- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Artūras Driukas
- Atsakovas
- T. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmesti jos prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išduotų vykdomųjų dokumentų pagrįstumo ir/ar jų anuliavimo bei atsisakyta priimti prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovų G. Z. ir L. D. bei atsakovės T. R. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą Nr. 2-1382-41/2008. Taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo per 14 dienų nuo namo rekonstrukcijos pabaigos suformuoti patalpas ir įregistruoti VĮ „Registrų centre“ kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, o įvykdžius šiuos įsipareigojimus – parduoti ieškovams preliminariosiose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytus tame name esančius butus. Šalys susitarė, kad ieškovų teisė įsigyti turtą galioja keturis mėnesius nuo to momento, kai namo rekonstrukcija yra baigta ir turtas įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamas daiktas. Jei atsakovė per keturių mėnesių terminą nepagrįstai atsisakytų parduoti turtą ieškovams ir/arba parduotų jį tretiesiems asmenims, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui G. Z. 169 575 Lt sumokėtą užstatą, ieškovei L. D. – 155 000 Lt sumokėtą užstatą ir kiekvienam ieškovui sumokėti po 30 000 Lt, viso 60 000 dydžio baudą.
Vilniaus apygardos teisme 2009 m. gegužės 28 d. buvo gautas ieškovų G. Z. ir L. D. atstovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes atsakovė T. R. nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. išdavė vykdomuosius raštus Nr. 2-1382-41/2008 dėl 199 575 Lt išieškojimo iš skolininkės T. R. išieškotojo G. Z. naudai ir 185 000 Lt išieškojimo išieškotojos L. D. naudai.
Šalies argumentai
Atsakovė T. R. kreipėsi į teismą su prašymais: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje – sustabdyti turto varžytynes ir išieškojimą vykdymo procese; 2) išaiškinti, ar atsakovei, įvykdžius teismo patvirtintos taikos sutarties 3 p. prisiimtus įsipareigojimus ir jokia forma neatsisakius sutartyje nurodyto turto parduoti ieškovams bei nepardavus jo tretiesiems asmenims, o tik patiems ieškovams atsisakant turtą pirkti, gali būti pradėtas prieš atsakovę vykdymo procesas remiantis sutarties 8 p.; išaiškinti, ar atsakovės atsakomybė pagal sutarties 8 p. gali būti siejama su pačių ieškovų atsisakymu/vengimu pagal taikos sutartį įsigyti nurodytą turtą; išaiškinti, ar atsakovė turi teisę parduoti sutartyje nurodytą turtą savo nuožiūra, jeigu ieškovai savo teise įsigyti turtą per 4 mėnesius nuo to momento, kai turtas įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamasis turtas (sutarties 6 p.), nepasinaudojo; išaiškinti, ar ieškovų aiškus atsisakymas pirkti turtą leidžia iškovei nelaukti sutarties 6 p. nustatyto termino ir parduoti turtą savo nuožiūra kitiems pirkėjams neatsakant prieš ieškovus; išaiškinti ieškovų ir atsakovų atsakomybės sąlygas pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1382-41/2008 patvirtintą taikos sutartį; 3) įpareigoti ieškovus pateikti teismui įrodymus dėl jiems išduotų vykdomųjų dokumentų pagrįstumo, o tokių nesant, anuliuoti ieškovams išduotus vykdomuosius dokumentus. Nurodė, jog ieškovai ir antstolis neteisingai aiškina teismo sprendimo turinį, todėl būtinas taikos sutarties sąlygų išaiškinimas. Įvykdžiusi teismo sprendime nustatytas sąlygas, atsakovė ne kartą siūlė ieškovams pirkti sutartyje nurodytą turtą. Kadangi ieškovai atsisakė pirkti taikos sutarties dalyką sudariusį turtą, ieškovai neturi pagrindo reikalauti vykdyti sutarties 8 p. Nurodė, jog pagal ieškovams išduotus vykdomuosius raštus pradėtoje vykdomojoje byloje šiuo metu yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, nors atsakovė toje pačioje vykdomojoje byloje taip pat yra pateikusi antstoliui jai išduotą vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į taikos sutartimi abiejų šalių prisiimtus įsipareigojimus, abiejų vykdomųjų raštų įvykdymas gali prieštarauti vienas kitam, pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė atsakovės T. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo atsisakė priimti; atmetė prašymą dėl išduotų vykdomųjų dokumentų pagrįstumo ir/ar jų anuliavimo. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi nustatė, jog nagrinėjama civilinė byla jau yra pasibaigusi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi. Teismas taip pat pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartimi jau buvo atsisakyta priimti atsakovės prašymą dėl vykdymo proceso sustabdymo ir pakartotinai išaiškino, kad atsakovė su prašymu dėl vykdymo proceso sustabdymo turi kreiptis tiesiogiai į vykdomąjį dokumentą vykdantį antstolį, bet ne į teismą. Teismas atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo, nes padarė išvadą, jog klausimai, į kuriuos atsakovė prašo teismo pateikti išaiškinimus, nėra susiję su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties ir šia nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų išaiškinimu. Teismo sprendimo išaiškinimo institutas yra skirtas teismo sprendimo (nutarties) trūkumams šalinti, bet ne naujiems šalių ginčams dėl nutarties nevykdymo spręsti. Šiuo atveju atsakovės keliami klausimai dėl vykdymo proceso ir jo tvarkos, šalių atsakomybės klausimai nėra spręstini teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto tvarka. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės prašymą įpareigoti ieškovus pateikti teismui įrodymus dėl jiems išduotų vykdomųjų dokumentų pagrįstumo, o, tokių nesant, anuliuoti ieškovams išduotus vykdomuosius dokumentus. Teismas nurodė, kad vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK XLIV skyriaus nuostatos. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdytinam sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarčiai ir esant ieškovų atstovo prašymui, ieškovams buvo išduotas vykdomasis raštas.
