Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-656-555/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-30
Bylos Nr.: 2A-656-555/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00121-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Egidijus Tamašauskas (pran.)
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: I. S., R. S.
Trečiasis asmuo: Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-656-555/2015;Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00121-2014-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 21.4.1.3; (S) 34.4.10; 34.5; 121.14.;121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams I. S., R. S., su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notare S. V. ir Prienų rajono antrojo notarų biuro notare R. D. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. balandžio 9 d. mirė ieškovo motinos ir atsakovės I. S. brolis J. N.. Po jo mirties atsirado palikimas, kurį sudarė sodyba ir trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei banke buvusios piniginės lėšos – 54 000 Lt (15 639,48 Eur). J. N. įpėdinės pagal įstatymą buvo atsakovė I. S. ir ieškovo motina V. E. M., kurios lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti brolio palikimą. Ieškovo motina V. E. M. 2008 m. liepos 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o 2008 m. spalio 9 d. teismo nutartimi jos globėju buvo paskirtas ieškovas A. M.. Kaip ieškovas teigia, jis 2012 m. lapkričio 26 d. raštu dėl akių atsisakė palikimo savo motinos vardu ir nusiuntė jį notarei, nes taip vykdė 2012 m. gegužės 6 d. sudarytą susitarimą dėl turto pasidalijimo su atsakove. Po šio susitarimo sudarymo ieškovas nuolat teiravosi pas atsakovę, ar ji priėmė palikimą ir 2013 m. liepos 28 d. atsakovė jam pasakė, kad visą paveldėtą turtą perleido savo sūnui R. S., o jų susitarimo nevykdys.

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti ieškovo pateiktą 2012 m. lapkričio 19 d. atsisakymą nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios V. E. M. vardu niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti, kad po J. N. mirties atsiradusį palikimą neveiksni V. E. M. faktiškai priėmė per ieškovą; panaikinti Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės S. V. 2013 m. sausio 4 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 35 iš dalies: turto – ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies piniginio indėlio 27 000 Lt (7 819,74 Eur) sumai; pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 3485, sudarytą tarp atsakovų I. S. ir R. S., minėto turto dalyje ir tą turtą priteisti ieškovo nuosavybėn, nesant turto priteisti jo realią rinkos vertę; taip pat priteisti iš atsakovų solidariai ½ dalį neteisėtai paveldėto indėlio 27 000 Lt (7 819,74 Eur) sumoje; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2 000 Lt (579,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. S., 500 Lt 144,81 Eeu) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. S., 38,40 Lt (11,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui.

Teismas nustatė, kad J. N. įpėdinė V. E. M. palikimo atsiradimo metu buvo neveiksni ir jai buvo nustatyta globa, taigi ji negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų, išreiškiančių jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, nes ji negali išreikšti savo valios. Teismas sprendė, kad neveiksnaus įpėdinio globėjas nėra įpėdinis, jis veikia neveiksnaus asmens interesais ir jo vardu, tačiau visus veiksmus atlieka išreikšdamas savo, o ne globotinio valią. Teismas nurodė, kad palikimą jo vardu globėjas gali priimti tik padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t. y. oficialia forma, kuri nesiejama su įpėdinio faktinių veiksmų, atliekamų palikimo atžvilgiu, vertinimu. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyti jo atlikti veiksmai bet kuriuo atveju nepatvirtina, kad palikimą jis pradėjo valdyti savo globotinės vardu ir kaip jos nuosavybę. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties teismas nustatė, kad neveiksnia pripažintos V. E. M. globėjas A. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą jo globotinės vardu, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes jis nepateikė teismui duomenų apie palikėjo turtinę padėtį. Teismas patį ieškovo kreipimąsi į teismą dėl teismo leidimo palikimui priimti išdavimo vertino kaip įrodantį aplinkybes, jog J. N. palikimo V. E. M. negalėjo priimti ir nepriėmė faktiniu paveldimo turto valdymu dėl savo valios trūkumų, todėl ieškovas ir pats suvokė bei pripažino, jog palikimą neveiksnios įpėdinės vardu jis turi priimti formaliu būdu išreikšdamas savo valią ir turėdamas išankstinį teismo leidimą. Teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės pats pripažįsta faktą, kad savo pareiškimu dėl vykdomojo pavedimo turto apyrašui sudaryti, palikimo savo motinos vardu jis nepriėmė, iš esmės jis taip pat pripažįsta, kad sudaręs susitarimą su atsakove I. S. jis kaip tik ir tikėjosi, kad J. N. palikimą priims tik atsakovė I. S., o nuosavybės teisę į dalį J. N. palikimo savo motinai jis įgys kitu pagrindu, t. y. atsakovei I. S. perleidus sutartą dalį paveldėto turto po palikimo priėmimo. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad raštiškas ieškovo ir atsakovės susitarimas iš tiesų nulėmė ieškovo apsisprendimą nepriimti palikimo savo motinos vardu tam, kad atsakovė galėtų palikimą priimti viena, o vėliau dalį palikimo perleisti savo seseriai V. E. M.. Teismas nustatęs, kad ieškovas visais savo veiksmais sąmoningai siekė būtent tokio J. N. turto paveldėjimo rezultato, kurį dabar pats ginčija, pažymėjo, kad ieškovas norėjo nuosavybės teisę savo motinai įgyti kitokiu būdu, išvengiant sudėtingų palikimo priėmimo neveiksnaus asmens vardu procedūrų.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovo atsisakymą nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios V. E. M. vardu, nes toks atsisakymas neturi nei jokių ieškovo valios trūkumų, be to, nėra sukėlęs teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad palikimas atsirado 2012 m. balandžio 9 d., ieškovo pareiškimas apie palikimo nepriėmimą notarui pateiktas 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Todėl šis pareiškimas nelaikytinas palikimo atsisakymu CK 5.60 straipsnio prasme, o pripažintinas tik kaip įpėdinio atstovo pateikta informacija, kad palikimo neketinama priimti. Dėl nurodytos priežasties teismas šio sandorio nelaikė nei tariamu, nei atliktu dėl akių. Atmetus nurodytus reikalavimus ir įvertinus nustatytas aplinkybes teismas nematė pagrindo iš dalies panaikinti ir notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Nustačius, kad atsakovė I. S. teisėtai paveldėjo J. N. palikimą, o V. E. M. palikimo nepriėmė, teismas sprendė, kad ieškovas iš viso nėra tas asmuo, kuris turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimą pagal CK 5.8 straipsnį. Teismo vertinimu CK 5.8 ir 5.11 straipsnių prasme ieškovas nei pats asmeniškai nėra J. N. įpėdinis, nei asmuo, galintis ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą kaip V. E. M. įpėdinis, jeigu ji būtų priėmusi J. N. palikimą. Ieškinys taip pat atmestas ir dėl atsakovų prašomo taikyti praleisto ieškinio senaties termino paveldėjimo teisei ginčyti, nes pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, o ieškovas bet kuriuo iš šių atveju yra praleidęs tokį terminą. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti ieškovas neprašė ir jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas nenurodė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nepanaikinus ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu atsakovė I. S. teisėtai tapo J. N. turto savininke, nėra pagrindo pripažinti, kad dovanojimo sutartį, kuria ji atsakovui R. S. padovanojo paveldėtą J. N. nekilnojamąjį turtą, atsakovė I. S. sudarė nebūdama dovanojamo daikto savininke, kaip teigia ieškovas. Kadangi ši imperatyvi norma nebuvo pažeista ir atsakovė dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo dovanojamo turto teisėta savininkė, tai ieškovo nurodomu pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.) šis sandoris negali būti pripažintas iš dalies negaliojančiu. Be to, šis ieškovo reikalavimas yra tik išvestinis ir neatsiejamai susijęs su anksčiau atmestais šio ieškinio reikalavimais nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir atsakovės I. S. palikimo priėmimo teisėtumą bei nustatyti faktą, kad palikimą yra priėmusi V. E. M., nes tik tokiu atveju dovanojimo sutarties nuginčijimas turėtų įtaką ieškovo teisei paveldėti jo motinai V. E. M. priklausiusią J. N. palikimo dalį.

