- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-30
- Bylos Nr.
- 3K-3-286/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis, Dangutė Ambrasienė, Egidijus Laužikas
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- Ž. K., A. P. K., V. M.
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovams Ž. K., A. P. K., V. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Kauno 20-ojo notarų biuro notarė R. V., Kauno 1-ojo notarų biuro notarė R. L., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, V. (S.) M.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ieškinio esmė
Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2006 m. gegužės 16 d. atsakovui V. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-RL-2399, 2006 m. gegužės 26 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo aktą dėl gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas V. M. pardavė šį turtą atsakovams Ž. K. ir A. P. K.; 2) taikyti sandorio restituciją, grąžinant šį turtą Lietuvos valstybei.
Ieškovas nurodė, kad jis ginčo namą valdė ir juo naudojosi pagal namo savininkų A. M. ir P. M. išduotą įgaliojimą. Jis namą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, šiame name gyveno ir gyvena iki šiol. 2007 m. sausio mėnesį ieškovas sužinojo, kad 2005 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. (buvęs S.) yra K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus; taip pat kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu atnaujino V. M. terminą palikimui priimti. Šių teismo sprendimų pagrindu V. M. paveldėjo namą ir jį pardavė Ž. K. ir A. P. K., kurie kreipėsi į teismą dėl ieškovo iškeldinimo.
Ieškovas teigė, kad V. M. nėra K. M. sūnus ir negali būti A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. M., mirusio (duomenys neskelbtini), brolis, nes ieškovo ir atsakovo V. M. motina yra M. S., o ji negyveno faktinėje santuokoje su K. M. Be to, V. M. praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, nes sąmoningai nesikreipė dėl tėvystės nustatymo, kol buvo gyvi A. M. ir P. M. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad yra ir kitų pirmesnės eilės įpėdinių: A. M. sutuoktinė G. E. M., P. M. sutuoktinė V. (S.) M. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnį, todėl pripažintinas negaliojančiu kaip pažeidžiantis imperatyviąsias įstatymo nuostatas (CK 1.80 straipsnis). Palikimo priėmimas apgaule prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Atsakovas, neteisėtai paveldėjęs namą, neturėjo teisės jo parduoti. Be to, namo pardavimo sandoris yra fiktyvus, sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis), sudarytas tik siekiant apsunkinti namo išreikalavimą. Ž. K. ir A. P. K. žinojo, kad V. M. neteisėtai paveldėjo turtą, todėl yra nesąžiningi įgijėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovams Ž. K. ir A. P. K. 2350 Lt atstovavimo išlaidų, kiekvienam po 1175 Lt, V. M. – 2500 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybei – 17,50 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad pirmuoju ieškinio reikalavimu ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau pats ieškovas neginčija, kad jis negali pretenduoti į ginčo palikimą nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.2 straipsnis), ieškovo teisė paveldėti ginčo turtą byloje nebuvo įrodinėjama. Tai reiškia, kad ieškovas neturi teisės ginčyti V. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. CK 5.8 straipsnyje įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo teisėtumo gali tik asmuo, pretenduojantis į palikimą, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės ir vien dėl to šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Ieškovo bandymas ginti kitų galinčių pretenduoti į palikimą teises procesiškai taip pat nepagrįstas. Civiliniame procese asmuo veikti kito asmens vardu gali tik procese nustatyta tvarka, t. y. jam atstovaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56, 58, 59 straipsniai).
Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai – Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimas dėl tėvystės fakto nustatymo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimas dėl termino V. M. palikimui priimti po P. M. ir A. M. mirties atnaujinimo paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas V. M. neturėjo teisės paveldėti pagal CK 5.11 straipsnį. Teismų sprendimai yra įsiteisėję ir nėra panaikinti, todėl juose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 puntas) ir jų nebereikia įrodinėti iš naujo. Nurodytais teismų sprendimais nustatyta, kad V. M. yra K. M. sūnus, tai reiškia, kad jis yra mirusių savininkų P. M. ir A. M. brolis. Taigi V. M. turėjo teisę paveldėti mirusių brolių turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). G. E. (M.) M. yra atsisakiusi pretenzijų į palikimą, o V. (S.) M. nustatytu terminu nepareiškė pretenzijų į palikimą.
