Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Vygelio individualios paruošų įmonės „Vygis“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-121-308/2009 pagal ieškovo V. Vygelio individualios paruošų įmonės „Vygis“ ieškinį atsakovu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) bei tretiesiems asmenims B. N., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, VĮ Registrų centras Alytaus filialui, J. K., V. K., A. V. dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą ir sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nustatė, kad 1998-12-10 atsakovo įsakymu Nr.38-827 ir sprendimu Nr.38-4778 B. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės 12,40 ha žemės, grąžinant 9,90 ha miško ir 2,40 ha žemės. Teismas iš 1996-09-02 B. N. sklypo Nr.3 ribų (kv.535) nustatymo brėžinio (abriso) nustatė, kad pamatuoti sklypai, pažymėti skaičiais 1-5 ir 6-8 prieina iki Ūlos upės.

Teismas iš ieškovo pateiktų žemės sklypo planų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo formavimo projekto nustatė, jog jis nori suformuoti 1462 m² žemės sklypą aplink pamatus, o trečiojo asmens B. N. žemės sklypą suformuoti neprieinant iki Ūlos upės, kur būtų suformuotas ieškovo žemės sklypas. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovo pateikti planai nėra suderinti su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi ir VĮ Registrų centru. Teismas iš trečiojo asmens B. N. pateiktų žemės sklypo planų nustatė, kad 3055 m² ir 3961 m² sklypai prieina prie Ūlos upės, šie planai suderinti su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi ir VĮ Registrų centru. Teismas iš geodezinių matavimų planų suklojimo pagal aerofotonuotrauką nustatė, jog pagal ieškovo variantą iš dešinio B. N. sklypo, žiūrint nuo Ūlos upės pusės, yra išimama žemės sklypo dalis, esanti ties Ūlos upe, kur yra pamatai, o padidinamas kairysis B. N. žemės sklypas, kurio linija (pažymėta Nr.8) faktiškai prieina prie gretimos sodybos pastatų. Teismas iš kadastro žemėlapio ištraukų nustatė, jog ieškovo statinys yra pažymėtas tik tašku prie Rudnios kadastrinėje vietovėje esančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas iš 1996-10-14 sudaryto J. K. (mirusio) laikino žemės sklypo (kv.535 skl.3 ) plano nustatė, kad yra suformuotas 0,46 ha dydžio J. K. namų valdos sklypas, o tarp J. K. ir B. N. sklypų yra suformuotas dar vienas siauras sklypas (mirusiojo V. V.). Teismas iš pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatė, kad 0,46 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra įregistruotas J. K. ir V. K. vardu 2003-06-11 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Teismas konstatavo, jog 2006-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-66-445/2006 Varėnos rajono apylinkės teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovo sprendimą ir įsakymą dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. N. ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo dalyje, kur konstatavo, kad ieškovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto – paruošų punkto buvimo vieta nėra tiksliai nustatyta, ar šis turtas nėra B. N. atkurtame nuosavybės teise žemės sklype.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo nurodomas ir įregistruotas statinys-paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas 6 proc. baigtumo, nors faktiškai tokio statinio nėra, o yra likęs tik buvęs betoninis grindinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra trečiajam asmeniui B. N. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kašėtų k Rudnios k.v. Varėnos raj., t.y. ieškovo nekilnojamasis turtas yra privačioje žemėje.

