- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-235-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00571-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- R. S., J. S., A. S.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. S., J. S. ir A. S. dėl žalos ir skolos priteisimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą teikianti institucija - Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė: 1) iškeldinti atsakovę R. S. su nepilnamečiais vaikais G. S., T. S. ir A. S., taip pat atsakovus J. S. ir A. S. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti solidariai iš atsakovų 179, 65 Lt skolos už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 2 218, 63 Lt žalos už butų (duomenys neskelbtini), naudojimąsi ir 4) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 14, 70 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei, kuri 2008 m. rugpjūčio 28 d. tarybos sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, jog 2008 m. gegužės 23 d. atsakovei R. S. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), sudarius Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.40-T08/0139. Pagal Sutarties 9 p., butas buvo išnuomotas iki 2009 m. balandžio 17 d. Pažymėjo, jog atsakovai dėl nuomos sutarties termino pratęsimo nesikreipė, todėl jie neturėjo pagrindo gyventi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai yra užėmę nurodytas patalpas. Nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės Socialinių reikalų komitetas 2012 m. spalio 16 d. protokolu Nr. 4-246-(1.1.21-T1) pritarė atsakovų iškeldinimui iš gyvenamųjų patalpų. Taip pat ieškinį grindė aplinkybe, jog susidarė 173, 03 Lt įsiskolinimas už buto, (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 17 d., taip pat 6, 62 Lt delspinigiai už termino praleidimą. Pažymėjo, jog po sutarties termino pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2009 m. balandžio 17 d. ieškovas patyrė žalą, kadangi atsakovai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, tuo tarpu išnuomavęs nurodytas patalpas, ieškovas būtų gavęs 2 060, 39 Lt pajamų už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Taip pat nurodė, kad atsakovai savavališkai užėmė patalpas(duomenys neskelbtini), už kurias ieškovas būtų gavęs 158, 24 Lt pajamų. Pasak ieškovo, atsakovai neteisėtai naudojasi patalpomis, dėl ko ieškovas patiria žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė atsakovus iškeldinti ir priteisti nesumokėtą nuomos mokestį bei žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę R. S. ir jos nepilnamečius vaikus G. S., T. S. ir A. S., iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš atsakovės R. S. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai, 179, 65 Lt skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Priteisė iš atsakovės R. S. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 2 218, 63 Lt žalos atlyginimo už naudojimąsi butais(duomenys neskelbtini). Ieškinį atsakovų J. S. ir A. S. atžvilgiu atmetė. Priteisė iš atsakovės R. S. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 9 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog išvadą teikiančios institucijos atstovė lankėsi atsakovų bute(duomenys neskelbtini), tačiau atsakovų namuose nerado, tačiau pabendravo su neseniai ginčo bute apsigyvenusia J. S. ir paaiškėjo, kad atsakovė R. S. su nepilnamečiais vaikais G. S., T. S. ir A. S. dar gyvena nurodytose patalpose. Pasak J. S., atsakovė R. S. apie iškeldinimą žino, visi kartu ketina nuomotis kitą būstą ir išsikelti iš patalpų. Nurodė, kad R. S. šeima yra įrašyta nuo 2011 m. lapkričio 15 d. į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Išvadoje nurodyta, jog R. S. ne kartą buvo suteikta informacija, kur galėtų kreiptis pagalbos iškeldinimo atveju, paaiškinta, kad, jai dėl objektyvių priežasčių negalint pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, Skyrius galėtų laikinai apgyvendinti vaikus Globos namuose (b. l. 57).