Teismas atmetė ieškovo tvirtinimą, kad atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas prieštarauja gerai moralei. Procesas nurodytose bylose ieškovo prašymu nebuvo atnaujintas, o pradėtas ikiteisminis tyrimas – nutrauktas, todėl nėra įrodyta ieškovo nurodyta prieštaravimo gerai moralei aplinkybė.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčija tik vieną paveldėjimo teisės liudijimą, nors V. M. į nurodytą ginčo objektą – gyvenamąjį namą buvo išduoti du paveldėjimo teisės liudijimai.
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį teismas nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl, nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo, pirkimo–pardavimo sandoris neprieštarauja įstatymo reikalavimams, t. y. imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo sandoris yra fiktyvus (CPK 178 straipsnis). Neįrodytas ir atsakovų Ž. K. ir A. P. K. nesąžiningumas, t. y. nepaneigtas jų sąžiningumas, kuris pagal įstatymą yra preziumuojamas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą; priteisė iš ieškovo valstybei 23,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas neturi reikalavimo pripažinti negaliojančiu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą teisės, ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovo reikalavimą; kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia yra išvestinis iš paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo reikalavimo, todėl, netenkinus pirmojo, nėra pagrindo tenkinti antrojo reikalavimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: pripažinti negaliojančiais 2006 m. gegužės 16 d. atsakovui V. M. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 1-RL-2402, 1-RL-2399, 2006 m. gegužės 26 d. ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo aktą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai neteisingai ir nepagrįstai siaurinamai aiškino CK 5.8 straipsnį. Ieškovas paveldėjimo teisės liudijimus ginčijo ne šios normos pagrindu, o bendraisiais ieškinyje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78, 1.80, 1.81 straipsniai). Paveldėjimo teisės liudijimas yra vienašalis sandoris, todėl jam ginčyti negali būti nustatoma jokių ribojimų. Aplinkybės, kada yra taikytinas CK 5.8 straipsnis, nurodytos šiame straipsnyje: kai asmuo pretenduoja į palikimą ir kai tokiu atveju reikia nustatyti ieškinio senaties terminą.
Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008 nurodyta, kad ,,yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčas yra kilęs tarp bendraturčių, įgyvendinusių teises į nuosavybę, kilusias M. Ž. turto paveldėjimo pagrindu, kai vieni iš jų ginčija kito bendraturčio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, o tai suponuoja, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai pagal teisinį statusą yra ne asmenys, pretenduojantys į palikimą (CK 5.8 straipsnis), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o nuosavybės teisinių santykių subjektai.“ Ieškovo teisės valdyti ir naudotis namu (taigi ir įgyvendinant atskiras sudėtines nuosavybės teisės dalis) niekas nekvestionuotų ir ieškovo iš namo neiškeldintų, jeigu atsakovui nebūtų išduoti ginčo paveldėjimo teisės liudijimai. Tik paveldėjimo teisinių santykių atsiradimas yra pagrindas paneigti ieškovo teisę naudotis namu, todėl ir turi būti patikrinta, ar šie santykiai atsirado teisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2008 nurodyta, kad ,,kasatorius, kaip G. B. įpėdinis, yra suinteresuotas 2002 m. rugpjūčio 6 d. L. P. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimu, nes, nuginčijus šio liudijimo dalį, kasatoriaus paveldimas turtas padidėtų“; ,,kad kasatoriaus teiginiai, jog jis ieškinį reiškia ne kaip pretendentas į palikimą ir todėl neturi būti taikomas CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas, yra nepagrįsti“. Taigi teismas nurodytoje byloje taikė CK 5.8 straipsnį ne todėl, kad asmuo pretendavo į palikimą, o todėl, kad reikėjo nustatyti ieškinio senaties terminą; ieškovas nepretendavo į palikimą, tačiau teismai nedraudė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo dalį.
