- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- I-346-505/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Algis Markevičius, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B. N.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus, Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. N. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 3SD-3199~(14.3.104) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 20 d. raštą Nr. lSS-1449-(8.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių suformuoti žemės sklypą prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, 34).
Pareiškėja skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog 2018 m. nuosavybės teise įgijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie pastatyti ant valstybinės žemės, todėl kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kad aplink pastatus būtų suformuotas žemės sklypas statiniams eksploatuoti ir žemės sklypas jai išnuomotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos rajono skyrius 2018 m. gegužės 21 d. sprendime nurodė, kad negali suprojektuoti ir išnuomoti žymės sklypo, kadangi patikrinus faktinius duomenis vietoje, teritorijoje nerasta funkcionuojančių statinių. Be to, Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d .civilinėje byloje nustatė, jog paruošų supirkimo ir perdirbimo įmonės punktas, kurio baigtumas 6 proc., pateko į kitam asmeniui suformuotą žemės sklypą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau ji 2018 m. liepos 20 d. sprendimu skundą atmetė. Pareiškėja mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujantis taisyklių 31 p., pareiškėja pateikė pastato registraciją ir šiuo pagrindu turėtų būti suformuotas žemės sklypas prie pastato. Tokiu būdu pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę ne aukciono tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą žemės sklypą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 49-55).
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebenaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, kad ir žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti. Todėl valstybinė žemė, kurioje yra nunykusio statinio pamatai, o nagrinėjamu atveju laikui bėgant ir jiems sunykus, ką patvirtina 2018 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono. 2002 m. gruodžio 13 d. kadastro duomenimis, paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės; daikto būklė - fiziškai pažeistas; baigtumo procentas - 6 proc.; fizinis nusidėvėjimo procentas - 70 proc., duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti. Taigi ginčijamais sprendimais buvo teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad prie pareiškėjai R. K. priklausančių fiziškai pažeistų ir sunaikintų statinių žemės sklypas negali būti formuojamas, nes tokie statiniai negali būti naudojami pagal jų paskirtį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. N. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 98-104).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 3SD-3199-(14.3.104.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. lSS-1449-(8.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriais buvo atsisakyta pradėti valstybei priklausančio žemės sklypo suformavimo ir nuomos procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjai R. K. nuosavybės teise ((duomenys neskelbtini)) priklauso pastatas - paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas (toliau – ir pastatas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės; daikto būklė - fiziškai pažeistas; baigtumo procentas - 6 proc.; fizinis nusidėvėjimo procentas - 70 proc. (b. l. 71).
Pareiškėja R. K. 2018 m. kovo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti ir išnuomoti žemės sklypą (apie 0,20 ha) (duomenys neskelbtini), po jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 87).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 3SD-1811-(14.3.104.) „Dėl žemės sklypo suformavimo po pastatu“ atsisakė suformuoti sklypą (b. l. 8). Sprendime nurodė, kad pastatas yra ne valstybinėje žemėje, o jau suformuotame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl suformuoti ir išnuomoti žemės sklypo prie nurodyto statinio nėra galimybės.
Pareiškėja R. K. 2018 m. balandžio 24 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 3SD-1811-(14.3.104.) „Dėl žemės sklypo suformavimo po pastatu“ (b. l. 89).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 8 d. pavedimu Nr. TR-4367-(5.34E.) „Dėl pakartotino prašymo nagrinėjimo“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių įpareigojo organizuoti patikrinimą vietoje ir patikrinti, ar pageidaujamas formuoti žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, ar jame yra pastatas, kuriam eksploatuoti galėtų būti formuojamas žemės sklypas. Įvertinus visas aplinkybes Varėnos skyrius įpareigotas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą suformuoti bei išnuomoti žemės sklypą, reikalingą pastatui eksploatuoti (b. l. 88).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, vykdydamas pavedimą, 2018 m. gegužės 16 d. atliko patikrinimą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Akte užfiksuota, kad nerastas pastatas, kuriam galėtų būti formuojamas žemės sklypas, o Ūlos upės pakrantėje auga medžiai ir krūmai.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, atlikęs patikrinimą ir įvertinęs aplinkybes, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos R. K. 2018 m. kovo 5 d. prašymą suprojektuoti ir išnuomoti žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 3SD-3199-(14.3.104.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad atlikus patikrinimą pastatas nerastas, jis neeksploatuojamas ir informavo, kad prašymas suformuoti sklypą ir išnuomoti negali būti tenkinamas (b. l. 4-6).