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2005 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 30-989 „Dėl buto (duomenys neskelbtini)išnuomojimo R. S.“ (b. l. 14), 2005 m. birželio 30 d. Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 90), 2006 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 30-1808 „ Dėl buto (duomenys neskelbtini)nuomos sutarties pratęsimo su R. S.“ (b. l. 92), 2006 m. spalio 31 d. Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 96 (b. l. 93), 2006 m. spalio 31 d. Buto perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 96), 2008 m. gegužės 23 d. Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 15-18), - patvirtina, jog butas(duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas tik atsakovei R. S. kartu su nepilnamečiais vaikais. Tuo tarpu ieškovo 2012 m. rugsėjo 17 d. Buto patikrinimo aktas nėra pakankamas įrodymas faktui konstatuoti, jog gyvenamosiose patalpose(duomenys neskelbtini), gyvena J. S. ir A. S. (b. l. 21-22). Juolab, kad iš akto turtinio nustatyta, jog patikrinus patalpas, duris atidarė J. S., su kuria buvo sunku susikalbėti, ji kalbėjo neaiškiai. Teismas pažymėjo, jog faktinės aplinkybės yra nustatomos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tuo tarpu tokio pobūdžio įrodymų ieškovas nepateikė. Kadangi 2012 m. rugsėjo 17 d. Buto patikrinimo akte nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog J. S. ir A. S. gyvena ginčo patalpose. Tokiu būdu, nesant pakankamai įrodymų faktui konstatuoti, teismas ieškinį J. S. ir A. S. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą. Tuo tarpu atsakovė R. S. teismo posėdyje pripažino, jog su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena ginčo patalpose, nuomos sutarties su ieškovu nėra sudariusi, nuomos mokesčio ieškovui nemoka. Byloje duomenų, jog Vilniaus m. savivaldybė būtų priėmusi sprendimą išnuomoti ginčo butą atsakovei, nėra. Priešingai – 2012 m. spalio 6 d. vykusiame Vilniaus m. savivaldybės socialinių reikalų komiteto posėdyje buvo nuspręsta atsakovę su vaikais iškeldinti iš ginčo patalpų (b. l. 23).
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi, Civilinio kodekso 6.576 straipsniu, nurodyta, jog pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Taigi, atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovė nėra sudariusi ginčo buto nuomos sutarties, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovė R. S. yra užėmusi ginčo butą savavališkai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovė nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo naudojosi patalpomis(duomenys neskelbtini), neteisėtai (CK 6.246 str.) ir tokiais veiksmais daro žalą ieškovui. Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui priteisti ieškovui iš atsakovės 2 060, 39 Lt dydžio žalą negautų pajamų forma (CK 6.249 str.), kadangi už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. ieškovas būtų išnuomavęs nurodytas patalpas teisę į socialinį būstą turintiems asmenims ir gavęs pajamas – nuomos mokestį.
Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė su atsakove nuomos sutarties dėl buto, esančio(duomenys neskelbtini), nėra sudariusi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 21-22) ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, jog ji su nepilnamečiais vaikais yra savavališkai užėmusi nurodytą butą bei juo naudojasi, nemokėdama nuomos mokesčio (CK 1.136 str.). Taigi atsakovė nurodytais veiksmais daro žalą ieškovui, kadangi už buto nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. jis būtų gavęs pajamas – 158, 24 Lt nuomos mokestį.
CK 6.576 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad nuomininkas laiku mokėti nuomos mokestį. Byloje nustatyta, jog atsakovė R. S. už buto(duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 17 d., t.y. iki Sutarties termino pabaigos nesumokėjo 173, 03 Lt dydžio nuomos mokesčio, todėl jis priteistinas iš atsakovės. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, remiantis Sutarties 36 p., ji privalo sumokėti 6, 62 Lt dydžio delspinigius.
