- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2-219-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00121-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- I. S., R. S.
- Trečiasis asmuo
- Lazdi
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovui A. M. ir jo atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui, atsakovei I. S. ir jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą priteisimo pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams I. S., R. S., su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notare Stefanija Valukoniene ir Prienų rajono antrojo notarų biuro notare Rasa Dereškevičiene.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. savo ieškiniu prašo:
1) pripažinti ieškovo pateiktą 2012-11-19 atsisakymą nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios V. E. M. vardu niekiniu ir negaliojančiu;
2) pripažinti, kad po J. N. mirties atsiradusį palikimą neveiksni V. E. M. faktiškai priėmė per ieškovą;
3) panaikinti Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės Stefanijos Valukonienės 2013-01-04 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 35 iš dalies: turto – ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies piniginio indėlio 27 000 Lt sumai;
4) pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-06-25 dovanojimo sutartį Nr. 3485, sudarytą tarp atsakovų I. S. ir R. S., iš dalies, o būtent: – ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
5) priteisti ieškovo nuosavybėn: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o nesant turto priteisti jo realią rinkos vertę;
6) priteisti iš atsakovų solidariai ½ dalį neteisėtai paveldėto indėlio 27 000 Lt sumoje;
7) priteisti iš atsakovų solidariai visas bylos vedimo išlaidas.
Ieškinyje nurodoma ir ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-04-09 mirė ieškovo motinos ir atsakovės I. S. brolis J. N.. Po jo mirties atsirado palikimas, kurį sudarė sodyba ir trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei banke buvusios piniginės lėšos – 54 000 Lt. J. N. įpėdinės pagal įstatymą buvo atsakovė I. S. ir ieškovo motina V. E. M., kurios lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti brolio palikimą. Ieškovo motina V. E. M. 2008-07-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o 2008-10-09 teismo nutartimi jos globėju buvo paskirtas ieškovas A. M.. Būdamas neveiksni ieškovo motina pati negalėjo palikimo nei priimti, nei atsisakyti. Ieškovas savo motinos vardu jai priklausančios palikimo dalies niekada neketino atsisakyti ir neturėjo tikslo negauti savo motinai jokios palikimo dalies, todėl palikimą motinos vardu jis priėmė faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo J. N. turtą. Jis iš karto po J. N. mirties rūpinosi palikimu ir jį tvarkė: rūpinosi laidotuvėmis, padengė laidotuvių išlaidas, apmokėjo jo skolas už elektrą ir už ryšio paslaugas, grąžino AB „Teo“ J. N. naudotą ryšio įrangą, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo priimti palikimą motinos vardu, o teismui nurodžius pareiškimo trūkumus ir grąžinus pareiškimą, 2012-04-24 kreipėsi į notarę su prašymu išduoti vykdomąjį pavedimą turto apyrašo sudarymui. Ieškovas paaiškino, kad prašymą notarei išsiuntė elektroniniu paštu, kad ji žinotų iš anksto, o vėliau ketino nuvykti pas notarę ir pateikti prašymą betarpiškai. Tačiau sužinojusi apie keblumus palikimui priimti atsakovė I. S. pati ieškovui pasiūlė dėl akių atsisakyti palikimo motinos vardu, o kai ji palikimą priims viena ir sutvarkys visus dokumentus, pati perleis ieškovo motinai priklausančią dalį. Ieškovas nurodė, kad pasitikėdamas savo teta sutiko su šiuo pasiūlymu ir jie 2012-05-06 sudarė susitarimą kaip pasidalins J. N. turtą po to, kai atsakovė susitvarkys palikimo priėmimą viena. Tuo tikslu ieškovas nubraižė lentelę, kurioje nurodė kokia J. N. turto dalis ir kam atiteks ir šį susitarimą abu su atsakove pasirašė. Todėl pas notarę dėl vykdomojo pavedimo turto apyrašo sudarymui jis nenuvyko, o gavęs iš notarės pranešimą dėl apsisprendimo priimti savo motinos vardu palikimą, jis 2012-11-26 raštu, dėl akių, atsisakė palikimo savo motinos vardu ir nusiuntė jį notarei, nes taip vykdė 2012-05-06 susitarimą su atsakove. Po šio susitarimo sudarymo jis nuolat teiravosi pas atsakovę ar ji priėmė palikimą ir 2013-07-28 atsakovė jam pasakė, kad visą paveldėtą turtą perleido savo sūnui R. S., o 2012-05-06 jų susitarimo ji nevykdys. Ieškovas prašo pripažinti, kad atlikdamas minėtus aktyvius veiksmus dėl palikimo priėmimo jis J. N. palikimą priėmė savo motinos vardu faktiškai pradėjęs valdyti palikimą, o jo 2012-11-26 atsisakymą savo motinos vardu nuo palikimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, nes tokį sandorį sudarė tik dėl akių, neturėdamas tikslo negauti savo motinai jos palikimo dalies, ir tokiam atsisakymui neturėdamas būtino teismo leidimo. Taip pat prašo panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį J. N. palikimo, nes notarė neteisėtai išdavė tokį liudijimą į visą palikimą. Ieškovas teigia, kad notarė žinojo, jog viena įpėdinė yra neveiksni ir nepareikalavo iš ieškovo teismo leidimo atsisakyti palikimo neveiksnaus asmens vardu, žinojo apie susitarimą dėl palikimo pasidalinimo, todėl paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą atsakovei išdavė neteisėtai. Ieškovas prašo pripažinti iš dalies negaliojančia ir atsakovų sudarytą 2013-06-25 dovanojimo sutartį dėl ½ dalies iš J. N. paveldėtos sodybos ir žemės sklypų dovanojimo, nes iš dalies panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą dovanojimo sutartis laikytina atsakovės I. S. sudaryta neturint tam įgaliojimų ir nesant dovanojamo daikto savininku. Ieškovas paaiškino, kad jo motina mirė 2013-10-30 ir jis vienintelis priėmė jos palikimą, todėl iš dalies panaikinus minėtus sandorius ir paveldėjimo teisės liudijimą jis prašo priteisti jam iš atsakovų jo motinai priklausančią ½ J. N. palikimo dalį.