R. K. 2018 m. birželio 16 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 3SD-3199-(14.3.104.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 7).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą bei įvertinusi visas aplinkybes, 2018 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. lSS-1449-(8.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, pripažino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti formuoti bei išnuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, nes nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį, ir tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti, todėl valstybinė žemė, kurioje yra nunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas (b. l. 9, 10).
Pareiškėja skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepasakė kokiame žemės sklype yra pareiškėjai priklausantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. ar jis stovi valstybinėje žemėje ar privačiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsisakė suformuoti žemės sklypą prie pastato, teigdamas, kad jis yra ne valstybinėje žemėje, todėl mano, kad pirmiausiai turėtų būti išspręstas klausimas, ar pastatas yra valstybinėje ar privačioje žemėje, o tik po to sprendžiamas sklypo suformavimo klausimas. Teigia, jog pareiškėja, būdama pastato savininke, turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę ne aukciono tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą žemės sklypą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Žemės įstatymas ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2018 07 01 iki 2019 01 01) 9 straipsnio, kuris reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojimą, 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 05 01 iki 2018 06 01) 28 punktas numato, kad vadovaujantis taisyklėmis išnuomojami taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
Lingvistiškai ir teleologiškai vertinat Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, darytina išvada, kad fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti konkretų valstybinės žemės sklypą be aukciono, o valstybės pareiga šį žemės sklypą asmeniui perduoti atsiranda esant šioms sąlygoms: asmeniui priklausantis pastatas ar pastatai yra valstybinės žemės sklype, o šio pastato ar pastatų eksploatacijai pagal jų paskirtį yra reikalingas valstybinės žemės sklypas. Vadinasi, valstybinės žemės sklype turi būti asmeniui priklausantis funkcionuojantis pastatas ar pastatai, kuriems naudoti pagal paskirtį yra būtinas valstybinės žemės sklypas.
Įvertinus šį teisinių santykių teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad siekiant išsiaiškinti, ar asmuo turi teisę įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypą, pirmiausiai turi būti nustatyta, ar toks žemės sklypas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Vadinasi, svarbus statinio buvimo faktas žemės sklype ir jo naudojimas konkrečiai veiklai (t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatytas faktas, kad pareiškėjai R. K. nuosavybės teise priklauso pastatas - paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų nustatymo metu (2002 m. gruodžio 13 d.) daikto pagrindinė naudojimo paskirtis buvo gamybos, pramonės; daikto būklė - fiziškai pažeistas; baigtumo procentas - 6 proc.; fizinis nusidėvėjimo procentas - 70 proc. (b. l. 71). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (duomenys neskelbtini) R. K. nurodomo statinio buvimo vietoje nerastas joks pastatas, kuriam eksploatuoti galėtų būti formuojamas žemės sklypas, nes Ūlos upės pakrantėje auga medžiai ir krūmai. Natūroje pastatas- paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas neegzistuoja, jis nėra eksploatuojamas, jokia veikla nevykdoma (b. l. 5, 6).
Tai, kad ginčo pastatas nėra išlikęs, yra nustatyta ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (Varėnos rajono apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. 2-121-308/2009 (prijungta civilinė byla Nr. 2-121-308/2009) pagal ieškovo V. V. individualios paruošų įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį Alytaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją (teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio mistrin) suformuoti 0,1462 ha žemės sklypą pagal pridedamą žemės sklypo formavimo projektą po V. V. individualiai paruošų įmonei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), ir sudaryti 0,1462 ha žemės sklypo, kurį ieškovas naudoja jam nuosavybės teise priklausančio pastato, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, nuomos sutartį. Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė (Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1270-567/2011 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą). Varėnos rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu atlikęs vietos apžiūrą, vietos apžiūros protokole nurodė, kad Kašėtų kaime ieškovo nurodomo statinio buvimo vietoje nebuvo rastas joks pastatas, o buvo rasta tik gelžbetonio danga, silikatinių plytų krūva, supuvusių medinių rąstų likučiai (Varėnos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-121-308/2009, I t., b. l. 118-120).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. 2 straipsnio 37 dalis pateikia pastato apibrėžimą - tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. 2 straipsnio 54 dalis numato, kad statinio naudojimas - tai esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertinant sistemiškai žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260, 28 punkto 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog valstybinės žemės sklypus nuomoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui - teisėtam šioje žemėje esančių statinių valdymui. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).
