- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-287-430/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Idola“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idola“ dėl netinkamai atliktų darbų, žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Otimus“ kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Idola“ 68 622,63 Eur nuostolius, 8 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pradiniame ieškinyje ir dublike nurodo, kad ieškovė, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip rangovė, 2022 m. balandžio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IDL-G-L46A-002 (toliau – rangos sutartis, sutartis), pagal kurią sutartyje nustatytomis sąlygomis atsakovė savo jėgomis ir rizika objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas), įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus, kurie detalizuoti sutarties prieduose, ir perduoti darbų rezultatą ieškovei šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka; lokalinėje sąmatoje (sudarytoje prie sutarties) buvo nurodyta, kad atsakovė turi atlikti: 1. polių betonavimą – 5,50 m³, suma be PVM – 3 308,53 Eur; 2. rosverkų betonavimą – 7,50 m³, suma be PVM – 3 268,25 Eur; 3. atraminių sienų betonavimą – 67,00 m³, suma be PVM – 35 745,00 Eur; 4. monolitinę perdangą – 58 m³, suma be PVM – 30 012,07 Eur; 5. silikatinių blokų 200 mm mūro darbus – 65 m³, suma be PVM – 16 744,25 Eur; 6. laikančiųjų sąramų montavimą – 14 m³, suma be PVM – 965,20 Eur; 7. monolitinio žiedo įrengimą – 8 m³, suma be PVM 4 010 Eur; visa sutarties suma su PVM 113 804,49 Eur.
3. Anot ieškovės, atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus: 2022 m. balandžio 14 d. Nr. IDOIS 12 (išankstinė; avansas, kurio dalimi, vadovaujantis sutarties 5.2 punktu, yra dengiama 25 proc. sumos, mokėtinos už atliktus darbus) 28 451,12 Eur sumai; 2022 m. gegužės 31 d. Nr. IDO 97 10 999,90 Eur sumai; 2022 m. birželio 15 d. Nr. IDO 100 11 990,51 Eur sumai; 2022 m. liepos 1 d. Nr. IDO 101 30 570,12 Eur sumai; 2022 m. liepos 24 d. Nr. IDO 106 31 852,96 Eur sumai; 2022 m. rugsėjo 17 d. Nr. IDO 118 27 723,13 Eur sumai. Be to, atsakovė pateikė ieškovei bendrai 5 atliktų darbų aktus. Nurodo, kad ieškovė paskutinio akto Nr. 5 nepriėmė ir atitinkamai neapmokėjo pagal jį išrašytos paskutinės sąskaitos (2022 m. rugsėjo 17 d. Nr. IDO 118).
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, ji bendrai sumokėjo atsakovei 92 511,23 Eur (pagal išankstinę ir 4 sąskaitas faktūras). Nurodo, kad yra permokėjusi atsakovei 7 097,74 Eur avanso, kuris, kaip minėta, buvo sumokėtas visas, o darbai priimti ne visi. Pažymi, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, taip pat netinkamai suskaičiavo darbų kiekį; šias aplinkybes, anot ieškovės, patvirtina: – 2022 m. lapkričio 14 d. surašytas neeilinės apžiūros aktas (surašytas atsakovės vadovės V. S., statybos techninės priežiūros inžinieriaus J. Ž. ir architekto V. P.; toliau – neeilinės apžiūros aktas), kuriame buvo nurodyti atsakovės atliktų darbų defektai; – taip pat 2022 m. gruodžio 9 d. surašytas statybos darbų kokybės vertinimas – išankstinė tyrimo ataskaita Nr. IT-2022/12/09 teismo ekspertų A. S. ir D. K. (toliau – ataskaita), kurioje iš esmės nurodyti tokie patys defektai, kaip ir neeilinės apžiūros akte; ataskaitoje nurodyta, jog nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo vertė, pagal sudarytą sąmatą, yra 61 395,40 Eur su PVM (50 740 Eur be PVM); be to, ataskaitoje nurodyta, jog atsakovės atliktų statybos darbų kiekiai yra mažesni nei atliktų darbų aktuose įrašyti kiekiai bei atitinkamai ieškovės paskaičiavo, kad atsakovės deklaruotų (atliktų darbų aktuose), bet neatliktų darbų kaina sudaro 7 999,89 Eur (be PVM). Teigia, kad už neeilinės apžiūros aktą ieškovė patyrė 785 Eur, o už ataskaitą – 2 000 Eur išlaidų.
5. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, nurodydama pateikti pasiūlymus dėl situacijos sprendimo; atsakovei nepateikus atsakymo, defektų neištaisius, ieškovė pasamdė UAB „Lithuanian import trade and export“, kuri už 2 720 Eur (be PVM) atliko minimalius statybos darbų trūkumų šalinimo darbus ginčo objekte.
6. Ieškovė pradiniame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad ji patyrė šiuos nuostolius: 1) neatlikti užaktuoti darbai – 7 999,89 Eur be PVM; 2) 2022 m. balandžio 14 d. išankstinės sąskaitos Nr. IDOIS 12 sumokėto avanso nepanaudotas likutis, be pagrindo likęs atsakovės žinioje, 7 097,74 Eur; 3) už neeilinės apžiūros aktą sumokėti 785 Eur; 4) už akto/ataskaitos surašymą sumokėti 2 000 Eur be PVM; 5) už trūkumų šalinimą UAB „Lithuanian import trade and export“ sumokėti 2 720 Eur be PVM; 6) atsakovės nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo kaina 48 020 Eur be PVM (pagal vertinimą bendra trūkumų šalinimo vertė 50 740 Eur be PVM, tačiau ieškovė minusuoja jau sumokėtą 2 720 Eur be PVM sumą UAB „Lithuanian import trade and export“). Bendra ieškovės patirtų nuostolių dėl atsakovės netinkamai/nekokybiškai atliktų darbų ir netinkamai paskaičiuotų darbų kiekio suma sudaro 68 622,63 Eur.
7. Ieškovė pažymėjo, kad informavo atsakovę (žodžiu, telefonu), jog bus atliekama neeilinė objekto apžiūra, taip pat bus vykdoma ekspertų apžiūra bei vertinimas, tačiau atsakovė tai ignoravo, su ieškove nebendradarbiavo. Jokie projekto ir/ar darbų pakeitimai/patikslinimai nebuvo derinami su ieškove, atitinkamai nebuvo pasirašyti; atsakovė žodžiu taip pat neteikė jokių pastabų/pasiūlymų.