Remiantis CK 5.59 straipsniu, akivaizdu, kad, esant aiškiems kito turto paveldėtojams, vien atsakovo valios apie palikimo priėmimą pareiškimas dar nesukuria visų paveldėjimo teisinių santykių, įpėdinio teisių ir pareigų. Palikimo perdavimas ir teisė disponuoti paveldėtu turtu atsiranda tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimo priėmimas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas sandoris. CK pirmojoje knygoje yra nustatyti bendrieji sandorių ginčijimo pagrindai ir CK 5.8 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos siaurai, neleidžiant tokį sandorį ginčyti į palikimą nepretenduojantiems asmenims.
2. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad yra kitų, pirmesnės eilės įpėdinių, kuriems ginčo palikimas atsiranda anksčiau nei atsakovui. Ši aplinkybė notarei turėjo būti pagrindas neišduoti ginčo liudijimo atsakovui (CK 5.11 straipsnis).
Palikėjo A. M. žmona G. E. M. buvo pašalinta iš dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindu, nurodant, kad ji yra pareiškusi apie nepretendavimą į A. M. palikimą, atsisakydama teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą. Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį neleidžiama atsisakyti dalies palikimo, o pagal 1.62 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Teismai netinkamai aiškino ginčo santykiams taikytiną teisę, nesiaiškino ir netaikė kolizinių normų, nepagrįstai G. E. M. pasirašytą dokumentą ,,Nepretendavimas ir atsisakymas užsienyje esančio turto“ laikydamas teisines pasekmes sukuriančiu atsisakymu. Kadangi tai yra sandoris, kuris prieštarauja imperatyviosioms CK 5.60 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tai teismai privalėjo jį laikyti niekiniu ex officio ir nepašalinti G. E. M. iš byloje dalyvaujančių asmenų.
Esant duomenų apie palikėjo P. M. sutuoktinės V. (S.) M. ir jos su šiuo palikėjų dukterų P. ir A. buvimą, buvo būtina spręsti dėl pirmesnės eilės įpėdinių nustatymo ir jų įtraukimo į bylą. Palikėjo dukterims priėmus tėvo palikimą JAV, atsakovas neturėtų teisės paveldėti P. M. turto nei Lietuvoje, nei užsienyje.
Teismai neatsižvelgė į CK 5.11 straipsnio 2 dalį, kuria iš viso užkertamas kelias atsakovui paveldėti, nes byloje nepateikta duomenų, kad nėra pirmesnės eilės įpėdinių, kad jie nustatyta tvarka atsisakė palikimo ar kad iš jų atimta paveldėjimo teisė.
3. Teismai nevertino ieškovo atstovės pareiškimo, kad ieškiniu ginčijami abu paveldėjimo teisės liudijimai. Įrašius ieškinio patikslinimą į teismo posėdžio protokolą, turėjo būti tikslinamos ieškinio ribos ir leidžiama pateikti teismui rašytinį pareiškimą pagal CPK 141 straipsnio reikalavimus. Teismai nepasinaudojo CPK 179 straipsnyje nustatyta teismo teise pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. konsultacijoje Nr. A3-109 nurodyta, kad pagal CK 5.8 straipsnį paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti tik asmuo, pretenduojantis į palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008 formuojama praktika, kad ne tik asmenys, pretenduojantys į palikimą, bet ir nuosavybės teisinių santykių subjektai gali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus.
IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. M. prašė apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistus; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės byloje. Ieškovas nėra palikėjų nei įstatyminis, nei testamentinis įpėdinis, todėl negali būti laikomas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą. CK 5.8 straipsnio norma negali būti aiškinama per plačiai. Kasaciniame skunde ieškovas nenurodė teisinių argumentų, patvirtinančių jo pažeistą teisę ir savarankišką teisinį interesą. Faktinės aplinkybės ieškovo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Ieškovas niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į paveldimą turtą, todėl negali įgyvendinti ir atskirų šios teisės dalių – valdymo ir naudojimo.
