Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo bankroto administratoriaus uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto valdymas“ ir trečiojo asmens uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-6355-262/2016, pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams M. Z. (M. Z.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“, T. S., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „CASTRADE SERVICE“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bankrutuojančio fizinio asmens M. B. 2016 m. spalio 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 1 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei M. B. nuosavybės teises į butą su rūsiu, esantį adresu Rygos g. 16-32, Vilnius, o už turtą sumokėtas lėšas – 48 200 Eur grąžinti M. Z.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ginčo butas uždraudžiant jį perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant draudimą turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises, taip pat uždrausta bankroto administratoriui M. B. bankroto byloje paskirstyti gautas lėšas už buto pardavimą.Atsakovas M. Z. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „Turto lizingas“ disponuoti 41 473,41 Eur suma, o bankroto administratoriui UAB „Bankroto valdymas“ disponuoti 6 726,59 Eur suma. Nurodo, kad bankroto administratorius ieškovės kreditoriui UAB „Turto lizingas“ jau yra pervedęs dalį pinigų – 41 473,41 Eur, kuriuos M. Z. buvo sumokėjęs už ginčo butą, o likusi už butą sumokėtų pinigų dalis – 6 729,59 Eur liko pas bankroto administratorių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas sprendė, kad neareštavus minėtų piniginių lėšų teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu. UAB „Turto lizingas“ pinigus gali panaudoti savo veikloje, o bankroto administratorius gali pinigus pervesti kitiems kreditoriams, tokiu atveju nebūtų įmanoma operatyviai įvykdyti restitucijos, dėl ko galėtų kilti nauji teisiniai ginčai.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskirajame skunde atsakovas bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį dalyje, kurioje teismas areštavo UAB „Bankroto valdymas“ priklausančią 6 726,59 EUR sumą, ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį leisti vykdyti skubiai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankroto administratoriui nėra pagrindo, nes yra bankroto administratorius yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir esant draudiminiam įvykiui, t. y. atlikus neteisėtus veiksmus, kurie yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra išmokamas žalos atlyginimas.Areštavus 6 726,59 Eur, kas yra 2 mėnesių lėšos, reikalingos veiklai vykdyti, yra neproporcingai pažeidžiamos bankroto administratoriaus teisės. UAB „Bankroto valdymas“ administruoja ne tik M. B. bankroto procesą bet ir daug kitų fizinių ir juridinių asmenų bankroto procesų, areštavus šias lėšas sąskaitoje bankroto administratoriui atsiras skola darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, paslaugų teikėjams, dėl ko atsiras delspinigiai, baudos. Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Turto lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių trečiojo asmens UAB „Turto lizingas” atžvilgiu taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertino, ar ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami ir ieškinio tikėtino pagrįstumo. Laikinąsias apsaugos priemones taikius be teisėto pagrindo nepagrįstai suvaržomos trečiojo asmens teisės disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis.Šiuo atveju nėra ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes trečiojo asmens turtinė padėtis yra gera, stabili, ginčo suma nėra didelė. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie turimą nekilnojamąjį turtą bei VĮ „Registrų centras“ duomenys. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą ir trečiojo asmens teises suvaržo daugiau nei būtina tikslui pasiekti, todėl jų taikymas pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principus.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ sutinka su UAB „Turto lizingas“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties ir prašo teismo jį tenkinti.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė M. B. prašo atmesti atsakovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:M. B. ieškinio pagrįstumą pagrindžia tai, kad turtas iš varžytinių parduotas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Toks preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia, bylos nagrinėjimo iš esmės, o sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nuomone, trečiasis asmuo neįrodė aplinkybės, kad ieškinio suma nėra didelė. Trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie turimo turto vertę, įsipareigojimus, turtas gali būti įkeistas ar kitaip apsunkintas. O remiantis viešai skelbiamais duomenimis trečiojo asmens metinė apyvarta svyruoja nuo 50 000 iki 100 000 Eur, taigi reikalaujama suma sudaro daugiau nei pusę trečiojo asmens metinių pajamų, todėl laikytina didele suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas areštavo trečiajam asmeniui UAB „Turto lizingas“ priklausančią 41 473,41 Eur sumą ir atsakovui bankroto administratoriui UAB „Bankroto valdymas“ priklausančią 6 726,59 Eur sumą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atskirai nepasisakė dėl skundo preliminaraus pagrįstumo. Tačiau, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodė ieškovė, teismo nutartyje nenurodžius, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje skundo preliminarus nepagrįstumas nebuvo atsisakymo jas taikyti pagrindas, spręstina, kad teismas laikė egzistuojant pirmąją sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aiškindamas/plėtodamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktrinos (lot. prima facie), kuria grindžiamas ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo įvertinimas, turinį, Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka tik preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu bei kartu su juo pateiktais dokumentais, sprendžia, jog ieškinio reikalavimai, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti patenkinti, kadangi ieškinys atitinka jo turiniui ir formai keliamus įstatymo reikalavimus, ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė faktinį ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus.Tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui bankroto administratorius įrodinėja tuo, kad yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei pateikia tai pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Turto lizingas“ teigia, kad ginčo suma jam nėra didelė. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, sprendimą areštuoti lėšas grindė tik tuo, kad UAB „Turto lizingas“ pervestus pinigus gali panaudoti savo veikloje, perversti kitiems asmenims ir kt., bankroto administratorius gali pinigus pervesti kitiems ieškovės kreditoriams, tačiau nepasisakė, ar byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad minėti asmenys iš tikrųjų bandys šias lėšas slėpti, perleisti ir pan. Galiojantys įstatymai atsakovų nesąžiningumo nepreziumuoja, todėl šalims tenka procesinė pareiga šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Pagal byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu klausimu neįrodyta grėsmė galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui dalyje dėl už turtą sumokėtų lėšų – 48 200 Eur grąžinimo M. Z., kadangi byloje nepateikti duomenys apie šalių nesąžiningumą, kas vadovaujantis aukščiau aptarta teismų praktika yra vienas iš grėsmės sprendimo įvykdomumui požymių, o vien tai, ar reikalavimo suma sąlyginai yra didelė ar ne, savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ankstesne 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo M. Z. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą bei uždraudė bankroto administratoriui UAB „Bankroto valdymas“ M. B. bankroto byloje paskirstyti gautas lėšas už buto pardavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, bankroto administratorius pagal minėtą nutartį negali skirstyti likusių už butą gautų lėšų kitiems kreditoriams, todėl taikyti areštą šioms lėšoms nėra prasmės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto administratorius yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir esant draudiminiam įvykiui, t. y. atlikus neteisėtus veiksmus, bus pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. draudimo bendrovei išmokėti žalos atlyginimą.Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikumui – grėsmė sprendimo įvykdymui dalyje dėl už turtą sumokėtų lėšų grąžinimo M. Z., pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinąsias apsaugos priemones atsisakytina taikyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo M. Z. (M. Z.) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.