Šalies argumentai
Atsakovai I. S. ir R. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės I. S. atsiliepime nurodoma, ir ji bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo brolio J. N. palikimą ji priėmė paduodama pareiškimą notarei. Pareiškime ji nurodė savo seserį V. E. M. kaip kitą įpėdinę, todėl elgėsi sąžiningai ir nieko nenuslėpė. Po J. N. mirties ieškovas pats pasakė, kad atsisako jo palikimo tik pasakė, kad norėtų gauti dalį J. N. turto. Taip pat sakė, kad dalį turto turėtų gauti ir jo pusbrolis A. B., nes jie rūpinosi mirusiuoju. Tuo metu ji neprieštaravo tokiam ieškovo norui ir pasirašė jo nubraižytą lapelį, nors nesuprato kam jis reikalingas. Ji galvojo, kad ieškovas taip dalija jo paveldėtą turtą ir jai skiria 1/3 jo dalies. Jokių papildomų sąlygų prie šio raštelio nebuvo, ieškovas nesakė, kad jis dėl šio raštelio atsisakys savo motinai priklausančios palikimo dalies, o ji neprašė, kad ieškovas tą darytų. Po to ji apsigyveno J. N. sodyboje, ją tvarkė, prižiūrėjo, užsakė žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos įregistravo. Ieškovas tvarkyti J. N. palikimo nepadėjo ir jo turtu nesirūpino, jo netvarkė, todėl palikimo faktiniu jo valdymu jis nepriėmė. Atsakovė nurodo, kad ieškovas taip elgėsi sąmoningai, nes J. N. mirties metu joks nekilnojamasis turtas dar nebuvo įregistruotas, tuo pasirūpino tik atsakovė. Ieškovui niekas netrukdė pakartotinai kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo motinos vardu, bet jis to nepadarė, todėl palikimo nepriėmė. Kadangi jis nepadėjo rūpintis palikimu ir jo sutvarkymu ji nusprendė nesilaikyti jų pasirašyto raštelio sąlygų ir gavusi paveldėjimo teisės liudijimą nei ieškovo motinai, nei jam J. N. turto dalies neperleido. Paveldėtą žemę ir sodybą ji padovanojo savo sūnui R. S., kuriam apie jos ir ieškovo raštelį dėl J. N. turto pasidalinimo nieko nesakė. Ieškovas pats laisva valia atsisakė palikimo savo motinos vardu ir raštišką atsisakymą pateikė notarei, todėl nėra jokio pagrindo šį vienašalį jo sandorį pripažinti negaliojančiu. Notarė paveldėjimo teisės liudijimą išdavė atsakovei, kuri vienintelė priėmė palikimą ir negalėjo jo neišduoti, nes ieškovas savo motinos vardu palikimo nepriėmė ir jo atsisakė. Todėl nėra pagrindo naikinti ir paveldėjimo teisės liudijimą. Dovanojimo sutartimi atsakovė savo sūnui perleido teisėtai paveldėtą turtą, todėl nėra pagrindo naikinti ir dovanojimo sutartį. Be to, ieškovas nėra J. N. įpėdinis ir neturi teisė ginčyti palikimo priėmimo, o taip pat yra praleidęs ieškinio senaties terminą palikimo priėmimui ginčyti, nes iš notarės rašto jis žinojo kada bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, bet jo neginčijo per 1 metus laiko. Be to, R. S. yra sąžiningas turto įgijėjas, todėl turto iš jo išreikalauti negalima.
Atsakovo R. S. atsiliepime nurodoma ir jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nėra tinkamas solidarus atsakovas su savo motina I. S., nes jis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, jis yra sąžiningas turto įgijėjas. Gaunant turtą pagal dovanojimo sutartį šis turtas viešame registre buvo įregistruotas kaip jo motinos nuosavybė, be to jis žinojo, kad turtą motina yra teisėtai paveldėjusi iš J. N.. Jis iš motinos žodžių žinojo, kad tarp motinos ir ieškovo yra kažkoks susitarimas dėl paveldėto turto ir sakė apie tai dovanojimo sandorį tvirtinusiai notarei, tačiau ji šio raštelio neprašė ir sakė, kad notariškai nepatvirtintas toks susitarimas negalioja. Todėl jis yra sąžiningas įgijėjas ir taikant restituciją turtas iš jo negali būti išreikalautas. J. N. turtą po jo mirties tvarkė tik jo motina ir jis, todėl ieškovas J. N. palikimo nepriėmė faktiniu jo valdymu. Be to, palikimo savo motinos vardu ieškovas raštiškai atsisakė, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ieškovo atsisakymą jo motinos vardu nuo palikimo. Notarė paveldėjimo teisės liudijimą išdavė jo motinai I. S., nes ji priėmė palikimą, o jis šį turtą gavo pagal dovanojimo sutartį, todėl jo nuosavybės teisė gali būti paneigta tik tokio subjekto, kuris turi teisę paveldėti J. N. turtą. Tačiau ieškovas yra tik penktos eilės įpėdinis, todėl esant ketvirtos eilės įpėdinėms jis negali paveldėti J. N. turto. Todėl panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą turtas negali būti tiesiogiai priteisiamas ieškovui. Be to, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą palikimo priėmimui ginčyti, nes iš notarės rašto jis žinojo kada bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jo laiku neginčijo.