Vertinant ieškovo reikalavimą priteisti ½ dalį J. N. palikimo teismas pažymėjo, kad jis yra nepagrįstas ne tik todėl, kad atmetus visus kitus reikalavimus, kaip būtiną sąlygą jam patenkinti, jis savaime negali būti tenkinamas, bet ir todėl, kad susitardamas su atsakove dėl paprastesnio būdo savo motinai įgyti nuosavybės teisę į dalį J. N. palikimo, ieškovas susitarė, kad jo motina iš atsakovės I. S. gaus mažesnę palikimo dalį nei šiuo ieškiniu ieškovas reikalauja sau. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti ½ J. N. palikimo dalį yra nepagrįstas, nes tokia dalis prašomo priteisti turto pagal ieškovo sudarytą susitarimą jo motinai nepriklausė.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai ½ dalį, neteisėtai paveldėto J. N. indėlio teismo požiūriu taip pat nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, kad J. N. turtą atsakovė I. S. paveldėjo neteisėtai. Tuo tarpu atsakovas R. S. J. N. pinigų iš viso nei paveldėjo, nei gavo dovanų iš paveldėtojos I. S., todėl iš viso neaišku kokiu pagrindu toks reikalavimas jam reiškiamas kaip solidariam atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada, jog neveiksnaus asmens globėjas negali priimti neveiksnaus asmens vardu palikimo faktiškai jį valdydamas, prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms. Faktiškai tokiu atveju reikštų, jog neveiksnaus asmens interesai paveldėjimo procese, net ir esant paskirtam globėjui, negali būti įgyvendinti, o teisės pilnai užtikrintos, nes, kaip nurodo teismas, globėjas priimti palikimo globotinio vardu faktiškai jį valdydamas negali, o neveiksnus asmuo, pats sudaryti sandorių ir atlikti kitokių veiksmų, sukeliančių teisines pasekmes, taip pat nesugeba dėl psichinės ligos. Tuo pačiu, tokia teismo išvada reikštų, jog globos institutu nėra pilnai atkuriamas neveiksnaus asmens civilinis teisinis teisnumas bei veiksnumas, o priešingai, tik dalinai, tačiau ne visoje apimtyje. Akivaizdu, jog globėjas veikia kaip neveiksnaus asmens įstatyminis atstovas ir jo vardu gali atlikti visus, fizinio asmens statusų bei teisnumą sudarančius juridinius veiksmus, įgyvendinti teises, tame tarpe ir priimti įstatymo nustatytu būdu priimti jam priklausantį palikimą. Apeliantas teigia, kad CK 3.240 str. 1 d. numato, jog globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą. Tokiu būdu, priešingai nei nurodo teismas, asmuo, veikdamas kaip globėjas, paveldėjimo ir kituose santykiuose išreiškia ne savo, o globotinio valią būdamas jo įstatyminiu atstovu. Jeigu laikyti, kad globėjas gali išreikšti tik savo valią, tokiu atveju joks civilinis sandoris neveiksnaus asmens vardu apskritai negalėtų būti sudaromas, kas akivaizdžiai prieštarautų civilinio kodekse įtvirtintoms globos bei atstovavimo santykių normoms. Bendroji atstovavimo taisyklė - tas, kas veikia per kitą, veikia pats (qui fact per alium facit per se) reiškia, kad atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Tokiu būdu darytina išvada, jog atstovas išreiškia ne savo, o atstovaujamojo valią. Įvertinus šias aplinkybes, teismo išvada, jog globėjas visus veiksmus atlieka išreikšdamas savo, o ne globotinio valią, yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovas nurodo, kad iš bylos medžiagos yra aišku, jog I. S. žinojo apie tai, jog ieškovas paveldėjimo klausimus sprendžia ne savo, o mamos E. V. M. vardu ir interesais, veikdamas kaip jos atstovas. Veikti savo vardu jis ir negalėjęs, nes nėra J. N. įpėdinis. Tokiu būdu, priešingai nei teigia teismas, jo, kaip įstatyminio atstovo veiksmai, remiantis CK 2.133 straipsniu, sukuria teisines pasekmes ne jam, o globotinei E. V. M. ir išreiškia, ne jo, o globotinės valią.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo atlikti veiksmai nepatvirtina, kad palikimą pradėjo valdyti savo globotinės vardu ir kaip jos nuosavybę. Apeliantas nurodo, kad nėra racionalu ir tikslinga dengti giminaičio skolas, kai jis jau miręs tik dėl paties skolos dengimo fakto, nesiekiant paveldėti turto, ir juo labiau žinant, kad visą jo turtą, kaip nurodo teismas, paveldės kiti asmenys, šiuo atveju I. S.. Jeigu taip būtų, kaip nurodo teismas, tokiu atveju visiškai logiška ir racionalu manyti, jog tie asmenys, kurie paveldės turtą, tuo pačiu turėtų padengti ir su juo susijusias skolas. Be to, ne tik šie teismo nurodyti veiksmai rodo turto valdymą siekiant paveldėti mamos E. V. M. turtą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas pradėjo ir organizavo J. N. nekilnojamojo turto įregistravimo procedūras. J. N. nuosavybės dokumentai buvo nesutvarkyti, žemė, sodyba ir jos priklausiniai nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre. Reikėjo atlikti kadastrinius matavimus, sutvarkyti kitus dokumentus ir užbaigti šio turto registraciją. Šie veiksmai buvo būtini, kad paveldėti turtą. Taigi, ieškovo atlikti faktiniai turto valdymo veiksmai pasireiškė ne tik tuo, kad buvo apmokėtos skolos, ir tokiu būdu valdytas turtas, tačiau ir tuo, jog buvo pradėti parengiamieji dokumentacijos tvarkymo darbai, vėliau jų atlikimą perduodant S. tačiau pasiliekant kontrolę.

