- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-389-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13635-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) K. S. (K. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria nepatenkintas atsakovo K. S. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui K. S. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad jo atžvilgiu sprendimas už akių priimtas nepagrįstai bei neteisėtai. Atsakovo teigimu, jam nebuvo žinoma nei apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, nei apie priimtą sprendimą už akių. Atsakovas nurodė, jog atsiliepimo į ieškinį, kurio pagrindu priimtas 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių, atsakovas per teismo nustatytą procesinį terminą nepateikė todėl, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriuo bylos iškėlimo metu atsakovas faktiškai nebegyveno, todėl apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą atsakovas negalėjo būti tinkamai informuotas ir apie atsakovo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą atsakovui nebuvo žinoma bei faktiškai atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, skirtingai nei nurodoma 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių. Atsakovo teigimu, nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina atsakovo kartu su pareiškimu pateikiami rašytiniai įrodymai, o adresas (duomenys neskelbtini) šiuo metu vis dar yra deklaruota kaip atsakovo gyvenamoji vieta, kadangi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas neleidžia šiuo adresu atsakovui deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Atsakovas nurodė, jog jam nėra žinoma, kokiu būdu jam įteikti procesiniai dokumentai ir kokie procesinių dokumentų įteikimo būdai išnaudoti bei ar išnaudoti visi galimi procesinių dokumentų įteikimo būdai. Atsakovui apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių tapo žinoma tik antstoliui pagal šį sprendimą išduotą vykdomąjį raštą pradėjus vykdymo proceso veiksmus. Be to, jeigu atsakovui būtų buvę žinoma apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, atsakovas būtų aktyviai dalyvavęs procese ir gynęsis nuo jo atžvilgiu pareikšto ieškinio, kurio dalykas yra nepagrįstas, o reikalavimo suma laikytina itin didele atsakovui. Atsakovo teigimu, sprendimą už akių priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui priklausęs automobilis eismo įvykio metu nebuvo draustas transporto priemonių privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kadangi priimdamas sprendimą už akių teismas nesivadovavo paties ieškovo į civilinę bylą pateiktais įrodymais dėl eismo įvykio laiko ir atsakovui priklausančio automobilio apdraudimo laiko bei nepagrįstai atsižvelgė tik į ieškinyje išdėstytus teiginius. Be to, nors ieškovui ir buvo žinomi atsakovo kontaktiniai duomenis, tačiau ieškovas galimai tyčia juos nutylėjo teikdamas ieškinį teismui. Atsakovas prašė teismo panaikinti 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-19440-599/2018 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Atsiliepimas
2. Ieškovas akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Ieškovo teigimu, pareiškėjas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių teisėtumui. Teismui priėmus ieškinį, šis ieškinys išsiųstas ieškinyje bei valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje nurodytu deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), ir įteiktas 2018 m. birželio 26 d., o duomenų apie atsakovo darbovietę nebuvo. Ieškovo teigimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl to, kodėl jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nėra laikytinos svarbiomis, kadangi atsakovas turėjo numatyti tą aplinkybę, jog pakeitus faktinę gyvenamąją vietą ir nesilaikius pareigos gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoti viešajame registre, atsakovui gali kilti neigiamos procesinės pasekmės. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, kadangi ieškovo reikalavimą visiškai pagrindžia rašytiniai įrodymai esantys byloje, todėl teismas ieškinį patenkino pagrįstai. Ieškovas prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutarė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl išmokėtų sumų išieškojimo. 2018 m. birželio 26 d. atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatyta tvarka įteikta ieškinio kopija su priedais bei pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką bei terminus. Atsakovui laiku nepateikus atsiliepimo per nustatytą keturiolikos dienų terminą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. dieną priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai. 2018 m. spalio 19 d. atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo
4. Teismas priėjo išvados, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, tai teismas turėjo teisę šioje civilinėje byloje priimti sprendimą už akių. Ištyręs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių išdėstytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad atsakovo pareiškimas dėl 2018 m. liepos 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas, kadangi nors atsakovas ir nurodė, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį bei teismas neišnaudojo visų galimų įteikimo priemonių procesiniams dokumentams atsakovui įteikti ir todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimas už akių yra priimtas neteisėtai, tačiau į šią civilinę bylą atsakovas nepateikė rašytinų įrodymų savo nurodytiems argumentams pagrįsti, t. y. rašytinių įrodymų, patvirtinančių tas aplinkybes, jog teismui ieškinio pateikimo metu ir vėliau galėjo ir turėjo būti žinoma apie kitokią atsakovo gyvenamąją vietą, negu viešuosiuose registruose nurodyta deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini).