Šalies argumentai
8. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 35 394,50 Eur faktiškai sumažinant atliktų darbų kainą, 2 720 Eur patirtų trūkumų šalinimo išlaidų, 2 785 Eur išlaidų, susijusių su patirtos žalos įvertinimu, 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.
9. Nurodė, kad po pradinio ieškinio pateikimo ieškovės užsakovė ir statybos objekto savininkė UAB „Mirtona“ 2023 m. rugsėjo 3 d. pastatą pardavė kitam asmeniui, todėl ieškovė savo pažeistas teises gali ginti tik prašydama sumažinti atliktų darbų kainą, apmokant atsakovei už jos atliktus darbus, kurių atlikti kiekiai yra ginčijami tik iš dalies. Pažymi, kad atsakovei už faktiškai atliktus darbus pagal 5 atliktų darbų aktus turėjo būti sumokėta iš viso 113 136,62 Eur be PVM suma; viso buvo sumokėta 92 511,23 Eur, todėl iš viso atsakovei buvo nesumokėta 20 625,39 Eur be PVM suma (skola). Anot ieškovės, įvertinus tai, kad atsakovė aktavo ir ieškovei pateikė apmokėjimui 7 999,89 Eur per didelį neatliktų darbų kiekį, ieškovė iš viso liko neapmokėjusi už faktiškai atliktus darbus 12 625,50 (20 625,39 - 7 999,89) Eur sumą.
10. Ieškovės teigimu, atsakovė atliko statybos darbus nekokybiškai, kurių remonto darbų vertė yra 50 740 Eur be PVM, todėl ieškovė prašo mažinti faktiškai atliktų statybos darbų kainą šia 50 740 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasitelkė UAB „Lithuanian import trade and export“, kurie už 2 720 Eur be PVM atliko minimalius statybos (trūkumų šalinimo) darbus, šios ieškovės patirtos trūkumų šalinimo išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės, todėl priteistinos ieškovei. Taigi, prašoma faktiškai sumažinti atliktų darbų kainą 48 020 (50 740 - 2 720) Eur be PVM suma.
11. Nurodo, kad kadangi ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei aukščiau nurodytos 12 625,50 Eur sumos, prašoma iš faktiškai prašomos sumažinti atliktų darbų kainos – 48 020 Eur be PVM, užskaityti 12 625,50 Eur sumą, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteisti 35 394,50 Eur sumą. Be to, kaip minėta ir pradiniame ieškinyje, ieškovė yra patyrusi 2 785 (785 + 2 000) Eur išlaidas, atliekant atsakovės padarytų statybos trūkumų įvertinimą, kurios priteistinos iš atsakovės.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Idola“ atsiliepime į ieškinį, triplike ir rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
13. Nurodo, kad ieškovė neapmokėjo paskutinės atsakovės sąskaitos – 2022 m. rugsėjo 17 d. Nr. IDO118 (27 723,13 Eur be PVM sumai), išrašytos pagal atliktų darbų aktą Nr. 5. Anot atsakovės, visi darbai buvo atlikti ir perduoti ieškovei, tačiau ieškovė nepagrįstai vengia apmokėti už atliktus darbus. Pažymi, kad pagal rangos sutarties 3.2.1 punktą ieškovė įsipareigojo per dvi dienas nuo sutarties įsigaliojimo paskirti asmenis, kurie vykdys techninę ir autorinę priežiūrą, ir raštu pranešti atsakovei jų vardus, pavardes ir telefono numerius, tačiau šio sutartinio įsipareigojimo ieškovė nevykdė – nepaskyrė techninės priežiūros. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju darbai buvo atlikti nenukrypstant nuo rangos sutarties sąlygų, norminių ir technologinių reikalavimų.
14. Teigia, kad ieškovė pateiktus atliktų darbų aktus (tarpinius) ir PVM sąskaitas faktūras priėmė bei sąskaitas apmokėjo (išskyrus paskutinę); priimant darbus pagal pateiktus atliktų darbų aktus bei sumokant už šiuos darbus ieškovei neabejotinai buvo žinomi atlikti darbai, jų apimtis ir kokybė, kurie ieškovę tenkino. Pasak atsakovės, ieškovė jokių pastabų dėl perduotų darbų neteikė, bet juos priėmė ir apmokėjo pateiktas sąskaitas, todėl šiuo atveju kelti pretenzijas dėl perduotų darbų tariamų trūkumų (tuo labiau nepaslėptų) neturi teisinio pagrindo. Anot atsakovės, ieškinyje nurodomi tariami darbų trūkumai – atšokusi termoizoliacija, blokelių sumūrijimas, blokelių mūro prasilenkimai, per siauros sąramos, gelžbetonio sienos nelygumai, porėtumas ir kt., nepriskirtini paslėptiems trūkumams, todėl priimant darbus ieškovė matė jų atlikimą ir jokių dėl to pretenzijų nereiškė, taigi, remiantis norminiu reglamentavimu, neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl darbų, kuriuos priėmė be pastabų, nenurodant jokių tariamų trūkumų. Nei į neeilinę objekto apžiūrą, nei į ekspertų apžiūrą bei vertinimą atsakovės atstovai nebuvo kviečiami, objektas apžiūrėtas atsakovės atstovams nedalyvaujant, todėl atsakovei net nebuvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimų, kurie paneigtų daromas prielaidas dėl tariamų darbų trūkumų. Atsakovės manymu, ieškovės pateikiamuose aktuose nurodomi neesminiai, pastato konstrukcijai, eksploatavimui jokios realios įtakos nedarantys tariami trūkumai.
