- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- eI2-3228-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09041-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Paulinai Gaupšytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023-10-18 sprendimą Nr. 23S186494, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1), ir palikti galiojantį leidimą laikinai gyventi; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023-10-18 sprendimą Nr. 23S187005, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-10-18 iki 2028-10-18 (toliau – ir Sprendimas 2) (kartu Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 vadinami Sprendimais).
2. Teigia, jog Sprendimai yra priimti tuo pagrindu, jog Migracijos departamentas, 2023-09-14 gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-9704 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – ir Išvada), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 1994-1999 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos rėžimų jėgos struktūroms.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jokio pažeidimo nėra padaręs, nesislėpė nuo pareigūnų, kad Migracijos departamentas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, kad pareiškėjo nebūtų įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį, tiksliai nenurodydamas, kokiu pagrindu. Mano, kad Sprendimai yra neteisėti ir prieštaraujantys Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) ir viešajai tvarkai ir yra per griežti.
4. Pažymi, kad labai aktyviai bendradarbiauja ir atsako į visus Migracijos departamento skambučius ar klausimus.
5. Tvirtina, jog negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai siekia ir bendradarbiauja su VSD ir Migracijos departamentu, noriai teikia visą informaciją.
6. Pareiškėjas pabrėžia, kad jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs. Nurodo, kad kariuomenėje tarnavo 1994-1999 metais, todėl jau seniai ir ilgą laiką jokių ryšių nepalaiko ir neplanuoja palaikyti. Pažymi, kad šiuo metu pareiškėjas dirbo ir planavo dirbti apdailininku. Paaiškina, kad skundas turi būti patenkintas visa apimtimi ir Sprendimai turi būti panaikinti.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tarnavo dėl to, jog turėjo išlaikyti savo šeimą, mažametį vaiką ir kitokio darbo tuo metu nebuvo. Nurodė, jog prieš kariuomenę dirbo statybose, kur po kelis mėnesius nemokėdavo atlyginimų ir tiesiog atsirado tokia galimybė – kontraktinė tarnyba, kur per pažįstamus įsidarbino dirbti vairuotoju. Paaiškino, jog ten kur tarnavo, buvo automobilinis batalionas ir netoliese jo buvo ūkis, kuris rūpinosi maisto produktais ir kitomis ūkinėmis prekėmis. Pareiškėjas pažymėjo, jog ten tiesiog dirbo vairuotoju, veždavo maisto produktus į karinį padalinį, taip jį aprūpindamas. Po to, kai prasidėjo tokie laikai, kai kariuomenėje sumažėjo atlyginimai, pareiškėjas išėjo iš darbo, nes nenorėjo susieti savo gyvenimo su kariuomene, nors ir buvo tokia galimybė, kadangi po 24 metų galėtų gauti pensiją, tačiau iš materialinės pusės susirado kitą darbą ir kontraktą nutraukė. Teigė, kad net ir po 2020 metų, kai prasidėjo žinomi įvykiai - mitingai, nenorėjo palaikyti dabartinio režimo ir ieškojo visokių galimybių išvykti iš šalies, kadangi nenorėjo sutikti su tuo, kas vyksta šalyje. Tvirtino, jog pareiškėjas ir jo šeima niekada nepalaikydavo nei Baltarusijos, nei Rusijos politikos. Taip pat pažymėjo, jog niekada nemanė, kad gali būti įtariamas kaip grėsmė Lietuvos Respublikai, nors girdėjo tokių atvejų, kad žmonėms yra panaikinami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodė, jog sąžiningai pasakė, kad tarnavo kariuomenėje, nes yra sąžiningas žmogus ir atvykdamas į Lietuvą galvojo, kad galės būti naudingas Lietuvos Respublikai. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog šiuo metu yra tokia situacija, kad norėjo būti naudingas čia, Lietuvoje, tačiau jį iš čia išstumia dėl grėsmės saugumui ten, kur bus priverstas palaikyti Baltarusijos režimą, kurio nepalaiko, ir dirbti jo gėriui. Teismo paklausus, kiek tiksliai laiko pareiškėjas atliko tarnybą pagal kontraktą, pareiškėjas atsakė, kad vienas kontraktas truko du metus, antras – tris metus, iš viso penkis metus. Paklausus, ar kariuomenėje pareiškėjas buvo tik vairuotojas ar ir tinkuotojas, nes atsakydamas į klausimyną nurodė, jog buvo ir vairuotojas, ir tinkuotojas, atsakė, kad buvo vairuotojas, tačiau kur reikėjo smulkių remonto darbų, tai ten gaudavo paskyrimą, kadangi kiti žinojo, jog prieš tai pareiškėjas dirbo statybose. Paklausus, ar pareiškėjas turėjo laipsnį ir ar jis keitėsi tarnaujant, nurodė, kad turėjo jaunesniojo seržanto laipsnį, tačiau šį laipsnį įgijo tarnybos pabaigoje, paskutiniais metais, o prieš tai buvo eilinis. Paklausus, per kokius pažįstamus rado darbą kariuomenėje, nurodė, kad „kažkoks“ pareiškėjo uošvio giminaitis buvo dirbęs tame padalinyje, tai per jį rado darbą. Paklausus, ar gali pasakyti, kokių sąlygų, t. y. teisių ir pareigų, suteikė kontraktas, kurį pareiškėjas pasirašė, nurodė, kad buvo nurodytos vairuotojo pareigos, t. y. turėjo važinėti per ūkius, surinkti produktus ir vežti į bazes. Taip pat veždavo pašarus, gyvulius. Paklausus, kur gyvena pareiškėjo šeima ir kuo užsiima, nurodė, kad žmona gyvena Baltarusijoje Naugarduko mieste, o sūnus yra vedęs ir gyvena tame pačiame mieste, kuriame gyvena pareiškėjo žmona. Taip pat nurodė, jog sūnus nesenai buvo atleistas iš darbo, nes pasirašė kažkokį dokumentą. Dukra ištekėjusi ir gyvena Baltarusijoje Minske. Paklausus, kuo užsiima dukra, nurodė, kad dirba privačioje įmonėje projektuotoja. Paklausus, ar pagrindinis motyvas keisti darbus buvo finansinis ar kitoks, nurodė, jog tuo metu buvo jauna šeima ir gyveno taip, jog tik galvojo, iš ko sumokėti už būstą ir kaip pramaitinti vaiką, buvo tik materialinės paskatos. Paklausus, ar pareiškėjas turi gerų draugų, pažįstamų, su kuriais bendrauja ir jeigu taip, kas tie draugai – iš darželio, mokyklos, darboviečių, pareiškėjas atsakė, kad taip, turi draugų ir Lenkijoje, ir čia Lietuvoje, kaip pavyzdį nurodė, jog su pirmu darbdaviu, kuris buvo darbų vykdytojas, turėjo artimus santykius ir jis pakvietė pareiškėją dirbti į savo naują įmonę. Paprašius patikslinti, ar turi draugų iš vaikystės, jaunystės, kariuomenės, nurodė, jog yra. Paklausus ar yra likę draugų iš tų laikų, kai tarnavo kariuomenėje, nes 5 metus tarnavo, bendravo, nurodė, jog tokių nėra. Paklausus, kaip dažnai pareiškėjas grįžta į Baltarusiją, kadangi ten gyvena jo šeima, atsakė, jog ankščiau vykdavo kaip pavykdavo, kartą per mėnesį, per dvi savaites, tačiau, kai prasidėjo ši byla, nuo vasaros nebuvo išvykęs.
8. Baigiamojoje kalboje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad teismui pateiktą patikslintą skundą palaiko pilna apimtimi. Papildomai pažymėjo, jog nurodytas tarnavimo laikas (1994-1999 metai) yra nurodytas sąžiningai ir kad tarnavimo seniai, kai Baltarusijoje ir Rusijoje tokios grėsmės, kaip šiuo metu, nebuvo.
9. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Nurodo, kad, priimdamas Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
11. Mano, kad ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
12. Pažymi, jog pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus dėl Rusijos Federacijos atliekamų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ir Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos nepatvirtina, kad pareiškėjas nėra lojalus Baltarusijos Respublikai.
13. Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog Migracijos departamentas, įvertinęs turimą informaciją, gautą VSD Išvadą, šiandieninę geopolitinę situaciją, mano, kad ginčijami Sprendimai yra pagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad asmenimis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažintas svarbesniu ir reikšmingesniu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo atstovui paklausus, kaip Migracijos departamento vertinimu sprendimas dėl uždraudimo atvykti 5 metus yra susijęs su labai senu pareiškėjo tarnavimu kariuomenėje, kai geopolitinė situacija buvo visai kitokia, Migracijos departamento atstovė nurodė, kad grėsmės Migracijos departamentas konkrečiai nevertino, tai vertino VSD ir į iš jų gautą Išvadą, atsižvelgė. Taip pat paminėjo, jog nepriklausomai nuo einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ir tarnaujantiems valstybės institucijose. Paklausus, kuo pareiškėjo tarnavimo laikotarpis skiriasi nuo dabartinio laikotarpio ir ar priimant sprendimą buvo vertintas šis klausimas, atsakė, kad taip, buvo gilintasi į tuos metus, tačiau vis tiek žiūrimas pagrinde pats faktas, jog buvo tarnauta ir ta aplinkybė, jog tai buvo senai, nepaneigia keliamos grėsmės ateityje Lietuvos saugumui.
Atsiliepimas
14. Baigiamojoje kalboje Migracijos departamento atstovė paaiškino, kad Migracijos departamentas pilna apimtimi palaiko savo poziciją, išdėstytą ginčijamuose Sprendimuose ir atsiliepime. Teigė, jog, įvertinus aplinkybių visumą, mano, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Taip pat pažymėjo, jog Sprendimai yra priimti įvertinus individualią situaciją ir yra proporcingi.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
17. VSD nurodo, jog 2023-09-14 Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
18. VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Pabrėžia, kad Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjui nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-10-18 iki 2028-10-18, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Sprendimą 1 ir Sprendimą 2.
20.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis.
20.2. 2022-10-27 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2210-LLG-8737, tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį MB „Elmitana“.
20.3. Migracijos departamentas 2023-02-16 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760227323 UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025-02-24, pareiškėjui buvo įteiktas 2023-03-08.
20.4. Pareiškėjas į bylą pateikė Karinio bilieto Nr. 3907468, kurį išdavė Naugarduko miesto karinis komisariatas, nuorašą. Kariniame biliete yra įrašai, kad pareiškėjas pašauktas į karo tarnybą pagal sutartį kariniame dalinyje 14103, įregistravimo kariniame dalinyje data 1994-07-25, nuo 1995-04-01 karinio dalinio Nr. 14103 skyriaus vadas; atleistas iš karinio dalinio 1999-07-25. Kariniame biliete nurodyta karinio dalinio vadovybės išvada dėl tarnybos karo metu: karinė specialybė 100915 šaulys.
20.5. Pareiškėjas 2023-05-30 užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote) pareiškėjas nurodė – vidurinis specialus išsilavinimas. 1989 m. birželio 26 d.: Baltarusija, Gardino miestas, Specialioji profesinė technikos mokykla Nr. 64 (SPTU-64), tinkuotojas-plytelių klojėjas. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė: 1) 1989 – 1991 m.: Estija, būtinoji karinė tarnyba; 2) 1992 – 1993 m.: Baltarusija, Mayakovskio vardo kolūkis, traktorininkas; 3) 1994 – 1999 m.: Baltarusija, Mobilioji mechanizuotoji kolona Nr. 152 (PMK-152), tinkuotojas; tarnyba pagal sutartį, vairuotojas; 4) 1999 – 2006 m.: Baltarusija, stiklo fabrikas, Neman Beryozovka gyvenvietė, Remonto statybos valdyba; 5) 2014-2015 m.: Baltarusija, privačioji unitarinė įmonė Traupl; 6) 2016-01-11-2018-12-20: Privačioji gamybos prekybos unitarinė įmonė Belkadzservis; 7) 2021-04-01-2022-02-18: Lietuva, Inwork, UAB; 8) nuo 2022-11-28: Elmitana, MB; 9) kitais laikotarpiais pareiškėjas nedirbo. Į klausimyno 3 klausimą (ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis), pareiškėjas atsakė, kad 1989 – 1991 m.: Estija, Talino miestas, vidaus kariuomenė, eilinis. Į klausimyno 5 klausimą (ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose) pareiškėjas atsakė „Ne“. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.