Trečiasis asmuo notarė Stefanija Valukonienė su ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepime ji nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-04-24 gavo atsakovės I. S. pareiškimą apie palikimo priėmimą po jos brolio J. N. mirties. Pareiškime I. S. nurodė kitą įpėdinę savo seserį V. E. M.. Kadangi pastaroji gyveno Prienų globos namuose, ji išsiuntė raštą šios įstaigos direktorei apie V. E. M. teises į palikimą. Tuomet sužinojo, kad V. E. M. turi globėją – ieškovą A. M.. Pastarasis telefonu jai sakė, kad neturi laiko vaikščioti po teismus dėl palikimo ir galės patvirtinti tai raštu. Ji išsiuntė raštą ieškovui A. M., kad jis priimtų sprendimą dėl palikimo priėmimo globojamosios vardu arba atsisakymo priimti palikimą. Ieškovas atsiuntė raštą, kad palikimo V. E. M. vardu jis atsisako. Notarė paaiškino, kad palikimo priėmimui neveiksnaus asmens vardu reikalingas teismo leidimas tiek priimant palikimą pareiškimu, tiek pagal apyrašą. Ieškovas teismo leidimo priimti palikimą nepateikė, o jo elektroniniu paštu siųsto prašymo ji nematė. Tokie prašymai turi būti paduodami atvykus į notaro biurą, nes notaras neatlieka notarinių veiksmų už akių, todėl į elektroninius laiškus neatsakinėja. Ieškovas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo nepriėmė, o į jos raštą, kad tai gali padaryti vėliau, raštu atsakė, kad palikimo atsisako, todėl globotinės interesų atžvilgiu jis pats elgėsi aplaidžiai. Notarė patvirtino, kad atsakovė I. S. jai minėjo apie susitarimą su ieškovu A. M. dėl paveldėto turto pasidalinimo dar prieš tai, kai ji išsiuntė minėtą savo raštą ieškovui su raginimu priimti sprendimą dėl palikimo priėmimo globotinės vardu. 2013-01-04 ji išdavė I. S. paveldėjimo teisės liudijimą, nes ši patikino, kad ginčų dėl palikimo tarp įpėdinių nebus. Notarė teigia negalinti priversti įpėdinio priimti palikimo, todėl išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą tam įpėdiniui, kuris jį priėmė, ji nepažeidė įstatymų, ir prieštaraujančio įstatymui notarinio veiksmo neatliko.
Ieškinys atmestinas, nes ieškovas savo ieškinio reikalavimų neįrodė, praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.8 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti ir iš viso nėra asmuo, galintis tokį reikalavimą reikšti.
Šios teismo išvados grindžiamos šiais argumentais ir įrodymais.
Vertinant ieškovo reikalavimą pripažinti, kad neveiksni jo motina V. E. M. po J. N. mirties atsiradusį palikimą faktiškai priėmė per ieškovą, teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog neveiksnus asmuo palikimo iš viso negali priimti faktiškai valdant paveldimą turtą per savo globėją, ir kad ieškovas šiuo atveju palikimo faktiniu jo valdymu nepriėmė, nes palikimu nesirūpino.
Žemesnės instancijos teismas
Palikimo būdus apibrėžianti CK 5.50 str. 2 d. numato, kad palikimą galima priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, nekartą yra išaiškinęs, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, aiškiai išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-600/2009, 3K-3-434/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-09 nutartis patvirtina, kad J. N. įpėdinė V. E. M. palikimo atsiradimo metu buvo neveiksni ir jai buvo nustatyta globa (1 t., b. l. 13-14). Tai reiškia, kad tokia įpėdinė, kuri nesuvokia savo veiksmų reikšmės (CK 2.10 str. 1 d.), negali atlikti ir jokių aktyvių veiksmų, išreiškiančių jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, nes ji iš viso negali išreikšti savo valios. Tuo tarpu neveiksnaus įpėdinio globėjas nėra įpėdinis. Globėjas veikia neveiksnaus asmens interesais ir jo vardu, tačiau visus veiksmus atlieka išreikšdamas savo, o ne globotinio valią. Palikimo priėmimo tikslu neveiksnaus asmens valios iš viso neįmanoma nustatyti, todėl pačiam įpėdiniui negalint atlikti aktyvių veiksmų, kuriais jis išreiškia savo valią priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą kaip savo, palikimą jo vardu globėjas gali priimti tik padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t. y. oficialia forma, kuri nesiejama su įpėdinio faktinių veiksmų, atliekamų palikimo atžvilgiu, vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Kita vertus, ieškovo nurodyti jo atlikti veiksmai bet kuriuo atveju nepatvirtina, kad palikimą jis pradėjo valdyti savo globotinės vardu ir kaip jos nuosavybę. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis yra sumokėjęs už J. N. laidotuvių išlaidas (2 t., b. l. 34), kad mirus J. N. jis 2012-04-13 sumokėjo J. N. mokesčius už ryšio paslaugas ir elektrą (2 t., b. l. 37), kad 2012-06-14 jis grąžino J. N. naudotą ryšio įrangą įmonei TEO LT, AB (2 t., b. l. 36), tačiau iš šių įrodymų negalima spręsti ar tokius veiksmus ieškovas atliko savo, kaip mirusiojo J. N. giminaičio, vardu, ar savo globotinės įpėdinės vardu, iš šių įrodymų negalima spręsti ar šiuos veiksmus atliko tik norėdamas padengti iki mirties buvusias giminaičio skolas, ar siekiant valdyti mirusiojo palikimą neveiksnios įpėdinės vardu kaip jos nuosavybę. Tuo tarpu iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutarties matyti, kad neveiksnia pripažintos V. E. M. globėjas A. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą jo globotinės vardu, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes jis nepateikė teismui duomenų apie palikėjo turtinę padėtį (1 t., b. l. 15). Pats ieškovo kreipimasis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl teismo leidimo palikimui priimti (1 t., b. l. 15) kaip tik įrodo, kad J. N. palikimo V. E. M. negalėjo priimti ir nepriėmė faktiniu paveldimo turto valdymu dėl savo valios trūkumų, todėl ieškovas ir pats suvokė bei pripažino, jog palikimą neveiksnios įpėdinės vardu jis turi priimti formaliu būdu išreikšdamas savo valią ir turėdamas išankstinį teismo leidimą (CK 3.244 str. 3 d.). Šiuo atveju ieškovo prašymas išduoti teismo leidimą palikimui neveiksnios motinos vardu priimti kaip tik ir patvirtina, kad faktiniu valdymu palikimo jos vardu jis nebuvo priėmęs.