15. Atsakovė nurodo, kad pradėjus vykdyti darbus pagal pateiktą pirminį projektą rasta daug neatitikimų, sienų betonavimo storis nebuvo pritaikytas prie išbetonuotų polių inkarinės armatūros, todėl konsultuojantis su konstruktoriumi sienas teko storinti, dėl ko padidėjo monolitinių sienų betonavimo apimtis, pvz., laikančiosios sienos šlaito pusėje projekto dokumentacijoje nurodytos 250 mm storio pagal esamą polių padėtį storintos iki 280 mm projektinėje dalyje, o vietoje realiai buvo storinama pagal faktą, tiek, kad apimtų polių inkarinę armatūrą, su kuo sutiko pati ieškovė. Atsakovės teigimu, visa tai buvo žinoma ieškovei ir buvo gautas jos pritarimas, ką, be kita ko, patvirtina ir atliktų darbų aktų priėmimas bei sąskaitų apmokėjimas; kiekių padidėjimas projektinėje dalyje nebuvo pakoreguotas, siekiant išvengti projektinės dokumentacijos nuolatinio keitimo, o buvo sutarta, jog viskas bus užbaigta pagal faktinę situaciją. II aukšto komercinių patalpų dalyje, laikančiųjų mūro sienų konstrukcijos buvo pakeltos nuo projekte nurodyto iki apytiksliai 1,75-1,8 m aukščio (skaičiuojant nuo perdangos lygio), stengiantis išgauti daugiau naudingo ploto šioje dalyje; tai buvo atliekama tariantis vietoje su užsakovu bei gautas toks jo nurodymas. Pabrėžia, kad statybos metu buvo remiamasi konstrukcinės dalies projekto brėžiniais – šioje dalyje nebuvo numatytos praėjimo angos, kurios vėliau ieškovės nurodymu buvo išgriautos ir pakoreguotos; šis atliktų darbų kiekis taip pat buvo aktuotas. Taip pat aiškina, kad statybų eigoje atsirado problema su statybinių blokelių tiekimu, blokeliai rinkoje pasibaigė ir atvežti nebebuvo įmanoma, kadangi šioms medžiagoms buvo taikomos sankcijos, todėl II aukšto gyvenamosios dalies išorinėms laikančiosioms konstrukcijoms buvo pasirinktas kito gamintojo statybinis blokelis, kurio matmenys skyrėsi, todėl blokelių surišimas nebuvo galimas; dėl to, konsultuojantis su konstruktoriumi, buvo priimtas sprendimas inkaruotis į blokelį inkariniais elementais ir užtikrinti jų stabilumą monolitinio žiedo pagalba; tas pats atlikta ir su vidinėmis pertvaromis. Darbų eigoje taip pat buvo pastorinta namo gyvenamosios dalies monolitinė perdanga – pritaikytas toks pat storis kaip ir komercinių patalpų, dėl ko buvo fiksuotas nežymus kiekių padidėjimas.
16. Atsakovės vertinimu, ieškovė prašo priteisti 68 622,63 Eur tariamų nuostolių, kurių realiai net nėra patyrusi. Be to, reikalaudama tokio dydžio nuostolių, vengia apmokėti paskutinę atsakovės pateiktą sąskaitą (27 723,13 Eur). Pažymi, kad nors ieškovė reikalauja priteisti 7 999,89 Eur neva už neatliktus užaktuotus darbus, tačiau tariamas atliktų darbų kiekių neatitikimas buvo apskaičiuotas vertinant visų 5 atliktų darbų aktų duomenis, nors ieškovė nėra visų jų apmokėjusi, t. y. ieškovė yra realiai sumokėjusi už ženkliai mažesnį darbų kiekį, nei faktiškai atsakovė yra atlikusi ginčo objekte. Taip pat nepagrįstai reikalaujama priteisti tariamas išlaidas už neva UAB „Lithuanian import trade and export“ atliktą darbų trūkumų šalinimą, kadangi ieškovė nepateikia nei kokius darbus tariamai ši bendrovė objekte vykdė, nei kada, nei kokia apimtimi neva buvo atliekami darbai, nei kokiu pagrindu bei kada šie darbai realiai buvo perduoti ieškovei.
17. Pažymi, kad atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros buvo persiunčiami/perduodami ieškovės atstovui L. P. (kuris, anot atsakovės, turėjo asmeninį turtinį suinteresuotumą ginčo objekto statyboje, iš esmės atstovavo tiek ieškovę, tiek ir tikrąjį ginčo pastato statytoją (užsakovą)), kuris, būdamas statybos srityje besispecializuojantis advokatas, aiškiai žinojo ir suprato perduodamų dokumentų – atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų teisinę reikšmę bei sukeliamas teisines pasekmes. Tačiau, kaip minėta, perduoti darbai buvo priimti be pastabų, apmokėtos pateiktos sąskaitos faktūros, niekuomet (iki penkto atliktų darbų akto pateikimo) iš ieškovės pusės nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl atliktų darbų, jų kokybės, apimties, kas tik patvirtina, kad darbai buvo atliekami būtent pagal tuometį šalių susitarimą ir tai visiškai tuo metu atitiko ieškovės poreikius, lūkesčius, reikalavimus. Visa situacija pasikeitė tuomet, kai ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo toliau apmokėti už atliktus/atliekamus darbus. Be to, nurodo, kad ieškovės direktorė V. S. 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu/rekomendacija patvirtino, jog darbai ginčo objekte vykdomi be nukrypimo nuo projekto, kokybiškai, ir šį raštą ieškovės atstovui elektroniniu paštu tą pačią dieną persiuntė minėtas L. P.. Ši rekomendacija ieškovės buvo surašyta jau po to, kai atsakovė atliko visus darbus ir ieškovės atstovams perdavė visus 5 atliktų darbų aktus ir pagal juos išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
18. Atsakovė papildomai pabrėžia, kad dar 2023 m. vasario 13 d. buvo surašyta (ir užregistruota Registrų centre) pažyma, kuri patvirtina, jog ginčo statinio statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Be to, ginčo objektą statinio savininkė UAB „Mirtona“ 2023 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė naujam statinio savininkui, kuris nuo 2024 m. sausio/vasario mėn. objekte vykdo statybos/griovimo darbus. Teigia, kad minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 3.3. punkte pirkėjas (naujasis statinio savininkas) patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo pirkėjas turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti (patikrinti) daiktus ir su jais susijusius dokumentus, įskaitant dokumentus, susijusius su projektavimu, statyba, registravimu; daiktai visomis prasmėmis atitinka pirkėjo reikalavimus; pirkėjas neturi pardavėjui jokių pretenzijų, ir patvirtina, kad daiktų charakteristikos atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus; tuo tarpu pardavėja UAB „Mirtona“ (kurios akcininkas tuo metu buvo minėtas L. P.) patvirtino, kad daiktai yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė bei tikrasis statybos darbų užsakovas (nebaigtos statybos statinio savininkas) UAB „Mirtona“, kuriuos ginčo laikotarpiu iš esmės atstovavo L. P., darbų rezultatą priėmė, juo naudojosi ir galiausiai perleido naujam savininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idola“ dėl netinkamai atliktų darbų, žalos atlyginimo atmetė. Priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idola“ 3 218,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Otimus“ 401,72 Eur žyminio mokesčio.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. pateikė ieškovei 5 atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras (išankstinė sąskaita buvo pateikta ir apmokėta iki darbų pradžios – 2022 m. balandžio 15 d.), siųsdama juos L. P. (ieškovės vadovė patvirtino, jog iš esmės minėtą objektą prižiūrėjo/kuravo būtent minėtas asmuo). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė 4 sąskaitas apmokėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus, dėl atliktų darbų aktų Nr. 1-4 – atsakovei persiunčiant ieškovės paskirtam asmeniui minėtus aktus ir sąskaitas, o vėliau šias sąskaitas (išrašytas pagal atliktų darbų aktus), ieškovei apmokant. Teismo vertinimu, nurodyti darbai buvo priimti be pastabų/pretenzijų. Pažymėjo, kad nors ieškovės atstovai įrodinėjo, kad viso statybų proceso metu reiškė žodines pretenzijas atsakovei dėl darbų kokybės, tačiau atsakovei su tokia pozicija nesutinkant/nepripažįstant, nesant kitų tai galinčių įrodymų, teismas laikė, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė, šią poziciją, paneigia pačios ieškovės veiksmai, elektroniniu paštu gaunant atliktų darbų aktus, jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras ir jas visiškai apmokant.
