- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-80-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02281-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Romualda Janovičienė, Artūras Driukas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- M. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“, T. S., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Castrade service“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams M. Z. (M. Z.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“, T. S., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Castrade service“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovo M. Z. priešieškinį ieškovei M. B. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. spalio 24 d. bankrutuojančio fizinio asmens M. B. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 1 negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei M. B. nuosavybės teises į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o už turtą sumokėtas lėšas – 48 200 Eur grąžinti atsakovui M. Z.
2. Nurodė, kad butas niekada nebuvo vertintas ir apie jo pardavimo tvarką, kainą bei terminus ieškovė nebuvo informuota, su ja nebuvo tartasi. Nėra aišku, kuo vadovaujantis buvo nustatyta pradinė buto pardavimo kaina, kodėl nebuvo nustatinėjama jo rinkos vertė, kodėl nebuvo siekiama jį parduoti už kiek įmanoma didesnę kainą, kad kreditorių reikalavimai būtų padengti maksimaliai ir likutis butų grąžintas ieškovei. Butas varžytynėse buvo parduotas už visiškai nepagrįstą kainą – 48 000 Eur, kai tokių pačių, toje pačioje Vilniaus vietoje esančių butų kaina svyruoja nuo 64 000 Eur iki 99 000 Eur. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnio nuostatos. Negana to, butas yra vienintelis ieškovės gyvenamasis būstas, todėl, sutinkamai su FABĮ 28 straipsniu, galėjo būti parduodamas ne anksčiau nei po 6 mėnesių nuo mokumo atkūrimo plano ar pakeisto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Ieškovės mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas yra iki 3 metų, todėl buto pardavimą, atsižvelgiant į ieškovės amžių ir sveikatos būklę, galėjo būti nuspręsta vykdyti bent iki 2019 m. Dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu.
3. Atsakovas M. Z. su ieškiniu nesutiko ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti M. B. su visais jai priklausančiais baldais ir daiktais, iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
4. Nurodė, kad ieškovė dalyvavo jos pačios iniciatyva iškeltoje bankroto procedūroje. Ji žinojo ir suvokė aplinkybę, kad butas yra įkeistas ir, kad varžytinės turi įvykti. Ji negalėjo ir negali turėti jokių pagrįstų lūkesčių dėl savo galimybės naudotis svetimu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš buto neišsikelia, ji turi būti iškeldinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino – iškeldino M. B., su visais jai priklausančiais baldais ir daiktais, iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); šios sprendimo dalies vykdymą atidėjo šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
6. Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo teismas nustatė, kad ieškovė buvo išreiškusi pritarimą pakoreguotame mokumo atkūrimo plane nurodytai jai priklausančio buto pardavimo kainai – 31 279 Eur. Šį mokumo atkūrimo planą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-39273-391/2016 atmetė ieškovės skundą dėl varžytinėse parduodamo turto vertės, kuriuo buvo prašoma įpareigoti M. B. bankroto administratorių UAB „Bankroto valdymas“ atšaukti buto pirmąsias varžytines bei paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, taip pat įpareigoti bankroto administratorių pareiškėjos turto pirmąsias varžytines skelbti už ne mažesnę kainą, kaip bus nustatyta rinkos vertės ekspertizės akte. Teise kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ieškovė nepasinaudojo. Iš antstolių informacinės sistemos svetainės www.evarzytines.lt teismas nustatė, kad buto varžytynės yra baigtos, didžiausia pasiūlyta kaina – 48 200 Eur – yra gerokai didesnė nei pati ieškovė nurodė mokumo atkūrimo plane. Be to, kaip nurodė bankroto administratorė, ieškovės dukrai R. B., turinčiai ieškovės įgaliojimą, net keletą kartų buvo pateikta visa bankroto bylos medžiaga įskaitant ir mokumo atkūrimo planą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad parduodant ieškovės butą nebuvo padaryta jokių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ar FABĮ pažeidimų, taigi nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir pripažinti buto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją.