Skirtingai nei teigia ieškovas, visi šioje byloje nustatyti jo atlikti veiksmai patvirtina ne tai, kad palikimą jis priėmė savo globotinės vardu, o tai, kad norėdamas išvengti sudėtingų teisinių palikimo priėmimo savo motinos vardu procedūrų, po minėtos teismo nutarties jis sąmoningai ir laisva valia nusprendė nepriimti J. N. palikimo savo neveiksnios motinos vardu, nes nuosavybės teisę į palikėjo turto dalį savo globotinei jis nusprendė įgyti ne paveldėjimo teisės būdu, o kitu pagrindu – susitaręs, kad atsakovė I. S. ateityje perleis ieškovo motinai dalį palikimo, prieš tai jį priėmusi viena. Ieškovas pats pripažino, kad dėl nepateiktų visų reikalingų dokumentų teismui atsisakius priimti jo prašymą išduoti teismo leidimą priimti palikimą jo globotinės vardu (1 t., b. l. 15), jis sudarė rašytinį 2012-05-06 susitarimą su kita J. N. įpėdine - atsakove I. S. (1 t., b. l. 15), kuriuo jie susitarė, kad atsakovė viena priims J. N. palikimą ir tik po to sutartą palikimo dalį perleis kitai įpėdinei – V. E. M.. Ieškovas pripažįsta, kad vykdydamas šį susitarimą jis daugiau ir neatliko kitų veiksmų, kurie pagal įstatymą buvo reikalingi palikimui jo neveiksnios motinos vardu priimti, kad dėl šio susitarimo į notarės kontorą jis sąmoningai nenuvyko ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo savo neveiksnios motinos vardu notarei nepadavė. Pabrėžtina, kad nepasirašytas ieškovo pareiškimas dėl vykdomojo pavedimo, turto apyrašui sudaryti, išdavimo (1 t., b. l. 16), jo elektroninio pašto dėžutės išsiųstų elektroninių laiškų išrašas (1 t., b. l. 18) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais (2 t., b. l. 4-15) patvirtina tik tai, kad 2012-04-24, t. y. dar iki minėto 2012-05-06 susitarimo, ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į notarę Stefaniją Valukonienę prašydamas išduoti vykdomąjį pavedimą turto apyrašui sudaryti, tačiau remiantis šiais įrodymais negalima pripažinti, kad tokiu veiksmu jis priėmė palikimą neveiksnios savo motinos vardu padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovas pats sutinka, kad toks prašymo notarei pateikimas elektroniniu laišku neatitinka Notariato įstatymo reikalavimų ir pats pripažino, kad tokiu būdu jis tik iš anksto informavo notarę, jog ketina paduoti tokį prašymą atvykęs į notarės kontorą vėliau. Todėl viena vertus, pirminis ketinimas priimti palikimą negali būti pripažįstamas pačiu palikimo priėmimu, jeigu šis ketinimas vėliau nebuvo faktiškai įgyvendintas, o kita vertus, Notariato įstatymas neleidžia priimti palikimo padavus pareiškimą elektroniniu ir net nepasirašytu laišku, nes notariniai veiksmai atliekami tik notaro biure (Notariato įstatymo 28 str. 2 d.), notaras juos atlikdamas privalo nustatyti asmens tapatybę ir įsitikinti jo veiksnumu (Notariato įstatymo 31 str.), pareiškimą asmuo turi pasirašyti arba dalyvaujant notarui arba pats asmeniškai patvirtinti, kad jį pasirašė, jeigu tai nebuvo padaryta notaro akivaizdoje (Notariato įstatymo 32 str. 1 d.). Taigi, ieškovas iš esmės pats pripažįsta faktą, kad savo pareiškimu dėl vykdomojo pavedimo, turto apyrašui sudaryti, palikimo savo motinos vardu jis nepriėmė. Iš esmės jis taip pat pripažįsta, kad sudaręs 2012-05-06 susitarimą su atsakove I. S. jis kaip tik ir tikėjosi, kad J. N. palikimą priims tik atsakovė I. S., o nuosavybės teisę į dalį J. N. palikimo savo motinai jis įgys kitu pagrindu, t. y. atsakovei I. S. perleidus sutartą dalį paveldėto turto po palikimo priėmimo.
Faktą, kad ieškovas dėl minėto 2012-05-06 susitarimo nepriėmė palikimo savo motinos vardu patvirtino ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, ir ieškovo pateiktas jo pokalbio su atsakove I. S. garso įrašas, ir 2012-05-06 surašytas raštelis, kuriame nurodyta kokia J. N. palikimo dalis ir kam atiteks, ir raštiškas ieškovo 2012-11-26 atsisakymas nuo palikimo savo globotinės vardu.