21. Teismas nustatė, kad ieškovė neapmokėjo paskutinės atsakovės sąskaitos, išrašytos pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 (nors patikslintame ieškinyje iš esmės pripažino savo pareigą ją apmokėti). Atsakovė minėtą aktą ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą siuntė jų sudarymo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 17 d., tam pačiam ieškovės paskirtam asmeniui L. P. (kaip ir ankstesnius aktus ir sąskaitas), tačiau ieškovė jokių pastabų/pretenzijų dėl darbų, atliktų pagal minėtą aktą, per protingą terminą atsakovei nereiškė (nors 2022 m. rugsėjo 17 d. sąskaitos apmokėjimo terminas buvo iki 2022 m. rugsėjo 27 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tik po beveik dviejų mėnesių, t. y. 2022 m. lapkričio 14 d., vienašališkai surašė neeilinės apžiūros aktą. Nors ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė buvo informuota ir kviečiama į minėtą apžiūrą, tačiau šios aplinkybės neįrodė jokiais įrodymais. Nei iš neeilinės apžiūros akto, nei iš vėliau surašytos ataskaitos nėra galimybės tiksliai nustatyti kokie atsakovės atlikti darbai buvo vertinami, t. y. ar visi, ar tik atlikti pagal atliktų darbų aktą Nr. 5; nors, kaip minėta, ieškovė atsakovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-4 priėmė be jokių pretenzijų juos apmokėdama. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog po poros dienų nuo minėto atliktų darbų akto Nr. 5 išrašymo ir pateikimo ieškovei (per šį laikotarpį, teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę patikrinti atsakovės darbus, atliktus pagal minėtą aktą), ieškovės vadovė 2022 m. rugsėjo 19 d. surašė rekomendaciją, kurioje, be kita ko, nurodė, jog vykdant statybos darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo; darbai atliekami laikantis saugumo ir technologinių reikalavimų, kokybiškai ir neatsiliekant nuo darbų vykdymo grafiko. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė priėmė atsakovės darbus ir pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 (kaip ir pagal ankstesnius aktus). Teismas pažymėjo, kad iš neeilinės apžiūros akte ir ataskaitoje nurodytų defektų akivaizdžiai matyti, jog nustatyti trūkumai/defektai buvo/turėjo būti matomi jų perdavimo metu, t. y. nebuvo paslėpti, nereikėjo laiko jų nustatymui; šią aplinkybę iš esmės patvirtinto ir patys ieškovės atstovai, todėl laikytina, kad atlikti darbai ieškovę tenkino, net jeigu ir būtų nustatyta, jog tam tikri darbai atlikti su trūkumais.
22. Teismas atkreipė dėmesį į nenuoseklią ieškovės poziciją dėl techninio prižiūrėtojo – bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai iš pradžių teigė, kad techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas – juo buvo J. Ž., po to nurodyta, jog juo buvo V. P.; taip pat, kad atsakovė informuota apie techninio prižiūrėtojo paskyrimą, tačiau galiausiai ieškovės atstovas patvirtino, kad techninis prižiūrėtojas nebuvo paskirtas (ką atsakovė ir įrodinėjo viso bylos nagrinėjimo metu). Teismo vertinimu, ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, nepaskyrusi techninio prižiūrėtojo ir be jokių pastabų/pretenzijų, kaip pasisakyta aukščiau šiame sprendime, priėmusi atsakovės atliktus darbus, juos apmokėjusi (didžiąją dalį), prisiėmė dėl šių veiksmų galinčias atsirasti pasekmes.
23. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė, veikusi iš esmės kaip generalinė ginčo objekto rangovė, visus darbus, įskaitant ir atliktus atsakovės, perdavė užsakovei; nors ieškovė teigė, kad užsakovė dėl darbų kokybės jai reiškė pretenzijas, tačiau šiai pozicijai nepateikė jokių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Vėliau užsakovė ir ginčo objekto savininkė pardavė, be kita ko, ir ginčo objektą, sutartyje patvirtinusi, jog jokių objekto trūkumų nėra. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė visus atsakovės atliktus darbus priėmė ir jais naudojosi.
24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus be jokių pastabų/pretenzijų, didžiąją dalį jų apmokėjo, vėliau ieškovės nustatyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai/trūkumai buvo/turėjo būti matomi ir jų perdavimo metu, todėl šiuo atveju kelti pretenzijas dėl perduotų darbų nepaslėptų trūkumų ieškovė neturi teisinio pagrindo, atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl rangos kainos sumažinimo 48 020 Eur suma (kaip buvo paskaičiuota ataskaitoje) vertinamas kaip nepagrįstas ir atmestinas.
25. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės reikalavimą sumažinti rangos kainą 7 999,89 Eur suma, kurią ieškovė apskaičiavo kaip atsakovės užaktuotą (nurodytą darbų atlikimo aktuose), bet faktiškai neatliktą darbų kiekį. Pažymėjo kad ieškovė priėmusi visus atsakovės darbus (įskaitant ir jų kiekius) be jokių pastabų, net galimai ir nepatikrinusi perduodamų darbų kiekių, vėliau negali remtis šiuo argumentu. Kita vertus teismas atkreipė dėmesį, kad visi byloje dalyvavę asmenys pripažino, jog darbų eigoje keitėsi projektas (pagal kurį buvo atliekami darbai), atitinkamai atsakovės darbų apimtys galėjo didėti/mažėti, tačiau nesant byloje pateiktam projektui, nėra galimybės patikrinti šių projekto keitimų pobūdžio, apimties ir įtakos darbų kiekiams. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu šalims buvo siūlyta jį pateikti į bylą, tačiau ieškovė, ginčo objekto generalinei rangovei, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimus šio projekto nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodomi atsakovės tariamai neatlikti darbai buvo nustatyti tik 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „Baltic Property“ ataskaitoje, tačiau, byloje nustatyta, jog ieškovė atsakovės į apžiūras/vertinimus nekvietė, nesuteikė jai teisės tuo metu teikti pastabas, pastebėjimus; vėliau ginčo objektas buvo parduotas ir iš esmės perstatytas/perstatomas, todėl nei atsakovei, nei teismui nėra galimybės įsitikinti nurodytų skaičiavimų teisingumu. Be to ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad bendra atsakovei nesumokėta suma (skola) sudaro 20 625,39 Eur, todėl net jeigu ir laikyti įrodytą ieškovės poziciją, jog atsakovė užaktavo ir perdavė ieškovei faktiškai neatliktų darbų už 7 999,89 Eur sumą, atsakovei neatsiranda prievolė šią sumą grąžinti (pačiai ieškovei esant skolingai už darbų atlikimą).
26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji pasitelkė trečiuosius asmenis dėl atsakovės atliktų darbų defektų pašalinimo ir tai jai kainavo 2 720 Eur sumą, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė šios aplinkybės neįrodė, iš esmės apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikta UAB „Lithuanian import trade and export“ 2023 m. sausio 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bendrai 2 720 Eur sumai (be PVM; su PVM – 3 291,20 Eur), nepatvirtina, kad šios ieškovės išlaidos patirtos būtent šalinant atsakovės atliktų darbų defektus; sąskaitoje deklaratyviai nurodyta, jog ji išrašyta už statybos darbus (trūkumų šalinimą) (duomenys neskelbtini), tačiau nei sąskaitoje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai negalėjo aiškiai paaiškinti/nurodyti kokie darbai už šią sumą buvo atliekami. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iš pradžių būtų kreipusis į atsakovę ir reikalavusi pašalinti jos nustatytus defektus, 2022 m. gruodžio 22 d. pretenzijoje buvo prašoma tik pateikti pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo. Be to ieškovė visus atsakovės darbus priėmė be jokių pastabų, nors jų priėmimo metu matė/turėjo matyti darbų trūkumus, todėl netgi jeigu vėliau ir šalino atsakovės darbų trūkumus savo sąskaita, ji neturi teisės reikšti reikalavimų dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas dėl 2 720 Eur nuostolių priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinęs pagrindinių ieškovės reikalavimų dėl rangos kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, teismas netenkino ir ieškovės išvestiniai reikalavimų dėl išlaidų, patirtų nustatinėjant minėtus trūkumus, t. y. 785 Eur už neeilinės apžiūros aktą ir 2 000 Eur už ataskaitą, ir procesinių palūkanų priteisimo.
27. Teismas be kita ko atkreipė dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, faktiškai siekė įskaityti savo skolą atsakovei į jos šioje byloje įrodinėjamus nuostolius/rangos kainos sumažinimą, tačiau CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Tačiau sprendimu konstatavus, jog ieškovė neturi teisės nei į rangos kainos sumažinimą, nei į patirtų nuostolių atlyginimą, teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisakė (neatsiradus jokių pasekmių dėl tokio reikalavimo).
28. Teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
29. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, į ieškovės argumentus, pirmenybę teikdamas išimtinai atsakovės niekuo nepagrįstiems paaiškinimams, atsakovės situacijos „suvokimui“, dėl ko padarė visiškai formalias, prielaidomis pagrįstas ir / ar prieštaringas išvadas.
29.2. Pagal tarp šalių sudarytą ginčo sutartį atsakovė savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus, kurie detalizuoti Sutarties prieduose ir perduoti darbų rezultatą užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Tačiau, atsakovė darbus atliko netinkamai, dėl ko ieškovė ne tik neapmokėjo atsakovės pateiktos 2022 m. rugsėjo 17 d. sąskaitos faktūros Nr. IDO 118, bet ir nepriėmė atliktų darbų akto Nr. 5 bei pareiškė atsakovei pretenziją (pretenzija kartu su 2022 m. gruodžio 9 d. ataskaita pateikta atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) dar 2022 m. gruodžio 22 d.) į kurią atsakovė nereagavo. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovė reiškė pretenzijas dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų bei informavo (žodžiu / telefonu), kad bus atliekama neeilinė objekto apžiūra, ekspertų vykdoma objekto apžiūra ir vertinimas, tačiau būtent atsakovė su ieškove nebendradarbiavo. Tuo tarpu ieškovė nuo pat pradžių siekė geranoriškai ir taikiai išspręsti tarp šalių kilusį konfliktą dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų.
29.3. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, vien tai, kad ieškovė priėmė dalį atsakovės atliktų darbų ir didžiąją dalį jų apmokėjo, savaime nepatvirtina to, kad atsakovė šiuos darbus atliko tinkamai, ar, kad tinkamai suskaičiavo šių darbų kiekį. Ieškovė viso statybų proceso metu reiškė žodines pretenzijas atsakovei, savo ruožtu atsakovė vis žadėjo pašalinti atliktų darbų trūkumus, tačiau šių trūkumų nepašalino, ko pasekoje, ieškovė pretenziją dėl darbų kokybės atsakovei pareiškė raštu. Būtent dėl šių atsakovės veiksmų, ieškovė tik po beveik dviejų mėnesių kreipėsi dėl ginčo objekto neeilinės apžiūros ir akto surašymo.
