- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-157-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08244-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- DNSB „Miško tyla“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei DNSB „Miško tyla“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 71,72 Eur nepagrįstai įgytų piniginių lėšų ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ji yra DNSB „Miško tyla“ narė nuo 2011-01-01. Ieškovė 2016 metais sužinojo, kad VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje yra klaidingai nurodytas ieškovei priklausančio buto bendras plotas - 85,83 kv. m., o faktiškai buto plotas yra 83,31 kv. m. Ieškovė paaiškino, kad 2016-04-14 raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir jai 2016-04-19 raštu buvo atsakyta, jog į duomenų sistemą buvo neteisingai įrašytas buto plotas, nes į jį buvo įskaičiuotas rūsio plotas, tai yra 2,52 kv. m. Išaiškėjus klaidai, ieškovė 2016-04-21 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama sugrąžinti jai permokėtas sumas už neteisingai paskaičiuotą buto plotą nuo įstojimo į bendriją dienos 2011-01-01 iki 2016-06-01. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2016-05-04 raštu pranešė, jog atsisako grąžinti permokėtas sumas, nurodė, kad įmokas perskaičiuos nuo 2016 metų balandžio mėnesio Registrų centrui pateikus pataisytus tikslius duomenis apie ieškovei priklausančio buto plotą. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovės atsisakymas grąžinti permokėtas sumas yra neteisėtas ir atitinka nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovė 2016-04-14 raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydama išduoti pažymą apie tai, kokiu laikotarpiu koks ieškovei priklausančio buto plotas buvo įrašytas viešajame registre. VĮ „Registrų centras“ 2016-04-19 raštu informavo, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1992-10-05 privatizavimo sutartyje Nr. 5-37206 nurodytas buto bendras plotas 85.83 kv. m., į šį plotą įtraukta rūsio patalpa, pažymėta P-35, kurios plotas 2,52 kv. m. Ši sutartis buvo nuo 1992-10-05 įregistruota VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, vėliau, vadovaujantis 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsniu, duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998-01-01 perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą jų nesutikrinant. Rašte taip pat nurodyta, kad pagal ieškovės 2016-04-13 prašymą (įregistravimo Nr. 1981), išnagrinėjus ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadastro duomenų bylos ir įsigijimo dokumentus, nekilnojamojo turto registre 2016-04-14 buvo ištaisytas bendras buto plotas iš 85,83 kv. m. į 83,31 kv. m., buto aprašyme nurodyta: butas su rūsiu P-35 2,52 kv. m., bei įrašyta registro pastaba: ,,Pirkimo pardavimo sutartyje 1992-10-05, reg. Nr. 5-37206 nurodytas neteisingas buto bendras plotas 85,83 kv. m. vietoje 83,31 kv. m, nes priskaičiuotas rūsio patalpos plotas.“Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams valdyti ir administruoti. Ji vadovavosi VĮ „Registrų centro“ duomenimis, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo netikėti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo duomenimis apie buto plotą ar jais abejoti. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė ieškovei kiekvieną mėnesį siuntė atsiskaitymo lapelius, kuriuose buvo nurodomas buto plotas, pagal kurį skaičiuojami bendrijos mokesčiai, tačiau ieškovė jokių veiksmų dėl esančios klaidos nesiėmė. O atsakovė, gavusi naujus VĮ „Registrų centras“ duomenis apie ieškovės buto plotą, nedelsiant perskaičiavo mokėtinų mokesčių sumą už 2016 metų balandžio mėnesį, tai yra nuo tada, kai buvo patikslintas buvo plotas viešajame registre.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė ieškovės permokėtas lėšas įgijo teisėtai. Nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis anksčiau, kadangi ieškovė tik pradėjus vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, pastebėjo, jog kaimynų būtų plotas, gyvenančių aukščiau ir žemiau ieškovės, yra mažesnis. Nurodo, kad nebuvo įstatyminio pagrindo ieškovei mokėti didesnę įmokų dalį nei jai priklausanti buto dalis, todėl atsakovė šias pinigines lėšas įgijo be pagrindo. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo ieškovės sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2016-04-14 raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydama išduoti pažymą apie tai, kokiu laikotarpiu koks ieškovei priklausančio buto plotas buvo įrašytas viešajame registre. VĮ „Registrų centras“ 2016-04-19 raštu informavo, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1992-10-05 privatizavimo sutartyje Nr. 5-37206 nurodytas buto bendras plotas 85.83 kv. m., į šį plotą įtraukta rūsio patalpa, pažymėta P-35, kurios plotas 2,52 kv. m. Ši sutartis buvo nuo 1992-10-05 įregistruota VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, vėliau, vadovaujantis 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsniu, duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998-01-01 perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą jų nesutikrinant. Rašte taip pat nurodyta, kad pagal ieškovės 2016-04-13 prašymą (įregistravimo Nr. 1981), išnagrinėjus ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadastro duomenų bylos ir įsigijimo dokumentus, nekilnojamojo turto registre 2016-04-14 buvo ištaisytas bendras buto plotas iš 85,83 kv. m. į 83,31 kv. m. Ieškovė 2016-04-21 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama sugrąžinti jai permokėtas sumas už neteisingai paskaičiuotą buto plotą nuo įstojimo į bendriją dienos 2011-01-01 iki 2016-06-01. Atsakovė 2016-05-04 raštu nurodė, kad už praėjusį laikotarpį sumokėtų sumų neperskaičiuos, tačiau, vadovaujantis 2016-04-14 VĮ „Registrų centras“ išduoto išrašo duomenimis, mokesčiai už komunalines paslaugas bus perskaičiuoti nuo 2016 metų balandžio mėnesio.Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.), tačiau teismas žino teisę ir gali kelti klausimą, ar iš vis galimas ginčas dėl praturtėjimo be teisinio pagrindo (CK 6. 242 str. 1 d.), kai byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro duomenys, patvirtinantys, jog VĮ Registrų centro duomenų bazėje buvo įsivėlusi klaida, kurie iš esmės leido atsakovei, vadovaujantis klaidingais VĮ Registrų centro duomenimis, pateikti sąskaitas už komunalinius mokesčius ir gauti už tai didesnę pinigų sumą. Šių faktinių aplinkybių byloje nė viena šalis neginčija. Byloje taip pat nėra duomenų, ar teismas vertino kitus nepagrįstą praturtėjimą leidžiančius pripažinti kriterijus, t.y. ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės praturtėjimo ir ieškovės patirtų nuostolių, ar ieškovė negali apginti savo teisių kitais gynybos būdais. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p., 42 str. 1 d., 265 str. 2 d.). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas savarankiškai sprendžia tik dėl ginčo santykio kvalifikavimo, teisinio argumentavimo ar taikytinų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Teismui nevalia nepaisyti ieškovo suformuluotų ieškinio dalyko bei faktinio pagrindo, tačiau CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja teismą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Neturėdamas teisės tiesiogiai įtakoti ieškinio dalyko, teismas gali nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 160 str. 1 d., 3 p.), patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.), užduoti dalyvaujantiems byloje asmenims klausimus, siekdamas patikslinti ar išsiaiškinti jų tikruosius reikalavimus (CPK 186 str. 1 d.), teismas privalo rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Naudodamasis šiais instrumentais teismas turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir siūlyti keisti ieškinio faktinį pagrindą ir tik šaliai nesinaudojant šiomis teikiamomis galimybėmis, teismas, taikydamas, jo nuomone, tinkamiausią ginčo teisinį kvalifikavimą, sprendžia, ar išlikusi tokia pat įrodinėtinų aplinkybių visuma įrodo esant šalies pareikštą reikalavimą pagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartos procesinės pareigos neįvykdė ir tyrė aplinkybes, susijusias su atsakovės teise pateikti ieškovei sąskaitas už komunalines paslaugas proporcingas jos buto plotui nurodytam registrų centro duomenų bazėje. Teismas nurodė, kad vadovaujantis LR nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau teismas, byloje matydamas akivaizdžius įrodymus, ir konstatuodamas, jog VĮ „Registrų centro“ duomenys apie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto plotą yra klaidingi, kas lėmė ieškovės nuostolius, visiškai papildomai dėl to nepasisakė. Taip pat šiame kontekste teismas neanalizavo ar ieškovė negalėtų apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais tikslinant reikalavimą, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Taigi pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, be pakankamo teisėto pagrindo pripažino, jog ieškovei mokesčiai buvo paskaičiuoti pagrįstai. Nenustačius, kurios teisės normos taikytinos susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, nepatikslinus ieškinio pagrindo, negalima spręsti, kad ieškovei mokesčiai pagal faktinį buto plotą buvo paskaičiuoti pagrįstai.Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai netaikė procesinių teisės normų, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog panaikinus sprendimą byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nes pirmojoje instancijoje neišsiaiškinus tikrųjų ieškovės reikalavimų ir sprendžiant dėl nepagrįsto praturtėjimo, nebuvo atskleista bylos esmė, šalys neturėjo galimybės įrodinėti ir pasisakyti dėl lemiančių bylos aplinkybių. Tokia procesinė situacija yra pagrindas, panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.