Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. RV-22-8347 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (keturios veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta bausmė subendrinta ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 24 d. Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-8347 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam V. K.. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neįvertino nuteistojo asmenybės, jo elgesio iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų, kitų svarbių aplinkybių, todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas ir keistinas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. K. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, todėl šiuo atveju nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. V. K. bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą – plėšimą (4 veikos), nusikalstama veika buvo sąmoningai suplanuota ir įvykdyta bendrininkų grupėje. Tai leidžia įžvelgti didesnį nuteistojo pavojingumą, jo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tam pasirengus, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos į šias aplinkybes, privalu taip pat atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo atveju, vertinant nuteistajam paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį (sunkus nusikaltimas), atliktos bausmės dydžio proporcingumą, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės bei nukentėjusiųjų interesų gynimu. Įvertinus visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė tokią pažangą, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pažymėjo, kad taikant lygtinį paleidimą asmeniui, kuriam nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių ar ženklaus jo elgesio pokyčio, toks sprendimas gali pačiam nuteistajam ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundas tenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, pritartina Komisijos išvadai, jog nuteistasis V. K. šiuo metu jau yra atlikęs privalomai atliktiną BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliojo pagrindo egzistavimą. Tačiau tik formalaus pagrindo, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka, ką savo skunde akcentavo ir prokurorė. Teismas šiam argumentui pritaria, tuo pačiu konstatuojant, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis pagrindas, o įvertinus visus duomenis nebuvo nustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aukščiau pastraipoje padaryta išvada grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad atlikus nuteistojo V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip vidutinis mažėjantis, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Kartu pasisakytina, jog teismas nenustatė ir nuteistojo akivaizdžių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išliko nepakitęs nuo pirminio vertinimo.

Sutiktina su prokurorės skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistojo elgesyje nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. V. K. bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą – plėšimą (4 veikos), nusikalstama veika buvo sąmoningai suplanuota ir įvykdyta bendrininkų grupe. Tai leidžia įžvelgti didesnį nuteistojo pavojingumą, jo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tam pasirengus, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti. Teismas konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, ir kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą esant struktūruotoje aplinkoje. Tokiu būdu, nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog pataisos procesas pasiekė savo tikslą, kurių vienas paveikti asmenį taip, kad ateityje jis nebenusikalstų.

Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, dėl ko neabejoja ir prokurorė, tačiau teismas jų nelaiko išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, nuo 2024 m. balandžio 10 d. dirba siuvykloje. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pritaria prokurorės skundo argumentui, kad nuteistojo V. K. neatliktos bausmės dalis ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokurorės skunde nurodytu argumentu dėl bausmės trukmės, šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. RV-22-8347 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam V. K. netaikomas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies3 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. RV-22-8347 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.