- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- 1-2408-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39926-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo. Ji 2020 m. spalio 3 d. apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini) automobilyje „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame viešojo transporto stotelėje „Šilo tiltas“, Antakalnio gatvėje, Vilniuje, kilusio žodinio konflikto metu pastūmė K. S. į automobilio šoninę sieną, po to dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį K. S. į veidą, pataikydama į skruostą, o kaire ranka griebė šiai už plaukų ir laikydama tampė ją iki kol į automobilį atbėgo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydama odos nubrozdinimą pakaušio srityje, ir taip nežymiai sutrikdė K. S. sveikatą.
Kaltinamoji D. K. teisme savo kaltę neigė. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku vykdant (duomenys neskelbtini) į tarnybinį automobilį buvo atvesta pažeidėja. Ji rodė nepagarbą, buvo nusiteikusi priešiškai, nepateikė asmens dokumento, prisistatinėjo svetimais duomenimis. Tą dieną ji (D. K.) surašinėjo administracinio nusižengimo protokolus, pažeidėjos teigiami duomenys – gimimo data, vardas ir pavardė, neatitiko jos asmenybės. Daug kartų buvo prašoma prisistatyti, bet to ji ilgą laiką nedarė. Išvadino įžeidžiančiais žodžiais – prokuroro atmatos, buvę policininkai ir pan. Iš duomenų bazės buvo matyti, kad K. S. ne primą kartą (duomenys neskelbtini). K. S. protokolo pildymas šiek tiek užtruko, nes dar reikėjo pabaigti pildyti prieš tai buvusius protokolus, ji labai nekantravo, bandė išprovokuoti konfliktą. Iš pradžių K. S. sėdėjo tarnybiniame automobilyje prie stalo. Jai buvo paduotas lapukas užrašyti savo duomenis, grąžindama tą lapuką ji trinktelėjo jai (D. K.) per ranką. Vėliau, K. S. stovėjo iš kairės pusės, pastoviai komentavo tarnybos darbą, kad dėl to daug kas iš Lietuvos išvažiuoja ir pan., tuo bandydama parodyti, kad jie (tarnyba) yra blogi žmonės. Kažkuriuo momentu, kol ji rašė protokolą, pažeidėja nuėjo į tarnybinio automobilio priekį, paskui (D. K.) pajuto, kad priartėjo labai arti nugaros. Pagal judesius jautė, kad šalia galvos. Ji į tai sureagavo, griežtu tonu paragino pasitraukti, kadangi nerimavo dėl savo saugumo. Jos darbe būna daug konfliktų, yra ne kartą nukentėjusi nuo pažeidėjų, kurie fiziškai smurtavo. Tikėjosi, kad ji pasitrauks. K. S. į pastabą nereagavo. Viskas vyko pakankamai greitai, nes buvo išsigandusi, kai nukentėjusioji priartėjo. Pasakė tuos žodžius stodamasi. Atsistojusi, pridėjo prie liemens kairę ranką ir, norėdama, kad ji atsitrauktų iš nematomos vietos, bandė patraukti, tačiau pradėjus tą veiksmą, prisilietus per liemens sritį, K. S. kažkaip sureagavo ir pati atšoko. Tuomet nukentėjusioji sudavė jai (D. K.) delnu per veidą, todėl ji (D. K.) spontaniškai, bandydama apsisaugoti nuo tolimesnių veiksmų, dešine ranka paėmė K. S. už striukės apykaklės. Supratusi, kad kaire ranka nepasieks pagalbos mygtuko, laikydama nukentėjusiąją dešine ranka už apykaklės, bandė sukeisti rankas, kad laikyti ją per atstumą ir nenukentėti. Tampymo už plaukų nebuvo, siekė tik apsisaugoti. Atleidinėdama rankas, kad pasiekti kolegų iškvietimo mygtuką, spontaniškai pavyko užsikabinti už jos plaukų. K. S. buvo įsikabinusi jai ranka lūpų srityje. Bijojo dėl savo sveikatos ir bandė apsiginti. Nei vieno smūgio K. S. tikrai nesudavė, ją ėmė už drabužių, bandydama išvengti tolimesnių jos veiksmų. Paprastai konfliktinėje situacijoje turi kviesti policiją, bet šiuo atveju nebuvo galimybės staigiai tai padaryti, bandė apsisaugoti. Pastūmimo galima sakyti visai nebuvo, buvo bandymas ją patraukti, bet pridėjus ranką jai prie liemens, ji pati atsitraukė. Atbėgę kolegos į tarnybinį automobilį bandė suvaldyti situaciją, bet kažkuriuo momentu pažeidėja bandė priartėti ir smūgiuoti. Nepavyko, nes tarp jų stovėjo kolega. (duomenys neskelbtini) ji dirba 15 metų, per tą laiką buvo daug konfliktinių situacijų, bet nei karto nebuvo suinteresuota smurtauti, o pažeidėjai dažniausiai nusiteikę konfliktuoti, kad išvengti savo atsakomybės. Ji apskritai yra prieš smurtą. Pagalbos mygtukas yra ant stalo palei langą, ten, kur ji sėdėjo. Negalėjo paaiškinti, kodėl vos pajutusi grėsmę iš nukentėjusiosios (kai priartėjo prie jos) iš karto nepaspaudė mygtuko. Nemano, kad suimdama K. S. už plaukų galėjo ją sužaloti. Nukentėjusiajai nebuvo jokio reikalo prieiti prie jos (D. K.), protokolas dar nebuvo surašytas. K. S. nesakė, kodėl priėjo, ji pastoviai įžeidinėjo jų (tarnybos) darbą. Tikrindama VšĮ Registrų centre jos baustumus, matė, kad ne vieną kartą ji yra bausta už tokį pat pažeidimą. Pastebėjo, kad maždaug prieš metus buvo nubausta kolegų ir dar buvo surašytas vienas administracinis nusižengimas jau policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai surašė jai dėl konfliktavimo su jos (D. K.) kolegomis. Tą informaciją ji tikrino būtent tuo metu, kai K. S. jau ėjo ir stovėjo jai už nugaros. Per 15 metų nuo pažeidėjų yra nukentėjusi daug kartų ir tikrai nemažomis traumomis – piršto lūžis, galvos sutrenkimas, narkomanų įkandimas, šiaip nubrozdinimas. Žmonės per laiką užsigrūdina nuo tokių įvykių, o ji su amžiumi jautriau reaguoja. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. 2021 m. liepos 14 d. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, apie 07.45 val., Vilniuje, Antakalnio g. 43, ji buvo tarnybiniame automobilyje „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo viešojo transporto sustojime „Šilo tiltas“. Jos kolegoms A. J. ir K. B. patikrinus (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta pažeidėja – mergina, kurią jie atvedė į tarnybinį automobilį. Ji paprašė jos pateikti savo asmens dokumentą, nes reikėjo įforminti administracinio nusižengimo protokolą, o mergina neprisistatė, nurodė melagingus duomenis. Mergina buvo įspėta, kad jei toliau meluos, bus iškviesta policija. Mergina pasidarė agresyvi, pradėjo įžeidinėti D. K. ir jos kolegas įvairiais necenzūriniais žodžiais (prokuratūros atmatomis ir t.t.). Jie paprašė merginos užrašyti ant lapelio savo tikrus duomenis. Pagaliau po ilgo žodinio konflikto, mergina parašė savo duomenis ir paaiškėjo, kad tai buvo K. S.. Kai buvo nustatyti merginos duomenys, D. K. kolegos išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo tikrinti (duomenys neskelbtini). Jai berašant administracinio nusižengimo protokolą, K. S. toliau ją įžeidinėjo, sakė, kad jos yra „atmatos“, sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir tokį darbą kaip jie dirbančius asmenis dažnai atveža kritinės būklės. Šiuos jos žodžius suprato kaip netiesioginius grasinimus, kaip įspėjimą jai. Po šių žodžių K. S. nuėjo jai už nugaros. Sėdėdama ji pajuto jos judesį šalia jos galvos. Tuo metu nematė ką ji darė. Kadangi prieš tai K. S. elgėsi agresyviai ir jausdama grėsmę savo sveikatai, nusprendė K. S. patraukti nuo savęs saugesniu atstumu. Ji atsistojo ir pasakė jai, kad pasitrauktų. K. S. į jos prašymą nekreipė dėmesio. Matydama, kad ji nesitraukia, kairę ranką pridėjusi prie K. S. lemens, bandė ją patraukti saugesniu atstumu nuo savęs. K. S. sureagavo į jos judesį ir atšoko atgal bei staigiai sudavė ranka jai smūgį į veidą, pataikydama į kairįjį skuostą. Nuo jos suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Tada bandydama išlaikyti saugesnį atstumą, ją atstūmė nuo savęs ir sugriebė jai už striukės apykaklės. Tada K. S. griebė ranka jai už veido, o būtent už kaukės, įsikabindama į lūpų sritį ir tuo padarė apatinės lūpos ir apatinės dantenos įdrėskimus. Nuo jos sugriebimo pajuto fizinį skausmą. Tuo metu matydama, kad pati negalės apsiginti, nusprendė kviesti į pagalbą kolegas. Pagalbos mygtukas buvo ant darbo stalo, jį galėjo pasiekti dešine ranka, tačiau jai buvo nepatogu, nes K. S. laikė už apykaklės dešine ranka. Tada ji pakeitė ranką ir bandė kaire ranka paimti už apykaklės, tačiau toje vietoje buvo K. S. plaukų uodega, todėl taip tiesiog gavosi, kad griebė tuo pačiu ir už uodegos. Kita ranka pasiekė pavojaus mygtuką ir netrukus į automobilį atbėgo kolega A., po to K. Tada ji paleido savo kairę ranką. Toliau vyko žodinis konfliktas, K. S. šaukė, kad ji ją užpuolė. Vienu momentu ji artinosi prie jos ketindama vėl galimai ją užpulti, tačiau tuo momentu ji ištiesė ranką į priekį ir neleido prie jos prisiartinti. Kolegos iškvietė policiją. Jokio smūgio į veidą, pataikant į dešinį skruostą, ji K. S. nebuvo sudavusi, tyčia jos už plaukų negriebė. Plaukai pasitaikė bandant ją kita ranka prilaikyti už drabužių. Ji netampė K. S., o tiesiog ją laikė per atstumą nuo savęs, kad ji jos nesužalotų ir tuo pačiu spaudė pavojaus mygtuką. Pranešimas apie įtarimą yra netikslus, suformuluotas taip, kad po K. S. pastūmimo, ji iš karto sudavė jai smūgį į veidą, nors buvo atvirkščiai. Būtent tuo momentu K. S. jai sudavė smūgį į veidą. Šių įvykių seka turi atsispindėti pranešime apie įtarimą (t. 1, b. l. 173-176).