Ieškovas V. Vygelio individuali paruošų įmonė „Vygis“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį, bei priteisti iš atsakovo ir trečiojo asmens B. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, t.y. netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kai kurių įrodymų visiškai nevertino ir dėl jų net nepasisakė, netinkamai taikė materialines teises normas, reglamentuojančias žemės projektų rengimą ir namų valdos formavimą. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovui priklausantis 6 procentų baigtumo statinys - nekilnojamas turtas yra privačioje B. N. žemėje, remdamasis vieninteliu įrodymu - trečiojo asmens B. N. pateiktais planais, sudarytais geodezinės įmonės UAB „Dobilas“, nepagrįstai ir neteisėtai suteikdamas jam išskirtinę įrodomąją galią, motyvuodamas tik tuo, kad šie planai suderinti su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi ir VĮ Registrų centru, o ieškovo pateiktus geodezinius planus, sudarytus UAB „MTL Servisas“, atmetė, motyvuodamas tuo, kad šie planai nebuvo suderinti su minimomis institucijomis. Ieškovo pateiktus geodezinius planus teismas turėjo vertinti kaip tam tikrų kompetentingų specialistų pateiktą išvadą, kad iš tiesų ieškovui priklausantis pastatas nestovi B. N. žemės sklype ir atkreipti dėmesį, jog jie buvo sudaryti paties teismo įpareigojimu, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turi didesnę įrodomąją galią. Be to, sudarant pagal teismo įpareigojimą šiuos žemės sklypo planus, atsakovas ir B. N. buvo įpareigoti dalyvauti atliekamuose matavimuose. Šiuose matavimuose jie dalyvavo, todėl esant neteisingiems tiek atsakovo, tiek B. N. nuomone matavimams, jie galėjo pareikšti pastabas, pretenzijas arba nesutikti su atliktais matavimais. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Dėl šių aplinkybių ieškovo pateikti geodeziniai planai turėjo būti vertinami, kaip suderinti su atsakovu. Kita vertus, teismo įpareigojimu sudarant geodezinius žemės sklypų planus, jokio suderinimo su atsakovu šiuo atveju nereikia. Tretysis asmuo pateikė teismui suderintus, bet nepatvirtintus planus, kadangi pagal teisės aktų, reglamentuojančių tokių projektų darymą, reikalavimus tokius planus, patikrinęs jų teisėtumą ir tinkamumą, dar turi patvirtinti savo įsakymu atsakovas ir tik tuomet jie įgauna teisinę galią.