Apelianto vertinimu teismo padaryta išvada, jog ketinimas pasinaudoti vienu būdu, t. y. kreipiantis dėl leidimo išdavimo, eliminuoja kitą palikimo priėmimo būdą, t. y. faktiškai jį valdant, yra visiškai nepagrįsta, pareiškimas notarui paduodamas siekiant ir kitų tikslų - t. y. siekiant įforminti nuosavybės teises. Nagrinėjamos bylos kontekste buvo išreikšta valia neveiksnios mamos vardu priimti mirusio jos brolio palikimą. Tokiu būdu, teismo išvada, jog aplinkybė, kad buvo kreiptasis į teismą dėl leidimo išdavimo reiškia, kad faktiniu valdymu jos vardu palikimo ieškovas nebuvo priėmęs, apelianto vertinimu yra nepagrįsta ir neteisėta, atlikta neteisingai aiškinant materialinės teisės normas. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir, net ir esant susitarimams dėl nuosavybės perleidimo ateityje, ar sąmoningam siekimui sukurti situaciją, apie kurią sprendime nurodo teismas, yra negaliojantis ir niekinis. Kaip numatyta CK 3.244 str. 2 d., globotinio vardu sudaromiems sandoriams, kurių suma didesnė nei penki tūkstančiai litų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Tokiu būdu, įstatyme įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kuriai prieštarauja bet koks sandoris, sudarytas neveiksnaus asmens vardu, be teismo leidimo, jeigu jo suma yra didesnė nei penki tūkstančiai litų (1 448,10 Eur). Kaip matyti iš J. N. paveldimo turto sudėties, jo paveldėtą turtą sudarė tiek nekilnojamasis turtas, tiek piniginės lėšos, kurių pusės bendra vertė yra ženkliai didesnė, nei penki tūkstančiai litų ir sudaro 54 525,50 litų (15 791,68 Eur). Globos instituto paskirtis yra ne tik užtikrinti globotinio interesus ir ne tik jo turimo turto apsaugą ir jo gausinimą, tačiau ir dar nesančio, bet galimo gauti turto, kuris atsirastų įgyvendinus turimas turtines teises. Kadangi teismo leidimo byloje nėra pateikta, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to remiantis CK 1.80 str. pripažintinas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl netinkamai taikė materialines teisės normas ir dėl to, atmesdamas ieškinį, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino tos aplinkybės, jog paveldėjimo santykius bei neveiksnaus asmens statusą ir teisių gynimą reglamentuojančios teisės normos nėra dispozityvios, leidžiančios susitarti kitaip, ignoruojant tikruosius neveiksnaus asmens interesus. Toks netinkamas šių teisės normų taikymas nulėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Net jeigu taip ir būtų, jog sąmoningai buvo sukurta situacija, kuri ginčijama, tai visapusiška bylos aplinkybių analizė rodo, jog tokia situacija, kuri yra šiuo metu, nebuvo sąmoningai siekiama. Siekiama buvo vieno - jog E. V. M. pereitų brolio J. N. turtas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pateiktų įrodymų, jis neperėjo, visas turtas priklauso I. S. sūnui R. S.. Faktiškai, turtas buvo perleistas dėl akių, nesukuriant tikrųjų pasekmių. Atsakovė I. S., nepripažįsta 2012 m. gegužės 6 d. susitarimo, laiko jį niekiniu ir negaliojančiu. Teismas neįvertino, jog pagal visas faktines aplinkybes, siekta nebuvo atsisakyti ar nepriimti J. N. palikimo taip, kad jis apskritai nepriklausytų E. V. M., o atvirkščiai, įteisinti nuosavybės teisę į jį. Taigi, ir atsisakymas bei įforminimas notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu buvo tik dėl akių, nesukuriant tikrųjų pasekmių. Taip