalą padaręs asmuo nebūtinai turi apmokėti faktiškai jau patirtas su sveikatos gražinimu susijusias išlaidas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusysis pareiškė 4976, 50 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro 1976,50 Eur turtinė ir 3000 Eur neturtinė žala. Turtinę žalą grindžia Ozo estetinės odontologijos klinikos sudarytu gydymo planu, pagal kurį dantų gydymo išlaidos numatytos 1960 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamojo veiksmais buvo sužalotas tik vienas dantis ir dantenos, todėl turtinė žala dėl išlaidų reikalingų šio danties ir dantenų gydymui nustatoma pagal Ozo estetinės odontologijos klinikos 2017-03-28 rašto Nr. 2017-049 4 punkte nurodytą paslaugų kainą – 500 Eur. Kitą reikalavimo sumą pirmosios instancijos teismas pripažino kaip nesusijusią su sužaloto danties ir dantenų gydymu. Teismas taip pat pripažino pagrįstomis išlaidomis 16,50 Eur, sumokėtus Valstybinei teismo medicinos tarnybai už sveikatos sutrikdymo masto nustatymą bei 21,49 Eur vaistams pirkti ir iš D. K. nukentėjusiojo T. M. naudai priteisė 537,99 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo apklausta specialistė V. B., kuri patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad sužalojimai galėjo atsirasti paveikus kietu, buku daiktu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti vienmomentiškai. Ji nukentėjusįjį apžiūrėjo po mėnesio – jis atvyko gruodžio 29 d., o įvykis buvo lapkričio 30 d. Turėjo tos klinikos gydytojo išrašą. Apžiūrint žymesnių pakenkimų nesimatė, tik 12 danties penktadalis priekinio paviršiaus buvo labai nežymiai pažeistas. 12, 13 dantį reikėtų estetiškai plombuoti. Vienmomentiškai paveikus kietu, buku daiktu įmanoma, kad 41, 42, 43 dantys galėjo nuskilti įvykio metu, tačiau apžiūrėjusi 41, 42, 43 dantis, kažkokių pažeidimų nepastebėjo. Pacientą apžiūrėjo tik vizualiai, ir lupos nenaudojo. Nežino, ar burnos higiena daroma prieš tokias procedūras, nes tai ne jos sritis.

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas M. G. paaiškino, kad dirba Ozo odontologijos klinikoje, yra bendros praktikos gydytojas odontologas. Jis negydė T. M., tik jį apžiūrėjo ir sudarė gydymo planą. Ambulatorinė kortelė tikrai yra paciento, nes ją pats matė. Jų klinikoje dar yra įdiegta elektroninė pacientų ambulatorinių kortelių rašymo sistema. Nors pildo ir išsaugo kompiuteriuose, bet pagal galiojančius įstatymus privalo ją turėti materialioje formoje, todėl spausdina lapus ir klijuoja į ambulatorinę kortelę. Apžiūros metu pacientas buvo atvykęs po traumos. Matėsi, kad audiniai patinę. Skirtingai, negu kiti specialistai, jie pacientus apžiūri optikos pagalba, su mikroskopais. Naudoja iki 21 karto didinimą ir mato net menkiausius dantų pažeidimus. Jeigu kolegos kitose gydymo įstaigose po traumos gali kažko nematyti, tai jie dažniausiai viską mato. Apžiūros metu pateikė išrašą, kad nuskilęs 12, 13, 41, 42, 43 dantis. Dantys apnešti apnašų, traumuotos, atsitraukusios dantenos ties 12 dantimi. 41, 42, 43 danties nuskilimas, tikėtina, kad yra trauminio pobūdžio. Dėl dantų griežimo yra visiškai kitokios išdilimo fasetės. Traumų pasėkoje nuskilimai dažniausiai yra aštriais kraštais, o dantų griežimo metu yra išdilusios labai blizgios fasetės. Specialistai tokius nudilimus atskiria. 12, 13, 41, 42, 43 dantis patenka į tą pačią zoną, tai yra jie stovi vienas priešais kitą, todėl traumos metu tikėtina, kad gali būti pažeisti visi dantys. Nurodyti dantys yra vienoje zonoje, tai gaunant smūgį į vieną iš išvardintų dantų, kitų dantų pažeidimas galimas sąlytyje smūgio metu nuo kito danties – dantis į dantį. Traumos atveju gali būti prarastas nuskeltas emalis ir dentinas, tai yra kietieji danties audiniai, kurie turėtų būti atstatomi estetiškai funkciškai plombuojant arba kitais būdais restauruojant protezavimu. Diagnostiniai modeliai, pavaškavimas, šablonai, tai yra 12, 13, 41, 42, 43 dantų gydymas kainuotų proporcingai, tai yra po 200 eurų už dantį. Kitų vizitų metu klinikoje T. M. buvo atlikta profesionali burnos higiena. Ji yra būtina prieš bet kokias rekonstrukcines procedūras.

