- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- e2-317-798/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02281-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- M. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“
- Ieškovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“, T. S., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „CASTRADE SERVICE“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo M. Z. (M. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsakovui M. Z. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-6355-262/2016, pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams M. Z. (M. Z.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“, T. S., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „CASTRADE SERVICE“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bankrutuojančio fizinio asmens M. B. 2016 m. spalio 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 1 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei M. B. nuosavybės teises į butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o už turtą sumokėtas lėšas – 48 200 Eur grąžinti M. Z.. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti M. Z. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti bankroto administratoriui UAB „Bankroto Valdymas“ M. B. bankroto byloje paskirstyti gautas lėšas už buto (su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo butas) pardavimą.Prašymas grindžiamas tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčijamą butą įsigijęs asmuo galėtų laisvai butu naudotis, valdyti bei disponuoti, t. y. butą galėtų perleisti, įkeisti ir pan., o bankroto administratorius galėtų pervesti lėšas ieškovės kreditoriams. Tokiu atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, nebūtų įmanoma iš karto jį pradėti vykdyti, o ieškovei reikėtų inicijuoti kitus teisminius procesus dėl ginčo buto ir pinigų restitucijos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus ieškovės pateiktus duomenis, nėra pagrindo teigti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to netenkintinas. Ieškovė ginčija buto pardavimą iš varžytynių ir prašo, kad būtų pritaikyta restitucija. Taigi pats ginčo pobūdis lemia tai, kad ginčo butą perleidus tretiesiems asmenims ir atsilyginus su ieškovės kreditoriais, operatyvus teismo sprendimo įgyvendinimas nebūtų įmanomas, nes kiltų nauji teisiniai ginčai dėl restitucijos taikymo t. y. nekilnojamojo turto ir pinigų susigrąžinimo iš kitų asmenų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį dalyje, kuria jam uždrausta naudotis ir valdyti butą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visiškai neanalizavo ir nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, rėmėsi tik formaliais teiginiais, t. y. vien tik aplinkybe, kad ieškovė pateikė ieškinį reikalaudama pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei butą. Tai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas įrodo ieškovės nesąžiningumas apskritai pareiškiant tokį ieškinį, kadangi ji siekia ne apginti tariamai pažeistas teises, o vilkinti jos iškeldinimą. Ieškovė žinojo apie vykstančias varžytines, kadangi buto pardavimą įtraukė į mokumo atkūrimo planą, todėl planą patvirtinus bankroto administratorius ėmėsi realizuoti jos turtą. Be to, butas parduotas už didesnę kainą, nei ją plane nurodė pati ieškovė, ji taip pat neprieštaravo kreditorių susirinkime nustatytai pradinei turto pardavimo kainai.Teismas nepateikė motyvų ir nevertino proporcingumo aspektu draudimo ne tik perleisti ginčo turtą, bet ir jį naudoti bei valdyti. Tai trukdo atsakovui butą remontuoti, tvarkyti, mokėti už buto komunalines paslaugas, nes butas yra apleistas, o skolos už komunalines paslaugas tik didėja. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ prašo tenkinti atsakovo M. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime nurodo, kad, jo nuomone, ieškinys nepagrįstas, visi nesutikimo motyvai išdėstyti atsiliepime į ieškinį, todėl pastarajam esant nepagrįstam, atitinkamai ir reikalavimas užtikrinti ieškinį laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstas. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė M. B. prašo atmesti atsakovo M. Z. atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:Atsakovo skundo pateikimas tik toje dalyje, kurioje draudžiama butu naudotis, valdyti ir disponuoti, bet neginčijant dalies, kuria uždrausta bankroto administratoriui paskirstyti gautas lėšas reiškia, jog atsakovas siekia ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims ir antra, jog apeliantas sutinka, jog ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų sustabdytas vykdomas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir nebūtų išvengta naujų teisminių ginčų ateityje. Atsakydama į atsakovo argumentus dėl jos nesąžiningumo, ieškovė nurodo, kad mokumo atkūrimo planą parengė ne ji, o bankroto administratorius, o atsakovo pateiktas M. B. 2016 m. balandžio 15 d. sutikimas dėl ginčo turto pardavimo už 31 279 Eur, yra pasirašytas ne jos, ji tuo metu gydėsi, todėl taip pat ji prašė byloje skirti rašysenos ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas uždraudė atsakovui ginčo butu naudotis ir jį valdyti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į apelianto poziciją, jog jis neprieštarauja laikinosioms apsaugos priemonėms toje apimtyje, kurioje teismas uždraudė atsakovui turtą parduoti ar kitaip perleisti, tačiau nesutinka su draudimu turtu naudotis ir jį valdyti, kadangi jis nori turtą tvarkyti, remontuoti, mokėti už komunalines paslaugas. Apelianto teigimu ginčijama apimtimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių pusiausvyrą. Taigi, remiantis aiškiai suformuotu skundu reikalavimu, iš apeliantas neginčija pačių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, tačiau ginčas kyla dėl jų taikymo apimties ir proporcingumo. Dėl to apeliacinis teismas pasisako tik dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo nagrinėjamu atveju ir neanalizuoja skundo argumentų, dėl to, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neva visiškai neanalizavo ir nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Atskirai pažymėtina ir tai, kad minėti skundo teiginiai argumentuojami iš esmės pasisakant dėl ginčo esmės, t. y. analizuoja byloje esančias faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus, juos vertina ir pan., tačiau į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011 ir kt.). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo klausimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011, taip pat žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12), pažymėtina, kad byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad ginčo buto varžytynės būtų pripažintos negaliojančiomis, taikyta restitucija ir ginčo butas grąžintas ieškovei, o už jį sumokėtos lėšos būtų grąžintos M. Z.. Apeliantas skunde pripažįsta, kad šiuo metu jis siekia iškeldinti ieškovę iš buto tam, kad galėtų jį remontuoti ir nuomoti. Apeliacinio teismo vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog leidus apeliantui butu naudotis ir jį valdyti jo siekiamu būdu, galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, t. y. iškeldinant nuomininkus ar patį apeliantą, kompensuojant būsto pagerinimo išlaidas, atlyginant ieškovės dėl iškeldinimo patirtus nuostolius ir pan. Teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės ginčijama apimtimi yra neatsiejamai susijusios su materialiuoju ieškinio reikalavimu ir galimo palankaus sprendimo įvykdymu, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos pareikštiems materialiniams reikalavimams.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7- 38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.