Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., antstolė A. S., antstolis G. B., antstolis D. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės klinika“, uždaroji akcinė bendrovė „Laidojimo paslaugų centras“, asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Bikuvos prekyba“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, biudžetinė įstaiga Valstybinis studijų fondas, uždaroji akinė bendrovė „Caupara“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. B. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismo prašė iškelti pareiškėjui bankroto bylą; nemokumo administratore skirti mažąją bendriją V. K. administratorių biurą; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo patvirtinti iš viso 50 Eur administravimo išlaidų sąmatą ir 400 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą.

2. Pareiškėjas pareiškime dėl jo nemokumą sukėlusių priežasčių nurodė, kad tapo nemokus dėl verslo nesėkmių, nes stigo pajamų ir kaupėsi skolos. Didžioji dalis baudų yra skirtos už administracinius teisės pažeidimus, padarytus ne jo paties, o buvusių jo vadovaujamos įmonės darbuotojų, kurie naudojosi jo asmeninėmis arba įmonės transporto priemonėmis, tačiau dėl didelės darbuotojų kaitos pareiškėjas kaltę prisiimdavo pats, nes nepavykdavo surasti pažeidėjų. Skolos sudaro 49 099,70 Eur (48 412,62 Eur skolos ir 687,08 Eur delspinigiai), skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus) sudaro 34 637,05 Eur. Pareiškėjas nurodo neturintis registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jam priklausanti transporto priemonė yra po autoįvykio ir utilizuotina, jog vidutinė rinkos vertė apie 200 Eur, taip pat jam priklauso 100 vnt. vardinių paprastųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Pareiškėjui teisme nėra iškelta civilinių ar baudžiamųjų bylų, per pastaruosius trejus metus nėra sudaręs kreditorių interesus galinčių pažeisti nesąžiningų sandorių, neturi žalingų įpročių, nevedęs, neturi išlaikomų asmenų. Šiuo metu yra išlaikomas tėvo, ieško darbo, užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, pasiryžęs rasti geriau apmokamą darbą. Pareiškėjas pateikė papildomus duomenis iš VMI, kad turi 35 421,03 Eur nepriemoką, iš kurios 3 208,68 Eur įsiskolinimai dėl nesumokėtų mokesčių, 32 212,35 Eur nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus. Pareiškėjo teigimu, 8 945 Eur baudų sumą sudaro nuobaudos už kitų asmenų padarytus pažeidimus, naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusiomis transporto priemonėmis, todėl prašo jų nevertinti. Patikslindamas bendrą įsiskolinimų sumą nurodė 26 957 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui.

4.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu registruota transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas, o laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 5 d. nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, registruota nebuvo. Pareiškėjui priklauso 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tačiau šiai įmonei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Pareiškėjas nedirba, ieško darbo, pareiškėjo teigimu, jo pajamas šiuo metu sudaro tėvo skiriama pagalba.

4.2. Teismas nustatė, kad pareiškėjas po motinos (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, tačiau duomenų, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nepateikta. Pareiškėjas negalėjo nurodyti paveldėto turto masės ir vertės, teigė, kad paveldėjo du žemės sklypus. Be to, teigdamas, kad gyvena nuomojamame bute ir moka apie 300 Eur nuomos mokestį, tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas taip pat nustatė, kad gaunamas Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodros“) išmokas pareiškėjas tą pačią dieną pervesdavo M. M. paskirtyje nurodęs, jog tai dovana, o teismui paaiškino taip grąžindavęs skolą už motinos laidotuves, tačiau nurodyto asmens į kreditorių sąrašą neįtraukė ir skolos likučio, jeigu toks yra, nenurodė. Teismas vertino, kad pareiškėjas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.