Dantenų recesijos gydymas planuojamas iš anksto apsidraudžiant, nes po traumos pati dantena gali šiek tiek atsistatyti, bet kuriame estetiniame lygyje atsistatys, nežinoma. Apie tai gali būti spėjama tik po kurio laiko. Galimai gali būti atliekamos dar kitos dantenų plastikos procedūros. Tuo tikslu stebima tiek dantenų recesija, tiek šaknų tirpimas, tiek kanalų kažkokios būklė. 500 eurų suma susijusi su dantenų plastika. Tuo metu pacientas nurodė kaip nusiskundimą dėl dantenų pažeidimo ir tai buvo matoma. Dantenų plastika atliekama tik po kurio laiko, atlėgus visiems patinimams ir sugijus minkštiesiems audiniams, tuomet gydymo kaina yra nurodoma orientacinė, nes ji susideda iš darbo ir medžiagų panaudojimo. Tiesiog iš anksto sunku nuspėti, kokios bus medžiagos panaudotos procedūrų metu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad specialisto M. G. paaiškinimai yra išsamūs ir logiški, jų nepaneigia 2016-12-29/2017-01-03 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G4006/2016(01), specialistų V. B. ir J. S. paaiškinimai, o tik papildo, netikėti jais kolegija neturi teisinio pagrindo.

Kolegija sutinka su nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo T. M. atstovės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ir įvertino padarytos žalos dydį. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti dėl patirto smūgio nuskilusių 12, 13, 41, 42, 43 dantų gydymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas vieno danties 200 eurų gydymo išlaidas klaidingai prilygino galimo dantenų recesijos 500 eurų gydymo išlaidoms, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas.

2016-08-08 T. M. ambulatorinės kortelės išraše Nr. 2016-177 nurodyta patirto smūgio pasėkoje nuskilusių 12, 13, 41, 42, 43 dantų gydymo ir dantenų plastikos sąmata, kurią sudaro: 1) gydymo planavimas, orfopantomograma, diagnostiniai modeliai, 12, 13, 41, 42, 43 dantų pavaškavimas, reikalingi šablonai plombavimui – 410 eurų; 2) estetinis 12, 13, 41, 42, 43 dantų plombavimas – 410 eurų; 3) profesionali burnos higiena – 50 eurų 4) esant dantenų recesijai, galima dantenų plastika – 500 eurų (b.l. 7).

Šią sąmatą apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino specialistas M. G., tuo pačiu nurodydamas, kad dantenų plastikos 500 eurų kaina yra tik orientacinė, nes dantenų atstatymas atliekamas tik po kurio laiko, atlėgus patinimui ir sugijus minkštiesiems audiniams. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. M. patvirtino, kad ateityje jam bus atlikta dantenų plastikos operacija.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad T. M. priteistina: 410 Eur + 1000 Eur + 50 Eur (12, 13, 41, 42, 43 dantų gydymo išlaidos) + 16,50 Eur (sumokėta Valstybinei teismo medicinos tarnybai už sveikatos sutrikdymo masto nustatymą) + 21,49 Eur (sumokėta vaistams pirkti) + 35 Eur (sumokėta už dermovenerogo konsultaciją) + 99 Eur (sumokėta už frakcinį rando gydymą lazeriu) = 1631,99 Eur suma padarytai turtine žalai atlyginti, tuo pačiu pripažįstant nukentėjusiojo teisę civilinio proceso nustatyta tvarka ateityje kreiptis į teismą dėl išlaidų, susijusių su dantenų plastika, atlyginimo.

Dėl nukentėjusiojo atstovės prašymo priteisti T. M. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė priteistinos nukentėjusiajam T. M. neturtinės žalos dydį ir pagrįstai ją sumažino iki 400 eurų.

Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, bet ir į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nežymaus skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistina nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinė byla Nr. 2K-408/2015 ir kt.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir pagristai nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 400 eurų. Be to, svarbu ir tai, kad nusikalstamai veikai atsirasti turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, todėl tenkinti nukentėjusiojo prašymą – priteisti jam iš nuteistojo D. K. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti – nėra įstatyminio pagrindo.

Nukentėjusysis pateikė teismui prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas proceso išlaidas, kurias patvirtina: pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 784429) dėl 500 Eur, 2017-11-06 pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 784430) dėl 100 Eur ir 2017-12-19 pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 784434) dėl 100 Eur nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese. Nuteistasis pateikė analogišką prašymą, pridėdamas 2017-05-03 mokėjimo nurodymą dėl 300 Eur ir 2017-11-14 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 888157) dėl 350 Eur nuteistojo turėtų atstovavimo išlaidų.

Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kad nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo T. M. atstovės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, T. M. iš nuteistojo D. K. priteistina visa prašoma 700 eurų suma turėtoms išlaidos advokato paslaugoms apmokėti šiame procese.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo T. M. atstovės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš D. K. T. M. naudai priteista 537,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. K. T. M. naudai 1631,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitą Trakų rajono apylinkės 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. K. nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo T. M. naudai 700 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.