- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-08
- Bylos Nr.
- e2-3557-1153/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18464-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- N. K.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei N. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas E. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei N. K., kuriuo prašo: 1) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vokietijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės N. K. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „K.“, o atsakovei – jos pasirinkimu arba „K.“; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė santuoką su atsakove N. K. (ikisantuokinė pavardė – Č.). Pasak ieškovo, maždaug pusę metų jų šeiminis gyvenimas buvo pakankamai sklandus, tačiau laikui bėgant ėmė ryškėti atsakovės charakterio ydos (konfliktiškumas ir kategoriškumas), neatsakingas požiūris į šeimą bei savo pareigų joje vykdymą, nesirūpinimas šeima ir noras gyventi išimtinai savo interesais, po kurio laiko, ieškovo teigimu, jis taip pat ėmė pastebėti ir keistų atsakovės elgesio apraiškų, kurie leido įtarti ją turint psichikos sveikatos sutrikimų. Ieškovas ieškinyje detaliai aptarė šalių santuokinį gyvenimą. Pažymėjo, jog sudarydamas santuoką tikėjosi sukurti darnią šeimą, kurioje sutuoktinių tarpusavio santykiai yra pagrįsti meile, pagarba bei pasitikėjimu. Vyro teigimu, jis taip pat vylėsi, kad atsakovė nors iš dalies galės atstoti motiną jo jauniausiajai dukrai S. K., kuriai po jos motinos mirties labai trūko būtent moteriškos globos, švelnumo ir dėmesio. Nurodo, kad santykių pradžioje N. K. sudarė išties sudarė rūpestingo ir švelnaus žmogaus įspūdį, buvo dėmesinga ne tik ieškovui, bet ir jo dukrai, kartu su ja praleisdavo nemažai laiko. Matydamas, kad jos sutaria tarpusavyje, ieškovas buvo patenkintas ir tikėjosi, kad laikui bėgant jų šeiminiai santykiai tik dar labiau sutvirtės. Anot ieškovo, tuo tikslu jis daug laiko ir dėmesio skyrė būtent jų tarpusavio santykių puoselėjimui bei sutuoktinės poreikių tenkinimui. Norėdamas, kad atsakovė nebūtų apkrauta darbiniais rūpesčiais, o daugiau laiko galėtų skirti sau ir šeimai, ieškovas atsižvelgė į jos pageidavimą nedirbti ir šeimos materialine gerove bei visų jos poreikių tenkinimu išimtinai rūpinosi tik jis. Vyro teigimu, nežiūrint visų jo pastangų, šeimos gyvenimas po pusmečio ėmė byrėti, atsakovė ėmė bodėtis šeimyniniu gyvenimu ir kalbėti apie tai, jog jai reikia daugiau laisvės, ji norinti daugiau laiko leisti su savo draugais ir pažįstamais, norinti lankytis vakarėliuose, pramogauti ir pan. Pasak ieškovo, kurį laiką jis stengėsi taikytis prie sutuoktinės norų, tačiau suprasdamas, kad nuolat tai tęstis negali, mėgino su atsakove kalbėtis – paaiškinti, jog gyvenant šeimoje nėra galimybės visą laisvą laiką skirti bendravimui su draugais ir pramogoms, kadangi būtina pasirūpinti ir šeimos reikalais (skirti laiko augančiai dukrai ir jos poreikių patenkinimui, padėti seniems tėvams, atlikti įvairius buities darbus ir pan.). Ieškovas nurodo, kad atsakovė nenorėjo su tuo taikytis, todėl tarp jų ėmė nuolat kilti konfliktai, po kurių atsakovė išeidavo iš namų ir keletą dienų negrįždavo. Dar po kurio laiko atsakovė tapo irzli, konfliktiška, ėmė kartotis nekontroliuojami pykčio priepuoliai, taip pat ieškovas pastebėjo, jog sutuoktinė būdama viena namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vyro teigimu, atsakovės elgesys tapo keistas ir neprognozuojamas: be priežasties ji imdavo šaukti, spardyti namų duris, daužyti lėkštes ir pan. Dėl tokio sutuoktinės elgesio jie kreipėsi į medikus, kurie nustatė atsakovei bipolinį sutrikimą bei paskyrė medikamentinį gydymą. Ieškovas nurodo, kad sutuoktinė paskirtus vaistus vartojo nereguliariai, o vėliau apskritai nutraukė jų vartojimą, todėl jos psichikos sveikatos būklė negerėjo. Dėl šios priežasties namuose ir toliau kartojosi moters agresijos priepuoliai, konfliktinės situacijos, barniai. Ieškovo teigimu, vieno tokio išpuolio metu atsakovė ėmė jį smaugti, o kai jis gindamasis ją nustūmė nuo savęs, ji pranešė policijai, kad neva ieškovas prieš ją smurtavo. Vyras pažymėjo, kad nors ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio ir nebuvo pradėtas, tačiau gavęs policijos pranešimą vaikų teisių apsaugos skyrius iniciavo jo šeimai atvejo vadybos procesą. Pasak vyro, atvejo vadybos procesas jų šeimai buvo taikomas nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio, per šį laikotarpį situaciją jų šeimoje pavyko normalizuoti – atsakovė be kitų jai rekomenduotų priemonių ėmė lankyti Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dienos stacionarą bei vartoti gydytojų paskirtus medikamentus, dėl to jos sveikatos būklė ženkliai pagėrėjo. Atitinkamai pagerėjo ir šalių tarpusavio santykiai. Ieškovas nurodo, kad vis tik laikui bėgant paaiškėjo, jog santykių pagerėjimas šeimoje buvo tik laikinas, o jo viltys išsaugoti santuoką nepasiteisino. Anot ieškovo, maždaug 2023 m. gegužės-birželio mėnesį atsakovė nutraukė medikamentų vartojimą, vėl be priežasties tapdavo irzli ir pikta, po kelias dienas nenakvodavo namuose. Ieškinyje pažymima, jog vis tik 2023 m. vasarą ieškovui galutinai tapo aišku, kad padėti savo sutuoktinei jis nebeturi jokių galimybių (visos priemonės tam jau buvo išnaudotos) ir kad tolimesnis jų šeiminis gyvenimas yra neįmanomas, kai šalių atostogų metu atsakovė jau kitą dieną po atvykimo į poilsio namus pareiškė, kad ji turi išvykti ir daugiau iki poilsio pabaigos nebegrįžo. Pasak ieškovo, sutuoktinė į namus Vilniuje grįžo tik praėjus daugiau nei savaitei nuo savo pasišalinimo ir pasakė, kad neketina pasilikti, o tik nori pasiimti savo daiktus. Vyras pažymėjo, kad tokiam sutuoktinės norui neprieštaravo, todėl ji, pasiėmusi jai priklausančius daiktus, išėjo jam nežinoma kryptimi. Ieškovo teigimu, šalys jau daugiau kaip 6 mėnesius kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių ir neveda bendro ūkio, todėl laiko, kad jų šeima yra iširusi ir negali būti išsaugota. Ieškovas mano, kad būtent dėl atsakovės netinkamų veiksmų, t. y. pagarbos, moralinės paramos šeimai nebuvimo, šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja, jų šeiminiai santykiai nutrūko ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo jų santuoką su atsakove N. K. nutraukti dėl atsakovės kaltės. Ieškovas pažymi, kad santuokos metu ginčo šalys vaikų nesusilaukė, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neįgijo, asmeninių ir/ar bendrų prievolių kreditoriams neturi. Ieškovas materialinio išlaikymo, nutraukus santuoką, iš atsakovės nereikalauja, taip pat prašo po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę „K.“, o atsakovei – jos pasirinku. Pažymi, kad neprieštarauja, jog atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė.