Nukentėjusioji K. S. teisme parodė, kad važiavo autobusu į darbą (duomenys neskelbtini). Važiavo į (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Darbas sunkus, nebuvo kas pakeistų, tai ją labai neramino. Važiuodama 4G autobusu labai skubėjo, buvo ankstus rytas, nepasėmė tapatybės kortelės. Kadangi autobuse buvo mažai žmonių, ji sėdėjo gale be kaukės. (duomenys neskelbtini) išsivedė į autobusiuką. Labai pergyveno, buvo streso būsenoje. D. K. paklausė jos vardo pavardės. Sustresavusi iš karto nepasakė, pasakė vėliau. A. Ž. yra jos kolegė, neatsimena, ar minėjo jos vardą ir pavardę. Kaltinamoji ilgai rašė protokolus, nors sakė jai, kad labai skuba į darbą, nėra kas pakeistų, bet ji vis tiek pildė kitus protokolus, o jos (K. S.) – paskutinį. Net ir nurodžius teisingus duomenis vilkino surašymą. Ji jautė stresą, pergyveno, todėl atsikalbinėjo, nuolat sakė, kad skuba į darbą. Buvo blaiva. Atsistojo už D. K. pasižiūrėti, kiek laiko, jokių blogų ketinimų neturėjo. Tikslas buvo – greičiau važiuoti į darbą. Pasižiūrėjo pro langą ir gavo didelį smūgį į krūtinės ląstą, ko pasėkoje trenkėsi į autobusiuko šoną. Nuo smūgio sudužo maišelyje buvusi planšetė. Tada D. K. griebė už plaukų, pradėjo tąsyti. Ji pradėjo filmuoti, nes taip elgtis negalima. Kaltinamoji paleido tik kai atėjo kitas (duomenys neskelbtini). Tuomet ji bandė viską užglaistyti, kad nieko nebuvo. Neatsimena, ar vyko koks pokalbis, kai priėjo prie (duomenys neskelbtini) kėdės, viskas seniai buvo. Ji į automobilio priekį nuėjo pažiūrėti pro langą, nepamena ar (duomenys neskelbtini) tuo metu ką sakė. Prie kaltinamosios neprisilietė, buvo atsirėmusi tik į jos kėdės atlošą. Smūgį į krūtinės ląstą gavo labai staigiai, jai buvo šokas. Nepasakytų, kad ten buvo tiesiog stumtelėjimas. Smūgis buvo stiprus, tačiau žymių neliko. D. K. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Neprisimena, ar jos rankos buvo pakeltos, ar nuleistos, kai D. K. sudavė smūgį, tačiau nespėjo užsidengti, trenkėsi į automobilio galą. Toliau kaltinamoji griebė už plaukų. Ji (K. S.) pradėjo gintis, kad ją paleistų ir sudavė delnu. Kol ji nepaėmė už plaukų, jai nieko nedarė. Dabar neprisimena, kaip buvo suduotas smūgis į veidą, bet viskas yra nufilmuota. Negali pasakyti, ar su (duomenys neskelbtini) vyrais turėjo konfliktą, vienas jų bandė atimti telefoną. Yra bausta, kad (duomenys neskelbtini), neatsimena, kad būtų bausta už konfliktą su (duomenys neskelbtini). Po įvykio buvo labai sukrėsta, todėl gali būti, kad iš streso ne viską surašė pareiškime, bet vaizdo įraše užfiksuoti visi D. K. veiksmai. (duomenys neskelbtini) sudavė gindamasi, nes ji niekaip negalėjo paleisti plaukų. Sudavė delnu per kaukę ir ranka praslydo. Galiausiai ją (K. S.) išsivedė kaip kalinę į autobusiuką, ten prasėdėjo daug ilgiau, prasėdėjo karceryje iki vakaro, atėmė visus daiktus. Ji gavo tik baudą, kad (duomenys neskelbtini). Dėl kaltinamosios veiksmų ilgai jautė psichologinį ir fizinį smurtą. Jautėsi sužlugdyta. Byla buvo vilkinama, ji dar dabar neatsigauna. Jai reikėjo pateisinamos priežasties, kodėl neatvyko į darbą. Nori, kad atlygintų patirtą žalą. Savo patirtą žalą gali išskirti į 1 000 EUR turtinę ir 1000 EUR neturtinę. Turtinę žalą sudaro planšetės ekrano taisymo išlaidos ir vaistai. Planšetės garantinis pasibaigęs, stiklas dužo, iki šiol nėra pakeistas. Planšetė buvo pirkta „Tele 2“, ji mokėjo įmokas, 24 mėnesių įsipareigojimas. Planšetė dabar veikia, bet labai raibuliuoja ekranas. Daug išleido vaistams, metus laiko iki dabar gydėsi. Vaistai buvo nereceptiniai, gydytojas tiesiog parekomendavo. Pirkimo kvitų neturi. Ji patyrė nemigą, iki dabar būna pagerėjimai ir pablogėjimai. Visą laiką dirbdama (duomenys neskelbtini) patiria psichologinius dalykus, bet tokių tikrai ne. Buvo išgyventos panikos atakos, mintys, plaukų slinkimas prasidėjo po to įvykio, stresas, galvos skausmai, nerimas. Jautėsi sugniuždyta, buvo praradusi pasitikėjimą savimi. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 5 d. nukentėjusioji K. S. parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 07.45 val., ji, neturėdama savo asmens dokumento bei be (duomenys neskelbtini), autobusu Nr. 4G vyko į darbą. Netoli Antakalnio g. 43, Vilnius, į autobusą įlipo (duomenys neskelbtini). Vyras (duomenys neskelbtini), jo duomenų nežino, paprašė patekti (duomenys neskelbtini), o jai pasakius, jog neturi, jis paprašė jos nueiti į šalia stovintį jų tarnybinį autobusiuką tam, kad jai butų išrašyta bauda. Ji atėjo į „Šilo tiltas“ visuomeninio transporto sustojime stovintį „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinį automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jame prie stalo sėdėjo jai nepažįstama moteris, ji vilkėjo (duomenys neskelbtini) uniformą. Moteris paklausė jos vardo, pavardės, ji jai paaiškino, jog ji neturi savo asmens dokumento, tačiau ji jai prisistatė, pasakė savo vardą ir pavardę, tai yra K. S.. Ji tuo metu sėdėjo taip pat prie stalo, priešais tą moterį, kuri kompiuteryje kažką rašė, kaip suprato, baudą jai. Moteris su ja kalbėjo pakeltu tonu, ji vis kartojo, jog tokių duomenų, kaip ji jai pateikė, duomenų sistemoje nėra. Tada ji jai pasakė savo tikslią gimimo datą, tai yra (duomenys neskelbtini). Tai yra, tai (duomenys neskelbtini) ji prisistatė savo tiksliu vardu ir pavarde, tačiau ji vis vien vis kartojo, kad tokio asmens nėra, ji jos neranda. Tada jai pasirodė, jog ji per ilgai rašo jai tą baudą. Ji jai pasakė, kad skuba į darbą, paprašė, jog ji greičiau išrašytų jai tą baudą, nes nenori vėluoti į darbą. Dėl padaryto administracinio pažeidimo, jog (duomenys neskelbtini), ji pripažįsta ir gailisi. Tada (duomenys neskelbtini) užpyko dėl tokio prašymo ir pradėjo pakeltu tonu jai sakyti, jog ji neaiškintų, kaip jai reikia dirbti jos darbą. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Tada ji apie 8 val. atsistojo nuo savo kėdės, priėjo prie (duomenys neskelbtini), atsistojo jai prie kairiojo jos šono tam, kad pažiūrėti į jos ant stalo stovintį kompiuterį, kiek ji dar truks išrašinėti jai tą baudą. Tada ji staigiai pašoko nuo savo kėdės, sugriebė jai už jos į uodegą surištų plaukų ir pradėjo stipriai tempti, ji, mėgindama išsivaduoti iš jos, ranka ar alkūne vieną kartą sudavė jai į kaklą, tačiau ji vis vien jos nepaleido. Tuo metu, kai ta (duomenys neskelbtini) tempė jai už plaukų ji pajuto stiprų fizinį skausmą dėl tokio plaukų tempimo. Ji, norėdama išsilaisvinti iš jos, liepė jai paleisti ją, tačiau ji vis vien jos nepaleido. Tada ji iš kišenės išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo viską filmuoti. Tuo metu iš lauko į autobusiuką įlipo kitas (duomenys neskelbtini)- vyras, kuris pradėjo sakyti, kad čia negalima filmuoti ir panašiai, tačiau jis nemėgino išskirti jų. Tada ta moteris paleido jos plaukus ir paspaudė kažkokį policijos iškvietimo mygtuką. Atvykę pareigūnai sulaikė ją, nors iš tikrųjų, ta moteris pirma jai tempė už plaukų, o ji tik gindamasi, trenkė jai. Tą dieną ji buvo sulaikyta, jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39609-20, jai buvo pareikštas įtarimas, tačiau ji, pasinaudodama savo, kaip įtariamojo teise, parodymus duoti atsisakė. Po įvykio į medikus ji nesikreipė, kadangi skausmas galvos srityje nuo tampytų plaukų jai praėjo, vaistų nevartojo. Tos moters-(duomenys neskelbtini), kuri jai sukėlė fizinį skausmą, ji nepažįsta, jos pavardę ji sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą. Reikalauja, jog iš minėto autobusiuko, kuriame įvyko įvykis, būtų paimtas vaizdo įrašas, kadangi jame matė įspėjamuosius lipdukus, jog jame filmuojama. Taip pat įvykio metu ta moteris sudaužė jos kuprinėje (kuri tuo metu buvo jai ant pečių) buvusią planšetę „Huawei“, kurios stiklo vertė - 100 eurų. Taip pat moralinę-psichologinę žalą vertina 300 eurų, kadangi ji jai sukėlė fizinį skausmą, be to, per jos ilgą baudos rašymą ji pavėlavo į darbą (t. 1, b. l. 1-5). 2021 m. vasario 22 d. nukentėjusioji K. S. papildomos apklausos metu parodė, kad 2020 m. spalio 3 d., kai (duomenys neskelbtini) mikroautobusiuke ji su (duomenys neskelbtini) liko dviese, ji vienu momentu atsistojo ir stovėjo šalia (duomenys neskelbtini), po to nuėjo į priekį ir pasilenkusi pasižiūrėjo į gatvę. Jai buvo neramu, nes vėlavo į darbą. Ji apsisuko ir ranka atsirėmė į kėdės, ant kurios sėdėjo (duomenys neskelbtini), galvos atlošą. Ji nieko nedarė tuo momentu ir nieko nesakė jai. Staiga (duomenys neskelbtini) pašoko nuo kėdės ir savo rankos alkūne ją stipriai pastūmė, pataikydama ranka jai į krūtinę. Nuo suduoto alkūne smūgio, ji prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė nugara į mikroautobusiuko sieną. Tuo metu pas K. S. ant peties kabėjo maišas, kurio viduje buvo jai priklausanti planšetė. Kai ji atsitrenkė į sieną, greičiausiai tuo momentu planšetės ekranas suskilo. Ji tada iš karto netikrino planšetės, nes neturėjo laiko. Kai (duomenys neskelbtini) ją pastūmė, K. S. rankos delnu sudavė jai per skruostą, pataikydamas į jos veidą dengiančią kaukę. Taip padarė, nes pagalvojo, kad ji nustos ją mušti ir pagalvos, kad ji irgi gali apsiginti. Tada kiek pamena moteris sudavė jai atgal į veidą ir griebė už plaukų. Ji K. S. tampė už plaukų nepaleisdama net tada, kai spaudė pavojaus mygtuką. Tuo momentu ji rankoje turėjo telefoną ir pradėjo filmuoti. (duomenys neskelbtini) ją paleido tik tada kai į mikroautobusiuką atbėgo jos bendradarbis. Jis bandė iš jos atimti telefoną, tačiau jam nepavyko to padaryti. (duomenys neskelbtini) šaukė, kad ji ją užpuolė, nors iš tikrųjų buvo kitaip. Ji pirma K. S. stipriai pastūmė, o ji gynėsi nuo jos, nes matė, kad ji agresyviai nusiteikusi ir stambesnė už K. S., tiesiog nežinojo ką daryti. Po įvykio ji kreipėsi į teismo medikus ir jai nustatė odos nubrozdinimus pakaušio srityje, t. y. būtent toje vietoje kur buvo surišti plaukai ir (duomenys neskelbtini) buvo griebusi jai už plaukų. Ji (duomenys neskelbtini) pirma nemušė. Kodėl ji staiga ją puolė ir pastūmė, ji nežino, jai tai buvo netikėtai. Po kurio laiko atvažiavo (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnai. Ji jiems aiškino, kad (duomenys neskelbtini) pirma ją užpuolė, pastūmė, išrovė jai kuokštą plaukų. (duomenys neskelbtini) vis šaukė, kad ji ją užpuolė. Policijos pareigūnai K. S. nuvežė į Vilniaus apskrities VPK OVS, kur ji buvo sulaikyta, iš jos buvo paimti daiktai, todėl ji tuo momentu nematė ir netikrino planšetės. Po kurio laiko jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir ji buvo paleista iš policijos. Kadangi ją ilgai pralaikė policijoje, todėl važiuoti į darbą nebuvo prasmės. Grįžusi namo vakare, išėmė planšetę ir tik tada pastebėjo, kad jos ekranas suskilęs. Kitą dieną ji buvo namie, nes patyrė stresą dėl įvykio bei būdama sulaikyta policijoje. Pirmadienį, t. y. 2020 m. spalio 5 d. vakare nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Anot K. S., planšetę „Huawei Mediapad T3 10LTE“ ji įsigijo 2019 m. gegužės 15 d. UAB „Tele2“ salone. Tada už ją sumokėjo 1 EUR, tačiau ją jai davė su sąlyga, kad mokės už neriboto interneto paslaugas 2 metus (24 mėn.). Kiekvieną mėnesį moka po 17 EUR. Ji mano, kad į tą sumą įeina pinigų dalis ir už planšetę, ne tik už paslaugas. Pagal dokumentus ryšio įrangos vertė 199 EUR. Po įvykio kreipėsi į UAB „Tele2“ garantinį servisą, tačiau jai buvo pasakyta, kad ekranų jie netaiso, nebent neveiks planšetės mechanizmas (t. 1, b. l. 42-43). 2021 m. kovo 19 d. K. S. patikslino dėl civilinio ieškinio. Nurodė, kad civiliniame ieškinyje nurodė bendrą 2000 EUR sumą žalai atlyginti. 150 EUR suma - tai sudaužytos planšetės vertė, 1 850 EUR yra moralinė žala, bendrai 2 000 EUR (t. 1, b. l. 47).
Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad tikrinant (duomenys neskelbtini) kolega išvedė pažeidėją, ji buvo be kaukės. Vedant link autobusiuko, bandė pasišalinti, pabėgti. Pradėjo visokiais žodžiais įžeidinėti, davė klaidinančius asmens duomenis. Galiausiai apsiramino, padavė savo pasą. Jie išlipo toliau atlikinėti savo drabą, o kolegė liko jai surašyti protokolą. Atvedant dar vieną žmogų, pamatė, kad autobusiuke sujudimas, per langą matėsi, kad jos arti viena kitos stovėjo. Atėjo ir išskyrė. Ji grasino, sakė jeigu paklius pas ją į rankas, liūdnai baigsis. Visokiais žodžiais „varė“ ir filmavo. Jis pirmas įėjo, o kolega paskui. Pas juos autobusiuke draudžiama filmuoti, jis jai tai pasakė, nurodydamas nefilmuoti. Nežino, kodėl ji filmavo. Veiksmų jokių nebuvo. Atrodo, D. K. rankos buvo nuleistos žemyn, pažeidėja stovėjo priešais (duomenys neskelbtini). Pažeidėja nesakė, dėl ko konfliktais įvyko, o D. K. sakė, kad ji atsistojo už jos nugaros ir kėlė jai baimę, nes elgėsi neadekvačiai. D. K. pasakojo, kad ji dėl savo saugumo atsistojo ir paprašė nestovėti jai už nugaros. Tiksliai nebeprisimena. Dabar su D. K. dirba atskirose brigadose. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir prašė vadovautis jais. Papildomai parodė, kad pažeidėja nesakė, jog ji gynėsi, o D. K. papasakojo, kas įvyko, kai pažeidėja išėjo iš autobusiuko. Sakė, kad ta panelė atsistojo jai už nugaros, kažką krapštėsi ir ji išsigando. Atsistojimą už nugaros suprato kaip puolimą. Kai kyla pavojus, jie turi gintis. Signalo mygtukas yra, jį naudoja pakviesti pagalbą, ar jei kas nors neaišku būna, kad nepalikti vienų žmonių autobusiuke. Pažeidėją su D. K. autobusiuke paliko vienas, nes manė, kad pažeidėja nusiramino. Buvo ne kartą, kad pažeidėjai puola, tada juos ramina, o kai mato, kad nepavyksta nuraminti, kviečia policiją. Kolegei ir galva buvo siūta, irgi už nugaros užpuolė. Jėgos naudoti negali, gali tik laikyti, kad nepabėgtų, nesimuštų. Pažeidėja atrodė pavojinga, nes bandė pabėgti, žodžiais visokiais koliojo. Pradėjo grasinti, kad jeigu jai į rankas paklius, liūdnai baigsis, nes kaip suprato, ji (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Iš D. K. žino, kad kai pažeidėja ją puolė, ji atrėmė ją į sieną ir laikė. Pas pažeidėją nebuvo smurto žymių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39609-20 apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. 2020 m. spalio 3 d. pradėjo darbą ryte. Tą dieną dirbo kartu su D. K. ir K. B.. Prieš 8 val. buvo atvažiavę tarnybiniu automobiliu „Peugeot Boxer“ į „Šilo“ sustojimą ir tikrino (duomenys neskelbtini). Tuo metu būnant autobuse, jo numerio neprisimena, K. paprašė vienos panelės pateikti (duomenys neskelbtini) ir jai jo nepateikus, paprašė išlipti iš transporto. Panelė išlipo iš autobuso ir greituoju žingsniu bandė pasišalinti eidama šaligatviu palei Antakalnio gatvę. K. ją pasivijo ir paprašė įlipti į jų tarnybinį automobilį. Panelė įlipo į automobilį. K. irgi įlipo į vidų. Automobilyje tuo metu už stalo prie kompiuterio sėdėjo kolegė D. K.. Jis liko stovėti prie tarnybinio automobilio, kurio durelės buvo atidarytos. Jis viską girdėjo kas vyksta automobilio salone ir kartais pažiūrėdavo į vidų. Kai kolegos paklausė panelės duomenų, ji pasakė neteisingus duomenis. Po to suklaidino kolegas užrašiusi dar kitus duomenis ant lapelio. Automobilio salono viduje vyko žodinis konfliktas, nes panelė žemino jo kolegas. Vėliau panelė pateikė savo duomenis ir, matydami, kad D. jau kompiuteryje formuoja protokolą, jis su K. nuėjo prie atvažiavusio į stotelę transporto tikrinti kitus (duomenys neskelbtini). Kaip tik iš transporto išlipo vyriškis, kuris (duomenys neskelbtini). Jie su K. ėjo jam iš paskos ir tuo momentu pamatė, kad kažkas vyksta jų tarnybiniame automobilyje, matėsi, kad viduje esantys žmonės stovi. K. jam sušaukė „A. ten kažkas vyksta“. Jie pribėgo prie tarnybinio automobilio ir pamatė, kad D. laiko rankomis panelę ir spaudžia ją prie sienos. Jos abi šaukė. D. pasakė, kad panelė užėjo jai už nugaros ir norėjo užpulti, tačiau D. pamačiusi tai, greitai atsistojo ir atrėmė panelės užpuolimą. Tada panelė ranka sudavė D. į veidą pataikydama į lūpą. Po jos smūgio D. prispaudė panelę prie sienos ir ją laikė, kol jie neatbėgo. Jis matė, kad pas D. ant smakro ir lūpos gleivinės yra įbrėžimai. Iš gleivinės buvo pasirodęs kraujas. D. iškvietė policiją. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė panelę. Jis pats asmeniškai nematė nuo ko prasidėjo muštynės ir kaip panelė sudavė smūgį D. (t. 1, b. l. 78-79).
Liudytojas K. B. teismo posėdyje parodė, kad tikrino transporto priemonę, priėjęs prie pilietės, paprašė (duomenys neskelbtini), ji jo nepateikė, todėl buvo atvesdinta procesinių veiksmų atlikimui. Minėta pilietė pateikė klaidinančius savo duomenis, elgėsi agresyviai, šaukė. Tuo metu autobusiuke buvo jis, kolegė D. ir pilietė. A. J. stovėjo prie langelio. Nematė, kaip buvo rašomas protokolas. Jie išėjo tikrinti kitos transporto priemonės. Kai išlipo iš naujai patikrintos transporto priemonės, pamatė, kad kažkas vyksta autobusiuke, nes jos abi stovėjo. Atėjus į autobusiuką, kolegė pasakė, kad pažeidėja ją užsipuolė, parodė iš vidinės pusės prakirstą lūpą. Pažeidėja sakė, kad nieko nedarė. Kolegė sakė, kad pažeidėjos paprašė pasitraukti, nes stovėjo už nugaros, elgėsi agresyviai ir atsisakė vykdyti reikalavimus. Suprato, kad minėta pilietė parodė agresiją, todėl kolegė atsistojo. Nei vienos, nei kitos veiksmų pats nematė. Kaip suprato, panelė stovėjo už nugaros D. K. ir žiūrėjo duomenų bazę. Kolegė protokolo atsistojusi niekada nerašo. Kai pamatė, kad jos stovi, pasakė kitam kolegai, kad greičiausiai kažkas vyksta. Automobilyje yra mygtukas, skirtas pasikviesti kolegas, neatsimena, ar girdėjo iškvietimą. Tokių (duomenys neskelbtini) daug pasitaiko, jie tikisi, kad (duomenys neskelbtini) nekels toliau problemų ir dirba darbą toliau. Šiuo atveju nemanė, kad panelė gali taip agresyviai pulti. Ji įžeidinėjo vadindama „prokurorų atmatomis“, „jūs niekur netinkate dirbti, tik taksistais“. Jis yra buvęs pareigūnas, pagal jos veidą ir išraišką sprendė, kad ji elgėsi agresyviai. Gali būti ir psichologinis agresyvumas – veido išraiška, žestais, pateikė klaidingus duomenis. Ji įžūliai elgėsi, atsikalbinėjo, tai yra psichologinė agresija. Ne kartą buvę, kad žmogus bando užeiti už nugaros, tada paprašo pasitraukti. Užpuolimas pasireiškė, kad panelė kolegę užsipuolė. Jis suprato, kad kai stovėjo už nugaros, D. K. buvo nejauku. Pilnai patvirtino savo ankstesnius parodymus. Jiems D. K. kalbėjo apie užpuolimą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39609-20 2020 m. lapkričio 19 d. apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. 2020 m. spalio 3 d. pradėjo darbą ryte. Tą dieną dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) D. K. ir A. J.. Iš ryto, prieš 8 val., atvažiavo tarnybiniu automobiliu „Peugeot Boxer“ į Šilo tilto sustojimą ir tikrino (duomenys neskelbtini). Vienu momentu tikrinant (duomenys neskelbtini, priėjo prie vienos panelės ir paprašė pateikti (duomenys neskelbtini), tačiau panelė pasakė, kad neturi. Tada paprašė išlipti iš transporto. Panelė išlipo iš autobuso ir greituoju žingsniu bandė pasišalinti eidama šaligatviu palei Antakalnio gatvę. Jis ją pasivijo ir paprašė įlipti į jų tarnybinį automobilį. Panelė įlipo į automobilį. Jis irgi įlipo į vidų. Automobilyje tuo metu už stalo prie kompiuterio sėdėjo jų kolegė D. K.. A. priėjo prie jų autobusiuko ir stovėjo šalia lauke. Jis viską girdėjo ir matė pro atidarytą autobusiuko langelį. Kai jie paklausė panelės duomenų, ji jiems pasakė neteisingus duomenis. Jo kolegė D. kompiuteryje ieškojo asmens su panelės nurodytais duomenimis, tačiau nerado, nes panelė jiems pamelavo savo asmens duomenis. Jis ir kolegos bandė išgauti iš panelės jos duomenis, tačiau ji teigė neprisimenanti savo gimimo datos. Pas K. B. ant darbinės uniformos buvo prisegta vaizdą ir garsą fiksuojanti kamera, kuri viską fiksavo. Panelė bandė juos užgaulioti, išvadino įvairiais nepadoriais žodžiais, sakė, kad tokie kaip jie niekur negali dirbti, o tik (duomenys neskelbtini) ar taksistais. Ji akivaizdžiai juos žemino. Ji buvo agresyviai nusiteikusi, elgėsi neadekvačiai. Be to visą laiką reikėjo daryti jai pastabas dėl kaukės, nes panelė tai ją užsidėdavo, tai nuimdavo, tai užtraukdavo ant akių. Po kurio laiko panelė pateikė savo duomenis ir matydami, kad D. jau kompiuteryje formuoja administracinio nusižengimo protokolą, jis su A. nuėjo prie atvažiavusio į stotelę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kaip tik iš transporto išlipo vyriškis, kuris (duomenys neskelbtini). Jie su A. ėjo jam iš paskos ir kaip tik tuo momentu pamatė, kad kažkas vyksta jų tarnybiniame automobilyje, matėsi, kad viduje esantys žmonės stovi. Jam tai pasirodė keista, nes D. visada sėdi prie stalo. Jis sušaukė A. „A. ten kažkas vyksta“. Jie pribėgo prie tarnybinio automobilio ir įlipę į vidų pamatė, kad D. ir ta panelė yra susikibusios. Jie jas išskyrė. Panelė atsisėdo į savo vietą. D. buvo labai išsigandusi, nes tai neįprasta, kai tave užpuola darbo vietoje. D. pasakė, kad panelė užėjo jai už nugaros ir norėjo užpulti, tačiau D. pamačiusi tai, greitai atsistojo ir atrėmė panelės užpuolimą. Tada panelė ranka sudavė D. į veidą pataikydama į lūpą. Po jos smūgio D. prispaudė panelę prie sienos ir ją laikė, kol jie neatbėgo. Jis matė, kad pas D. yra praskelta lūpa. Panelė aiškino savo tiesą. D. iškvietė policiją. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė panelę. Jis pats asmeniškai nematė nuo ko prasidėjo muštynės ir kaip panelė sudavė smūgį D. (t. 1, b. l. 81-82).