Tiek A. B., tiek R. M., tiek A. B. apklausti liudytojais patvirtino, kad ieškovas jiems sakė, jog su atsakove I. S. yra susitaręs, jog visą J. N. palikimą priims I. S., o po to dalį turto ji pati perleis ieškovui, todėl visus palikimo priėmimo reikalus tvarkė tik atsakovė I. S.. Tokį susitarimą patvirtina ir ieškovo bei atsakovės I. S. pokalbio turinys, užfiksuotas ieškovo pateiktame garso įraše (b. l. 48-53), iš kurio matyti, kad atsakovė pripažįsta sudariusi susitarimą su ieškovu dėl paveldėto J. N. turto dalies perleidimo ieškovo motinai, tačiau priėmusi palikimą ji atsisako šį susitarimą vykdyti.
Ieškovo pateiktas 2012-05-06 raštelis (1 t., b. l. 15), jo paaiškinimai, atsakovės paaiškinimai jų pokalbio garso įrašas dėl susitarimo vykdymo sutampa su minėtų liudytojų parodymais. Pabrėžtina, kad nors atsakovė ginčija šio raštelio reikšmę ir teisinę galią, tačiau pripažįsta faktą, kad apie tokias turto dalis su ieškovu kalbėjo ir kad toks raštelis buvo sudarytas ir jos pasirašytas. Todėl teismas pripažįsta, kad šis raštiškas ieškovo ir atsakovės susitarimas iš tiesų nulėmė ieškovo apsisprendimą nepriimti palikimo savo motinos vardu tam, kad atsakovė galėtų palikimą priimti viena, o vėliau dalį palikimo perleisti savo seseriai V. E. M..
Paveldėjimo byloje esantis 2012-11-26 raštiškas ieškovo A. M. atsisakymas nuo palikimo savo globotinės vardu (paveldėjimo bylos 12 lapas) taip pat patvirtina, kad ieškovas sąmoningai nepriėmė J. N. palikimo savo motinos vardu, nes jis norėjo vykdyti ir vykdė minėtą jo ir atsakovės susitarimą.
Taigi, tiek paties ieškovo nurodomi ir jo pripažįstami faktai, tiek liudytojų nurodytos aplinkybės, tiek minėtas 2012-05-06 raštiškas ieškovo ir atsakovės susitarimas bei ieškovo 2012-11-26 raštiškas atsisakymas priimti palikimą savo globotinės vardu patvirtina, kad ieškovas visais savo veiksmais sąmoningai siekė būtent tokio J. N. turto paveldėjimo rezultato, kurį dabar pats ir ginčija. Pripažindamas, kad vykdydamas minėtą 2012-05-06 raštišką susitarimą su atsakove I. S. jis kaip tik ir siekė, padėti jai vienai priimti visą J. N. palikimą, ieškovas iš esmės pats paneigia savo reikalavimą pripažinti, kad tą patį paveldimą turtą jis neva taip pat faktiškai valdė savo globotinės vardu, turėdamas tikslą priimti palikimą jos vardu. Jeigu ieškovas nurodomus veiksmus, kuriais jis neva priėmė palikimą motinos vardu, iš tiesų būtų atlikęs norėdamas priimti motinos vardu plikimą, jam nebūtų buvę jokios prasmės nei tartis su atsakove dėl jos įsipareigojimo perleisti dalį palikimo ieškovo motinai, nei 2012-11-26 raštu atsisakyti palikimo globotinės V. E. M. vardu (paveldėjimo bylos 11 lapas). Tačiau tokie ieškovo veiksmai kaip tik ir patvirtina, kad jis sąmoningai siekė, jog palikimą priimtų tik viena atsakovė I. S., o tik po to ieškovo motinai perleistų dalį paveldėto turto. Ieškovo elgesys nuo palikimo atsiradimo momento – nesikreipimas į teismą su ištaisytais savo prašymo trūkumais dėl leidimo priimti palikimą savo motinos vardu, ketinimo pateikti pareiškimą dėl vykdomojo pavedimo turto apyrašui sudaryti nerealizavimas, sąmoningas atsisakymas priimti palikimą savo motinos vardu ir notaro informavimas apie tai, įrodo, kad jis sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų padarinius, nesiekė įstatymo nustatyta tvarka įgyti savo globotinės paveldėjimo teisės į palikimą, o norėjo nuosavybės teisę savo motinai įgyti kitokiu būdu, išvengiant sudėtingų palikimo priėmimo neveiksnaus asmens vardu procedūrų.
Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad remiantis ieškovo nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog po J. N. mirties atsiradusį palikimą neveiksni V. E. M. faktiškai priėmė per ieškovą, nes pastarasis sąmoningai to nepadarė.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ir ieškovo 2012-11-26 atsisakymą nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios V. E. M. vardu, nes toks atsisakymas neturi nei jokių ieškovo valios trūkumų, nei iš viso yra sukėlęs kokias nors teisines pasekmes. Aukščiausiasis teismas analogiškoje situacijoje yra išaiškinęs, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis), tačiau atsisakyti palikimo leidžiama tik per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai. Todėl pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-273/2014).
Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2012-04-09 (1 t., b. l. 12), o ieškovo pareiškimas apie palikimo nepriėmimą notarui pateiktas 2012-11-26 (paveldėjimo bylos 12 lapas), t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Šis ieškovo pareiškimas pateiktas į paveldėjimo bylą po to, kai ieškovas nepriėmė savo motinos vardu palikimo per įstatymo nustatytą terminą, todėl teismas sutinka su notarės argumentu, kad ieškovo 2012-11-26 pareiškimas dėl palikimo atsisakymo V. E. M. vardu nelaikytinas palikimo atsisakymu CK 5.60 straipsnio prasme, o pripažintinas tik kaip įpėdinio atstovo pateikta informacija, kad palikimo neketinama priimti. Būtent taip palikimo atsisakymą, išreikštą jau po termino palikimui priimti pasibaigimo, kvalifikuoja ir Aukščiausiasis Teismas, kuris pripažįsta, kad tokiu pareiškimu yra tik informuojamas paveldėjimo bylą vedęs notaras ir patvirtinama, jog pareiškėjas palikimo nepriėmė, todėl toks pareiškimas neturi įtakos jau pasibaigusiai pareiškimą padavusio asmens paveldėjimo teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-273/2014).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir teismų praktiką, ieškovo ginčijamas 2012-11-26 pareiškimas dėl palikimo atsisakymo V. E. M. vardu net nelaikytinas vienašaliu sandoriu, nes jis nesukūrė jokių teisių ir pareigų (CK 1.63 str. 1 d.). Šio veiksmo atlikimo metu ieškovas savo globotinės vardu palikimo jau buvo nepriėmęs per įstatymo nustatytą terminą, o atsakovė I. S. tą buvo padariusi paduodama pareiškimą notarei (paveldėjimo bylos 1 lapas). Todėl toks ieškovo valios išreiškimas J. N. turto paveldėjimo procese nesukūrė ir nepakeitė jokių teisių ir pareigų jokiems asmenims. Tai reiškia, kad jis negali būti pripažintas niekiniu sandoriu. Be to, šis palikimo atsisakymas nėra ir tariamas, kaip nurodo ieškovas. Tariamas yra toks valios išreiškimas, kuris pareikštas tik dėl akių, neketinant sukurti teisnių pasekmių (CK 1.86 str.). Tačiau ieškovas pats pripažįsta, kad šiuo pareiškimu jis vykdė 2012-05-06 susitarimą su atsakove, pagal kurį jis ir turėjo nepriimti palikimo savo motinos vardu, kad tą galėtų padaryti atsakovė I. S.. Tai reiškia, kad šį veiksmą jis atliko ne dėl akių, o priešingai, norėdamas sukurti būtent tokius teisnius santykius, kurie ir atsiranda palikimo nepriėmus arba jo atsisakius vienam įpėdiniui, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą kitam įpėdiniui.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovo 2012-11-26 notarei pateiktą atsisakymą nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios V. E. M. vardu niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, nes tai nėra sandoris ir šiuo pareiškimu ieškovas išreiškė tikrąją savo valią.
Atmetus aukščiau aptartus ieškovo reikalavimus ir įvertinus nustatytas aplinkybes nėra pagrindo iš dalies panaikinti ir Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės Stefanijos Valukonienės 2013-01-04 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 35 į ½ dalį J. N. palikimą sudarančio turto, nes byloje nustatyta, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo J. N. palikimą priėmė atsakovė I. S., padavusi notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo (paveldėjimo bylos 1 lapas), o ieškovas A. M. per šį terminą palikimo sąmoningai nepriėmė (CK 5.50 str. 1, 2, 3 d., 5.60 str. 2 d.). Atsakovė savo pareikime notarei iš karto nurodė kitą tos pačios eilės įpėdinę – savo seserį V. E. M., todėl ji elgėsi sąžiningai ir jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ji nenuslėpė. Ieškovas visą laiką nuo palikimo atsiradimo žinojo, kad atsakovė I. S. yra įpėdinė, kuri priėmė palikimą padavusi pareiškimą notarei, o pats palikimo kitos įpėdinės – savo neveiksnios motinos, vardu nepriėmė sąmoningai. Todėl nuo palikimo atsiradimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams (CK 5.67 str. 1 d.) notarė teisėtai išdavė ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą vienintelei palikimą priėmusiai įpėdinei – atsakovei I. S., nes ji neturėjo teisės jo neišduoti.
Ieškovo argumentas, kad prieš išduodama paveldėjimo teisės liudijimą notarė nepareikalavo iš jo pateikti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu, todėl neva pažeidė imperatyvią CK 3.244 straipsnio 3 dalyje numatytą normą, yra nepagrįstas ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Kaip minėta, ieškovas palikimo savo globotinės vardu nebuvo priėmęs per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl po to pareikštas jo atsisakymas palikimo savo globotinės vardu neturėjo jokios teisinės reikšmės, nes įpėdinės V. E. M. neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau buvo pasibaigusi. Nors notarė patvirtino, kad iš atsakovės I. S. žinojo apie kažkokį įpėdinių susitarimą dėl palikimo pasidalinimo, tačiau tai taip pat nebuvo pagrindas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes įstatymai nedraudžia įpėdiniams sudarinėti susitarimų dėl palikimo pasidalinimo ir, palikimą priėmus tik vienam iš jų, pasidalinti jį vėliau. Todėl tokio susitarimo egzistavimas negali būti pagrindas notarui atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą priėmusiam įpėdiniui, jeigu kiti įpėdiniai palikimo nepriima. Teismas sutinka su notarės argumentu, kad ji negali priversti įpėdinį priimti palikimą ir negali neapibrėžtą laiką neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo tam įpėdiniui, kuris palikimą yra priėmęs. Todėl šiuo atveju, kai įstatyminis įpėdinės V. E. M. atstovas A. M. neapdairiai ir nerūpestingai elgdamasis nepriėmė palikimo globotinės vardu per įstatymo nustatytą terminą ir taip neįgyvendino neveiksnios globotinės teisės į palikimą saugiausiu ir patikimiausiu būdu, jis negali atsakomybės už rizikingesnį neveiksnaus asmens teisių įgyvendinimo būdą perkelti notarei, nes jis pats dėl to yra atsakingas.
Pripažinus, kad nei notarė, nei kita įpėdinė I. S. nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų, bei nenustačius, kad notarė pažeidė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarką, ieškovo reikalavimas iš dalies panaikinti notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei I. S. atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad analogiškoje pagal faktines aplinkybes byloje Aukščiausiais Teismas yra pripažinęs, jog nėra pagrindo naikinti paveldėjimo teisės liudijimą ir pripažinti atsisakymą nuo palikimo niekiniu jeigu įpėdinis sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų padarinius, nesiekė įstatymo nustatyta tvarka įgyti paveldėjimo teisės į palikimą, o nuosavybės teisę į palikimą pagal įpėdinių susitarimą norėjo įgyti tik po to, kai palikimą priims kitas įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-273/2014).
