Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) D. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotojas) ir antstolis N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis N. A. prašo teismo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Antstolio nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis šio atskirojo skundo reikalavimų ribose yra naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 330 sr., 337 str.). Antstolis pažymi, kad sutinkamai su Antstolių įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Antstolio nuomone, šiuo atveju skolininko tiesioginius padarinius sukėlė ne vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti ir vykdomosios bylos užvedimas, o antstolio patvarkymas išieškoti vykdymo išlaidas ir nurodymas nurašyti lėšas. Be to, pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas antstolio atsiliepimą ir CPK 135 straipsnio 1 ir 4 punktus, pats už pareiškėją suformulavo skundo reikalavimus, kuo pažeidė ne tik šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus, bet ir CPK 21 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs antstolio veiksmus neteisėtais, iš esmės atribojo išieškotojo atsakomybę už neteisėtą vykdomojo dokumento pateikimą, kas prieštarauja CPK 650 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kadangi antstolis iš esmės prarado teisę į vykdymo išlaidų (kildinamų iš vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomosios bylos užvedimo) atlyginimą, kadangi neva pats atliko neteisėtus veiksmus, nors, šiuo konkrečiu atveju, pagal antstolio veiksmų atlikimo metu buvusias faktines aplinkybes konstatuoti antstolio veiksmų, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, neteisėtumą nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 443 straipsnio 8 dalies nuostatas, nes sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomosios bylos užvedimo nesiaiškino ar antstolis, 2017 m. gegužės 23 d. sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, turėjo duomenų, kad skolininkas buvo visiškai įvykdęs sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti neteisėtai. Nenustačius minėtų aplinkybių, konstatuoti antstolio veiksmus netesėtais, priimat dokumentą vykdyti, nebuvo teisinio pagrindo. Pažymi, kad vykdomosios bylos užvedimo metu, vykdomasis dokumentas buvo galiojantis ir pripažintas netekusiu galios tik nuo 2017 m. gegužės 25 d., kai jis jau buvo priimtas vykdyti, pradėta vykdomoji byla ir atitinkamai susidarė būtinos vykdymo išlaidos. Be to, pareiškėjas pats pripažino, kad nepriemoka gavosi dėl jo kaltės. Todėl pateiktu vykdomuoju dokumentu anstolis neturėjo pagrindo nesivadovauti, tuo labiau, kad antstolis netiria mokesčių administravimo procedūrų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar Valstybinė mokesčių inspekcija laikėsi 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nuostatų. Antstolis pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje anstolis yra suinteresuotas asmuo, o įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia proceso dalyviams teisines pasekmes, išsprendus ginčą, kuris iš esmės kilo dėl vykdymo išlaidų ieškojimo ar sumokėjimo, teismo nutartyje turi būti aiškiai pasisakyta dėl aplinkybių, ar vykdomojoje byloje Nr. 0165/17/00607 susidariusios vykdymo išlaidos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išieškomos iš skolininko ar jas turi apmokėti išieškotojas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas skundas dėl anstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamos ir vykdomosios bylos Nr. 0165/17/00607 duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 20 d. Jonavos apylinkės teismo procesiniu sprendimu Nr. A2.8.-67-217/2017 D. P. buvo paskirta 30 Eur bauda už ATP nusižengimą, kuri paskirta vykdyti VMI prie LR FM. A. N. A. 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2017 m. gegužės 23 d. VMI prie LR FM pateiktą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-44514 dėl 8,64 Eur skolos išieškojimo iš D. P. VMI prie LR FM naudai. 2017 m. gegužės 24 d. skolininkas pranešė antstoliui apie skolos sumokėjimą bei sekančią dieną pateikė išrašą, patvirtinantį, kad išieškoma skola buvo sumokėta dar 2017 m. vasario 10 d. 2017 m. gegužės 26 d. VMI prie LR FM pateikė antstoliui tos pačios dienos sprendimą dėl 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr.(23.31-08) 483-44514 pripažinimo netekusiu galios. 2017 m. gegužės 30 d. antstolis paskaičiavo 16 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, priėmė patvarkymą Nr. V/DOK-25631 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir nurodymą Nr. V/TA-BS-30393 vykdymo išlaidas priverstinai nurašyti iš skolininko sąskaitos. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, atliko skolininkui priklausančių piniginių lėšų areštą ir jų nurašymą. Nutarimo skirti baudą įvykdymo terminus ir tvarką reglamentuojančiame ATPK 313 straipsnyje numatyta, kad baudą, patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Pagal ATPK 309 straipsnį, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), t. y. nagrinėjamu atveju VMI prie LR FM. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos įstatyme nustatytu terminu, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XLV skyriaus normos. Prieš pradėdamas atlikti vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 650 straipsnio 2 dalies nuostatas, pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Tuo tarpu vadovaujantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktu, antstolis, prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi patikrinti ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad prieš išsiunčiant nutarimą vykdyti antstoliui, pareiga patikrinti, ar pažeidėjas sumokėjo jam paskirtą baudą per ATPK 313 straipsnyje nustatytą terminą, pirmiausiai teko VMI prie LR FM. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo (b. l. 5) matyti, kad 30 Eur paskirtą baudą D. P. sumokėjo 2017 m. vasario 1 d. Mokėjimo nurodyme nurodė savo vardą ir pavardę bei įmokos kodą – 1001. Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas dėl priverstinio baudos iš skolininko išieškojimo buvo perduotas vykdymui neišsiaiškinus aplinkybių, kad bauda yra sumokėta nustatytu terminu, o ne dėl skolininko vengimo ją sumokėti. Nors bauda buvo sumokėta nenurodžius ROIK numerio, ji bet kokiu atveju pateko į išieškotojo VMI prie LR FM nurodytą sąskaitą banke dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti. Minėtos aplinkybės neginčijo ir VMI prie LR FM atsiliepimu į skundą. Teismo vertinimu, VMI prie LR FM nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo prašymu 2017 m. vasario 1 d. mokėjimas buvo įskaitytas 2017 m. gegužės 25 d. nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas skolos nesumokėjo laiku. Tuo pačiu vykdomosios bylos duomenys nepatvirtina, kad antstolis būtų tinkamai įvykdęs CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte jam numatytas pareigas. Taigi, laikytina, kad šiuo atveju ne tik išieškotojas, bet ir antstolis tinkamai neįgyvendino jiems įstatymu numatytų pareigų. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad skolininkui baudą sumokėjus, jis nebuvo informuotas apie netinkamą sumokėjimą, sumokėti pinigai jam nebuvo grąžinti, todėl skolininkas galėjo pagrįstai manyti, kad bauda yra sumokėta teisingai ir jo prievolė pasibaigė. Paaiškėjus, kad prievolė sumokėti skolą buvo įvykdyta (tik nebuvo nurodytas konkretus įmokos numeris), iki vykdomąjį dokumentą perduodant vykdyti antstoliui, tačiau skolos sumokėjimo faktas antstoliui priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti galbūt nebuvo žinomas, neturėtų sąlygoti tokio sprendimo, kad tinkamai (laiku) savo prievolę įvykdęs asmuo būtų laikomas atsakingu už be teisėto pagrindo antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą ir be galiojančio reikalavimo užvestą vykdomąją bylą, tuo labiau už atsiradusias priverstinio vykdymo sąnaudas. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar Valstybinė mokesčių inspekcija laikėsi 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nuostatų. Pastebėtina, kad sprendžiant skundus dėl antstolio veiksmų, nėra revizuojami vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas ar išieškotojų veiksmai. Be to, tai nėra nagrinėjamos bylos objektas. Todėl dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Vertinant antstolio veiksmus vykdymo procese, svarbia laikytina aplinkybė, kad VMI prie LR FM 2007 m. gegužės 23 d. pateikus vykdyti sprendimą Nr. (23.31-08) 483-44514 dėl 8,64 Eur skolos išieškojimo iš D. P. VMI prie LR FM naudai, 2017 m. gegužės 26 d. VMI prie LR FM pateikė antstoliui tos pačios dienos sprendimą dėl 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr.(23.31-08) 483-44514 pripažinimo netekusiu galios. Tokiu būdu, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis (panaikinus vykdomąjį dokumentą, kuris buvo vykdymo pagrindas), antstolis turėjo pagrindą nutraukti vykdomąją bylą. Tačiau vykdomosios bylos Nr. 0165/17/00607 duomenys patvirtina, kad tokių veiksmų antstolis neatliko, o 2017 m. gegužės 30 d. paskaičiavęs 16 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą Nr. V/DOK-25631 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir nurodymą Nr. V/TA-BS-30393 vykdymo išlaidas priverstinai nurašyti iš skolininko sąskaitos. Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Sutiktina su antstoliu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. skunde dėl antstolio veiksmų nesuformulavo konkrečių reikalavimų, tačiau iš skundo turinio nustačius, kad pareiškėjas (skolininkas) nesutinka su antstolio veiksmais tiek jam priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek su veiksmais atliktais po jo priėmimo (vykdymo išlaidų išieškojimu), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju skolininkas skundė tiek vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tiek visus po jo priėmimo antstolio atliktus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0165/17/00607 bei prašė grąžinti išieškotą 16 Eur vykdymo išlaidų sumą. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas už pareiškėją suformulavęs (konkretizavęs) skundo reikalavimus, pažeidė ne tik šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus, bet ir CPK 21 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento pateikimas vykdymui sąlygojo visos vykdymo procedūros neteisėtumą, įskaitant vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti ir visus paskesnius vykdymo procese atliktus vykdymo veiksmus. Todėl vykdomoji byla Nr.0165/17/00607 turi būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 78 punktas reglamentuoja, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti, vykdomoji byla užbaigiama ir antstolis privalo grąžinti išieškotojui visas šio sumokėtas vykdymo išlaidas. Iš skolininko šiuo atveju vykdymo išlaidos neišieškomos. Tačiau jeigu paaiškėja, kad skolininkas įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, išieškotojas turi sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas ar nuo kurių jis buvo atleistas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Šios išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.