Liudytoja K. N. teismo posėdyje parodė, kad įvykio neatsimena, tokių iškvietimų gauna kiekvieną dieną. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja vėl nieko neatsiminė, teigė, kad per daug praėjo laiko nuo įvykio. Patvirtino, kad t. 1, b. l. 72 liudytojo apklausos protokolą pasirašė ji, tačiau apklausos ir parodymų neprisimena. Į tokias apklausa vyksta dažnai, per mėnesį būna 4 kartai. Nurodė, kad galima tikėti jos parodymais, tada atsiminė įvykį. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39609-20 apklausta liudytoja K. N. 2020 m. spalio 21 d. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. 2020 m. spalio 3 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnu V. V.. Apie 07.56 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Šilo tilto stotelėje važiuojant link Saulėtekio, (duomenys neskelbtini) sulaikė merginą, kuriai buvo rašomas protokolas ir tuo metu sulaikyta mergina trenkė (duomenys neskelbtini) per galvą. Atvykus nurodytu adresu pamatė (duomenys neskelbtini) autobusiuką. (duomenys neskelbtini) - du vyrai stovėjo lauke. Autobusiuke buvo (duomenys neskelbtini) ir mergina, šiuo metu neprisimena jų vardų ir pavardžių. Jie su kolega pradėjo aiškintis kas atsitiko. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad buvo sulaikyta mergina, kuri (duomenys neskelbtini) ir jai buvo nuspręsta surašyti protokolą. Mergina buvo atvesta į autobusiuką. Anot (duomenys neskelbtini), sulaikyta mergina iš pradžių neteisingai pasakė savo asmens duomenis, piktinosi dėl sulaikymo. Vėliau (duomenys neskelbtini) berašant šiai merginai protokolą, pastaroji atsistojo (duomenys neskelbtini) už nugaros. (duomenys neskelbtini) bijodama, kad mergina neužpultų jos iš nugaros, tiesiog ją atstūmė. Tada mergina sudavė ranka (duomenys neskelbtini) į veidą, pataikydama į kairįjį žandą. (duomenys neskelbtini) savo ruožtu griebė merginai už plaukų, kad pastaroji daugiau nesuduotų jai smūgių ir ranka paspaudė ant vairo garso signalą, kad išgirstų kolegos ir atbėgtų į pagalbą. (duomenys neskelbtini) kolegos išgirdo signalą ir atbėgo į pagalbą. Mergina neneigė atsistojusi (duomenys neskelbtini) už nugaros, tačiau anot jos, (duomenys neskelbtini) ją užpuolė ir išrovė jai kuokštą plaukų. Ji dar šaukė „pažiūrėkite“ ir rodė į grindis, tačiau K. N. nieko nematė ant grindų. (duomenys neskelbtini) rodė ant savo veido prie lūpos paraudonavusią odą, aiškindama, kad tai liko po merginos smūgio ir, kad jai skauda. K. N. priėmė iš (duomenys neskelbtini) pareiškimą, ją apklausė. (duomenys neskelbtini) užpuolusią merginą pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS. Sulaikyta mergina jiems nieko nesakė apie planšetę ir, kad ji sudaužyta. Ji išvis tą dieną nematė pas sulaikytą merginą jokios planšetės. Apžiūrint (duomenys neskelbtini), pamatė ant lubų virš (duomenys neskelbtini) stalo vaizdo fiksavimo kamerą. Kai paklausė (duomenys neskelbtini) ar vaizdas yra fiksuojamas, jie jai atsakė, kad vaizdas filmuojamas plačiu spektru (t. 1, b. l. 72-73).
Liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad prisimena įvykį, tai buvo Šilo g., dėl (duomenys neskelbtini) buvo konfliktas tarp moterų. Kažkas prieš kažką panaudojo fizinį smurtą. Žino, kad sulaikyta buvo nukentėjusioji. Konkrečiau nepamena. Dažnai tokių atvejų būna. Dėl apgadintų daiktų nepamena. Tarnybiniame turėtų būti nurodyta. Jei neklysta, (duomenys neskelbtini) kvietė policiją, ji rašė pareiškimą. Prieš (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtą. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sulaikyta mergina su savimi kažką turėjo, gal rankinę. Uždraustų daiktų neturėjo. Dėl sudaužytų daiktų nepasakys. Mergina buvo įsiaudrinusi. Ją tikrino dėl neblaivumo, nes elgėsi keistai, agresyviai, bendravo nepagarbiai, vyko žodinis apsižodžiavimas, impulsyvus elgesys. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39609-20 apklaustas kaip liudytojas 2020 m. spalio 21 d. V. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. 2020 m. spalio 3 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūne K. N.. Apie 07.56 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad „Šilo tilto“ stotelėje važiuojant link Saulėtekio, (duomenys neskelbtini) sulaikė merginą, kuriai buvo rašomas protokolas ir tuo metu sulaikyta mergina trenkė (duomenys neskelbtini) per galvą. Su kolege nuvyko budėtojo nurodytu adresu. Atvykę į įvykio vietą, pamatė (duomenys neskelbtini). Šalia autobusiuko stovėjo du vyrai (duomenys neskelbtini). Autobusiuke buvo (duomenys neskelbtini) ir mergina, šiuo metu neprisimena jų vardų ir pavardžių. Jis su kolega pradėjo aiškintis kas atsitiko. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad buvo sulaikyta mergina, kuri (duomenys neskelbtini), jai buvo nuspręsta surašyti protokolą ir ji buvo atvesta į autobusiuką. Anot (duomenys neskelbtini), sulaikyta mergina iš pradžių neteisingai pasakė savo asmens duomenis, piktinosi dėl sulaikymo, reiškė pretenzijas. Vėliau (duomenys neskelbtini) berašant merginai protokolą, pastaroji atsistojo (duomenys neskelbtini) už nugaros. (duomenys neskelbtini) bijodama, kad mergina neužpultų jos iš nugaros, tiesiog ją atstūmė. Tada mergina sudavė ranka (duomenys neskelbtini) į veidą, pataikydama į kairįjį žandą. (duomenys neskelbtini) savo ruožtu griebė merginai už plaukų, kad pastaroji daugiau nesuduotų jai smūgių ir ranka paspaudė ant vairo garso signalo, kad išgirstų kolegos ir atbėgtų į pagalbą. Visą tai žino iš (duomenys neskelbtini) žodžių. (duomenys neskelbtini) kolegos išgirdo signalą ir atbėgo į pagalbą. Įvykio metu jų nebuvo autobusiuke. Mergina neneigė atsistojusi (duomenys neskelbtini) už nugaros, tačiau anot jos, (duomenys neskelbtini) ją užpuolė ir išrovė jai kuokštą plaukų. Ji dar šaukė „pažiūrėkite“ ir rodė pirštu į grindis, neva ten plaukai, tačiau jis nieko nematė ant grindų. (duomenys neskelbtini) rodė ant savo veido prie lūpos paraudonavusią odą, aiškindama, kad tai liko po merginos smūgio ir, kad jai skauda. Jis neprisimena, kokiu būdu mergina sudavė (duomenys neskelbtini) (kumščiu ar delnu). Kolegė priėmė iš (duomenys neskelbtini) pareiškimą, ją apklausė. Po to (duomenys neskelbtini) užpuolusią merginą pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS. Sulaikyta mergina jiems nieko nesakė apie planšetę ir, kad ji sudaužyta. Jis išvis tą dieną nematė pas sulaikytą merginą jokios planšetės. Apžiūrint (duomenys neskelbtini), jis matė ant lubų virš (duomenys neskelbtini) stalo vaizdo fiksavimo kamerą. Kolegė klausė (duomenys neskelbtini), ar vaizdas yra fiksuojamas ir jie atsakė, kad vaizdas filmuojamas plačiu spektru (t. 1, b. l. 75-76).