pat teismas neįvertino ir to, jog šiuo metu esama situacija tokiam tikslui prieštarauja: turtas dovanojimo sutartimi perrašytas R. S. ir toks susitarimas, natūra jau negali būti įvykdytas. Be to, akivaizdu, kad veiksmai atlikti ir dėl suklydimo. Nepriimant palikimo ar jo atsisakant buvo suklysta dėl esminių šių sandorių aplinkybių: jog tai pažeidžia neveiksnaus asmens interesus, jog tokiu būdu jie nėra apginami taip, kaip turėtų būti apginami, jog sandoriams negautas teismo leidimas, jog atsakovė I. S. neketina vykdyti 2012 m. gegužės 6 d. susitarimo dėl paveldimo turto padalinimo, laiko jį negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisinių pasekmių. Akivaizdu, jog žinodamas šias aplinkybes, ieškovas nebūtų teikęs notarui ir pasirašęs atsisakymo priimti palikimą E. V. M. vardu, taip pat nebūtų jos vardu nepriėmęs palikimo. Taip pat akivaizdu, jog tokie veiksmai atlikti ir dėl apgaulės. Kaip minėta, I. S. 2012 m. gegužės 6 d. susitarimą laikė niekiniu ir negaliojančiu, tačiau šias aplinkybes ji nutylėjo. Ieškovas, žinodamas aplinkybes, jog turtas bus perrašytas R. S., tokių veiksmų ar neveikimo, nebūtų atlikęs.

Be to, apeliantas pažymi, kad teismo leidimas yra reikalingas ne tik atsisakant neveiksnaus asmens palikimo, tačiau ir jo nepriimant. Net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad atsisakymas nepateiktas notarui tiesiogiai ir nepasirašytas jo akivaizdoje nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir yra tik informacinio pobūdžio, tai notaras, žinodamas, kad vienas iš įpėdinių yra neveiksnus asmuo, privalėjo imtis papildomų priemonių neveiksnaus asmens teisėms ir interesams užtikrinti. Ta aplinkybė, jog globėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo neveiksnaus asmens vardu, akivaizdžiai pažeidžia neveiksnaus asmens interesus ir teises, be teismo leidimo mažina jo turtą. Tokiu būdu, išduotas paveldėjimo liudijimas kitam įpėdiniui dėl viso turto, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Ta aplinkybė, jog notaras privalo išduoti liudijimą per 3 mėnesius reiškia tik tiek, kad liudijimas tokiu atveju privalo būti išduotas tik tai daliai, kuri neginčytinai priklauso kitam įpėdiniui, šiuo atveju 1/2 dėl kitos dalies išdavimo paveldėjimo veiksmus sustabdant iki bus užtikrinta neveiksnaus asmens interesų apsauga. Paveldėjimo teisės liudijimą išdavusi notarė S. V. žinojo, jog viena E. V. M. yra neveiksni, tą patvirtina jos vedamoje byloje paveldėjimo byloje esantys dokumentai, teismo nutartis dėl pripažinimo neveiksnia, taip pat globėjo paskyrimo. Tokiu būdu, notarės išduotu ir skundžiamu paveldėjimo teisės liudijimu visas J. N. turtas, į kurį teisę turėjo ir E. V. M., priskirtas kitai įpėdinei, t. y. atsakovei I. S.. Tuo buvo paneigta ir nerealizuota neveiksnaus asmens teisė gauti paveldimą turtą ir neužtikrinti neveiksnaus asmens interesai. Pirmosios instancijos teismas, pagal pareikštą ieškinį priimdamas sprendimą atmesti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, neveiksnaus asmens teisių ir interesų neapgynė, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei dėl to naikintinas. Įstatymas, priešingai nei teigia teismas sprendime, nereikalauja atsisakymą įforminti notarine tvarka. Notarinės formos reikalavimas atsisakymui, kaip vienašaliam sandoriui, nėra numatytas nei civiliniame kodekse, nei kituose įstatymuose.