Įvertinus visus ieškovo argumentus ir jo atliktus veiksmus akivaizdu, kad jo motinos V. E. M. teisių į J. N. palikimą pažeidimas kilo ne iš kokių nors paveldėjimo teisiniuose santykiuose padarytų atsakovų ar notarės neteisėtų veiksmų, o iš po paveldėjimo procedūrų užbaigimo turėjusių susiklostyti teisinių santykių. Ieškovas iš esmės pats pripažino, kad palikimo savo motinos vardu jis nepriėmė, todėl, kad siekė, jog J. N. palikimą priimtų viena atsakovė, kuri po to turėjo dalį palikimo perleisti kitai įpėdinei V. E. M.. Vadinasi norint tokį susitarimą įgyvendinti ir nuosavybės teisę į dalį J. N. palikimo dalį V. E. M. įgyti ieškovo ir atsakovės sutartu būdu, ieškovas turėjo elgtis būtent taip, kad palikimą priimtų viena I. S.. Jų sudarytą susitarimą atsakovė taip pat turėjo pradėti vykdyti tik pasibaigus paveldėjimo teisiniams santykiams. Todėl norėdamas ginti savo motinos teises į negautą palikimo dalį ieškovas turėjo ginčyti ne atsakovės I. S. palikimo priėmimo teisėtumą, kuriam savo veiksmais jis visiškai pritarė pats, o rinktis kitus teisinius gynybos būdus dėl atsakovės I. S. neįvykdyto susitarimo. Tačiau tai reikštų visai kitą ieškinio pagrindą ir kitą dalyką, nes pagal minėtą neįvykdytą susitarimą V. E. M. buvo numatyta dar ir kitokia turto dalis nei priklausytų pagal paveldėjimo teisę.
Nustačius, kad atsakovė I. S. teisėtai paveldėjo J. N. palikimą, o V. E. M. palikimo nepriėmė, konstatuotina ir tai, kad ieškovas iš viso nėra tas asmuo, kuris turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimą pagal CK 5.8 straipsnį. Pažymėtina, kad nagrinėdamas reikalavimus dėl CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino ieškiniui dėl paveldėjimo teisės ginčijimo pareikšti, kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl subjekto, turinčio teisę reikšti tokį reikalavimą. Jis konstatavo, kad šioje įstatymo normoje nustatytas ne tik terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, bet ir nurodytas subjektas, turintis tokią teisę. Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad pagal CK 5.8 straipsnį teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę tik įpėdinis (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą) ir ši įstatymo nuostata negali būti aiškinama taip, jog pagal CK 5.8 straipsnį kitas asmuo (ne įpėdinis) turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-286/2009). Šiuo atveju ieškovas A. M. yra J. N. penktos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.), kuris galėtų pretenduoti į J. N. palikimą tik jeigu nebūtų pirmesnės eilės įpėdinių (CK 5.11 str. 2 d.). Tačiau atsakovė I. S. yra ketvirtos eilės įpėdinė, kuri palikimą priėmė, o tos pačios eilės įpėdinė V. E. M. palikimo nepriėmė. Todėl CK 5.8 ir 5.11 straipsnių prasme ieškovas nei pats asmeniškai nėra J. N. įpėdinis, nei asmuo, galintis ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą kaip V. E. M. įpėdinis, jeigu ji būtų priėmusi J. N. palikimą.
Ieškinys taip pat atmestinas ir dėl atsakovų prašomo taikyti praleisto ieškinio senaties termino paveldėjimo teisei ginčyti, nes pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, o ieškovas bet kuriuo iš šių atveju yra praleidęs tokį terminą.
Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2012-04-09 mirus J. N. (1 t., b. l. 12), todėl ieškiniui pareikšti skaičiuojamas vienerių metų terminas nuo palikimo atsiradimo pasibaigė 2013-04-09. Ieškinys teisme gautas 2014-02-21 (1 t., b. l. 2), todėl akivaizdu, kad jis pareikštas žymiai vėliau nei vieneri metai nuo palikimo atsiradimo. Nors ieškovas vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2013-07-28 kuomet atsakovė jam pati tiesiogiai pasakė, kad paveldėtą turtą padovanojo savo sūnui R. S., nes tik tuomet, pasak ieškovo, jis sužinojo apie pažeistą savo motinos teisę, tačiau ši aplinkybė neturi jokios reikšmės ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti. Kaip minėta, CK 5.8 straipsnyje numatytos tik dvi aplinkybės, kurioms esant prasideda ieškinio senaties termino eiga: 1) palikimo atsiradimo diena, t. y. palikėjo mirties diena, arba 2) diena, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiuo atveju ieškovas palikimo atsiradimo dieną žinojo, nes pats rūpinosi J. N. laidotuvėmis, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra akivaizdžiai praleistas. Apie tai, kad atsakovė I. S. palikimą priėmė paduodama pareiškimą notarei ieškovas žinojo nuo pat tokio pareiškimo padavimo dienos, nes jo pateiktame 2013-12-12 I. S. liudytojos apklausos protokole užfiksuoti I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtina, kad pats ieškovas A. M. atvežė I. S. J. N. mirties liudijimą, reikalingą atsakovei kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, ir pats ją nuvežė pas notarą (2 t., b. l. 19-21). Paveldėjimo byloje esantis I. S. pareikšimas dėl J. N. palikimo priėmimo patvirtina, kad atsakovė palikimą priėmė 2012-04-24 (paveldėjimo bylos 1 lapas). Vadinasi apie tai, kad I. S. priėmė palikimą ieškovas žinojo nuo 2012-04-24. Tokiu atveju ieškinį palikimą priėmusiai I. S. jis turėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2013-04-24. Pagaliau ieškovas pripažįsta, kad palikimo savo motinos vardu jis atsisakė išsiųsdamas savo 2012-11-26 raštą notarei po to, kai iš jos gavo 2012-11-19 raštą, kuriuo notarė jį ragino priimti sprendimą dėl palikimo, o šiame notarės rašte yra aiškiai parašyta, jog palikimą po J. N. mirties yra priėmusi jo sesuo I. S. (paveldėjimo bylos 11 lapas). Tai reiškia, kad net ir skaičiuojant ieškinio senaties termino pradžią nuo šio, ieškovui pačio palankiausio, momento, kai apie I. S. palikimo priėmimą jis neabejotinai žinojo nuo 2012-11-26, jis yra praleidęs vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti, nes tokiu atveju šis terminas baigėsi 2013-11-26.
Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti ieškovas neprašo ir jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas nenurodo. Ieškovas pripažįsta, jog turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, pripažįsta, kad išmano paveldėjimo teisę reglamentuojančias normas, todėl ieškinio senaties termino praleidimą dėl bandymo apeiti paveldėjimo teisės normas ir palikimą savo globotinės vardu įgyti kitokiu būdu, negalima pripažinti svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistą terminą būtų galima atnaujinti.
Nepanaikinus ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu atsakovė I. S. teisėtai tapo J. N. turto savininke, nėra pagrindo pripažinti, kad 2013-06-25 dovanojimo sutartį Nr. 3485 (2 t., b. l. 62-82), kuria ji atsakovui R. S. padovanojo paveldėtą J. N. nekilnojamąjį turtą, atsakovė I. S. sudarė nebūdama dovanojamo daikto savininke (CK 6.470 str. 3 d.), kaip teigia ieškovas. Kadangi ši imperatyvi norma nebuvo pažeista ir atsakovė dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo dovanojamo turto teisėta savininkė, tai ieškovo nurodomu pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.) šis sandoris negali būti pripažintas iš dalies negaliojančiu. Be to, šis ieškovo reikalavimas yra tik išvestinis ir neatsiejamai susijęs su anksčiau atmestais šio ieškinio reikalavimais nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir atsakovės I. S. palikimo priėmimo teisėtumą bei nustatyti faktą, kad palikimą yra priėmusi V. E. M., nes tik tokiu atveju dovanojimo sutarties nuginčijimas turėtų įtaką ieškovo teisei paveldėti jo motinai V. E. M. priklausiusią J. N. palikimo dalį. Todėl nustačius, kad dovanojimo sutarties dalyką sudarančio turto V. E. M. nepaveldėjo, ieškovas neturi teisės reikalauti pripažinti šią dovanojimo sutartį iš dalies negaliojančia, nes ši sutartis nepažeidžia jo teisių, o taikant restituciją padovanoto turto dalis gali būti grąžintina tik atsakovei I. S., bet ne ieškovui, su kuriuo atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas galėtų šį turą išsireikalauti iš atsakovės. Todėl saugant civilinių teisinių santykių stabilumą ir sąžiningo turto įgijėjo R. S. teises, ieškovo reikalavimas iš dalies pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-06-25 dovanojimo sutartį Nr. 3485, sudarytą tarp atsakovų I. S. ir R. S., taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Vertinant ieškovo reikalavimą priteisti ½ dalį J. N. palikimo pažymėtina, kad šioje byloje jis yra nepagrįstas net tik todėl, kad atmetus visus kitus reikalavimus, kaip būtiną sąlygą jam patenkinti, jis savaime negali būti tenkinamas, bet ir todėl, kad susitardamas su atsakove dėl paprastesnio būdo savo motinai įgyti nuosavybės teisę į dalį J. N. palikimo, ieškovas susitarė, kad jo motina iš atsakovės I. S. gaus mažesnę palikimo dalį nei šiuo ieškiniu ieškovas reikalauja sau. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti ½ J. N. palikimo dalį yra nepagrįstas, nes tokia dalis prašomo priteisti turto pagal ieškovo sudarytą susitarimą jo motinai nepriklausė.
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai ½ dalį, neteisėtai paveldėto J. N. indėlio, yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, kad J. N. turtą atsakovė I. S. paveldėjo neteisėtai. Tuo tarpu atsakovas R. S. J. N. pinigų iš viso nei paveldėjo, nei gavo dovanų iš paveldėtojos I. S., todėl iš viso neaišku kokiu pagrindu toks reikalavimas jam reiškiamas kaip solidariam atsakovui.
Ieškinį atmetus atsakovams iš ieškovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai savo atsiliepimuose prašo priteisti jų bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 82-88, 107-116) ir pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtina, kad I. S. turėjo 2 000 Lt išlaidų (1 t., b. l. 91-92, ) advokato pagalbai apmokėti, o R. S. turėjo 500 Lt išlaidų (1 t., b. l. 118-119) advokato pagalbai apmokėti. Todėl šios išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios sudaro 38,40 Lt, išieškotinos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Ieškovo A. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. M. 2 000 Lt (du tūkstančius litų (579,24 EUR)) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. S..
Priteisti iš ieškovo A. M. 500 Lt (penkis šimtus litų (144,81 EUR)) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. S..
Išieškoti iš ieškovo A. M. 38,40 Lt (trisdešimt aštuonis litus 40 centų (11,12 EUR)) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.
Laikinąją apsaugos priemonę - atsakovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Laikinąją apsaugos priemonę - atsakovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto areštą 27 000 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių litų) sumai, panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.