Šalies argumentai
Atsakovė T. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir svarstyti abiem šalims išduotų vykdomųjų raštų vykdymo pagrįstumo klausimą bei išaiškinti taikos sutartį arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kadangi apeliantė tinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teismas neturėjo pagrindo ieškovams išduoti vykdomuosius raštus, o antstolis – juos priimti ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolė nepagrįstai paskelbė atsakovei priklausančio turto varžytynes, nes atsakovė toje pačioje vykdomojoje byloje yra pateikusi vykdomąjį raštą, kuriame ji nurodyta kaip išieškotoja. Abiejų vykdomųjų raštų vykdymas dėl tos pačios taikos sutarties yra negalimas. Todėl teismas turi išaiškinti taikos sutarties sąlygas. Antstoliui nesikreipus į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, tikėtina, jog nei teismo sprendimas, nei jo vykdymo tvarka liks neišaiškinti.
2. Teismas turėjo laikinai sustabdyti antstolės veiksmus, nes taikos sutarties sąlygos yra neaiškios. Be to, neaišku, kodėl antstolė pradėjo piniginio pobūdžio išieškojimą, o nesiekė įpareigoti atsakovę parduoti turtą ieškovams.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti klausimai nesusiję su taikos sutarties sąlygų išaiškinimu. Taikos sutarties sąlygos yra neaiškios, o atsakovės suformuluoti klausimai yra tiesiogiai susiję su sprendimo išaiškinimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino ieškovų G. Z. ir L. D. bei atsakovės T. R. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį teisminį ginčą pagal ieškovų G. Z. ir L. D. ieškinį dėl užstato ir baudos pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo.
Vilniaus apygardos teisme 2009 m. gegužės 28 d. buvo gautas ieškovų prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovei neįvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1382-41/2008 dėl 199 575 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės T. R. išieškotojo G. Z. naudai ir vykdomąjį raštą Nr. 2-1382-41/2008 dėl 185 000 Lt išieškojimo iš skolininkės T. R. išieškotojos L. D. naudai. Išieškotojai pateikė šiuos vykdomuosius raštus vykdyti antstoliui, šis juos priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus.
Atsakovė T. R. , reikšdama prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo vykdymo procese sustabdymo) taikymo, išduotų vykdomųjų dokumentų anuliavimo bei teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo, siekia apginti savo pažeistas teises, kurios, jos manymu, buvo pažeistos dėl to, jog jai tinkamai vykdant ir nepažeidžiant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų, buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos (užstato ir netesybų) išieškojimo, jis priimtas vykdyti ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Atsakovė nurodo, jog jai tinkamai vykdant savo prievoles pagal taikos sutartį dėl patalpų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei siūlymo ieškovams sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, neatsirado ieškovo G. Z. teisė reikalauti 169 575 Lt užstato grąžinimo ir 30 000 Lt baudos sumokėjimo bei ieškovės L. D. teisė reikalauti 155 000 Lt užstato grąžinimo ir 30 000 Lt baudos sumokėjimo.
Iš Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų matyti, jog šalys šioje sutartyje susitarė dėl sąlyginių prievolių nustatymo, t.y. prievolės, susijusios su ieškovų G. Z. ir L. D. teisės reikalauti užstato grąžinimo ir baudos sumokėjimo atsiradimas siejamas su netinkamu atsakovės T. R. įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymu ar jų nevykdymu (taikos sutarties 8 punktas). Vilniaus apygardos teismas, 2009 m. birželio 3 d. išduodamas vykdomuosius raštus Nr. 2-1382-41/2008 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. R. išieškotojų G. Z. ir L. D. naudai, nenustatinėjo, ar nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusios faktinės aplinkybės, kurios galėjo sąlygoti minėtų taikos sutarties 8 punkte nustatytų prievolių atsiradimą. Klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo išspręstas teismo nutartimi. Išieškotojai pagal šiuos vykdomuosius raštus pateikė juos vykdyti antstoliui, o šis, nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, jį priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus.