7. Įvertinęs tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai yra atmesti ir atsakovas M. Z. yra teisėtas ir sąžiningas buto įgijėjas (savininkas), teismas sprendė, jog ieškovė turi pareigą užleisti jam butą. Dėl šios priežasties ji teismo sprendimu įpareigota išsikraustyti su visais jai priklausančiais daiktais. Visgi, vertindamas ieškovės prašymą priešieškinio patenkinimo atveju atidėti teismo įpareigojimo vykdymą, teismas, atsižvelgęs į ieškovės amžių ir sveikatos būklę bei atsakovo interesus, atidėjo teismo sprendimo dalies dėl ieškovės iškeldinimo vykdymą šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė M. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Taip pat prašo teismo išreikalauti iš bankroto administratorės 2016 m. balandžio 13 d. ieškovės sutikimo dėl turto pardavimo originalą ir paskirti šio dokumento rašysenos ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, jog 2016 m. balandžio 13 d. sutikimo dėl turto pardavimo kainos nepasirašė ir prašė teismo skirti byloje rašysenos ekspertizę. Teismas tokį prašymą atmetė, tačiau jį ieškovė palaiko ir savo apeliaciniame skunde.
8.2. Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis mokumo atkūrimo planą turėtų parengti bankrutuojantis asmuo, o bankroto administratorius turėtų teikti išvadą dėl šio plano. Visgi nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planą rengė bei pasirašė ne ieškovė, o bankroto administratorės įgaliotas asmuo. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. balandžio 19 d. ieškovė gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre.
8.3. Varžytynėse ieškovei priklausęs butas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, taip pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Apie buto pardavimo tvarką, kainą bei terminus ieškovė nebuvo informuota. Be to, turtas buvo parduotas pažeidus FABĮ 28 straipsnio nuostatas – butas yra vienintelis ieškovės turimas gyvenamasis būstas, todėl galėjo būti parduotas ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos.
Atsiliepimas
9. Atsakovas M. Z. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
9.1. Ieškovė pati inicijavo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Ji žinojo tiek apie turimus kreditorius, tiek ir apie turimą turtą bei galėjo naudotis visomis jai suteiktomis teisėmis. Ieškovė taip pat buvo įgaliojusi savo dukrą R. B. tvarkyti jos bankroto procesą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog R. B. parašas yra labai panašus į ieškovės M. B. parašą, todėl darytina išvada, jog būtent ji galėjo pasirašyti dokumentus motinos vardu.
9.2. Ieškovės sutikimas parduoti butą nebuvo reikalingas, nes jis buvo parduotas už didesnę kainą, nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Todėl skirti byloje rašysenos ekspertizę yra netikslinga.
9.3. 2016 m. birželio 15 d. ieškovei buvo įteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis, kuria patvirtintas jos mokumo atkūrimo planas, todėl jos teiginiai, kad jo patvirtinimą bei jame numatytas sąlygas ieškovė sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį, neatitinka tikrovės.
9.4. Nepilnametis vaikas ginčo bute buvo įregistruotas tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau faktiškai jis jame negyvena, todėl administratorė galėjo pardavinėti turtą iš varžytynių nepraėjus 6 mėnesiams nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
10. Atsakovė UAB „Bankroto valdymas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
10.1. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek ir jos dukra buvo tinkamai informuojamos apie visus bankroto byloje atliekamus veiksmus. Joms buvo įteiktos teismo nutarčių kopijos ir informacija iš bankroto administratoriaus. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo informavimo.
10.2. Teisme jau yra išnagrinėtas ir atmestas ieškovės skundas dėl varžytynėse parduoto turto vertės.
10.3. Ginčo bute su ieškove negyveno nepilnamečiai vaikai ar ieškovės globojami asmenys, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos. Senyvas amžius nėra pagrindu taikyti minėtą teisės normą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu
12. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2016 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkime buvo pritarta 2016 m. gegužės 5 d. M. B. mokumo atkūrimo planui, kuriame siūloma parduoti ieškovei priklausantį butą varžytynėse už 31 279 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino minėtą mokumo atkūrimo planą. Varžytynėse ieškovei priklausantis turtas buvo parduotas už 48 200 Eur atsakovui M. Z. 2016 m. spalio 24 d. buvo surašytas ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 1.
13. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovei parduotą butą, o atsakovui M. Z. – už butą sumokėtus pinigus. Tuo tarpu atsakovas M. Z. priešieškinyje prašė iškeldinti ieškovę iš jam priklausančio buto. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino.
14. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog ieškovei jau 2016 m. balandį buvo žinoma turto pardavimo kaina ir tvarka, jog pati ieškovė pateikė mokumo atkūrimo planą ir išreiškė sutikimą dėl turto pardavimo kainos. Taip pat ieškovė nurodo, jog turtas varžytynėse buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, taip pažeidžiant FABĮ 27 straipsnį, bei pažeidžiant FABĮ 28 straipsnio 1 dalį. Įvertinusi byloje esančius duomenis bei nagrinėjamiems santykiams aktualų teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
15. FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens bankroto procese turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu numatyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
16. Nagrinėjamu atveju aptariamo ieškovės nekilnojamojo turto (buto) pardavimą iš varžytynių vykdė paskirta bankroto administratorė. Duomenų, jog ji tai atliko ne pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą eiliškumą, terminus ar kreditorių susitrinkimo nustatytą pradinę turto pardavimo kainą byloje nėra. Nors apeliantė skunde nesutinka su teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad ji pati 2016 m. balandžio 13 d. raštu sutiko parduoti turtą už 31 279 Eur kainą bei pateikė 2016 m. gegužės 5 d. mokumo atkūrimo planą, teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės nagrinėjamai bylai esminės reikšmės neturi. Kaip minėta, fizinio asmens rašytinis sutikimas dėl turto pardavimo yra būtinas tik tuomet, kai turtas parduodamas už mažesnę, nei mokumo atkūrimo plane numatytą kainą. Šiuo atveju turtas buvo pardavinėjamas ir parduotas už didesnę, nei mokumo atkūrimo plane numatyta, kainą, todėl aplinkybė ar ieškovė pasirašė ar nepasirašė aptariamą sutikimą neturi bylai jokios reikšmės. Kitas ieškovės argumentas, jog ji nerengė 2016 m. gegužės 5 d. mokumo atkūrimo plano, šioje byloje taip pat nelaikytinas reikšmingu. Nors iš byloje esančio mokumo atkūrimo plano matyti, kad jis yra pasirašytas ne ieškovės, o bankroto administratorės, nesutikdama su bankroto administratorės veiksmais ieškovė turėjo pareigą juos skųsti bankroto byloje, o ne šioje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nors ir turėdama visas jai FABĮ 17 straipsnyje numatytas teises, neginčijo mokumo atkūrimo plano nei jo pateikimo kreditorių susirinkimui, nei teismui metu, neskundė teismo nutarties dėl plano patvirtinimo, todėl teisėjų kolegija ieškovės mokumo atkūrimo planą laiko galiojančiu bei sukeliančiu teisinius padarinius. Kaip minėta, ieškovė taip pat nesutinka su sprendime teismo padaryta išvada, jog ji apie turto pardavimo kainą ir tvarką žinojo jau 2016 m. balandžio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat iš esmės nėra reikšminga nagrinėjamai bylai. Nors ieškovė nurodo nežinojusi nei apie aptariamą mokumo atkūrimo planą, nei apie kitas bankroto bylos eigos aplinkybes, būtent ji, savanoriškai inicijavusi savo bankroto bylą, turėjo pareigą domėtis jos eiga bei priimamais sprendimais. Duomenų, jog bankroto administratorius būtų neteikęs ieškovei ar jos įgaliotam asmeniui (dukrai) duomenų apie bankroto bylos eigą ar kitaip būtų trukdęs ieškovei įgyvendinti jai įstatymo suteiktas teises, byloje nėra. Todėl net ir nustačius aplinkybę, jog apie bankroto bylos eigoje atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus ieškovė nežinojo, būtent jai tektų to sukeltų neigiamų padarinių rizika. Ieškovės pasyvumas bankroto proceso metu buvo konstatuotas ne vienoje bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartyje. Apibendrinus darytina išvada, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti.