2. Teismai pagrįstai nelaikė G. E. M. trečiuoju asmeniu byloje, nes ji atsisakė palikimo, esančio Lietuvoje po jos vyro mirties. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iš byloje esančio rašto matyti, jog ji priėmė jos vyro palikimą JAV. Nurodytas raštas tik patvirtina, kad G. E. M. yra mirusiojo testamentinė įpėdinė. Kadangi ginčo nekilnojamasis daiktas yra Lietuvoje, tai paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos CK normos (CK 1.62 straipsnis). Ieškovas neteisingai aiškina CK 1.62 straipsnį. Ieškovo aiškinimas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu G. E. M. būtų priėmusi dalį nekilnojamojo turto Lietuvoje. Atsisakymas nuo palikimo neprieštaravo CK 5.60 straipsnio nuostatoms, nes G. E. M. atsisakė viso Lietuvoje esančio turto.
Ieškovas neginčijo paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto po P. M. mirties, todėl V. (S.) Melnikas neturėjo būti laikoma trečiuoju asmeniu byloje. Teismas pagrįstai neįtraukė trečiaisiais asmenimis byloje A. (M.) G. ir P. G. Byloje nėra duomenų, kad jos iš tiesų yra P. M. įstatyminės įpėdinės, be to, ieškovas neginčijo paveldėjimo teisės liudijimo po P. M. mirties.
3. Ieškovas teismo posėdžio metu nepateikė rašytinio pareiškimo dėl ieškinio dalyko, neprašė atidėti teismo posėdžio tikslu keisti ieškinio dalyką. Dėl to nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl ieškinio patikslinimo. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl CPK 179 straipsnio. Kasatorius nenurodė, kokių papildomų įrodymų būtų galėjęs pateikti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai Ž. K. ir A. P. K. prašė kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistus; priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo interesai ar teisės nėra pažeidžiami, o įgalinimų ginti kitų asmenų ar valstybės interesus jam nesuteikta. Kasatoriaus nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios nei nagrinėjamojoje byloje, t. y. ginčai tose bylose vyko tarp bendraturčių ar nuosavybės teisės subjektų.
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kiti asmenys ar galimi įpėdiniai CK 5.50 straipsnio nustatyta tvarka palikimo nepriėmė. G. E. M. yra atsisakiusi teisių į palikimą, o V. (S.) M. nustatytu terminu nepareiškė pretenzijų į turtą.
3. Teismai nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie turėtų esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir dėl kurių būtų priimtas neteisėtas sprendimas ar nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl subjekto, turinčio teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą
Pagrindinis klausimas šioje byloje yra tas, ar asmuo, kuris nėra įpėdinis, turi teisę ginčyti įpėdinio paveldėjimo teisės liudijimą. Priklausomai nuo jo, sprendžiama, ar asmens, paveldėjusio turtą, sudaryti sandoriai gali būti ginčijami.
Fizinio asmens mirtis nepanaikina jo teisių ir pareigų bei kai kurių jo asmeninių teisų. Mirus fiziniam asmeniui, vietoj jo gali atsirasti kitas asmuo (fizinis ar juridinis) – įpėdinis, kuris turi teisę perimti palikėjo turėtas teises ir pareigas.
Palikėjo teisės ir pareigos įpėdiniui gali pereiti pagal įstatymą arba (ir) testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnis). Paveldėjimo teisė reiškia, kad palikėjo turtas pereis būtent jo nurodytiems įpėdiniams (paliekant turtą testamentu) arba, jeigu palikėjas neišreiškė savo valios – įpėdiniams, kurie numatyti įstatyme. Taigi kiti asmenys neturi teisės į palikimą, išskyrus valstybę, kuriai turtas pereina paveldėjimo teise tik tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje paveldėjimo objektas yra gyvenamasis namas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo E. S. teisė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą bus aiškinama nuosavybės teisės reglamentavimo aspektu.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas V. M. paveldėjo palikėjo turtą ir šį faktą patvirtina 2006 m. gegužės 16 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taigi paveldėjimo pagrindu atsiradusi įpėdinio V. M. nuosavybė yra konstituciškai saugoma, todėl jo nuosavybė gali būti paneigta tokio subjekto, kurio turtinės teisės yra pažeistos, t. y. asmens, kuris turi materialiąją teisę – paveldėti palikėjo turtą (jo dalį). Šis subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu.
