Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos už teiktą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023 m. rugpjūčio 11 d. išrašo duomenimis nustatyta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei D. M. (b. l. 11). AB „Šiaulių energija“ skolos skaičiuotėje nurodyta 468,10 Eur skola atsakovės Butui už ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 30 d. (b. l. 6).

Dėl mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimo

10. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė skolą už ieškovės teikiamas paslaugas.

11. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnis).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

13. Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei priklausantis Butas prijungtas prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos, todėl laikytina, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas, todėl atsakovė turi prievolę atsiskaityti ieškovei už šios tiekiamą Butui šilumos energiją.

14. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

15. Vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 punktu, kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai parengs ir su Taryba suderins šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, taikomas Tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus.

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, yra paskirstomas vartotojams pagal Tarybos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-183, patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, (toliau – Metodas Nr. 4).

17. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Daugiabučio namo bendraturčiai būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir/arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai taiko šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.

19. Byloje nustatyta, kad Daugiabučiame name sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame Daugiabučio namo kieme.

20. Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje. Jeigu nėra techninės galimybės atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus įrengti šilumos pirkimo–pardavimo vietoje, šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo–pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso apmoka vamzdynų savininkas.

21. Iš ieškovė 2023 m. lapkričio 20 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė, atsižvelgdama, kad sunaudota šilumos energija Daugiabučiam namui apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame šio namo kieme, šildymo sezono metu, skaičiuojant mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, dalį šilumos kiekio, vadovaujantis Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika, atima, įvertinus požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą, ir vartotojams paskirsto likusią, įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą, patiekta šilumos energiją.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, skaičiuodama mokesčius už sunaudotą šilumos energiją Daugiabučiam namui, vadovaudamasi Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika, iš įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotos, patiektos šilumos energijos kiekio dalį šilumos kiekio atima, įvertinusi požeminės trasos ilgį nuo šilumos punkto, kuriame yra apskaitos prietaisas, iki Daugiabučio namo, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą, ir pagrįstai vartotojams, tame tarpe ir apeliantei, paskirsto likusią įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą, patiekta šilumos energiją. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, jog ji tinkamai, vadovaudamasi teisės aktais, paskirsto ir apskaičiuoja apeliantės Butui tenkančią šilumos energiją. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovė, apskaičiuodama šilumos energijos paslaugų kainą, nepagrįstai taikė Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodiką ar, kad pagal šią metodiką būtų netinkamai apskaičiavusi nuostolius.

23. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtinta, kad vartotojas, manantis, jog energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba.

24. Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

25. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad apeliantė, gindama savo teises ir teisėtus interesus (dėl nuostolių įskaičiavimo į šilumos kainą, apskaitos prietaisų tinkamumo, šilumos punkto įrengimo ir kt.), būtų pasinaudojusi Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir Valstybinės energetikos reguliavimo taryba būtų priimtu sprendimu konstatavusi, jog ieškovė nesilaiko energetikos sityje priimtų teisės aktų reikalavimų, susijusių su šilumos energijos tiekimu, apskaitos prietaisų įrengimu ir kt.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškinio ribomis, ką teismas ir darė. Atsakovė, manydama, kad ieškovė teikdama šilumos energijos paslaugas Butui, pažeidžia apeliantės kaip vartotojos teises, gali pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

27. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs, jog byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai, vadovaujantis teisės aktais, apskaičiavo Daugiabučio namo butams tenkančią šilumos energiją, įvertinant susidarančius šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo–pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso, atmeta apeliantės argumentus, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, jog ji, kaip ir kiti gyvenamojo namo šilumos energijos vartotojai, sumoka šilumos nuostolį tenkantį Daugiabučiui namui, susidarantį atkarpoje tarp šilumos pirkimo–pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavimo mokesčius už suteiktą šilumos energiją, ar kad šie mokesčiai buvo paskaičiuoti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatęs, kad apeliantė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas, priteisė ieškovei iš apeliantės 468,10 Eur skolą.

Dėl delspinigių skaičiavimo

29. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė delspinigius, vadovaudamasis Delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymu, nes ieškovė nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė.

30. Ieškovė delspinigius priteisti prašė pagal Delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius (1 straipsnis).

31. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 19 dalyje apibrėžta savivaldybės valdomos įmonės sąvoka – tai, savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pažymėtina, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 dalies 30 punktas).

32. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis (https://www.senergija.lt/apie-mus/) nustatyta, jog Šiaulių miesto savivaldybė valdo 95,3 procentus visų AB „Šiaulių energija“ akcijų, 4,61 procentus šių akcijų valdo Šiaulių rajono savivaldybė, o privatiems asmenims priklauso 0,9 procentai bendrovės akcijų. Apibendrinat šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad AB „Šiaulių energija“ 99,91 procentas akcijų nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ir pagal valdomų akcijų skaičių šios savivaldybės bendrai turi daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl AB „Šiaulių energija“, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymas 3 straipsnio 19 dalimi, yra savivaldybės valdoma įmonė, o ne privatus juridinis asmuo, kaip teigia apeliantė. Ieškovė, būdama savivaldybės valdoma įmonė, teikia šilumos energijos paslaugas, todėl apeliantei, kuri yra fizinis asmuo, laiku nesumokėjus mokesčių už ieškovės teikiamą šilumos energiją, ieškovė turėjo teisę pagal Delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymo 2 straipsnio 1 dalį skaičiuoti 0,02 procento delspinigius. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantė laiku neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas, pagrįstai už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. iš apeliantės priteisė ieškovei 13,47 Eur delspinigius.

Dėl įrodymų vertinimo

33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

34. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar neteisingai nustatė faktines aplinkybes byloje. Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai išdėstyti procesiniuose dokumentuose buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, ar neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Nagrinėjamu atveju, šalys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl dėl šių išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.