2) Esant tokiai situacijai, kai yra pateikti du skirtingų kompetentingų geodezinių įmonių visiškai skirtingi konfigūracijų, dydžių ir lokalizacijos tos pačios namų valdos planai, teismas, siekiant nustatyti, kuris iš jų yra teisingas, kompleksiškai ir sistemiškai turėjo aptarti, vertinti ir kitus byloje esančius įrodymus bei dėl jų pasisakyti, pritaikyti teisės aktus, reglamentuojančius namų valdos žemės sklypo formavimą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl šių įrodymų: iš B. N. pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog B. N. priklausantys žemės sklypai neprieina prie pat Ūlos upės kranto, kur stovi ieškovui priklausantis statinys. Iš ieškovo pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ieškovo statinys, pažymėtas koordinatėmis, yra už B. N. namų valdos žemės sklypo ribų. Pagal 1996-09-02 B. N. 0,66 ha ploto laikiną žemės sklypo planą (abrisą) UAB „MTL Servisui“ padarius dešinėje kelio, ribojančio B. N. dvi namų valdos sklypo dalis, pusėje esančios dalies namų valdos žemės sklypo 7-8-9 ploto paskaičiavimus pagal rumbus, namų valdos žemės sklypo plotas yra 1402 kv.m. (MTL Serviso 2009-01-15 pažyma). Teismas neįvertino, jog UAB „Dobilas“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad matavimai atliekami pagal laikinus abrisus ir faktiškai naudojamą žemę, bet pagrindas yra abrisas, ir kad, darant geodezinius matavimus, paklaida gali būti apie 1 arą, tuo tarpu pagal šios bendrovės sudarytą planą šio sklypo dydis yra ne 1402 kv.m, o 3055 kv.m, t.y. daugiau kaip dvigubai didesnis. Pagal laikiną žemės sklypo planą, kuriame dešinėje kelio pusėje esanti namų valdos sklypo dalis 7-8-9 yra ženklai mažesnė už kitoje kelio pusėje esančią dalį 1-2-3-4, o jau UAB „Dobilas“ padarytame plane šie sklypai praktiškai yra vienodo dydžio 3055 kv.m ir 3961 kv.m. Teismas taip pat neįvertino, jog pagal ieškovo pateiktą ieškovo ir trečiojo asmens atliktų geodezinių matavimų planų suklojimo pagal aerofotonuotrauką matyti, kad pagal UAB „Dobilas“ atliktus matavimus kairėje pusėje esančios namų valdos dalis kerta beveik per pusę B. N. ariamą žemę, kas reiškia, jog matavimai nebuvo daryti net ir pagal faktinį žemės sklypo naudojimą. Tuo tarpu teismo įpareigojimu UAB „MTL Serviso“ atlikti matavimai su nežymia paklaida atitinka 1996-09-02 abrisą : B. N. namų valdos dalis 7-8-9, kurioje tariamai yra ieškovo statinys ir kuri yra dešinėje pusėje nuo kelio, ribojančio B. N. dvi namų valdos sklypo dalis, yra 1681 kv.m, (pagal abrisą – 1402 kv.m), o kita – 4919 kv.m, taigi, atitinka faktinį naudojimą ir laikinąjį žemės sklypo planą su nežymiais nukrypimais. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl iš atsakovo išreikalautos Alytaus apskrities Varėnos rajono Kaniavos seniūnijos Kašėtų kaimo žemės reformos žemėtvarkos kompleksinio projekto ištraukos. Šiame projekte matyti, kad B. N. namų valdos sklypo dalis, prie kurio yra ieškovo statinys, neprieina prie Ulos upės, o apie ieškovo statinį net yra nurodytas jam eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, kaip to reikalauja ir teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų formavimo tvarką. Atliekant B. N. namų valdos sklypo matavimus, turėjo būti atsižvelgta į žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal jį sudarytus B. N. sklypo abrisus (laikinuosius žemės sklypų planus) ir faktinį naudojimą. Šių aktų nuostatų UAB „Dobilas“ nesilaikė, todėl jų sudaryti planai turėjo būti teismo vertinami kritiškai. Tuo tarpu UAB „MTL Serviso“ atlikti matavimai ir sudaryti planai atitinka visus aktų keliamus reikalavimus, o pagal šiuos atliktus matavimus matyti, kad B. N. namų valdoje nėra ieškovo statinio. Ieškovo nuomone, UAB „Dobilas“ sudarytas planas ydingas ir neteisėtas ta prasme, kad B. N. žinant apie ieškovo statinio egzistavimą, pagal jo užsakymą bendrovei „Dobilas“ atlikus matavimus, B. N. namų valdos sklypo plane nebuvo pažymėtas ieškovo statinys ir nenumatytas jo naudojimui reikalingas sklypas, kaip to reikalauja teisės aktai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 34 p., 36.1 p., 43 p., akivaizdu, jog B. N. formuojant esamų privačių namų valdų žemės sklypą ir padarius prielaidą pagal teismo išvadą, kad jame yra ir ieškovui priklausantis pastatas, į jį negalėjo patekti žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovui priklausantis paruošų punktas ir B. N. negali naudotis tuo žemės sklypu, ant kurio stovi jam nepriklausantis pastatas – paruošų punktas, o ieškovo statiniui naudoti reikalingas žemės sklypas turėjo būti suformuotas kaip kitos paskirties – komercinės žemės sklypas ir nustatytas servitutas.

3) Teismas nepasisakė ir kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais nevertino 2007-12-05 atliktos vietos apžiūros. Ją atlikus vietoje nebuvo surasti B. N. priklausančio žemės sklypo riboženkliai, iš kurių būtų galima nustatyti šio sklypo ribas į Ūlos upės ir ieškovo statinio pusę. Atlikus matavimus pagal B. N. sklypo kairę ir dešinę kraštines, žiūrint link Ūlos upės, buvo nustatytos numanomos šio sklypo kairio ir dešinio riboženklio vietos: 2,5 m kairėje ir 5,40 m dešinėje iki Ūlos upės vandens lygio. Net atlikus preliminarius matavimus vietoje, buvo nustatyta, kad B. N. namų valdos sklypas nesiriboja su Ūlos upe, t.y. iki jos neprieina, kaip nurodyta abrise ir kaip nuolat tvirtino trečio asmens B. N. atstovė. Atkreiptinas dėmesys, kad su tikslu išvesti tikslią B. N. sklypo ribą, einančią pagal Ūlos upę, ir kad būtų aišku, ar ieškovo statinys pakliūna į jo namų valdos žemės sklypą, ir buvo nuspręsta įpareigoti ieškovą atlikti geodezinius matavimus.

4) Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovo prašymas išnuomoti žemės sklypą neatitiko 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 32 p. Prašymui suformuoti statiniui reikalingą eksploatuoti žemės sklypą šis punktas negali būti taikomas, kadangi jis nustato dokumentus, reikalingus prie prašymo išnuomoti, o ne suformuoti žemės sklypą. Be to, iš visų šio nutarimo keliamų reikalavimų atsakovui, pateikdamas prašymą su reikalingais dokumentais išnuomoti ieškovui kitos paskirties žemės sklypą, ieškovas nepateikė tik 32.3 p. nurodyto dokumento — naudojamo žemės sklypo plano kopijos iš techninės apskaitos bylos. Pažymėtina, kad tokio dokumento ieškovas negalėjo pateikti, nes atsakovas, ruošdamas žemės reformos žemėtvarkos projektą, nesuformavo prie statinio jam eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, kaip to reikalavo Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 34 p.

5) Teismo pozicija šioje byloje prieštaringa, todėl nėra aišku, ar ieškovo reikalavimas suformuoti žemės sklypą po jo statiniu netenkinamas dėl to, kad statinys stovi privataus savininko — B. N. žemėje, ar dėl to, kad ieškovas prašė valstybės išnuomoti žemės sklypą, nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų. Darytina išvada, kad teismas pripažįsta, kad ieškovo statinys stovi ne B. N. žemėje. Teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas pripažino ieškovo prašymą suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą. Ieškovo nuomone, visa ginčo esmė yra ne tai, kad atsakovui nežinoma statinio buvimo vieta, o tai, kad atsakovas nepripažįsta paties statinio egzistavimo, nors jis yra registruotas viešojo turto registre kaip 6 procentų baigtumo statinys, ir tokie duomenys teismine tvarka nenuginčyti.

Atsakovas ir tretysis asmuo B. N. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tretieji asmenys Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, VĮ Registrų centras Alytaus filialas, J. K., V. K., A. V. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Lietuvos teismų praktikoje specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Pagal CPK 218 straipsnį nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 218 straipsnio nuostatas neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi apeliacinės instancijos teismo nutartimi paskirtos kadastro duomenų nustatymo ekspertizės išvada (2 t., b.l. 292-301). Pirmosios instancijos teismas padarė iš dalies pagrįstą išvadą, jog ieškovui priklausantis 6 procentų baigtumo statinys - nekilnojamas turtas patenka į privačią B. N. žemę, nes šią išvadą patvirtina apeliacinės instancijos teismo nutartimi paskirtos kadastro duomenų nustatymo ekspertizės išvados (2 t., b.l. 292-301), kad pastatas, unikalus Nr.3895-7013-9016, dalinai (10 kv.m) patenka į B. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina trečiojo asmens B. N. pateiktą planą, sudarytą geodezinės įmonės UAB „Dobilas“ (2 t., b.l. 35), nes jame neatvaizduotas ieškovui priklausantis 6 procentų baigtumo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad šis planas suderintas su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi ir VĮ Registrų centru, nepanaikina esminio jo trūkumo – neatvaizdavimo ieškovui priklausančio 6 procentų baigtumo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad statinys yra tik 6 procentų baigtumo, neatleidžia nuo pareigos atvaizduoti visą faktinę padėtį dėl statinio būklės, nes Viešojo registro duomenys dėl statinio, kaip nekilnojamojo turto objekto įregistravimo, nėra nuginčyti nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo pateiktus geodezinius planus, sudarytus UAB „MTL Servisas“ (1 t., b.l. 125-128), kadangi šie planai nebuvo suderinti su minimomis institucijomis ir pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis šiais planais, kaip specialistų pateikta išvada, nes tokios įrodymų rūšies nenumato galiojantis LR CPK. Byloje nėra duomenų, kad geodeziniai planai, sudaryti UAB „MTL Servisas“ (1 t., b.l. 125-128), buvo suderinti su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi ir VĮ Registrų centru, todėl negali būti vertinami, kaip suderinti nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo remtis prieštaringais įrodymais: ieškovo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka (1 t., b.l. 13, 14), VĮ Registrų centras pateikta kadastro žemėlapio ištrauka (1 t., b.l. 104), trečiojo asmens B. N. pateikta kadastro žemėlapio ištrauka (1 t., b. l. 193); 1996-09-02 B. N. laikinu žemės sklypo planu (abrisu) (1 t., b.l. 183, 184), nes apeliacinės instancijos teismo nutartimi paskirtos kadastro duomenų nustatymo ekspertizės išvados (2 t., b.l. 292-301) patvirtina, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinai (10 kv.m) patenka į B. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2007-12-05 atliko vietos apžiūrą (1 t., b.l. 118-120), ir prie statinio betono dangos (3 x 9 (m)) nerado jokių kaimyninio B. N. sklypo riboženklių, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovo statinys pagal teismo nutartimi paskirtos kadastro duomenų nustatymo ekspertizės išvadą (2 t., b.l. 292-301) iš dalies patenka į B. N. sklypo ribas. Nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį pagal pateiktą žemės sklypo formavimo projektą (1 t., 129-132), kuriame nėra atvaizduota reali situacija dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (10 kv.m) patekimo į B. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas.