17. Ieškovė ginčija turto pardavimo iš varžytynių aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Minėtose CPK normose įtvirtintos taisyklės, kaip apskaičiuojama pradinė turto kaina pirmose ir antrose varžytinėse. Tačiau, kaip jau buvo minėta, fizinio asmens bankroto byloje rengiamose varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą ir parduodamo turto rinkos kainą (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Todėl pasisakydamas dėl nustatytos kainos pagrįstumo minėtose CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies normose nustatytomis taisyklėmis teismas nesivadovauja.
18. Ieškovės teigimu, į bylą pateikti nekilnojamojo turto skelbimai patvirtina, jog analogiško turto kaina rinkoje svyruoja nuo 64 000 Eur iki 99 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, du selektyviai ieškovės atrinkti nekilnojamojo turto skelbimai nepatvirtina realios ginčo buto rinkos vertės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėti butai buvo parduoti ar galėjo būti parduoti už šiuose skelbimuose nurodytą kainą. Kitų įrodymų apie netinkamai nustatytą turto kainą ieškovė nepateikė, nors būtent jai tenka šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovės argumentai apie netinkamai nustatytą pradinę buto pardavimo kainą jau buvo išnagrinėti ir atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-39273-391/2016. Minėta nutartis ieškovės nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija pritaria toje nutartyje nurodytiems teismo argumentams, jog ieškovė neskundė 2016 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta patvirtinti ieškovės mokumo atkūrimo planą bei jame nurodytą turto pardavimo kainą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad jau po aptariamos 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties priėmimo ieškovė visgi apskundė šį kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau skundą buvo atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus jo paskundimo terminą), taip pat ji nebuvo aktyvi bankroto proceso metu, nors tokio pobūdžio teises ir pareigas jai įtvirtina FABĮ nuostatos. Turtas varžytynėse buvo parduotas už didesnę, nei mokumo atkūrimo plane nurodyta, kainą. Realių įrodymų, kad jis galėjo būti parduotas ir už dar didesnę kainą byloje nėra. Aptartos aplinkybės lemia, jog apeliantės argumentai apie netinkamai nustatytą turto kainą vertinami kaip nepagrįsti.
19. Ieškovė taip pat nurodo, jog ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu dar ir dėl to, jog jis buvo sudarytas pažeidžiant FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą – aptariamas butas yra vienintelis jos gyvenamasis būstas, ji yra senyvo amžiaus, dalį ginčui aktualaus laiko praleido gydydamasi stacionare. Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina ir šiuos ieškovės argumentus.
20. FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Šiuo atveju ieškovės skunde nurodytos aplinkybės nepatenka į minėtos įstatymo normos taikymo sritį, todėl joje nustatyta išimtis jai ir neturėjo būti taikoma.
21. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos ieškinio patenkinimu, atmetami. Nors skunde ji taip pat prašo atmesti atsakovo priešieškinį, jokių tokį savo prašymą pagrindžiančių argumentų nenurodo. Todėl teismas plačiau dėl priešieškinio nepasisako.
Dėl ieškovės prašymų
22. Apeliaciniame skunde ieškovė pateikė teismui prašymus išreikalauti iš bankroto administratorės ieškovės 2016 m. balandžio 13 d. sutikimo dėl turto pardavimo kainos originalą ir paskirti rašysenos ekspertizę tikslu išsiaiškinti, ar minėtame dokumente yra ieškovės M. B. parašas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau šioje nutartyje padarytą išvadą, kad nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas aptariamo ieškovės sutikimo egzistavimo faktas, šių ieškovės prašymų netenkina. Kitoks teismo sprendimas nebūtų tikslingas bei užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis.).
25. Šiuo atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą atsakovai turėtų teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau atsižvelgus į tai, jog nei atsakovas M. Z., nei atsakovė UAB „Bankroto valdymas“ nepateikė teismui nei prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nei jas pagrindžiančių įrodymų, tokios išlaidos jiems nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.