5. Be to, iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas ieškovui bei teismui nepateikė informacijos apie savo pasikeitusią faktinę gyvenamąją vietą arba ketinimus pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą, priešingai, net šiame pareiškime atsakovas nurodė tą aplinkybę, jog jis realiai ir faktiškai gyvena vienu adresu, o iki šiol yra deklaruotas visai kitu adresu, tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas pripažįsta tą aplinkybę, jog jis pažeidė įstatymų nuostatas dėl privalomojo deklaravimo, todėl ir iš jos sekančias ir kylančias pasekmes atsakovas turėtų taip pat prisiimti tik savo atsakomybei. Nors pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas ir nurodė, kad negalėjo deklaruoti pasikeitusios faktinės gyvenamosios vietos viešuosiuose registruose, nes buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas faktiškai gyveno ieškinio teismui pateikimo metu, savininkas jam neleido to padaryti, tačiau šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
6. Teismas priėjo išvadą, jog šiuo atveju tinkamu procesinių dokumentų neįteikimu kaip pagrindu sprendimo už akių peržiūrėjimui atsakovas remtis negali, kadangi procesinių dokumentų atsakovui nepavyko įteikti būtent tik dėl paties atsakovo įstatyminės pareigos pažeidimo. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad civilinės bylos Nr. e2-19440-599/2018 nagrinėjimo metu teismas, pirmą kartą išsiuntus procesinius dokumentus atsakovui CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ieškinyje nurodytos atsakovo gyvenamosios vietos adresu, t. y. siekiant ieškinį ir jo priedus įteikti asmeniškai atsakovui ir to nepavykus padaryti, išnaudojo kitas šiuo atveju įmanomas priemones, siekiant nustatyti adresą, kuriuo būtų galima įteikti procesinius dokumentus atsakovui, t. y. buvo siekiama nustatyti atsakovo darbovietę, tačiau duomenų apie atsakovo darbovietę nustatyta nebuvo, todėl teismas priėjo išvadą, kad kitų adresų, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus atsakovui, faktiškai nustatyta nebuvo. Pažymėjo, kad ištyrus ieškovo ieškinio turinį nenustatyta, kad ieškovas būtų prašęs teismo procesinius dokumentus įteikti skiriant kuratorių arba per antstolius, todėl šiuo konkrečiu atveju yra laikytina, jog teismas išnaudojo visas galimybes tinkamai įteikti atsakovui procesinius dokumentus ieškinyje nurodytų prašymų ribose ir procesiniai dokumentai atsakovui yra laikytini įteiktais tinkamai.
7. Šiuo atveju atsakovas prie pareiškimo nepateikė įrodymų, kurių pagrindu butų galima padaryti priešingas išvadas, negu teismo jos buvo padarytos sprendime už akių. Teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą už akių, kadangi atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos minėto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, o taip pat įrodymų, patvirtinančių tai, jog šioje civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, todėl pareiškimas nepatenkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuriame prašo panaikinti 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3577-599/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo K. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-l9440-599/2018 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
9. Su skundžiama nutartimi nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai formaliai bei atsainiai išnagrinėjo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo aktualios sprendimo už akių instituto klausimu suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, kas lėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.
10. Taip pat nurodo, jog faktiškai atsakovui procesiniai dokumentai įteikti nebuvo, apie vykstantį procesą atsakovas nežinojo, todėl negalėjo gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Teigia, jog teismas neužtikrino jo teisės būti išklausytam, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, remdamasis tik ieškovo pateiktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nepatenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005).
14. CPK 287 straipsnyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 dalis). CPK 287 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškime turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (3 dalis).
15. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
16. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į paskirtą posėdį neatvyko ar nustatytu terminu nepateikė procesinio dokumentu dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Apeliantas nurodo, kad jis netinkamai informuotas apie vykstantį teismo procesą, todėl iš jo atimta galimybė apsiginti nuo jam pareikštų reikalavimų. Teigia, jog ieškovas galimai žinojo atsakovo kontaktus, tačiau piktybiškai jais su atsakovu nesusisiekė ir teismui jų nenurodė, taip pat teigia, kad dėl faktiškai jau kurį laiką gyvena kitu adresu, o nedeklaravo gyvenamosios vietos pasikeitimo, nes nuomojamo buto savininkas nedavė tam sutikimo. Taip pat nurodo, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas.
18. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).
19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, procesiniai dokumentai atsakovui siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti tinkamai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, realiai informuotas apie pradėtą civilinę bylą atsakovas nebuvo, kadangi teismo procesinių dokumentų įteikimas laikytas tinkamu išnaudojus įstatyme numatytas galimybes informuoti atsakovą apie vykstantį procesą.
20. Nors sprendimo už akių priėmimas ir jo įteikimas tokia forma pirmiau aptartu atveju neprieštarauja įstatymui, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, 34 punktas).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, todėl matyti, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, egzistuoja, todėl yra pagrindas panaikinti 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti perduodant pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui turi būti sudaryta galimybė pateikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, taip pat pateikti įrodymus, kuriais atsakovas grindžia savo poziciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3577-599/2019 panaikinti iš išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti apelianto (atsakovo) K. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-19440-599/2018 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.