Ieškovas taip pat nesutinka su teismo nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia. Nurodo, kad palikimo atsiradimo dieną nebuvo pažeistos ieškovo mamos teisės ir interesai, todėl ieškovas ginčyti neturėjęs ką. Apie pažeistą teisę sužinojęs tik 2013 m. liepos 28 d., kuomet atsakovė paaiškino, jog turtą padovanojo sūnui ir tokiu būdu supratęs, jog ji šį turtą laiko savo asmenine nuosavybe. Palikimo dalies įforminimas ir liudijimo išdavimas buvo tik formalus ir tai, kad juo yra pažeidžiamos teisės paaiškėjo tik tuomet, kai 2013 m. liepos 28 d. pokalbio, kurio įrašas pateiktas teismui ir prijungtas prie bylos, metu pati atsakovė paaiškino, jog ji yra tikroji J. N. palikimo, kuris priklausė mano mamai dalies savininkė. Ginčo atveju akivaizdu, jog palikimas buvo priimtas faktiniu jo valdymu. Todėl ginčas, kuris susiklostė, yra ne dėl palikimo priėmimo, o dėl nuosavybės teisių, kuriam taikytinas dešimties metų senaties terminas ir jų gynimo. Tokiu būdu, teismas spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog ieškovas iš viso nėra tas asmuo, kuris turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir įpėdiniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal CK 5.8 str. Tačiau apeliantas pažymi, kad jis yra vienintelis savo mamos įpėdinis, priėmęs jos palikimą. Tai, patvirtina teismui pateiktas 2014 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimas. Tokiu būdu, visos E. V. M., kaip įpėdinės teisės ir pareigos, kurios susijusios paveldimu J. N. turtu, t. y. teisė paveldėti bei su tuo susijusios nuosavybės teisės yra perėjusios ieškovui A. M..

Atsiliepimas

Atsakovai I. S. ir R. S. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo notarė S. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia apeliacinio skundo argumentai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl vieno iš įstatyminių įpėdinių V. E. M. teisių paveldėti atsiradusį palikimą įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatyminės įpėdinės, kuri yra neveiksni, globėjas neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad įpėdinė tokią teisę įgyvendino faktiniu valdymu, praleido įstatyme nustatytą terminą palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti. Šį teismo sprendimą įpėdinės globėjas ginčija remdamasis netinkamu įrodinėjimo instituto taikymu byloje, kas lėmė neteisingos teismo išvados susiformavimą, jog įpėdinė praleido įstatyme nustatytą terminą palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti bei faktiniu valdymu nepriėmė palikimo.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. balandžio 9 d. mirė Veronikos E. M., kurios globėju paskirtas ieškovas, ir atsakovės I. S. brolis J. N.. Po jo mirties atsirado palikimas, kurį sudarė sodyba ir trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei banke buvusios piniginės lėšos – 54 000 Lt (šiuo metu - 15 639,48 Eur). J. N. įpėdinės pagal įstatymą buvo atsakovė I. S. ir V. E. M., kurios lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti brolio palikimą. Ieškovo motina V. E. M. 2008 m. liepos 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o 2008 m. spalio 9 d. teismo nutartimi jos globėju buvo paskirtas ieškovas A. M..

Ieškovo teigimu, būdama neveiksni jo motina pati negalėjo palikimo nei priimti, nei atsisakyti. Byloje įrodinėjama, kad ieškovas savo motinos vardu jai priklausančios palikimo dalies niekada neketino atsisakyti ir neturėjo tikslo negauti savo motinai jokios palikimo dalies, todėl palikimą motinos vardu priėmė faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo J. N. turtą: rūpinosi laidotuvėmis, padengė laidotuvių išlaidas, apmokėjo mirusio J. N. skolas už elektrą ir už ryšio paslaugas, grąžino AB „Teo“ naudotą ryšio įrangą, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo priimti palikimą motinos vardu, o teismui nurodžius pareiškimo trūkumus ir grąžinus pareiškimą, 2012 m. balandžio 24 d. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti vykdomąjį pavedimą turto apyrašo sudarymui. Iškilus procedūriniams keblumams t. y. teismui nepriėmus procesinio sprendimo dėl leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu, bei notarei neišdavus vykdomojo pavedimo turto apyrašo sudarymui, ieškovo teigimu, su kita įpėdine - ieškovo motinos seserimi 2012 m. gegužės 6 d. buvo sudarytas susitarimas dėl palikėjo turto pasidalijimo ir 2012 m. lapkričio 26 d. raštu, dėl akių, jis - ieškovas atsisakęs palikimo savo motinos vardu. Pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu ir nustatyti juridinį faktą, kad po brolio mirties palikimą faktiškai sesers vardu priėmė įpėdinės globėjas, taip pat ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas ir paveldėto turto perleidimo sandoris.