Lietuvos A. T. yra nurodęs, jog būtina valstybinio žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono tvarka sąlyga yra ta, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Taigi, remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir minėta praktika, išnuomojamas žemės plotas turi būti reikalingas statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį.
Šiuo nagrinėjamu atveju pastatas - paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs ir nenaudojamas pagal paskirtį, ir tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai jau buvo nustatyta Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-121-308/2009, nes statinio likučiai stovėjo ir stovi ne valstybinėje žemėje, o trečiajam suinteresuotam asmeniui B. N. nuosavybės teise priklausančiame 0,66 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))(II t., b. l. 200-209) (ABTĮ 57 str. 2 d.).
Įvertinus byloje esančius įrodymus ir vadovaujantis minėtu teisinių santykių teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad pareiškėjos vardu įregistruotas statinys neatitinka nei statinio, nei pastato apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje, bei netenkintinos Žemės įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 1 punkto sąlygos dėl to, kad valstybinės žemės sklype turi būti funkcionuojantis statinys, kuriam eksploatuoti yra reikalinga valstybinė žemė. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme žemės sklype neegzistuoja funkcionalus konkrečios paskirties statinys.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Taisyklių 28 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas - paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs, nenaudojamas, yra ne valstybinėje žemėje, sklypas po nesamu pastatu negali būti formuojamas ir išnuomojamas, todėl įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir esant minėtam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 3SD-3199~(14.3.104) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 20 d. raštą Nr. lSS-1449-(8.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių suformuoti žemės sklypą prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kadangi minėti administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus) atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-133-261/2017) (ABTĮ 56 str.).
Trečiojo suinteresuoto asmens B. N. atstovas advokatas prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 83 straipsniu, pripažinti, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikdama akivaizdžiai nepagrįstą patikslintą skundą, ir priimti nutartį dėl baudos skyrimo, nes asmuo, žinodamas ankstesnius teisinius procesus, ir jų metu nustatytas faktines aplinkybes, priimtus sprendimus, vertindamas atliktus faktinius pastato buvimo vietos įvertinimus, nesąžiningai naudojasi savo teise teikdamas procesinį prašymą, kuris rodo, jog prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas (b. l. 98-104).
Vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Tai reiškia, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, 2012, Nr. 23, p. 542–877).
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje vertinamu atveju vien patikslinto skundo pateikimas ginčijant atsakovo administracinius aktus savaime negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Priešingu atveju toks aiškinimas nagrinėjamu atveju reikštų teisės kreiptis į teismą ribojimą naujam turto savininkui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, todėl trečiojo suinteresuoto asmens B. N. atstovo advokato prašymas netenkintinas.
Trečiojo suinteresuoto asmens B. N. atstovas advokatas prašė vadovaujantis ABTĮ 110 straipsniu priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl proceso inicijavimo dėl nekilnojamojo turto, nurodyto patikslintame skunde, išregistravimo, kadangi yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje nurodyti pagrindai (b. l. 98-104).
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Šio straipsnio 3 dalis sako, kad žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma, o pagal šio straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau- ir Nuostatai) 25 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, ar nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui gali pateikti nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo, o pagal 28 punktą – teisėsaugos, valstybinės valdžios institucijos, bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ar pasibaigimo, dalyvis. Nuostatų 69 punkte įtvirtinta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.
Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos R. K. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą (pastatą - paruošų supirkimo ir perdirbimo punktą (duomenys neskelbtini)) pasibaigė vienu iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintų pagrindų (tai nėra skundo dalykas), nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas dėl valstybei priklausančio žemės sklypo suformavimo ir nuomos procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ar pasibaigimo, todėl teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens atstovo prašymą teikti prašymą išregistruoti pareiškėjos nekilnojamąjį daiktą ar nuosavybės teises į jį valstybės įmonei Registrų centrui ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies (duomenų, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus byloje taip pat nėra), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.