2020 m. spalio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39609-20 pagal D. K. pareiškimą, kad 2020 m. spalio 3 d. 07.45 val., Vilniuje, Antakalnio g. 43, jai būnant automobilyje „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kolegos atvedė merginą (pažeidėją) K. S., kuri žodinio konflikto metu, rankos mostu trenkė jai per kairės pusės žandą, dėl ko pastaroji pajuto fizinį skausmą. (b. l. 57-60). 2021 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39609-20 nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 212 straipsnio 1 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 162-167).
2020 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2905/2020 (01) nurodyta, kad remiantis K. S. apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, kad K. S. nustatytas odos nubrozdinimas pakaušio srityje. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduoties aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2020 m. spalio 3 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. S., patiriant nustatytą sužalojimą, galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 23-24).
2020 m. spalio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. S. pateikė planšetinį kompiuterį „HUAWEI MediaPad T3 10“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI:(duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 15 d. priedą dėl ryšio įrangos įsigijimo (kopiją) (t. 1, b. l. 27-30).
2020 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas planšetinis kompiuteris „HUAWEI MediaPad T3 10“. Planšetinis kompiuteris yra sidabrinės spalvos su juodos spalvos liečiamu ekranu, ekrano apačioje pavadinimas „HUAWEI“. Kitoje planšetinio kompiuterio pusėje yra užrašas „HUAWEI“, obuolio lipdukas, skaidrus lipdukas su brūkšniniu kodu. Planšetinio kompiuterio ekranas yra suskilęs keliose vietose. Įjungus planšetinį kompiuterį ir užėjus į „NUSTATYMAI“ bei „ĮRENGIO INFORMACIJA“ nustatyta, kad planšetinio kompiuterio IMEI: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33-36, 37-39).
2021 m. balandžio 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 12 vaizdo ir garso įrašų, kurie užfiksuoti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone - „Body“ kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101-107).
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39609-20, esančiame 2020 m. spalio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūros objektas - tarnybinis automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Antakalnio g. 43, Vilniuje, jame yra 9 sėdimos vietos kartu su vairuotoju, raudonos spalvos, pažymėtas specialiomis žymėmis „(duomenys neskelbtini)“. Virš automobilio įrengti oranžinės spalvos švyturėliai. Automobilio viduje, virš darbo stalo įrengta viena vaizdo stebėjimo kamera (t. 1, b. l. 57-60).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, kurį 2020 m. spalio 6 d. pateikė (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kompaktinio disko pavadinimas „Extreme“. Kompaktiniame diske yra trys vaizdo ir garso įrašai: 000012_000012_20201003073809(K.2), 000012_000012_20201003075043 (K.3), (duomenys neskelbtini)20201003-073900-080930 (D. K.) (t. 1, b. l. 66-70).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kompaktinio disko su vaizdo įrašu, kurį 2020 m. gruodžio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė įtariamoji K. S., apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad kompaktinio disko pavadinimas „Verbatim“, kuriame įrašytas vaizdo ir garso įrašas „receved_1025195714588748“, kurio trukmė 00:12 sek. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota K. S. su kauke ant veido ir kažkieno ranka, kuri laiko K. S. už plaukų. K. S.: žiūrėkite kaip mane (duomenys neskelbtini) daro. Kamera nusisuka ir matosi šviesių plaukų su akiniais ir kauke ant veido moteris (D. K.). D. K.: taip, laikau, todėl, kad puolei mane. Už tai ir laikau. Į mikroautobusiuką įlipa vyras su kauke ant veido ir juodos spalvos kepure ant galvos, apsirengęs šviesą atspindinčia liemene. K. S.: dėl to, kad Jūs mane puolėt. D. K.: dėl to, kad puolei, atsistojai už nugaros ir užpuolei (t. 1, b. l. 98-100).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.).
D. K. kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo neigė, siekė pateisinti savo veiksmus būtinosios ginties poreikiu, tvirtino, jog K. S. atstūmė po to, kai ši nesureagavo į reikalavimą pasitraukti nuo kėdės. Ištyrus byloje surinktus įrodymus tokia kaltinamosios versija nepasitvirtino, ją paneigia pakankamai nuoseklūs nukentėjusiosios K. S. parodymai, (duomenys neskelbtini) autobusiuko viduje darytas vaizdo įrašas bei liudytojų A. J., K. B., K. N. ir V. V. parodymai, kurie nors ir nebuvo tiesioginiai liudytojai, tačiau parodymus davė apie iš karto po įvykio išgirdę kaltinamosios ir nukentėjusiosios situacijos paaiškinimus. Be to, iškarto po įvykio D. K. ir K. S. teikti paaiškinimai užfiksuoti pareigūno kamera darytame vaizdo ir garso įraše. Jame užfiksuota, kaip D. K. pareigūnams nurodė, jog nukentėjusiajai atsistojus už nugaros jai kilo baimė, kad ją užpuls, tuomet atsistojo nuo kėdės ir K. S. nustūmė nuo savęs, o K. S. jai „tipmptelėjo“. Tik atsakydama į pareigūno klausimą „ar sakėte prieš tai jai ką nors?“, atsakė „taip“, toliau vėl pareigūnui paklausus „pasitraukite ar ką nors panašiai?“ atsakė „taip“. Praėjus kuriam laikui D. K. patikslino, kad gal neatstūmė, o atitraukė K. S. nuo savęs. Po to ją laikė kol atėjo kolegos (2020_1003_084434_006.MP4). Nukentėjusioji pareigūnams pasakojo, kad ji apsižodžiavo su kaltinamąją. Ji atsistojo (duomenys neskelbtini) už nugaros, tačiau net neprilietė, ir D. K. ją iš karto puolė, sugriebė už plaukų ir išrovė. Ji gindamasi (duomenys neskelbtini) pastūmė (2020_1003_080827_001.MP4). Dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko nukentėjusioji teisme prasčiau prisiminė veiksmų seką, tačiau esminėse aplinkybėse jos parodymai sutapo su duotaisiais ikiteisminio tyrimo metu bei autobusiuko vaizdo kamera padarytu įrašu. K. S. teisme parodė, jog D. K. pildant protokolą buvo atsistojusi prie jos kėdės, už kaltinamosios nugaros, tačiau jokių smurtinių ketinimų jos atžvilgiu neturėjo, norėjo pažiūrėti, kaip pildomas protokolas. Tuo metu D. K. atsistojo ir nustūmė ją į autobusiuko sieną, sudavė ranka į veidą bei sugriebusi už plaukų tempė. (duomenys neskelbtini) autobusiuko viduje darytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip D. K. sėdėdama prie stalo dirba kompiuteriu, o K. S. sėdėdama priešais ją laukia ir nepagarbiai kalbasi. Atsistojusi nukentėjusioji pasižiūri į D. K. kompiuterio ekraną, nueina į automobilio priekį ir pasilenkusi pasižiūri pro priekinį langą, po to grįžta prie D. K. iš nugaros ir sustoja ties jos kėdės atlošu, kaltinamajai iš nugaros. Atsistojusi K. S. kaire ranka atsiremia į kėdės atlošą, dešinę laiko striukės kišenėje ir tęsdama nepagarbius komentarus stovi, trumpai žvilgteli į mašinos vidų. Tuo metu D. K. atsistoja, sakydama „pasitrauk iš čia, supratai?“ ir tuo pačiu metu K. S. atžvilgiu atlieka fizinį veiksmą, nuo kurio nukentėjusioji atsitrenkia kairiu šonu į autobusiuko sienelę. Iš kaltinamosios gynėjo pateikto papildomo vaizdo įrašo, kuriame išdidintas ir sulėtintas D. K. veiksmas ranka, matyti, jog kaltinamoji kaire ranka pastūmė K. S. ties liemeniu. Taigi, vaizdo įrašas paneigia D. K. parodymus, jog ji fizinių veiksmų ėmėsi tik tada, kai K. S. nesureagavo į jos raginimą atsitraukti nuo kėdės. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog nukentėjusioji nors ir elgėsi nederamai, stovėdama ties (duomenys neskelbtini) kėde nebuvo agresyvi dėl ko kaltinamajai būtų pagrindas manyti, jog prieš ją yra prasidėjęs puolimas ar gresia realus pavojus. Nukentėjusioji stovėjo tiesiog atsirėmusi į (duomenys neskelbtini) kėdę, o kitą ranką iš esmės visą laiką laikė kišenėje. Iš tiesų, vaizdo ir garso įraše girdėti, kaip K. S. autobusiuke laidė nepagarbius komentarus, tačiau jokių grasinimų D. K. atžvilgiu neišsakė. Autobusiuko vaizdo įraše matyti, kad net atsitrenkusi į mašinos sienelę K. S. neištraukė kairės rankos iš kišenės, o dešinę – akivaizdžiai iš inercijos ar savisaugos atsitrenkimo metu sulenkė per alkūnę pakeldama ties krūtine. D. K. siekė įrodyti, kad prie nukentėjusiosios atsistojusi net neprisilietė, nes K. S. spėjo nuo jos atšokti, tačiau nuosekliai aptartas vaizdo įrašas tokius parodymus paneigia. Iš jo matyti, jog nukentėjusiajai kaltinamosios elgesys buvo netikėtas ir ji nuo jos ne atšoko, o fiziniu veiksmu buvo nublokšta į automobilio sienelę. Pastebėtina, jog D. K. iš karto po įvykio kalbėdama su pareigūnais pati nurodė, jog nukentėjusiąją nuo savęs atstūmė, kas įrodo buvusį kontaktą. Autobusiuko vaizdo įraše matyti, kad po atsitrenkimo kelias sekundes D. K. ir nukentėjusioji stovi viena priešais kitą, o K. S. vis dar laiko kairę ranką kišenėje ir žiūrėdama į kaltinamąją sako „neliesk manęs“. Kaltinamoji atsakė „nestovėk...“ ir tuo metu K. S. kairę ranką laikydama kišenėje dešinės rankos delnu suduoda D. K. per veidą. Sulėtinus autobusiuke darytą vaizdo įrašą matyti, kad po šio veiksmo D. K. kairės rankos delnu suduoda K. S. per dešinį skruostą, tuo pat metu dešine ranka griebia nukentėjusiajai už apykaklės. Tuo pačiu metu nukentėjusioji įsirėmusi į autobuso sienelę dešinę ranką pritraukia prie smakro ir bando ištraukti kairę iš striukės kišenės, galvą visiškai nusuka į kairę pusę nuo D. K.. Ištraukusi kairę ranką, ištiesta kaire ranka įsikabina į D. K. striukės kairę rankovę ties alkūne, o D. K. sekančiu kairės rankos judesiu čiumpa nukentėjusiajai už į uodegą surištų plaukų. Tuo metu K. S. stumia kaltinamąją nuo savęs kaire ranka kaltinamosios apatinės veido dalies-kaklo srityje. Tuomet D. K. paleidžia dešinę ranką, kuria buvo įsikibusi į K. S. apykaklę ir ta pačia ranka siekia iškvietimo mygtuko, kaire ranka vis dar laikydama nukentėjusiosios plaukus, o K. S. abiem rankomis įsikimba į D. K. ranką, kuria ji laiko plaukus, nes kaltinamoji siekdama mygtuko, tempia nukentėjusiąją paskui save. D. K. paspaudus mygtuką, ji atsitiesia ir nukentėjusioji paleidusi kaltinamosios ranką, kuria ši vis dar laiko jos plaukus, telefonu ima filmuoti. Iš čia akivaizdu, jog D. K. veiksmai – laikymas nukentėjusiajai už plaukų, tęsėsi pakankamai ilgai, ji nesiliovė to daryti, net ir nukentėjusiajai nustojus muistytis, vadinasi – nebuvo būtini.
Taigi, aptartas vaizdo įrašas patvirtina, jog būtent kaltinamoji pirma panaudojo jėgą nukentėjusiosios atžvilgiu, nors tam neturėjo jokio pagrindo, atitinkamai, visi vėlesni jos veiksmai nelaikytini savigyna. Iš kaltinamosios parodymų bei paaiškinimų kolegoms ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams matyti, kad ji neteisingai suvokė situaciją. Galimai dėl ankstesnių patirčių su pažeidėjais nukentėjusiosios veiksmuose įžvelgė pavojingą kėsinimąsi, kurio realiai nebuvo. Kūno kamerų įrašuose užfiksuota ir A. J. bei K. B. parodė, jog iš karto po įvykio D. K. jiems sakė, kad nukentėjusioji ją puolė, o ji atrėmė puolimą. A. J. nurodė, jog D. K. nukentėjusiosios atsistojimą už nugaros suprato kaip puolimą. Pareigūnai V. V. ir K. N. teisme neprisiminė visų aplinkybių, nurodydami, kad tokie iškvietimai dažni, o įvykis senas, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, jog D. K. įvykio vietoje jiems sakė, kad bijodama, jog mergina neužpultų jos iš nugaros, tiesiog ją atstūmė, t. y. priešingai, nei bandė įrodyti teisme, kaltinamoji patvirtino, jog pirmoji atliko fizinį kontaktą į nukentėjusiąją, nors jokios realios fizinio smurto grėsmės iš K. S. pusės nebuvo.
Nukentėjusiosios 2020 m. spalio 5 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką yra nurodytas tik plaukų pešimo veiksmais, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, jog dar iki tol K. S. buvo nublokšta ir atsitrenkė į autobusiuko sienelę, vėliau jai buvo suduota per skruostą. Tokias faktines aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo papildomos apklausos metu bei teisme, todėl teismas laiko jas pasitvirtinusiomis ir nustatytomis. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pastūmimas buvo pakankamai stiprus, todėl nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą, atitinkamai ir dėl suduoto smūgio per veidą. Nors iš vaizdo įrašo nėra galimybės nuspręsti smūgio per žandą intensyvumo, tačiau fizinio skausmo pojūtis yra subjektyvus, o šiuo atveju nukentėjusioji patvirtino jį jautusi. Esant vaizdo įraše užfiksuotam sudavimo faktui, teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiosios parodymais. Specialisto išvadoje konstatuota kad dėl D. K. veiksmų (odos nubrozdinimo pakaušio srityje) K. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji parodė, jog atsitrenkdama į autobusiuko sienelę bei dėl suduoto smūgio į veidą, plaukų tampymo juto fizinį skausmą, todėl nurodyti D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji nukentėjusiosios neatsiprašė, siekė sumenkinti savo kaltę, teigdama, jog jos veiksmai buvo nukreipti į savigyną. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas K. S. provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vaizdo įrašas patvirtina, jog nukentėjusioji visą laiką su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) elgėsi ir kalbėjo nemandagiai, nepagarbiai ir įžeidžiančiai. Nesiliovė įžeidinėti ir likusi dviese su D. K., kas ir suklaidino pastarąją dėl nukentėjusiosios ketinimų bei paskatino smurtiniams veiksmams. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. K. asmenybę – teisiama pirmą kartą (t. 1, b. l. 178), vieną kartą bausta administracine tvarka dėl 2018 m. KET pažeidimo, skirta bauda sumokėta (t. 1, b. l. 180), dirba (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 m. laikotarpį nesikreipė (t. 1, b. l. 182, 183). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes ir kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, bausmės laikotarpiu kaltinamajai nustatytini šie įpareigojimai: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Paskutinysis įpareigojimas savo pobūdžiu panašus į prokurorės siūlytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios šiuo atveju teismas neturi pagrindo skirti, kadangi kaltinamoji ir nukentėjusioji nėra šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Nurodytų įpareigojimų paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai bei sudarys jai galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2 000 EUR žalą. Teismo posėdyje K. S. patikslino, jog reikalavimą sudaro 1 000 EUR turtinė ir 1 000 EUR neturtinė žala. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog D. K. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ji patyrė fizinius sužalojimus, dėl sudavimo į krūtinę buvo sunku kvėpuoti kelias dienas, galvoje atsivėrė žaizdos, pradėjo stipriai slinkti plaukai, sukeldami stiprų niežulį. Įvykio metu ir po jo atsirado nerimo sutrikimas, baimė ir miego sutrikimas, išgyventas panikos priepuolis. Dėl išgyvento streso vartojo širdies lašus, miego papildus, priemones nuo plaukų slinkimo. Prarado pasitikėjimą savimi jautėsi sugniuždyta. Patyrė materialinių nuostolių, nes buvo sudaužytas jos planšetės ekranas. Be to, buvo naudotas psichologinis smurtas, D. K. parašė ant jos pareiškimą policijai, taip vilkindama šios bylos tyrimą. Nepripažino savo kaltės, teigė, kad yra auka (t. 1, b. l. 49, t. 25, b. l. 28). Teisme K. S. nurodė analogiškus žalos patyrimo argumentus, papildomai pažymėjo, jog dėl sulaikymo nenuvyko į darbą, reikėjo pateisinti neatvykimo priežastį, patyrė nemigą, iki šiol būna pagerėjimai ir pablogėjimai. Visą laiką dirbdama (duomenys neskelbtini) patiria psichologinius dalykus, bet tokių tikrai ne. Buvo išgyventos panikos atakos, prasidėjo plaukų slinkimas, stresas, galvos skausmai, nerimas. Jautėsi sugniuždyta, buvo praradusi pasitikėjimą savimi.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).