4.3. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skolingas VMI 34 637,05 Eur, mokėjimo terminas – 2021 m. vasario 18 d., patikslinęs pareiškimą pareiškėjas nurodė įsiskolinimus: VMI 3 208,68 Eur mokesčių nepriemoka; VMI 8 945 Eur paskirtos baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalis; antstoliui D. Š. 5 950,81 Eur vykdymo išlaidų; antstolei B. P. 518,94 Eur vykdymo išlaidų; antstolei A. S. 55,29 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui G. B. 880,44 Eur vykdymo išlaidų; UAB „Gerovės klinika“ 261,06 Eur už medicinos paslaugas; UAB „Laidojimo paslaugų centras“ l 079,19 Eur už laidojimo paslaugas; Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 540,34 Eur pagal regresinį reikalavimą dėl turtinės žalos eismo įvykio metu; UAB „Bikuvos prekyba“ 3 998,82 Eur pagal pareiškėjo laidavimą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą; UAB „Julianus Inkaso“ 119,17 Eur įsiskolinimas už suteiktas telekomunikacijų paslaugas; Valstybiniam studijų fondui l 184,58 Eur už studijas; UAB „Caupara“ 214,68 Eur už sporto paslaugas; iš viso 26 957 Eur. Skolų mokėjimo terminai suėję laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo l d. iki 2024 m. spalio 7 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytos įsiskolinimų sumos skiriasi nuo kreditorių pateiktų duomenų (Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad pareiškėjas yra skolingas 537,54 Eur; UAB „Bikuvos prekyba“ – 3 924,94 Eur ir procesines palūkanas; UAB „Gerovės klinika“ – 125 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ – 131,21 Eur), tačiau teismas vertino, kad įsiskolinimų suma nežymiai skiriasi nuo pareiškėjo nurodytos, tačiau ji neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl fizinio asmens (ne)mokumo.

4.4. Teismas pažymėjo, jog pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį nenurašomi reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus. Nurašomų ir nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašas turi reikšmės ne tik fizinio asmens bankroto bylos pabaigos rezultatui – kreditorių reikalavimų nurašymo apimčiai, bet, visų pirma, ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijai, t. y. vienos iš fizinio asmens bankroto sąlygų – fizinio asmens nemokumo – nustatymui. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies l punktu, nustatant fizinio asmens nemokumo būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Teismas nurodė, jog pareiškėjas iš bendros pradiniame pareiškime nurodytos 34 637,05 Eur skolos VMI atėmė nenurašomų reikalavimų sumą už jam asmeniškai skirtas baudas už administracinius nusižengimus, tačiau prašo neatimti (neminusuoti) 8 945 Eur baudų sumos, kurią sudaro nuobaudos už kitų asmenų padarytus pažeidimus naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusiomis transporto priemonėmis.

4.5. Teismas remdamasis VMI pateiktais Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. kovo 13 d. duomenimis nustatė, kad pareiškėjui apskaitoma 35 421,03 Eur nepriemoka, iš jos: 2 799,03 Eur gyventojų pajamų mokesčio, mokamo nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau – GPM); 291,67 Eur GPM delspinigių; 36 Eur žemės mokesčio; 0,26 Eur žemės mokesčio delspinigių; 81,72 Eur pagal vykdomuosius dokumentus; 579,24 Eur administracinių teisės pažeidimų baudų, paskirtų iki 2015 m. birželio 30 d.; 31 633,11 Eur baudų už administracinius nusižengimus, paskirtų nuo 2015 m. liepos l d. Teismas vertino, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija ir 8 945 Eur baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaityti nustatant asmens nemokumo būklę. Teismas pažymėjo, kad įsipareigojimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, nėra nurašomi ir pagal kasacinio teismo išaiškinimus nėra įskaičiuojami nustatant fizinio asmens nemokumo būklę. Teismas vertino, kad pareiškėjo pradelstų skolų dydis, aktualus nustatant pareiškėjo nemokumą, sudaro apie 17 811,34 Eur ir neviršija 25 MMA, todėl pareiškėjas negali būti pripažintas nemokiu ir jo prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti tenkinamas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

4.6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai, lėmę administracinių nusižengimų protokolų surašymą ir administracinės atsakomybės taikymą, nebuvo vienkartinio pobūdžio, sudaro didžiausią pareiškėjo skolų dalį, todėl gali būti vertinami ir nesąžiningumo aspektu.

4.7. Teismas nurodė, kad nustatęs, jog pareiškėjas skolos neviršija FABĮ nustatytos ribos, dėl kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų plačiau nepasisakys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Įsiskolinimai kreditoriams iš viso sudaro 50 224,35 Eur.

5.2. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (t. y. neviršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų). Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti, t. y. skolos, kylančios iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus. Taigi konkrečius administracinius nusižengimus turėjo padaryti pats pareiškėjas, kuris siekia bankrutuoti.