20.6. 2023-09-15 VSD Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 1994–1999 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodė, kad jeigu įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas pareiškėjui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašė įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
20.7. Migracijos departamentas 2023-10-18 priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760227323, galiojantį iki 2025-02-24, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime 1 nurodyta, kad Migracijos departamento gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo nurodė, kad 1994-1999 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, ir todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų jėgos struktūroms. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Sprendime 1 nurodyta, jog vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2021-04-01 iki 2022-02-18 ir nuo 2023-01-17 iki 2023-04-29 galiojusias nacionalines vizas, o šiuo metu turi nuo 2023-02-24 iki 2025-02-24 galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023-10-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022-03-22 iki 2022-07-08 dirbo UAB „Inwork“, nuo 2023-04-05 iki 2023-05-02 dirbo „Elmitana“. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime 1 taip pat nurodyta, kad 2023-10-03 buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas patvirtino, kad kontraktą dėl tarnybos kariuomenėje 1994 metais pasirašė dėl finansinės naudos, nes nesenai buvo sukūręs šeimą. Tarnavo vairuotoju transporto batalione materialinio aprūpinimo kuopoje, turėjo jaunesniojo seržanto karinį laipsnį. Kontrakto nepratęsė savo noru dėl mažėjančio darbo užmokesčio, karinės tarnybos rutinos. Sprendime 1 konstatuota, kad pareiškėjas, 1994–1999 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais ir galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui galimybė. Papildomai pažymėta, kad vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Dar daugiau, pareiškėjas net ir nedirbdamas minėtose įstaigose gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Be to pažymėta, jog nors pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo santykių aukščiau minėtose įstaigose. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
20.8. 2023-10-18 Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausi pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be argumentų, kurie nurodyti Sprendime 1, Sprendime 2 Migracijos departamentas papildomai pažymėjo, jog pareiškėjo interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
21.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 4 dalis). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 7 dalis).
21.2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
21.3. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis).Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).
22. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje konstatuota:
23.1. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).
23.2. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (žr., LVAT 2015-06-10 nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015).
23.3. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
23.4. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
23.5. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022-03-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023-10-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2340-575/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
23.6. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018-04-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023-10-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2340-575/2023).
23.7. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
24. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006-10-18 sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
25. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
26. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
27. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą. VSD, įvertinęs paties pareiškėjo (pildant Migracijos departamento pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas 1994-1999 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad jose šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs asmenys; pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
28. Kaip matyti iš UTPĮ 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, VSD (ne Migracijos departamentas) yra įgaliotas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismo vertinimu, jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas negali perimti VSD įgaliojimų vertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui kitaip nei ją įvertino VSD.
29. Teismas akcentuoja, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 1994-1999 metais; kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.
30. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbios aplinkybės, kad pareiškėjas kontraktą dėl tarnybos Baltarusijos kariuomenėje sudarė laisva valia, savanoriškai iš pradžių dviem metams, po to dar trims metams; Baltarusijos kariuomenėje tarnavo pakankamai ilgą laiką (5 metus); pareiškėjas turėjo karinį laipsnį; pareiškėjas tarnybos vietą kariuomenėje rado per pažįstamus – per uošvio giminaitį, t. y. ne laisvai pagal viešai paskelbtą skelbimą, kai į tarnybos vietą gali pretenduoti bet kas; pareiškėjo kariniame biliete nurodyta, kad karinio dalinio vadovybės išvada dėl tarnybos karo metu – karinė specialybė yra šaulys.
31. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip tokios aplinkybės.
32. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Baltarusijos kariuomenėje įsidarbino tik dėl finansinių paskatų. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad jie savaime nepaneigia to, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.
33. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po 2020 m. nenorėjo palaikyti dabartinio režimo ir ieškojo visokių galimybių, kaip išvykti iš šalies, kadangi nenorėjo sutikti su tuo, kas vyksta Baltarusijoje, kad norėjo būti naudingas Lietuvoje. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius. Visų pirma dėl to, kad pareiškėjo žmona gyvena Baltarusijoje, sūnus ir dukra su šeimomis taip pat gyvena Baltarusijoje, pareiškėjas, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, iš Lietuvos kartą arba du kartus per mėnesį vykdavo į Baltarusiją iki skundo šioje byloje teismui padavimo. Taigi, pareiškėjo šeima, artimiausi šeimos nariai gyvena Baltarusijoj. Antra, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad darbus jis keisdavo dėl finansinių paskatų – uždirbti daugiau dėl savo šeimos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovo Sprendimuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Trečia, kaip minėta, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai.
34. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), geopolitinę situaciją pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (tarnyba Baltarusijos kariuomenėje 1994-1999 metais) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
35. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos, pareiškėjo vertinimu, praėjo ilgas laiko tarpas, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su Baltarusijos gynybos, teisėsaugos, saugumo ar kitomis tarnybomis yra išnykusi arba jos nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje 5 metus, reiškia, kad jis turėjo turėti ryšius su Baltarusijos kariuomenėje tarnavusiais asmenimis, pakartotinai pažymėtina, kad ir tarnybą jis ten pradėjo per pažįstamus. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimą grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo/panaikinimo.
36. Teismo vertinimu, pareiškėjo proceso metu pateikti argumentai, kad Baltarusijos Respublikos kariuomenėje įsidarbino tik dėl finansinių paskatų, nes reikėjo sumokėti už būstą ir išmaitinti mažametį vaiką; kad iš kariuomenės išėjo savo valia, kadangi labai sumažėjo atlyginimai ir nenorėjo susieti savo gyvenimo su kariuomene; jog pareiškėjas ir jo šeima niekada nepalaikydavo Baltarusijos politikos; nuo tarnybos pabaigos iki dabar yra praėjęs ilgas laiko tarpas; kad sąžiningai pasakė, jog tarnavo kariuomenėje, nes yra sąžiningas žmogus ir atvykdamas į Lietuvą galvojo, kad galės būti naudingas Lietuvos Respublika, kad nėra padaręs jokio pažeidimo Lietuvos Respublikoje, kad bendradarbiauja su VSD ir Migracijos departamentu, atsako į visus Migracijos departamento skambučius ir klausimus, noriai teikia visą informaciją, nepaneigia VSD Išvadoje nustatytų aplinkybių ir pateikto vertinimo.
37. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Migracijos departamentas, gavęs Išvadą iš VSD, turi teisę priimant sprendimą surinkti papildomą informaciją ir papildomus duomenis į juos atsižvelgti, o ne tik automatiškai priimti sprendimą panaikinti leidimą gyventi.
38. Nors teismas pažymi, jog ginčijami Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Migracijos departamento Sprendimuose, kaip minėta, nurodyta, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2021-04-01 iki 2022-02-18 ir nuo 2023-01-17 iki 2023-04-29 galiojusias nacionalines vizas. Aktualiausiais 2023-10-16 VSDFV informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022-03-22 iki 2022-07-08 dirbo UAB „Inwork“, nuo 2023-04-05 iki 2023-05-02 dirbo „Elmitana“. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atitinkamai Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo santykiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai.
39. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo žmona, sūnus ir dukra gyvena Baltarusijoje, taigi Migracijos departamento Sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
40. Įvertinus teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, 1994-1999 metais tarnaudamas pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
41. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
43. Teismo vertinimu, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimą 1.
44. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
45. Kriterijus, kurie turėtų̨ būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų̨ vertinimo tvarką apibrėžia kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Kriterijų̨ vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą̨ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.
46. Atsižvelgiant į teismo motyvus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo 1, į tai, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais dėl to, kodėl pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į UPTĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises ir kad Sprendime 2 nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.
47. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.