- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3034-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13635-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. S. (K. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui K. S. dėl draudimo išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 15 719,35 Eur draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. kovo 31 d., 15:25-15:30 val. susidūrė du automobiliai, todėl buvo apgadintas automobilis, kurio draudikė yra ieškovė. Eismo įvykis įvyko dėl abiejų automobilių vairuotojų kaltės, tačiau atsakovas nebuvo sudaręs transporto priemonės valdytojo atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Ieškovė sumokėjo draudėjui 31 438,70 Eur dydžio draudimo išmoką už apgadintą automobilį. Atsakovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su ieškove sudarė tik 2017 m. kovo 31 d., 15:32 val., tai yra jau po eismo įvykio. Todėl jis turi atlyginti padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovo K. S. 15 719,35 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 354 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė teismo atnaujinti terminą paduoti pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu jis pakeitė savo gyvenamąją vietą, bet naujojo buto nuomotojas neleido jam deklaruoti savo gyvenamosios vietos nuomojamo buto adresu. Todėl Gyventojų registre liko buvusios gyvenamosios vietos adresas. Teismo procesinių dokumentų atsakovas nebuvo gavęs. Apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik antstoliui 2018 m. spalio 4 d. areštavus atsakovo banko sąskaitą. Sprendime už akių teismas klaidingai nustatė eismo įvykio laiką. Iš tikrųjų eismo įvykis įvyko 16:35 val., tai yra jau po to, kai atsakovas buvo sudaręs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. liepos 18 d. nutarimas dėl administracinės teisės nusižengimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nustatė, jog ieškinio kopija su priedais bei pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus buvo išsiųstas atsakovui gyvenamosios vietos adresu, kuris buvo ne tik nurodytas ieškinyje, tačiau teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis, jis buvo nustatytas kaip atsakovo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, duomenų apie atsakovo darbovietę nėra, todėl kitų adresų, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nebuvo nenustatyta. Pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus atsakovui buvo įteiktas 2018 m. birželio 26 d., tai yra atsakovas iki 2018 m. liepos 10 d. turėjo teisę pateikti atsiliepimą pagal CPK 142 straipsnį. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškovo ieškinį nepateikė, teismas 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuris buvo išsiųstas ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos priežastys nėra laikytinos svarbiomis pagal CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas turėjo numatyti tai, kad pakeitus faktinę gyvenamąją vietą ir nenurodžius to viešame registre, atsakovui gali kilti neigiamos pasekmės pagal CPK nuostatas, įskaitant ir galimą teismo siunčiamų procesinių dokumentų neįteikimą, kadangi teismas, nustatydamas proceso šalių gyvenamąją vietą, remiasi būtent VĮ „Registrų centras“ oficialiais ir registruotais duomenimis. Nors atsakovas ir nurodė, kad naujojo buto savininkas atsakovui neleido deklaruoti jo gyvenamosios vietos šiuo adresu, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, ar tarp atsakovo ir nuomotojo sudaryta nuomos sutartis buvo išviešinta, ir todėl egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad procesinius dokumentus išsiuntus šiuo adresu jie būtų įteikti tinkamai. Atsakovas kartu su pareiškimu nepateikė jokių duomenų, kad dėjo pastangas išviešinti faktą, jog gyvena kitoje vietoje, todėl teismas atmetė prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
II. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį, atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir perduoti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą arba išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas formaliai išnagrinėjo atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, šiurkščiai pažeisdamas įstatymo nuostatas, nukrypdamas nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, ir net nenagrinėdamas termino atnaujinimo klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teismas nepasisakė, ar pagal bylos duomenis sprendimas už akių atsakovui buvo įteiktas, kadangi byloje esantys duomenys apie įteikimą neskaitmenizuoti. Teismas nepagrįstai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais, praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais tais atvejais, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės.
7.2. Teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą sprendimui už akių peržiūrėti, visiškai nevertino pasekmių, kurias sukels teismo atsisakymas atnaujinti tokį terminą byloje. Atsakovas buvo pateikęs teismui 2017 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartį, taip pat 2017 m. rugsėjo 8 d. sutartį su mokymosi įstaiga (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat nurodytas naujas gyvenamosios vietos adresas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Vien tik aplinkybė, jog atsakovas nedeklaravo pasikeitusios gyvenamosios vietos adreso, jokiu būdu savaime nereiškia, kad teismas neturi vykdyti teisingumo ir bent jau užtikrinti tinkamą šalies informavimą apie vykstantį teismo procesą ir priimtą sprendimą. Teismas byloje neišnaudojo jokių realių įteikimo būdų ir net neįsitikino apie tokių galimybių buvimą ar nebuvimą. Nebuvo nustatytas ieškovei terminas patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą, net nebuvo pasiūlyta ieškovei pateikti nuomonę dėl dokumentų įteikimo per antstolį ar dėl kuratoriaus paskyrimo. Tuo tarpu ieškovei buvo žinomi kiti atsakovo kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninis paštas). Informavimas apie procesą yra tinkamas, jei išnaudotos galimybės realiai informuoti apie teismo procesą.