CK 6.612 straipsnis numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė nuomos teisinių santykių dalyvio pareigas, įtvirtintas įstatyme, todėl, remiantis CK 6.612 straipsniu, ji ir vaikai iškeldintini iš gyvenamųjų patalpų(duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos (CK 1.138 str. 2 p.). Juolab, kad išvadoje Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog atsakovė ketina išsikelti iš ginčo patalpų, be to, pažymėjo, jog R. S. ne kartą buvo suteikta informacija, kur galėtų kreiptis pagalbos iškeldinimo atveju, paaiškinta, kad, jai dėl objektyvių priežasčių negalint pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, Skyrius galėtų laikinai apgyvendinti vaikus Globos namuose (b. l. 57). Taigi nurodyta išvada patvirtina, jog atsakovei buvo suteikta visapusiška informacija ir ji galėjo tinkamai apsirūpinti ne tik savo, bet ir nepilnamečių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimu. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis dėl nuomos sutarties socialiniam būstui gauti sudarymo ar pratęsimo, nėra. Tuo tarpu CK 1.137 straipsnio 2 dalis įpareigoja civilinių santykių dalyvius įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas veikti sąžiningai ir laikytis protingumo principo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė neteisėtai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis ir neatlieka jokių veiksmų gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams sukurti. Visiškas atsakovės neveikimas nagrinėjamojoje byloje negali būti pateisintas jos nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog ji yra bedarbė, augina nepilnamečius vaikus, juolab, - nesudaro pagrindo atsakovei naudotis ieškovui priklausančiu butu ir jos neiškeldinti. Apsirūpinimas savivaldybės butų fondo gyvenamosiomis patalpomis galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovė šiuo metu nėra net įrašyta į asmenų, siekiančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė neteisėtai naudodamasi gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), pažeidžia ieškovo teisę tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją, t.y. nustatytą socialinio būsto suteikimo tvarką, pagal kurią socialinį būstą pretenduoja gauti kitos šeimos. Teismas įvertinęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, mano, kad iškeldinimas nepakenks vaikų interesams, kadangi Skyrius pasirūpins jų apgyvendinimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą iš dalies, kurioje nuspręsta iškeldinti ją su nepilnamečiais vaikais iš ginčo buto. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog butas yra užimtas savavališkai, kadangi byloje yra 2005 m. gegužės 30 d.. 2006 m. spalio 31 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. Socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Minėtos sutartys buvo sudaromos tik vienerių metų laikotarpiui ir vis pratęsiamos. Šeimos turtinė padėtis nuo 2005 m. nepasikeitė. Šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai, todėl ieškinį patenkinus, vaikai būtų patalpinti į globos namus, kas reikštų jų atskyrimą nuo motinos. Apeliantė nurodo, kad remiantis 2003 m. gegužės 28 d. LR Vyriausybės nutarimo kriterijais, ji gali pretenduoti į socialinį būstą, tačiau ieškovas siekia dar labiau apsunkinti atsakovų padėtį, atimdamas paskutinį būstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Socialinio būsto suteikimo tvarką reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p.). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 (1) str.). Todėl savivaldybei per jai pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti. Suteikiamo socialinio būsto paskirtis yra apgyvendinti tokiame būste teisę į tokio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimos narius. Nustačius, kad į gyvenamąją patalpą asmenys įsikėlė savavališkai, t. y. be nuomos sutarties, šie asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 str.).
Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę. Sprendžiant ši klausimą būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje yloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir ginčo butus (b. l. 2-6). 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-791 Vilniaus m. savivaldybė pratęsė gyvenamųjų patalpų(duomenys neskelbtini), išnuomotų Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30-989 „Dėl buto (duomenys neskelbtini)išnuomojimo R. S.“ R. S. penkių asmenų šeimai (ji ir keturi vaikai), terminuotą nuomos sutartį (b. l. 14). 2008 m. gegužės 23 d. VšĮ „Vilniaus butai“ sudarė Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakove R. S., kurios pagrindu nuomininkei R. S. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios(duomenys neskelbtini), nurodant terminą - iki 2009 m. balandžio 17 d. (b. l. 15-18). 2012 m. rugsėjo 11 d. Buto patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus butus, (duomenys neskelbtini)nustatyta, jog butai užimti savavališkai. Durų niekas neatidarė. Taip pat pažymėta, jog butai 2010 m. sausio 5 d. buvo užkalti ir užantspauduoti, patalpos netinkamos gyventi (b. l. 19-20). 2012 m. rugsėjo 17 d. Buto patikrinimo akte nurodyta, jog pakartotinai patikrinus butus, (duomenys neskelbtini)nustatyta, jog duris atidarė J. S., kuri paaiškino, jog patalpose dar gyvena R. S. ir A. S. (b. l. 21-22). Vilniaus m. savivaldybės Socialinių reikalų komitetas 2012 m. spalio 16 d. protokolu Nr. 4-246-(1.1.21-T1) nusprendė pritarti atsakovų bei R. S. nepilnamečių vaikų iškeldinimui iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra įrašyta į asmenų, siekiančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą, nėra kreipusis dėl nuomos sutarties socialiniam būstui gauti sudarymo ar pratęsimo. Todėl darytina išvada, kad apeliantė ne tik neteisėtai naudojasi ginčo patalpomis, bet ir neatlieka jokių veiksmų gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams sukurti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-874/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006 ir kt.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, įpareigoja vaiko teisių apsaugos tarnybas, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina jų tėvai. Apeliaciniame skunde nurodytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos neduoda savaime pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.