29.4. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad „<...> nei iš neeilinės apžiūros akto, nei iš vėliau surašytos ataskaitos nėra galimybės tiksliai nustatyti kokie atsakovės atlikti darbai buvo vertinami, t. y. ar visi, ar tik atlikti pagal atliktų darbų aktą Nr. 5. Aiškiai matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinami visi atsakovės atlikti darbai. Neeilinės apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėjus statomą pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti šie defektai: netinkamai įrengti pamatai. Pamatas pilnai nesiremia ant polių. Dėl blogai sutankinto grunto po pamatais, visas šiltinimo sluoksnis yra kreivas bei (pastaba: I etapu turėjo būti tinkamai įrengti poliai ir monolitinis rostverkas), mūro sienos yra kreivos ir išsipūtusios. Išmūrytų pertvarų rišimas prie kapitalinių sienų yra netinkamas arba jo nėra. Mūro sienoje matosi ertmės. Blogai atlikti monolitinių sienų įrengimo darbai. Daug kur matosi išlindusi armatūra (pastaba: II etapu turėjo būti tinkamai įrengtos mūro, monolitinių sienų ir perdangos įrengimas); nelygūs, aptrupėję langų bei durų angokraščiai. Blogai sumontuotos kai kurios langų bei durų sąramos, sąramų galai sutampa su mūro siūlėmis. Apžiūros, vykdytos kartu su teismo ekspertais A. S. ir D. K. 2022 m. lapkričio 28 d. metu, buvo nustatyti tokie patys statybos darbų defektai, kurie užfiksuoti ir Neeilinės apžiūros akte. Atlikus statybos darbų kokybės vertinimą Objekte, kuriame Atsakovas vykdė darbus, ekspertai 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė Statybos darbų kokybės vertinimą - išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2022/12/09. Taigi, akivaizdu, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame Sprendime, tiek iš Neeilinės apžiūros akto, tiek iš vėliau surašytos Ataskaitos galima tiksliai nustatyti, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinami visi atsakovės atlikti darbai, kurie, kaip paaiškėjo, buvo atlikti netinkamai, o šių netinkamai atsakovės atliktų remonto darbų vertė yra 61 395,40 Eur su PVM.
29.5. Priimant skundžiamą Sprendimą be pagrindo nesivadovauta Neeilinės apžiūros akte bei Ataskaitoje užfiksuotais esminiais atsakovės atliktų darbų trūkumais, defektais, kurie atsirado būtent dėl atsakovės netinkamai / nekokybiškai atliktų darbų. nepagrįstai nurodant tik tai, jog nustatyti trūkumai/defektai buvo/turėjo būti matomi jų perdavimo metu ir nevertinant to, kad ieškovė, net ir matydama šiuos defektus, geranoriškai bendradarbiavo ir žmogiškai tarėsi su atsakove dėl šių defektų pašalinimo ir pagrįstai tikėjosi, jie bus tinkamai pašalinti.
29.6. Skundžiamame sprendime apskritai liko neįvertinta ir tai, kad pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytas penkerių metų terminas praleistas nebuvo, todėl teismas be pagrindo nevertino to, kad už šiuos, t. y. aukščiau nurodytus, užfiksuotus esminius atliktų darbų trūkumus, defektus, kurie atsirado būtent dėl atsakovės netinkamai / nekokybiškai atliktų darbų, turi atsakyti būtent atsakovė. Nors nagrinėjamu atveju buvo pateikti atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktai, tačiau, daugiau nei akivaizdu, kad atliktų statybos darbų kokybė tinkamai ir teisingai galėjo būti įvertinta tik pilnai atlikus / užbaigus visus sutartyje numatytus statybos darbus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nepaisant to, ir šios aplinkybės teismo liko neįvertintos.
29.7. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovė įrodė, kad atsakovė netinkamai paskaičiavo darbus, kad ieškovė dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų patyrė nuostolius. Tyrimo metu buvo palyginti pagrindinių rangovo atliktų darbų faktiniai kiekiai su Atliktų darbų aktuose įrašytais kiekiais. Faktiškai išmatavus visas monolitinio gelžbetonio atramines sienas, nustatyta, kad atraminių sienų faktiškai yra išbetonuota 70,98 m³. Nustatytas faktinis kiekis yra 3,02 m³ mažesnis nei Atliktų darbų aktuose įrašyta. Faktiškai išmatavus visą monolitinio gelžbetonio perdangą, nustatyta, kad perdangos faktiškai yra išbetonuota 63,34 m³. Nustatytas faktinis kiekis yra 1,86 m³ mažesnis nei Atliktų darbų aktuose įrašyta. Faktiškai išmatavus visas silikatinių blokelių 200 mm storio sienas, nustatyta, kad 200 mm storio sienų faktiškai yra sumūryta 52,95 m³. Nustatytas faktinis kiekis yra 0,72 m³ mažesnis nei Atliktų darbų aktuose įrašyta. Faktiškai išmatavus visas silikatinių blokelių 180 mm storio sienas, nustatyta, kad 180 mm storio sienų faktiškai yra sumūryta 32,92 m³. Nustatytas faktinis kiekis yra net 18,35 m³ mažesnis nei Atliktų darbų aktuose įrašyta. <...> Tyrimo metu nustatyta, kad rangovo UAB „Idola“ atliktų statybos darbų kiekiai, visais patikrintais atvejais, yra mažesni, nei atliktų darbų aktuose įrašyti kiekiai“. Kas suponuoja, kad atsakovės uždeklaruotų, tačiau neatliktų darbų kaina yra: 1) Atraminių sienų betonavimas – 533,51 Eur/vnt. x 3,02 m³ = 1 611,20 Eur; 2) Monolitinė perdanga – 517,45 Eur/vnt. x 1,86 m³ = 962,46 Eur; 3) Silikatinių blokų 200 mm mūro darbai – 257,60 Eur/vnt. x 0,72 m³ = 185,47 Eur; 4) Silikatinių blokų 180 mm mūro darbai – 285,60 Eur/vnt. x 18,35 m³ = 5 240,76 Eur; 5) Viso – 7 999,89 Eur be PVM, su PVM – 9 679,87 Eur.
29.8. Iš akto turinio matyti, kad atsakovo atlikti darbai yra nekokybiški. Atsakovo nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo kaina – 61 395,40 Eur. Atsakovo atliktų statybos darbų kiekiai, visais patikrintais atvejais, yra mažesni, nei atliktų darbų aktuose įrašyti kiekiai. Už akto surašymą 2023 m. sausio 9 d. sumokėta 2 420 Eur su PVM, šios išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės, todėl priteistinos iš atsakovės; atsakovei iki pretenzijoje nurodyto termino jokio pasiūlymo nepateikus, trūkumų neištaisius, ieškovė pasitelkė UAB „Lithuanian import trade and export“, kurie už 3291,20 Eur su PVM atliko minimalius statybos (trūkumų šalinimo) darbus (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės.