Kasacinio teismo praktikoje nebuvo tiesiogiai nagrinėta subjekto, kuris turi teisęs ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, problema. Tačiau nagrinėdamas reikalavimus dėl CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino ieškiniui pareikšti, kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl subjekto, turinčio teisę reikšti tokį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B., bylos Nr. 3K-3-152/2006, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Juo gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Remdamasi šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. L. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, notarė J. N., bylos Nr. 3K-3-527/2008, taip pat konstatavo, kad pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą, tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nors šios nutartys priimtos kitomis aplinkybėmis (jose buvo nagrinėjamas ir aiškinamas CK 5.8 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymas), tačiau yra reikšmingos ir nagrinėjamu atveju, nes jose taip pat pasisakyta dėl subjekto, turinčio teisę ginčyti įpėdinio teises į palikimą.
Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. Ž., R. Ž., J. M. V. v. V. B., Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A., J. N., bylos Nr. 3K-3-627/2008, šioje byloje negalima remtis, nes joje ieškovai buvo įpėdiniai, kurie pagal paveldėjimo teisę tapo bendraturčiais. Šiuo atveju kasatorius nėra nei įpėdinis, nei bendraturtis su atsakovu.
CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šioje įstatymo normoje nustatytas ne tik terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, bet ir nurodytas subjektas, turintis tokią teisę. Be to, šią įstatymo normą aiškinant su kitomis CK normomis, pvz., 5.1 straipsnio 1 dalimi, 5.2, 5.5, 5.9, 5.17 straipsnio 1 dalimi ir kt., darytina išvada, kad pagal CK 5.8 straipsnį teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę tik įpėdinis (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą). Ši įstatymo nuostata negali būti aiškinama taip, jog pagal CK 5.8 straipsnį kitas asmuo (ne įpėdinis) turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu.
Kasatorius nurodo, kad ieškinį pareiškė bendraisiais sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindais. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Konstatuota, kad ieškovas nėra įpėdinis, todėl pagal CK 5.8 straipsnį neturi teisės ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Kita vertus, tik asmens, materialiosios teisės pagrindu turinčio subjektinę teisę, ši pažeista teisė gali būti teismo ginama. Ieškovas neįrodė, kad jo subjektinė teisė yra pažeista, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad jis neturi teisės ginčyti atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiami teismo sprendimai paliktini galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Prie atsiliepimo į kasacinį skundą yra pridėtas 2009 m. gegužės 19 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovas V. M sumokėjo advokatui 1000 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą surašymą. Atsakovas prašo šias išlaidas priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Advokatui sumokėta pinigų suma neviršija nustatyto maksimumo, todėl atsakovo prašoma suma iš ieškovo priteistina.
Prie atsiliepimo į kasacinį skundą yra pridėtas 2009 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovai Ž. K. ir A. P. K. sumokėjo advokatei 500 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą surašymą. Atsakovai prašo šias išlaidas priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Advokatui sumokėta pinigų suma neviršija nustatyto maksimumo, todėl atsakovų prašoma suma iš ieškovo priteistina.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Dėl ieškovo inicijuoto kasacinio proceso kasacinis teismas patyrė 139,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Nepatenkinus kasacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo (kasatoriaus) į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. S. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt V. M. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. S. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt Ž. K. (duomenys neskelbtini) ir A. P. K. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. S. (duomenys neskelbtini) 139,40 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus, 40 ct) į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.