Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos K. G. 2026 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2026 m. vasario 25 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį 1000 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 22 mėnesiams bei išieškotina automobilio „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1210 Eur. A. P. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2026 m. vasario 15 d., 17.10 val., vairavo transporto priemonę – automobilį „FORD MONDEO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai tai daro pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir A. P. kaltės nėra, bylos duomenys (administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 11-12), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 13-14), A. S. paaiškinimas (b. l. 15-16), nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 57-60) bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina A. P. padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 22 mėnesiams, o šio prašymo netenkinus, prašo skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Taip pat prašo neskirti arba sumažinti konfiskuoto turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir išieškomą sumą sumažinti iki 400 Eur bei sumažinti paskirtą 1000 Eur baudą. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su A. P. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu, konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, taip pat paskirtos baudos dydžiu bei galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė 1000 Eur dydžio baudą, bei paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 22 mėnesiams bei išieškotina automobilio „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1210 Eur.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundo argumentų bei paties A. P. paaiškinimų teisme matyti, kad jis iš esmės sutinka, jog vairavo automobilį, nors tam teisės neturėjo ir apie tai žinojo, tačiau padarytą nusižengimą vertina kaip spontanišką poelgį, bei nesutinka, kad niekaip neprasižengęs buvo sustabdytas.

Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais A. P. paaiškinimais ir skundo argumentais, kadangi bylos duomenys, taip pat paties A. P. paaiškinimai patvirtina, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, taip pat pripažino, jog už tai buvo baustas. Aplinkybės, susijusios su transporto priemonės sustabdymo priežastimis, neturi reikšmės vertinant paties pažeidimo faktą. Todėl, teismo vertinimu veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes (spontaniškumą, sveikatos būklę, būtinybę vykdyti darbinę veiklą), pažymėtina, kad jos nepaneigia pažeidimo pavojingumo ir nesudaro pagrindo taikyti švelnesnę atsakomybę. Priešingai, pareiškėjas pats patvirtino, kad suvokė neturintis teisės vairuoti, tačiau sąmoningai pasirinko pažeisti įstatymą. Jo nurodytos aplinkybės (poreikis vykti, trečiojo asmens prašymas) nelaikytinos nei būtinuoju reikalingumu, nei kitomis išimtinėmis aplinkybėmis. Todėl, teismas atmeta skunde dėstomus argumentus, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje net ir spontaniškas veikimas, nesant būtinojo reikalingumo nešalina jo tyčinės kaltės vairavus neturint tam teisės. Skunde nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos ir laikytinos tik kaip Pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį bei nepaneigianti pastarojo administracinės atsakomybės. Kartu teismas akcentuoja, kad atsakomybė dėl vairavimo neturint tam teisės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, asmenims kyla nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių asmuo buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir tai savaime nėra nei teisinę padėtį lengvinanti, nei sunkinanti aplinkybė ir kartu tai nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, A. P. ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės grindžia tuo, kad turi savo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir kartais atsiranda reikalų, nori įgyti teisę vairuoti bei yra neįgalus. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo ir šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos A. P. įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog į tai, kad A. P. prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi, kas buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų dydžius, todėl tai negali būti pagrindas A. P. dar labiau švelninti atsakomybę. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. P. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tam teisės buvo baustas net 11 kartų, todėl jo elgesys negali būti laikomas atsitiktiniu ar spontanišku. Priešingai, tai rodo sistemingą teisės aktų nepaisymą ir pastarojo asmenybę charakterizuoja itin neigiamai.

Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir jo pobūdį, duomenis apie ankstesnius A. P. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo pastarajam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti ar kitaip švelninti jam paskirtas nuobaudas. Teismo vertinimu, paskirta 1000 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 22 mėnesiams atitinka sankcijos ribas, yra proporcingi ir būtini siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. skunde taip pat reiškiamas prašymas, susijęs su administracinio poveikio priemonės - automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo dydžiu, t. y. prašoma sumažinti konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pareiškėjas teisme nurodė, jog automobilis buvo pirktas už 400 eurų, o įvertino 1210 eurų, todėl nesutinka su tokiu išieškojimu – sutiktų su 400 eurų suma.

Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. vairuotas automobilis „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne jam, automobilio savininkė – A. S.. Atsižvelgiant į tai, Institucija visiškai pagrįstai sprendė, kad iš A. P. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju konkrečios transporto priemonės įvertinimo pažymos byloje nėra, taigi konfiskuotino turto – minėto automobilio, vertę Institucija nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad tokio automobilio vidutinė vertė 1210 Eur su PVM. Dėl ko buvo nuspręstą visą šią sumą konfiskuoti iš pažeidėjo. Tačiau pažeidėjo pateikta transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotina transporto priemonės vertė mažintina iki 400 Eur.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, A. P. skundas tenkintinas iš dalies ir A. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškotina automobilio „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 400 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalim, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2026 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. P. paskirtą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškotiną automobilio „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 400 eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.