Byloje ginčijamas ir ieškovo notarui pateiktas rašytinis atsisakymas nuo palikimo. Palikimo atsisakymas yra sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Atsisakymo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Atsisakydamas palikimo įpėdinis gali nurodyti arba nenurodyti, kieno naudai atsisako palikimo, abiem atvejais palikimo atsisakymas sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir palikimo nepriėmimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo palikimo atsisakymas nesukėlė teisinių pasekmių, motyvuodamas tuo, kad jis buvo sudarytas ir pateiktas notarui praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po motinos brolio (palikėjo) mirties.

Ieškovas, teikdamas reikalavimą pripažinti palikimo atsisakymą negaliojančiu, nurodė, kad jis tariamas arba apsimestinis, nes palikimo paveldėjimas įformintas atsakovės vardu dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių, nors faktiškai įpėdiniai (atstovas) susitarė dėl kitokios brolio turto paveldėjimo tvarkos. Ieškovo teigimu, atsakovė, paveldėjusi brolio palikimą, susitarimo nesilaikė ir pažado tarp įpėdinių padalinti (perduoti ieškovui) paveldėtą turtą netesėjo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes tyrė, vertino ir padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo atlikto vienašalio sandorio (atsisakymo nuo palikimo) negaliojimo pagrindų, be to sprendė, kad atsisakymas nesukėlė teisinių pasekmių. Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai. Taigi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi, nagrinėjamu atveju - pareiškimas apie palikimo nepriėmimą notarui praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad atsisakymui, kaip ir palikimo priėmimui neveiksnaus asmens vardu, reikalingas išankstinis teismo sutikimas (CK 3.244 straipsnis). Nesant teismo leidimo sudaryti sandorį neveiksnaus asmens vardu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes ir jas vertindamas, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 ir kt. straipsniai), todėl spręstina, kad byloje tinkamai taikytos šio ieškovo sudaryto atsisakymo nuo palikimo teisinės pasekmės t. y., kad nurodomas pareiškimas nelaikytinas palikimo atsisakymu CK 5.60 straipsnio prasme.

Vienu iš byloje pareikštų reikalavimų apeliantas prašė pripažinti pareiškimą apie palikimo nepriėmimą negaliojančiu. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jis pareiškimą prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sandorį, sudarytą dėl atsakovo apgaulės ir suklaidinimo. Teismas, nustatęs, kad apeliantas pareiškimą pasirašė sąmoningai, ir byloje neįrodžius atsakovės apgaulės, nurodytas ieškinio reikalavimas pagrįstai netenkintas.

Pirmiau nurodyta, kad atsisakymas nuo palikimo sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir palikimo nepriėmimas. Byloje nustatyta, kad ieškovo atsisakymas nuo palikimo nesukėlė teisinių pasekmių, todėl yra pagrindas vertinti, kad jis, kaip įpėdinės globėjas, palikimą faktiškai priėmė ir valdė. Taigi nesant išankstinio teismo leidimo atsisakyti nuo palikimo, objektyviai gali būti nustatinėjamas palikimo priėmimo faktas.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje akcentuotini du esminiai momentai, kuriais remiantis pripažintina, kad palikimo priėmimo teisinių santykių neatsirado. Pirma, potencialus įpėdinis (t. y. asmuo, priklausantis šaukiamai paveldėti įpėdinių eilei arba esantis testamentinis įpėdinis, nepasinaudojęs teise priimti palikimą) pasiima iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus arba šeimos suvenyrus ir (ar) relikvijas, ir, antra, tuos daiktus jis pasiima, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir šiems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant. Tuo tarpu jeigu tam tikrus palikėjui priklausiusius asmeninio naudojimo paskirties daiktus vienas iš įpėdinių pasiima esant ginčui dėl šių daiktų pasidalijimo tarp įpėdinių ir (ar) vienas įpėdinis, turėdamas tam objektyvią galimybę (pvz., gyvenęs kartu su palikėju) kliudo kitam (kitiems) įpėdiniui (įpėdiniams) priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti, nustačius nurodytas aplinkybes, nebelieka pagrindo konstatuoti, kad atitinkamas įpėdinis nesiekė palikimo priimti. Priešingai, aktyvus įpėdinio elgesys, nukreiptas į palikimo masę sudarančių tam tikrų, nors ir palikėjo asmeninio naudojimo daiktų, valdymą bei kito įpėdinio objektyviai išreikštas kliudymas ir nesutikimas su siekiančio priimti palikimą įpėdinio veiksmais, sudaro pagrindą pripažinti, kad įpėdinis, kuriam trukdyta priimti palikimą, palikimą priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Apelianto apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai susiję su tuo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas, kaip įpėdinės globėjas, nepriėmė palikimo, nes faktiškai nepradėjo jo valdyti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar globėjas, neveiksnaus asmens vardu priėmė palikėjo J. N. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis (jos globėjas) atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas sumokėjo už ryšio paslaugas ir elektrą, taip pat grąžino palikėjo naudotą ryšio įrangą, tačiau teismas padarė išvadą, jog tai nėra pakankami veiksmai, tam kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 5.56 straipsnio nuostatas, neveiksnaus asmens vardu palikimą galėjo priimti jo globėjas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog globėjas palikimą galėjo priimti globotinio vardu, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjo turtą. Teisėjų kolegija, remdamasi suformuota kasacinio teismo praktika, pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą pripažinti, kad jis globotinės vardu po motinos brolio mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais įvykdant palikėjo prievoles (skolos už ryšio paslaugas sumokėjimą ir ryšio įrangos grąžinimą).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, įvertino tai, kad spręsdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šie apelianto veiksmai, kuriuos jis atliko, neįrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po motinos brolio mirties atsiradusį palikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apelianto apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovo ieškinį, įvertinti visi atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieno pretendento į mirusio brolio palikimą faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių veiksmai.

Apelianto argumentus, kad ieškovas įvykdė palikėjo prievoles siekdamas priimti palikimą savo motinos vardu, paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės t. y. kreipimasis į teismą dėl leidimo priimti palikimą globotinės vardu, taip kreipimasis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo. Šios nustatytos aplinkybės bei ieškovo įvardintas susitarimas su kita įpėdine dėl palikėjo turto padalijimo, kuriuo ieškovas tikėjosi, kad priėmęs palikimą įpėdinis perleis turtą jam - ieškovui, sudaro pagrindą išvadai, kad pats ieškovas nelaikė, kad įvykdžius tam tikras palikėjo prievoles jis atliko kokius tai aktyvius veiksmus, siekdamas, kad šio turto savininke taptų jo motina. Nustatyta, kad ieškovas pradėjo procesą, kurį užbaigus būtų išspręstas klausimas dėl sandorio sudarymo neveiksnaus asmens vardu, bet šio proceso neužbaigė, kaip pats nurodo davęs sutikimą, jog palikimą priimtų tik viena iš įpėdinių. Šios nustatytos aplinkybės rodo ieškovo pozicijos prieštaringumą: nors byloje įrodinėjama, kad palikimas buvo priimtas atlikus aktyvius veiksmus iš kart po palikėjo mirties, tačiau iš ieškovo veiksmų akivaizdu, jog ieškovas siekė palikimą priimti ir kitais būdais, tačiau šių savo veiksmų tinkamai neatliko. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tai, jog ieškovas, kaip mirusio asmens giminaitis po motinos brolio mirties grąžino palikėjo naudotą ryšio įrangą ir kartą sumokėjo dalį įsiskolinimo, neįrodo jo valios priimti palikėjo palikimą globotinės vardu ir nesudaro pakankamo pagrindo palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, faktui nustatyti.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Sprendžiant ieškovo reikalavimus panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti 2013 m. sausio 4 d. atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A Nr. 3K-3-560/2009). Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo motinos vardu priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Toks ieškovo reikalavimas laikytinas pareiškimu apie nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimą nurodytu (pradėjus turtą faktiškai valdyti) būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, ieškovo reikalavimus patenkinus, t. y. nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas palikimą savo motinos vardu priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis, t. y. dešimties metų, ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – I. S. – 173,77 Eur, R. S. – 173,77 Eur, kurios atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus, 77 ct) kiekvienam atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Arūnas RudzinskasEgidijus TamašauskasVirginija Lozoraitytė