3. Atsakovė N. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovei procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio (viešo paskelbimo būdu) ir 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (t. y. tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), taip pat procesiniai dokumentai įteikti atsakovei viešo paskelbimu būdu. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė faktiškai neatsiiminėjo procesinių dokumentų savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Kiti galimi atsakovės gyvenamosios vietos adresai nėra žinomi. Iš Sodros duomenų nenustatyta, kad atsakovė kur nors oficialiai dirbtų. Ieškinyje nurodytu atsakovės telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) teismo darbuotojui prisiskambinti atsakovei nepavyko. Teismas vertina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie procesą CPK 123 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio tvarka, galėjo pateikti ir atsiliepimą, ir turėjo visas galimybes dalyvauti kartu ir teismo (parengiamajame) posėdyje, tačiau į teismo posėdį neatvyko, bylos eiga nesidomėjo, teismui jokių pranešimų ar prašymų neteikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimus pilnai palaiko, tačiau neprieštarautų, kad šalių santuoka būtų nutraukta ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jeigu teismas matytų tam pagrindą. Papildomai nurodė, kad ieškovas jau apie pusmetį nebendrauja su atsakove, nežino jos dabartinės gyvenamosios vietos, su ieškovu atsakovė gyveno ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau ieškovą paliko ir daugiau nieko apie atsakovę nežino, nežino jos dabartinės buvimo vietos. Ieškovas papasakojo apie savo pažintį ir gyvenimą su atsakove. Pažymėjo, kad ieškovas jau buvo anksčiau vedęs, turi tris vaikus iš ankstesnės santuokos, ankstesnė žmona yra mirusi. Su atsakove susipažino 2021 m., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vokietijoje, kuri buvo apskaityta Lietuvoje. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovė atstos vaikams motiną, iš pradžių viskas buvo gerai ir sklandu, tačiau ilgainiui prasidėjo problemos, pasireiškė agresija iš atsakovės pusės, buvo nesutarimų tarp jo dukros ir atsakovės (nesutarimai su ieškovo nepilnamete dukra S.), atsakovė buvo labai emocinga. Po to ieškovas suprato ir tai, kad atsakovė mėgsta gana linksmą gyvenimą, mėgdavo linksmintis, būdavo išeidavo kelioms dienoms, o kartais ir savaitę, pastabų ieškovas negalėjo atsakovei reikšti, kadangi iš karto prasidėdavo barniai, pretenzijos. Darėsi su atsakove sugyventi vis sunkiau. Jautėsi iš atsakovės ne tik agresija, bet ir depresija, buvo siūloma jai gydytis. Apie 3 savaites atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) Vilniuje klinikoje, jai buvo pasakyta apie turimą bipolinį sutrikimą, išrašyti vaistai. Po to atsakovė nustojo gydytis ir vartoti vaistus bei vėl prasidėjo tie neaiškūs dalykai. Paskutinis įvykis buvo 2023 m. rugpjūčio mėn., kai buvo Nidoje, buvo išnuomotas namas prie jūros, buvo pakviesti atsakovės tėvai. Praėjus kelioms dienoms atsakovė tiesiog be priežasties liepė tėvams važiuoti namo ir pati išvažiavo. Vėliau sužinojo iš tėvų, kad atsakovė dar buvo užvažiavusi į namus, pasiėmė tam tikrus daiktus ir išvažiavo. Nuo to laiko atsakovė niekada nebuvo atvažiavusi ar skambinusi, tiesiog išvažiavo ir daugiau šalys nebendravo. Ieškovas pažymėjo, kad iki santuokos tokio atsakovės elgesio nepastebėjo, galbūt tai ir buvo jo klaida, jog per mažai pažinojo atsakovę, santuoka sudaryta po gana trumpo pažinties laikotarpio (tais pačiais metais susituokta). Po santuokos sudarymo iš esmės buvo nuolat tarpusavio konfliktų, daug konfliktų, susijusių ir su ieškovo dukra S. Buvo bandyta spręsti problemas ir psichologo pagalba, bet galiausiai nepadėjo. Buvo ir vykdoma atvejo vadyba, bendraujama su paskirtais padėti specialistais, tačiau atsakovė nelabai norėjo su jais bendrauti. Paaiškino, kad dalintino turto ir prievolių sutuoktiniai neturi. Bendrų nepilnamečių vaikų šalys neturi. Tarpusavio išlaikymo neprašo. Dėl sutuoktinės pavardės palieka spręsti teismo nuožiūra.
5. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko (nepateikė teismui jokių prašymų ar pranešimų, bylos eiga nesidomėjo), teismo sprendimo 3 punkte detaliai nurodyta apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, todėl atsižvelgus kartu į ieškovo (jo atstovės) poziciją nurodytą teismo posėdžio metu, bylą nuspręsta nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas E. K. ir N. K. (buvusi pavardė – Č.) (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje sudarė santuoką ir (duomenys neskelbtini) ją įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei
7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys).
8. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės N. K. kaltės. Nurodo, jog būtent dėl atsakovės veiksmų, t. y. pagarbos, moralinės paramos šeimai pakankamo nebuvimo, agresijos, šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja, jų šeiminiai santykiai nutrūko ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kaip ieškovas paaiškino teismui – realiai tik pirmus pusę santuokos metų šalių santykiai buvo geri, šeimyninis gyvenimas sklandus, vėliau ėmė ryškėti atsakovės charakterio savybės (konfliktiškumas, emocingumas ir kategoriškumas), neatsakingas požiūris į šeimą bei savo pareigų joje vykdymą, nesirūpinimas šeima ir noras gyventi išimtinai savo interesais, atsakovės barniai su ieškovo nepilnamete dukra iš pirmosios ieškovo santuokos, dėl ko tarp šalių pradėjo kilti nuolatiniai konfliktai, barniai. Anot ieškovo, šalys kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių ir neveda bendro ūkio nuo tada, kai atsakovė 2023 m. vasarą (rugpjūčio mėn. pradžioje), susirinkusi jai priklausančius daiktus, tiesiog be priežasties išėjo jam nežinoma kryptimi. Ieškovas laiko, kad jų šeima yra faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota, todėl prašo ją nutraukti.
10. Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje taipogi nedalyvavo, savo aplinkybių dėl santuokos nutraukimo teismui neatskleidė.
11. Teismui pateikti Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus Pagalbos planai (2022 m. gruodžio 12 d. ir 2023 m. birželio 7 d.). Juose nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. balandžio 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavo prašymą paskirti atvejo vadybininką šalių šeimai. Nurodytos aplinkybės apie tai, jog gautas pranešimas iš policijos, jog E. smurtavo prieš sutuoktinę N., taip pat gautas 2022 m. lapkričio 13 d. pranešimas, jog N. K. panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę S. K. Pagalbos plane specialistai išskyrė, kad pagrindinė šeimos problema buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai. Nurodyta, kad Pagalbos plane numatyti įsipareigojimai vykdyti, paslaugų gavėjai bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, aktyviai sprendė šeimai kylančius sunkumus.
12. CK 3.60 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
13. Ieškovas (jo atstovė) ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, tačiau neprieštarautų, kad šalių santuoka būtų nutraukta ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jeigu teismas matytų tam pagrindą, papildomai atsakovės kaltę neįrodinėjo, pagrinde grindė ieškovas savo poziciją tik paaiškinimais.
14. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-577/2023).
15. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, ieškovo paaiškinimus, vertina, kad vis dėlto yra pagrindas nutraukti šalių santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei (tam iš esmės neprieštaravo ir pats ieškovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu), susijusio su savitarpio pagalbos, moralinės paramos ir kitų pareigų nevykdymu, sprendžiama, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, nesiekė šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba, vienas kito nuomonės išklausymu, vienas kito charakterio (asmenybės) bruožų gerbimu, bendru problemų sprendimu, esminė kaltė pasireiškė jų abiejų nesutarimais. Kaip matyti iš pateiktų pagalbos planų, šalių šeimos situacija buvo gana sudėtinga, sutuoktiniai dažnai konfliktavo tarpusavyje, buvo daug nesutarimų tarp atsakovės ir ieškovo nepilnametės dukros iš pirmosios santuokos. Pagalbos planai ir jų vykdymas rodo, jog sutuoktiniai dar bandė priimti teikiamą specialistų pagalbą, lankė ir psichologą, tačiau galiausiai vis dėlto jų santykiai galutinai nutrūko. Byloje trūksta duomenų (neįrodyta), jog vien dėl santuokos nutraukimo yra kalta išimtinai atsakovė. Kaip ir pats ieškovas pažymėjo, jis pats nedėjo pakankamai pastangų geriau pažinti atsakovės dar iki santuokos sudarymo, o to pasekmėje vėliau jau santuokoje paaiškėjo šalių charakterių nesuderinamumas ir skirtingumas, kitokie interesai, pomėgiai, kitokie požiūriai į gyvenimą, tikėtina (pagal pateiktus Pagalbos planų duomenis), kad ir atsakovei buvo sunkus bendravimas su ieškovo nepilnamete dukra iš ankstesnės ieškovo santuokos, o ieškovas turėjo didelius lūkesčius į tai, jog atsakovė atstos jo nepilnametei dukrai jos motiną. Pagalbos plane nurodytos aplinkybės apie nustatytus atsakovei adaptacijos sutrikimus (ieškovas nurodo, jog tai bipolinis sutrikimas), tačiau byloje nėra duomenų, jog vien dėl šių sutrikimų tarp sutuoktinių buvo kilę visi minėti sutuoktinių tarpusavio ginčai ir barniai. Pats ieškovas teismo posėdžio papasakojo, kad šalys iš esmės nuo santuokos pradžios nuolat konfliktavo, pagalbos plane nurodytos aplinkybės, jog kartu konfliktuodavo ne tik atsakovė, bet ir ieškovas, paminėtos aplinkybės ir apie smurtinius atvejus. Specialistai pagalbos plane gana aiškiai įvardino, jog pagrindinė šeimos problema – sutuoktinių tarpusavio santykiai. Dėl to teismas šioje dalyje ieškinį tenkina iš dalies ir pripažįsta, kad abu sutuoktiniai pažeidė CK 3.27 straipsnyje numatytas sutuoktinių pareigas, dėl to santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
16. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
17. Ieškovo reikalavimu (prašymu), bei nesant atsakovės prašymų, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
18. Teismas pažymi, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovas nereikalauja išlaikymo iš atsakovės. Atsakovė taip pat nepateikė tokio reikalavimo.
Dėl turto padalijimo ir prievolių padalijimo
19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
20. Ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad šalys neturi bendro turto. Atsakovė nepateikė priešingų duomenų ir pozicijos. Viešųjų registrų ir ieškovo pateiktais duomenimis, nenustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise būtų įgiję nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.
Dėl vaikų klausimų
21. Nepilnamečių vaikų šalys neturi, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.
Dėl sutuoktinių prievolių klausimų
22. Ieškovas nurodo, kad neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams neturi. Atsakovė taipogi nenurodė jokių bendrų ar asmeninių sutuoktinių prievolių. Teismas taip pat nenustatė, kad ginčo šalys turėtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovui E. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuriuo ieškovui apmokėta antrinės teisinės pagalbos išlaidos (100 proc.), taip pat ieškovas šiuo sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
25. Teismas, apskaičiuodamas šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, skaičiuoja tik tuos reikalavimus, dėl kurių byloje kilo (buvo) ginčas. Reikia pabrėžti, kad tam tikrose situacijose (kaip ir šioje byloje), atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį, civilinės bylos baigtį ar proceso šalių elgesį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tampa komplikuotas. Būtina vadovautis kartu ir sąžiningumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat ir pagrindinėmis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, siekiant teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, taip pat remtis kitomis aplinkybėmis (tiek į bylos rezultatus, tiek į proceso šalių elgesį, tiek į pareikštų reikalavimų pobūdį). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, šiuo atveju buvo nagrinėjamas iš esmės tik vienas reikalavimas (t. y. santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės), bendrų nepilnamečių vaikų šalys neturi, dalijamo turto ir prievolių taip pat, dėl to teismas vertina, jog šiuo atveju buvo tenkinta 50 proc. reikalavimų, t. y. santuoka nutraukta ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
26. Byloje pateikta duomenų, kad buvo patirtos bendros 302,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kaip minėta, ieškovas yra atleistas nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, dėl to iš atsakovės pagal patenkintų reikalavimų dalis priteistina 151,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
27. Pašto išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos 8 Eur sumos (tektų kiekvienam po 4 Eur), dėl to nėra priteistinos.
28. Ginčo šalys apie kokias nors patirtas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų teismui nepateikė.
29. Papildomai paskelbti apie priimtą teismo sprendimą atsakovei viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. K. (N. K.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vokietijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Po santuokos nutraukimo ieškovui E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jo pavardę „K.“, o atsakovei N. K. (N. K.), gim. (duomenys neskelbtini), – santuokinę pavardę „K.“.
Priteisti iš atsakovės N. K. (N. K.), gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 151,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank. Mokėjimą kvitą pateikti teismui prie bylos.
Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3557-1153/2024 išnagrinėtas E. K. ieškinys atsakovei N. K. Atsakovės N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl 2024 m. kovo 8 d. sprendimas įteikiamas atsakovei papildomai viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiam Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.