Tuo atveju, kai, taikos sutartimi šalims susitarus dėl sąlyginių prievolių nustatymo, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nenustatinėja, ar yra įvykdytos tokių prievolių atsiradimo sąlygos, tai neužkerta kelio skolininkui ginti savo pažeistas teises vykdymo proceso metu. Jei vykdomasis raštas būtų išduotas dėl prievolės, kuri dėl savo sąlyginio pobūdžio nėra atsiradusi, skolininko teisės būtų pažeistos jau vykdomojo rašto priėmimo vykdyti stadijos metu, kadangi toks vykdomasis dokumentas būtų neteisėtai priimtas vykdyti, dėl ko neteisėti būtų ir visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai. Tokiu atveju skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, gali kreiptis į jį dėl vykdomosios bylos nutraukimo, motyvuodamas tuo, jog prievolė, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, dėl savo sąlyginio pobūdžio nėra atsiradusi. Antstoliui nenutraukus vykdomosios bylos ir toliau atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, skolininkas turi teisę CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka paduoti teismui skundą dėl šių antstolio veiksmų, skundo teisiniu pagrindu nurodydamas neteisėtą vykdomojo rašto priėmimą vykdyti (CPK 629 str. 1 d. 9 p.), o faktiniu pagrindu – aplinkybes, patvirtinančias tai, jog teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta šalių prievolė, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nėra atsiradusi. Tokiu atveju teismas turėtų nustatinėti ir vertinti su prievolės, kuri yra sąlyginė, atsiradimu susijusias faktines aplinkybes ir spręsti dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti teisėtumo. Pasitvirtinus skundo pagrindą sudarančioms aplinkybėms, teismas, konstatavęs, jog vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti, turėtų panaikinti skundžiamą antstolio veiksmą ar įpareigoti antstolį atlikti atitinkamą veiksmą (CPK 513 str.). Tokia teismo nutartis, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 630 straipsnio 1 dalimi, būtų pagrindas antstoliui priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Nutraukus vykdomąją bylą, turėtų būti panaikintos ir visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis (CPK 629 str. 2 d.). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog skolininkė T. R. yra pradėjusi šią savo pažeistų teisių gynimo procedūrą, paduodama skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-660-574/2010, skundą atmetė. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, nes buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui ir byla apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėta (civilinės bylos Nr. 2SA-215-340/2010).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė T. R. , siekdama tų pačių pasekmių, t.y. vykdomosios bylos nutraukimo, įrodinėdama savo prievolių pagal taikos sutartį tinkamą įvykdymą ir taikos sutarties 8 punkte įtvirtintos sąlyginės prievolės neatsiradimą, pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo vykdymo procese sustabdymo) taikymo, išduotų vykdomųjų dokumentų anuliavimo bei teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo, o kitus prašymus – atmetė.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės T. R. pateiktas prašymas nėra susijęs su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties ir šia nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų išaiškinimu, dėl ko pagrįstai atsisakė jį priimti. Procesiniame įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju iš atsakovės prašomų pateikti išaiškinimų matyti, jog ji siekia ne teismo nutarties išaiškinimo, bet, pati aiškindama šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, nurodo įvairias faktines situacijas, siedama, jog teismas konstatuotų, kas yra tinkamas ir kas yra netinkamas taikos sutartyje numatytų šalių prievolių vykdymas. Tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartis yra neaiški. Pažymėtina, jog teismas, aiškindamas savo sprendimą, negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – turto varžytynių ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, įvykdymo užtikrinimas. Šios procesinės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės gali būti taikytos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, kol byla bus pabaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nagrinėjamu atveju esant situacijai, kai byla yra pabaigta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra negalimas. Atsakovė dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo gali kreiptis į antstolį, esant CPK 627 straipsnyje numatytiems pagrindams. Vykdymo veiksmus taip pat turi teisę sustabdyti skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas, kai vykdymo procese yra skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti (CPK 510 str. 3 d., 145 str. 1 d. 10 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6600-574/2010, teismui nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, buvo nutarta sustabdyti išieškojimo vykdymą antstolės I. Karalienės žinioje esančiose vykdomosiose bylose, kuriose yra vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-1382-41/08 (išieškotojai G. Z. ir L. D. ; skolininkė T. R. ) iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl antstolio veiksmų. Kaip minėta, ši byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta.
Proceso įstatymas nenumato teismo išduotų vykdomųjų dokumentų anuliavimo galimybės. Vykdymo procese numatytas vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų – vykdomųjų dokumentų, kurie buvo vykdymo pagrindas, panaikinimas (CPK 629 str. 1 d. 5 p.). Šioje proceso teisės normoje numatyta vykdomųjų dokumentų panaikinimo galimybė apima tuos atvejus, kai panaikinamas vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu jis išduotas, arba kaip panaikinamas vykdytinas dokumentas ir vykdomasis dokumentas sutampa. Pažymėtina, jog skolininko teises pažeidžia ne pats vykdomojo rašto išdavimas, bet tokio vykdomojo rašto priėmimas vykdyti ir priverstinio vykdymo veiksmų atlikimas. Todėl atsakovė T. R. , gindama savo pažeistas teises, kaip minėta, gali pasinaudoti CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta antstolio veiksmų skundimo tvarka, ginčydama vykdomojo rašto priėmimo vykdyti teisėtumą.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.