Teismo posėdyje K. S. paaiškino, jog turtinę žalą sudaro planšetės remonto ir vaistų išlaidos. Planšetė yra veikianti, bet labai raibuliuoja ekranas, ji buvo pirkta „Tele 2“, mokėjo dalinėmis įmokomis, 24 mėnesių įsipareigojimas. Iš UAB „Tele 2“ 2019 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitos-faktūros ir tos pačios dienos priedo dėl ryšio įrangos įsigijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. S. įgijo ryšio įrangą „Huawei Mediapad T3 10 LTE“ (t. 1, b. l. 31-32). Nukentėjusioji taip pat pateikė teismui „Smart master“ išmaniųjų įrenginių serviso planšetei „Huawei“, IMEI: (duomenys neskelbtini), padarytos žalos įvertinimą, kuriame nurodyta, jog sudaužytas planšetės ekranas, lenktas rėmas. Reikalingų atlikti darbų kaina – ekranas, sensorika – 98,48 EUR, baterijos dangtelis – 18,50 EUR. Žalos įvertinimo paslaugos kaina – 15 EUR (t. 2, b. l. 45-46). 2020 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta ir prie jo esančiose nuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusiosios pateiktas planšetinis kompiuteris „Huawei“, IMEI: (duomenys neskelbtini), yra sidabrinės spalvos, ekrano apačioje pavadinimas „HUAWEI“. Kitoje planšetinio kompiuterio pusėje yra užrašas „HUAWEI“, obuolio lipdukas, skaidrus lipdukas su brūkšniniu kodu. Įrenginio ekranas suskilęs keliose vietose, tačiau korpuso įlenkimas neaprašytas, jo nematyti ir fotonuotraukose (t. 1, b. l. 33-34, 37-38), apie įlenkimą neužsiminta ir nukentėjusiosios pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl šis pažeidimas nesietinas su D. K. 2020 m. spalio 3 d. veiksmais.
K. S. apie konflikto su kaltinamąja metu sudaužytą planšetinio kompiuterio ekraną nurodė 2020 m. spalio 5 d. pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 1), tai, jog nukentėjusioji nusikalstamos veikos metu iš tiesų su savimi turėjo planšetę, patvirtina kūno kameros ir autobusiuko vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip K. S. sėdėdama priešais D. K. iš medžiaginio maišo išsitraukė tą pačią planšetę su priklijuotu obuolio lipduku. Taip pat iš autobusiuko vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusioji po kaltinamosios pastūmimo į mašinos sieną atsitrenkė kairiąja kūno dalimi, t. y. ta pačia, ant kurios kabojo medžiaginis krepšys su planšete, todėl įrenginio stiklas galėjo sudužti atsitrenkimo metu ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinas su nusikalstamais D. K. veiksmais. Aukščiau aptartų nustatytų aplinkybių niekaip nepaneigia faktas, jog K. S. apie planšetės sugadinimą pranešė praėjus tik kelioms dienoms po įvykio, kadangi apie sugadinimą informavo tuo pačiu pranešimu, kaip ir apie įvykį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš D. K. L. S. naudai priteistina 113,48 EUR (98,48+15) turtinė žala, atitinkanti planšetės ekrano remonto kainą ir žalos įvertinimo išlaidas.
Nors K. S. teigė, jog patyrė daug išlaidų vaistams (širdies lašams, miego papildams, priemonėms nuo plaukų slinkimo), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (gydytojų rekomendacijų vartoti vaistus, receptų, vaistų pirkimą ir pirkimo laiką patvirtinančių kvitų) byloje nėra, nukentėjusioji net negalėjo įvardinti konkrečios vaistams išleistos sumos, todėl likęs turtinės žalos reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reikalavimo civiliame ieškinyje suformulavimas, o tuo pačiu ir patirtos neturtinės žalos įsivertinimas yra žalą patyrusio asmens išimtinė teisė. Patirtos žalos piniginę išraišką nukentėjusysis įvertina individualiai, pagal savo vidinių išgyvenimų lygį ir trukmę, todėl reikalavimo dydis nėra ribojamas. Kita vertus, užtikrindamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą, įvertinęs civilinio ieškinio bei jame nurodomų neigiamų išgyvenimų pagrįstumą, kilusias pasekmes, remdamasis įrodymais ir suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, atsižvelgęs į žalą padariusio asmens kaltę ir jo turtinę padėtį, galutinį sprendimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, bet kuriuo atveju priima teismas.
Nustatyta, jog 2020 m. spalio 3 d. K. S. kaltinamosios veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus kūno sužalojimas. 2020 m. spalio 7 d. nukentėjusiąją apžiūrėjęs specialistas nustatė galvos pakaušyje 3 x 2,5 cm plote taškinius nubrozdinimus, pasidengusius šašais, išvadoje užfiksuotas nukentėjusiosios nusiskundimas plaukų slinkimu. Neabejotina, jog dėl tokių pasekmių K. S. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek stresą ir nepasitenkinimą dėl pasikeitusios išvaizdos, diskomfortą dėl niežulio slenkant plaukams, kaip teigiama civiliniame ieškinyje. Fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarnybinių pareigų atlikimo metu, nukentėjusiajai esant įprastai saugia laikoma aplinka – tarnybiniame autobusiuke, akivaizdu, kad toks (duomenys neskelbtini) elgesys K. S. galėjo objektyviai šokiruoti ir papiktinti. Kaltinamoji savo kaltę neigė viso proceso metu, siekė įtikinti, jog būtent nukentėjusioji prieš ją pradėjo smurtauti, o D. K. tik gynėsi, pagal kaltinamosios pareiškimą K. S. atžvilgiu net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusioji 2020 m. spalio 3 d. taip ir nenuvyko į darbą, tad neabejotinai tai kėlė jai papildomą stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Kita vertus, vaizdo įrašas patvirtina, jog pačios K. S. elgesys buvo nepagarbus ir nederamas, šioje byloje jis pripažintas provokuojančiu. Tai sudaro pagrindą teismui abejoti, ar kaltinamosios veiksmai galėjo padaryti reikšmingą ir ilgalaikę, kaip teigiama ieškinyje, įtaką nukentėjusiosios emocinei būklei, t. y. tiek, kad jai būtų tekę vartoti medikamentus, papildus ar imtis kitokių papildomų priemonių. Nors teismui K. S. buvo pateikusi nemažą tuščių vaistų/papildų dėžučių kiekį, tačiau, kaip minėta, jokių įrodymų, jog būtent po įvykio ji pati šiuos vaistus būtų vartojusi byloje nėra. K. S. dirba (duomenys neskelbtini), tad turi galimybę gauti neribotą kiekį vaistų pakuočių. Kitokių įrodymų, jog po D. K. veiksmų buvo kuriam laikui sutrikusi jos psichinė sveikata, byloje nėra. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors civiliniame ieškinyje nurodyta, jog K. S. dėl D. K. suduoto smūgio į krūtinę net kelias dienas buvo sunku kvėpuoti, tačiau toks smūgis vaizdo įraše neužfiksuotas. Kitų priežasčių, dėl kurių būtų sutrikęs nukentėjusiosios kvėpavimas, ji nenurodė. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, jog kaltinamoji yra dirbantis ir pajamas gaunantis asmuo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismų praktiką panašiose bylose (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-402-530/2018; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-208-616/2021, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-309/2021), iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteistina 150 EUR neturtinė žala.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, D. K. pateikta USB laikmena, saugomi prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, įpareigoti D. K.:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
3) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti K. S. iš D. K. 113,48 EUR turtinę žalą bei 150 EUR neturtinę žalą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, D. K. pateiktą USB laikmeną, saugomus prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.