7.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į pasekmes, kurias sukels neperžiūrėtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo buvo priteista didelė 15 719,35 Eur suma. Pagal kasacinio teismo praktiką, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti tokį terminą byloje, ar tokiu būdu nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo aiškiai ir detaliai išdėstyta, kad teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, paremtas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kurių įvertinimui teismui būtų buvę pakakę byloje esančių duomenų, jeigu teismas būtų bent formaliai atlikęs įrodymų vertinimą. Teismas neatkreipė dėmesio į prieštaringus bylos duomenis dėl eismo įvykio laiko. Ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi yra paremtas tikrovės neatitinkančia aplinkybe, jog eismo įvykio metu atsakovas nebuvo apdraudęs savo automobilio privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
8. Ieškovė ADB „Gjensidige“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą už akių priėmė 2018 m. liepos 19 d., o atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino jam paduoti atnaujinimo buvo pateiktas teismui 2018 m. spalio 18 d. Taigi naikinamasis trijų mėnesių terminas nebuvo praleistas.
11. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškinys su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui buvo siųstas ieškovės nurodytu ir jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteiktas, su nuoroda, jog gavėjas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo laiką. Teismas atsakovui antrą kartą išsiuntė procesinius dokumentus tuo pačiu adresu ir nustatė, jog jie įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, pagal kurią procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Todėl teismas pripažino, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir, ieškovei prašant, priėmė sprendimą už akių.
12. Teismo priimtas sprendimas už akių atsakovui taip pat buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris taip pat grįžo neįteiktas, su nuoroda, jog gavėjas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo laiką. Taigi faktiškai atsakovui nebuvo įteiktas teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimas už akių. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aptardamas CPK numatytus atvejus, kai yra pripažįstama, jog bylos šaliai dokumentai yra įteikti tinkamai, tačiau faktiškai šalis gali būti neinformuota apie bylos procesą, yra pasisakęs, jog nustatęs, kad ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente nurodytu adresu šaliai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas turėtų dėti protingas pastangas išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis. Šiuo tikslu teismas turėtų pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad ieškovo ar kito proceso dalyvio nurodyti kontaktiniai kito dalyvaujančio byloje asmens duomenys yra netikslūs, teismas gali nustatyti terminą ieškinio ar kito procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Konstatavus, kad asmens kontaktinių duomenų sužinoti šaliai ar teismui nėra galimybių, turėtų būti bandoma juos sužinoti iš tą pagrįstai galinčių žinoti institucijų (pvz., Gyventojų registro, „Sodros“ ir kt.), taip pat, esant ieškovo sutikimui, galėtų būti skiriamas kuratorius (CPK 39, 129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-313/2018).
13. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas tikrino tik Gyventojų registro ir VSDFV duomenis apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios ir darbo vietos adresus, tačiau nepasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir neįpareigojo ieškovės patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nurodyti turimus kitus kontaktinius duomenis ar pasirinkti galimą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Pažymėtina, jog pačiame ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė taip pat yra atsakovo civilinės atsakomybės draudėja, byloje buvo pateikta atsakovo su ieškove sudaryta transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurioje be atsakovo adreso, yra nurodytas ir jo telefono numeris. Taigi ieškovė tikėtinai galėjo turėti ir kitus atsakovo kontaktinius duomenis – elektroninio pašto adresą, taip pat galėjo susisiekti su atsakovu ir patikslinti jo faktinę gyvenamąją vietą. Todėl konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas neužtikrino atsakovo teisės į tinkamą procesą, kadangi tiek ieškinio nuorašas, tiek pats sprendimas už akių atsakovui faktiškai nebuvo įteikti.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog atsakovas turėjo numatyti, kad pakeitęs faktinę gyvenamąją vietą ir nenurodęs šių duomenų viešame registre, jis gali sulaukti neigiamos pasekmių pagal CPK nuostatas, įskaitant ir galimą teismo siunčiamų procesinių dokumentų neįteikimą. Tačiau sprendimu už akių iš atsakovo yra priteista fiziniam asmeniui tikrai didelė 15 719,35 Eur suma, todėl tokio sprendimo vykdymo padariniai negali būti pripažinti proporcingais atsakovo pareigos deklaruoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdymui. Be to, nagrinėjamoje byloje yra itin svarbi aplinkybė, galinti įtakoti priimto sprendimo už akių teisėtumą bei pagrįstumą – teismo neaptartas administracinį nusižengimą tyrusių pareigūnų dokumentuose užfiksuotas skirtingas eismo įvykio laikas – 15:30 val. ir 16:35 val. (b.l. 7-9; 86). Todėl aplinkybė, jog atsakovas nebuvo faktiškai informuotas nei apie jam pareikštą ieškinį, nei apie priimtą sprendimą už akių, pripažintina svarbia termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleidimo priežastimi.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė į visas procesinių dokumentų atsakovui įteikimo faktines aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – atnaujinat atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, priimant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir perduodant pirmos instancijos teismui atlikti kitus CPK 288 straipsnyje nustatytus veiksmus, susijusius su pareiškimo nagrinėjimu.
16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui K. S. terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, priimti atsakovo K. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir perduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti pirmos instancijos teismui.