5.3. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis, kaip buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už kitų asmenų (darbuotojų) padarytus pažeidimus naudojant įmonei priklausančias transporto priemones. Pranešimai apie padarytus pažeidimus įmonę ir vadovą pasiekdavo praėjus keliems mėnesiams po padarytų administracinių nusižengimų, būdavo iš esmės neįmanoma nurodyti nusižengimą padariusį asmenį, juo labiau, kad įmonėje vyko darbuotojų kaita. Įmonės transporto priemonių raktai buvo laikomi viešai ir darbuotojai, kuriems iškildavo poreikis, jomis naudojosi. Tą pačią dieną vieną transporto priemonę galėjo naudoti net keletas darbuotojų, o transporto priemonių buvo ne viena. Nors ir siekė išsiaiškinti kaltininkus, darbuotojai neprisipažindavo ir slėpdavo, kurie iš jų naudojo tam tikrą įmonei priklausančią transporto priemonę, todėl, nors pažeidimus padarė kiti asmenys, jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalis ir buvo jam skiriamos pakankamai didelės baudos. Vien dėl kitų asmenų kaltės padaryti administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip padaryti asmens, kuris traukiamas atsakomybėn dėl to, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo nurodyti nusižengimus padariusių asmenų. Taip pat šie padaryti nusižengimai ir paskirtos baudos už kitus asmenis negali būti traktuojami kaip skolos, kurios negali būti nurašomos fizinio asmens bankroto metu pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį.

5.4. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad jo pradelstų skolų dydis sudaro 17 811,34 Eur, nes iš tiesų šis dydis sudaro 26 957,00 Eur. Taigi jo nemokumo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus ir teismas nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą.

6. Suinteresuotas asmuo asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir 2025 m. balandžio 14 d. teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo atsisakymą iškelti pareiškėjui bankroto bylą remdamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu.

6.2. Mano, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir tik siekia nurašyti skolas, kad galėtų priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, apie kurį teismui tikslios informacijos nepateikė. Pažymi, kad pareiškėjas, užuot siekęs atsiskaityti su kreditoriais, gaunamas išmokas pervedė trečiajam asmeniui, kuris nėra nurodytas pateiktame kreditorių sąraše.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepimu neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėjas yra nemokus ir nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti keliama.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo atskirąjį skundą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą ir FABĮ nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Pareiškėjo atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne iš viso atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-313/2021, 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

13. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

14. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Be to, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismui sprendžiant klausimą, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies požiūriu, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017). Teismui nustačius, kad asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iš kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, arba jeigu ir yra nurašomų reikalavimų, bet jų suma neviršija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu, ir tokiu atveju jam bankroto byla negali būti iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašas įgyja esminę reikšmę bankroto bylos iškėlimo stadijoje, nes būtent jau šioje stadijoje jis lemia, ar fiziniam asmeniui iš viso galės būti iškelta bankroto byla.

15. Nustatyta, kad pareiškėjo skola VMI sudaro 35 421,03 Eur, iš šios sumos 2 799,03 Eur yra GPM nepriemoka ir 291,67 Eur delspinigių, 36 Eur žemės mokesčio ir 0,26 Eur delspinigių, 81,72 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, 579,24 Eur administracinių teisės pažeidimų baudos, paskirtos iki 2015 m. birželio 30 d., ir 31 633,11 Eur baudos už administracinius nusižengimus, paskirtos nuo 2015 m. liepos 1 d. Taip pat pareiškėjas nurodė įsiskolinimus: vykdymo išlaidų antstoliams 5 950,81 Eur + 518,94 Eur + 55,29 Eur + 880,44 Eur, UAB „Gerovės klinika“ 261,06 Eur, Laidojimo paslaugų centrui 1 079,19 Eur, Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui 540,34 Eur, UAB „Bikuvos prekyba“ pagal laidavimą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 998,82 Eur, UAB „Julianus Inkaso“ 119,17 Eur už telekomunikacijos paslaugas, Valstybiniam studijų fondui 1 184,58 Eur ir UAB „Caupara“ 214,68 Eur už sporto paslaugas.

16. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 8 945 Eur baudų už administracinius nusižengimus suma pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį yra nenurašoma, ir nepagrįstai neįskaitė jos vertindamas, ar jis yra nemokus. Pažymi, kad šios baudos paskirtos jam kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pagal ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už kitų asmenų (įmonės darbuotojų) padarytus pažeidimus naudojant įmonei priklausiusias transporto priemones, kadangi negalėdavo konkrečiai įvardyti įmonei priklausiusiomis transporto priemonėmis nusižengimus padariusių darbuotojų. Nors apeliantas argumentuoja, kad įmonėje buvo didelė darbuotojų kaita, be to, dirbo daug trečiųjų šalių piliečių, o darbuotojai slėpdavo padarytus pažeidimus, kurie išaiškėdavo tik po kelių mėnesių, taip pat įmonės transporto priemonėmis galėjo naudotis visi darbuotojai pagal poreikį, transporto priemonių raktai buvo laikomi viešai ir nebuvo apskaitos, todėl apeliantas neturėdavo galimybės įvardyti konkretų nusižengimą padariusį asmenį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus padarė ne pats apeliantas ar kad už juos paskirtos baudos neturėtų būti laikomos nenurašomomis FABĮ 29 straipsnio 7 dalies požiūriu. Administracinės nuobaudos pareiškėjui, kaip įmonės vadovui, buvo skiriamos asmeniškai ne už kitų asmenų, bet už jo paties padarytus nusižengimus – būtent už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats apeliantas, kaip įmonės vadovas, pasirinko pasyvų elgesio modelį, elgėsi aplaidžiai, nesiekė nustatyti vadovaujamoje įmonėje tvarkos, užtikrinančios transporto priemones vairavusių ir jomis besinaudojusių bei nusižengimus padariusių asmenų atsekamumą. Nurodyti atvejai nebuvo vienkartiniai, priešingai, apeliantas savo neveikimu leido baudoms už šiuos nusižengimus kauptis ir pasiekti 8 945 Eur, o remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad baudos paskirtos laikotarpiu nuo 2021 iki 2024 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, kad ši suma turėtų būti įskaityta į visų jo turimų skolų sumą vertinant jo nemoką ir nurašoma baigus fizinio asmens bankroto procedūrą.

17. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo pradelstų skolų dydis, kuris yra aktualus nustatant pareiškėjo nemokumą, nagrinėjamu atveju neviršija 25 MMA, todėl pareiškėjas negali būti pripažintas nemokiu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto požiūriu.

18. Apeliantui akcentuojant išimtinai tik įsiskolinimų dydį, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Taigi asmens nemokumas konstatuojamas, jei yra įrodomos trys sąlygos: 1) asmens skolų suma viršija 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti. Taigi vien tik aplinkybė, kad asmens skolų suma viršija 25 MMA, pati savaime nelemia fizinio asmens nemokumo būsenos ir nėra besąlyginis pagrindas iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad pareiškėjas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliantas nedėsto jokių argumentų. Išklausius pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 27 d. ir 2025 m. kovo 27 d. posėdžių garso įrašus nustatyta, kad pareiškėjas po motinos mirties su seserimi notarui yra pateikę pareiškimus dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Pareiškėjas nenurodė tikslios motinos palikimą sudarančios turto masės, tik nurodė, jog yra žemės sklypas sodų bendrijoje su namu, kurio vertė, pareiškėjo teigimu, nedidelė, gal 60 000 ar 70 000 Eur, dėl namo statybos teisėtumo yra kilęs ginčas, jis siekia įteisinti namo statybą. Pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismui, nenuoseklūs, jis taip pat teigė nenorintis priimti palikimo, jo atsisakys, nes dėl statybos priežiūrą vykdančios institucijos nurodymų nevykdymo antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-2011-989/2025 pagal antstolės pareiškimą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka dėl baudos už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą skyrimo. Remiantis nurodytos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjai (pareiškėjo motinai) nuosavybės teise priklausė penki žemės sklypai, du iš jų su statiniais, pareiškėjas yra priėmęs palikimą. Pažymėtina, kad už tuos pačius penkis žemės sklypus pareiškėjui VMI 2025 metais apskaičiavo mokėtiną žemės mokestį.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo būklė neatitinka nemokumo sąlygų ir tuo požiūriu, kad egzistuoja realios galimybės padengti pareiškėjo skolas paveldėtu turtu. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis yra jaunas, darbingas, kvalifikuotas specialistas, turi vadovavimo patirties, yra puikios sveikatos, taigi turi visas galimybes susirasti darbą ir gauti pajamas. Tai, kad negali gauti vairuotojo pažymėjimo, kol nėra sumokėjęs už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, neturėtų būti kliūtis dirbti, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas, juo labiau, kad pats pripažino, jog pajamų gauna („kartais kam nors padedu prižiūrėti statybas“). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog siekė bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus turimiems kreditoriams. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nemokumo įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal pareiškėjo pateiktą pareiškimą yra įstatyme nustatytas pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju negalima padaryti išvados, jog pareiškėjas yra nemokus, dėl to yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą (CPK 176 ir 185 straipsniai). Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui šiuo metu nebūtų suderinamas su FABĮ tikslais.

23. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis ir mano, kad kiti skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo institutą reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.