Tai, kad atsakovas, ruošdamas žemės reformos žemėtvarkos projektą (2 t., b.l. 136), nesuformavo prie ieškovo statinio jam eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovo reikalavimai pagal patikslintą ieškinį pagal pateiktą žemės sklypo formavimo projektą (1 t., 129-132) negali būti tenkinami, kadangi žemės sklypo formavimo projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir suderintas su atitinkamomis institucijomis, tame tarpe ir su valstybine kadastro duomenų baze. Tai, kad žemės sklypo formavimo projektas nėra suderintas nustatyta tvarka ir neatitinka teismo nutartimi paskirtos kadastro duomenų nustatymo ekspertizės išvados (2 t., b.l. 292-301), nepaneigia ieškovo teisės tam tikru teisiniu pagrindu ir apimtimi (nustačius teismine tvarka ar sutartimi servitutą ar sudarius nuomos ar panaudos sutartį) naudotis trečiojo asmens B. N. žemės sklypo dalimi, į kurią patenka dalis ieškovo pastato ir kurios reikia jo įsigytam fiziškai pažeistam gamybos, pramonės paskirties pastatui ekploatuoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu 0,1462 ha valstybinės žemės, kurią ieškovas naudoja jam nuosavybės teise priklausančiam pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, nuomos sutartį per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra prevencinio pobūdžio ir išankstinis, nes žemės nuomos sutarties dalyku gali būti valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas ar jo dalis, suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. CK 6.546 straipsnis yra imperatyvioji įstatymo norma. Prieš sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pirmiausia, turi būti suformuota ginčo šaliai priklausanti ginčijamo žemės sklypo dalis. Nesuformavus žemės sklypo ar jo dalies ir jos neįregistravus viešame registre, nėra teisinio pagrindo prevencine tvarka įpareigoti išnuomoti dalį ginčo žemės, nes pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punktą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Nagrinėjamu atveju viešame nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad ieškovui priklausantis statinys yra laikino pobūdžio ir viešojo registro duomenys dėl statinio, kaip nekilnojamojo turto objekto įregistravimo, nėra nuginčyti nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.).

Pirmosios instancijos teismas neturėjo aprašyti kiekvieno byloje pateikto rašytinio įrodymo, nes teismo sprendimas nėra bylos lapų išsamus konspektas, o jame glausta forma turi būti nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nes kiekvieno rašytinio įrodymo aptarimas teismo sprendime nėra būtinas (CPK 270 str. 4 d. 2 ir 3 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinta pateiktų įrodymų visuma, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir nukrypimo nuo Lietuvos teismų suformuotos šių normų aiškinimo bei taikymo praktikos atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai pagal pateikto ieškinio ir jo patikslinimo reikalavimus (LR CK 1.5 str.; CPK 5 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti valstybei 50,60 Lt (2 t., b.l. 247) dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacinis skundas yra atmetamas. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jiems nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš V. Vygelio individualios paruošų įmonės „Vygis“ valstybės naudai 50,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.