29.9. Ieškovė 2022 m. gruodžio 22 d. pretenzijoje aiškiai išvardino netinkamai / nekokybiškai atliktus darbus, nurodė, kad atsakovė netinkamai paskaičiavo darbų kiekį, nurodė kokia yra trūkumų šalinimo kaina, kokius darbus reikia atlikti / perdaryti ir kt., pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus. Priešingai nei nurodoma skundžiamame Sprendime, vien tai, kad ieškovė atsakovei teiktoje pretenzijoje pasiūlė iki 2023 m. sausio 10 d. pateikti pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo, bet ne tiesiogiai nurodė pašalinti darbų trūkumus, savaime nepatvirtina to, jog ieškovė apskritai nesikreipė į atsakovę su prašymu pašalinti nustatytus pastarojo atliktų darbų trūkumus. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neva tai pašalino nustatytus statybos darbų trūkumus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius savo paaiškinimus. Iš pradžių iš esmės nurodė, kad statybos trūkumų negalėjo pašalinti dėl žiemos oro sąlygų, tačiau vėliau jau nurodė, kad vis dėl to statybos rangos trūkumus pašalino 2023 m. sausio ar vasario mėnesiais, kai oro sąlygos leido tokius darbus atlikti (minėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo). Nagrinėjamu atveju liko neįvertinta ir tai, kad toks atsakovės elgesys (nuolatiniai pažadai pašalinti atliktų darbų trūkumus, nesiimant absoliučiai jokių dėl to veiksmų) buvo sąmoningas, todėl pakartotinai su pretenzija kreiptis į atsakovę pašalinti atliktų darbų trūkumus, įvertinus jos elgesį praeityje, būtų beprasmiška, taigi ieškovė pretenzijoje pasiūlė atsakovei pačiai pateikti pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo.
29.10. Nors skundžiamame Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad „UAB „Lithuanian import trade and export“ 2023 m. sausio 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bendrai 2 720 Eur sumai (be PVM; su PVM – 3 291,20 Eur), teismo vertinimu, nepatvirtina, kad šios ieškovės išlaidos patirtos būtent šalinant atsakovės atliktų darbų defektus; iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šios išlaidos patirtos šalinant būtent atsakovo atliktų darbų trūkumus. Aukščiau nurodytoje sąskaitoje-faktūroje, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog sąskaita išrašyta už statybos darbus (trūkumų šalinimą) Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame Objekte. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kėlė reikalavimą sumažinti atliktų darbų kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.), kadangi atsakovė nepateikė į civilinę bylą jokių įrodymų, kad pagal ieškovės pateiktą pretenziją statybos darbų trūkumus būtų pašalinusi.
29.11. Nagrinėjamu atveju išimtinai ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, t. y. atliko mokėjimus atsakovei. Viso ieškovė, įskaitant ir sumokėtą avansą, atsakovei yra sumokėjusi 92 511,23 Eur be PVM ir 17 936,84 Eur PVM, įskaitant ir atsakovei pervestą avanso sumą. Pastebėtina, kad atsakovė yra užaktavusi 7 999,89 Eur suma daugiau negu buvo faktiškai atliktas darbų kiekis. Siekdamos savo įsipareigojimų sutartiniuose santykiuose pabaigos šalys taip pat gali naudoti atitinkamos civilinės teisinės priemonės įskaitymą (CK 6.130 str.). Atsakovės nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo kaina pagal Aktą - 50 740 Eur be PVM, 61 395,40 Eur su PVM, o už trūkumų šalinimą ieškovės jau sumokėta 2720 Eur be PVM, 3 291,20 Eur su PVM, todėl buvo prašoma faktiškai sumažinti atliktų darbų kainą - 48 020 Eur be PVM (50 740 - 2 720 = 48 020) suma. Nagrinėjamu atveju liko tinkamai neįvertinta tai, kad ieškovė viso proceso metu stengėsi sąžiningai ir kuo greičiau baigti šį teisminį ginčą, todėl nagrinėjamu atveju prašė iš faktiškai prašomos sumažinti atliktų darbų kainos - 48 020 Eur be PVM sumos užskaityti 12 625,50 Eur sumą ir priteisti ieškovei 35 394,50 Eur sumą ir priteisti trūkumų nustatymo išlaidas.
29.12. Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinės teisės materialines ir procesines normas, savo Sprendimą grindė prielaidomis, atsakovei talkinančiais, deklaratyviais teiginiais, nors įstatyme vyrauja nuostatos, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisiškai nemotyvuotą Sprendimą, nesilaikė CPK įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsniai), netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, neanalizavo ir nevertino visų bylos aplinkybių, todėl yra pagrindas pripažinti, kad teismas neatskleidė šios bylos esmės, netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės nuostatas ir dėl to byla akivaizdžiai buvo išspręsta neteisingai (CPK 185 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
30. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
32. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
33. Šalys 2022 m. balandžio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IDL-G-L46A-002, pagal kurią sutartyje nustatytomis sąlygomis atsakovė savo jėgomis ir rizika objekte „Vienbutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis“, adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus, kurie detalizuoti sutarties prieduose. Pagal prie sutarties patvirtintą lokalinę sąmatą, atsakovė įsipareigojo atlikti darbų už bendrą 94 053,30 Eur kainą (be PVM); pastabose nurodyta, jog pasiūlymas (lokalinė sąmata) parengtas pagal pateiktą techninį darbo projektą. Atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus: 2022 m. balandžio 14 d. Nr. IDOIS 12 (išankstinė; avansas, kurio dalimi, vadovaujantis sutarties 5.2 punktu, yra dengiama 25 proc. sumos, mokėtinos už atliktus darbus) 28 451,12 Eur sumai; 2022 m. gegužės 31 d. Nr. IDO 97 10 999,90 Eur sumai; 2022 m. birželio 15 d. Nr. IDO 100 11 990,51 Eur sumai; 2022 m. liepos 1 d. Nr. IDO 101 30 570,12 Eur sumai; 2022 m. liepos 24 d. Nr. IDO 106 31 852,96 Eur sumai; 2022 m. rugsėjo 17 d. Nr. IDO 118 27 723,13 Eur sumai. Atsakovė pateikė ieškovei bendrai 5 atliktų darbų aktus, kurių pagrindu buvo išrašytos nurodytos sąskaitos (išskyrus išankstinę sąskaitą). Ieškovė bendrai yra sumokėjusi atsakovei 92 511,23 Eur sumą (laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.), t. y. neapmokėjo paskutinės atsakovės sąskaitos, išrašytos pagal atliktų darbų aktą Nr. 5. 2022 m. lapkričio 14 d. J. Ž., UAB „Otimus“ direktorė V. S. ir V. P. sudarė Neeilinės apžiūros aktą, kuriame nurodyti ginčo objekto defektai. 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „Baltic Property“ (vertintojai A. S. ir D. K.) sudarė Statybos darbų kokybės vertinimą – išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2022/12/09, konstatuota, kad ginčo objekte UAB „Idola“ statybos darbai atlikti nekokybiškai. Ataskaitoje buvo sudaryta nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad remonto darbų vertė yra 61 395,40 Eur su PVM (50 740 Eur be PVM; pagal 2022 m. spalio mėn. kainas). Dėl ginčo objekto 2023 m. vasario 13 d. buvo surašyta pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl darbų defektų (ne)egzistavimo, ieškovės darbų priėmimo/nepriėmimo ir ieškovės teisės sumažinti rangos kainą ir/ar reikalauti nuostolių dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo (ne)egzistavimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
34. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus be jokių pastabų/pretenzijų, didžiąją dalį jų apmokėjo, vėliau ieškovės nustatyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai/trūkumai buvo/turėjo būti matomi ir jų perdavimo metu, todėl šiuo atveju kelti pretenzijas dėl perduotų darbų nepaslėptų trūkumų ieškovė neturi teisinio pagrindo.
35. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuoja, kad atsakovę dėl netinkamai atliktų darbų informavo (žodžiu / telefonu), pretenziją dėl darbų kokybės atsakovei pareiškė raštu, o tai, kad ieškovė atsakovei teiktoje pretenzijoje pasiūlė iki 2023 m. sausio 10 d. pateikti pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo, bet ne tiesiogiai nurodė pašalinti darbų trūkumus, savaime nepatvirtina to, jog ieškovė apskritai nesikreipė į atsakovę su prašymu pašalinti nustatytus pastarojo atliktų darbų trūkumus. Apeliantės teigimu, liko neįvertinta ir tai, kad toks atsakovės elgesys (nuolatiniai pažadai pašalinti atliktų darbų trūkumus, nesiimant absoliučiai jokių dėl to veiksmų) buvo sąmoningas, todėl pakartotinai su pretenzija kreiptis į atsakovę pašalinti atliktų darbų trūkumus, įvertinus jos elgesį praeityje, būtų beprasmiška, vien tai, kad ieškovė priėmė dalį atsakovės atliktų darbų ir didžiąją dalį jų apmokėjo, savaime nepatvirtina to, kad atsakovė šiuos darbus atliko tinkamai, ar, kad tinkamai suskaičiavo šių darbų kiekį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
37. Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 98 punktas). Kita vertus, nurodyta taisyklė nėra absoliuti, nes, remiantis CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 40 punktas).
39. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).
40. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. pateikė ieškovei 5 atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, 4 sąskaitos operatyviai po jų išrašymo ieškovės buvo apmokėtos, ieškovė neapmokėjo paskutinės atsakovės sąskaitos, išrašytos pagal atliktų darbų aktą Nr. 5, kuri ieškovės atstovui buvo pateikta 2022 m. rugsėjo 17 d. Ieškovės vadovė 2022 m. rugsėjo 19 d. surašė rekomendaciją, kurioje, be kita ko, nurodė, jog vykdant statybos darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo; darbai atliekami laikantis saugumo ir technologinių reikalavimų, kokybiškai ir neatsiliekant nuo darbų vykdymo grafiko. O po beveik dviejų mėnesių po paskutiniojo atliktų darbų akto Nr. 5 pateikimo t. y. 2022 m. lapkričio 14 d., vienašališkai surašė neeilinės apžiūros aktą.
41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė priėmė visus atsakovės atliktus darbus tiek pagal aktus Nr. 1-4, tiek pagal atliktų darbų aktą Nr. 5, nors už pastarajame nurodytus darbus ir neatsiskaitė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys, kuomet ji gavusi atliktų darbu aktus elektroniniu paštu ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas – faktūras jas nedelsdama apmoka, o po 5 – ojo akto pateikimo ne tik nereiškia pretenzijų beveik du mėnesius, o dar ir parengia rekomendaciją apie kokybiškai atliekamus atsakovės darbus, sudaro pagrindą laikyti, kad atsakovės atlikti darbai ją tenkino ir buvo priimti be pastabų. Pažymėtina, kad tokių išvadų nepaneigia apeliantės argumentai, jog ji praėjus daugiau nei trims mėnesiams (2022 m. gruodžio 22 d.) po paskutiniojo akto gavimo, pateikė atsakovei dokumentą pavadintą pretenzija, kurioje buvo prašoma pateikti pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nei darbų priėmimo aktuose, nei kokiuose kituose dokumentuose nenurodė, jog pagal juos atlikti ir apeliantės priimti darbai turi trūkumų, kuriuos reikalinga ištaisyti.
42. Apeliantė teismo sprendimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad jame be pagrindo nesivadovauta Neeilinės apžiūros akte bei Ataskaitoje užfiksuotais esminiais atsakovės atliktų darbų trūkumais, defektais, kurie atsirado būtent dėl atsakovės netinkamai / nekokybiškai atliktų darbų, nepagrįstai nurodant tik tai, jog nustatyti trūkumai/defektai buvo/turėjo būti matomi jų perdavimo metu ir nevertinant to, kad ieškovė, net ir matydama šiuos defektus, geranoriškai bendradarbiavo ir žmogiškai tarėsi su atsakove dėl šių defektų pašalinimo ir pagrįstai tikėjosi, jie bus tinkamai pašalinti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
43. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktų Neeilinės apžiūros akto bei Ataskaitos, kurioje užfiksuoti atsakovės atliktų darbų trūkumai turinį ir konstatavo, kad iš juose nurodytų defektų akivaizdžiai matyti, jog nustatyti trūkumai/defektai buvo/turėjo būti matomi jų perdavimo metu, t. y. nebuvo paslėpti, nereikėjo laiko jų nustatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčijo fakto, kad minėti defektai nėra laikytini paslėptais ir galėjo būti matomi priimant darbų rezultatą. Minėta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Ieškovės elgesys, kuomet ji matydama darbų trūkumus jų neaptaria darbų priėmimo akte, per protingą terminą nepareiškia rašytinių pretenzijų atsakovei juos konkrečiai įvardydama ir dar už juos iš dalies atsiskaito, neatitinka protingo, rūpestingo ir atidaus juridinio asmens (verslininko) standarto. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu savo elgesiu ieškovė veikė savo rizika ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes.
44. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju vertinant ieškinio pagrįstumą taip pat svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčo objekto savininkė, rangos sutarties sudarymo metu, buvo UAB „Mirtona“, kuri kaip rangovę statybos darbams pasitelkė ieškovę, o ši pasitelkė atsakovę. Generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje nustatytą apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje reglamentuota, kad statinio statybos techninė priežiūra – tai statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju ieškovė ir pagal ginčo Rangos sutarties 3.2.1 punktą įsipareigojo vykdyti statinio techninę priežiūrą, t.y. įsipareigojo per dvi dienas nuo sutarties įsigaliojimo paskirti asmenis, kurie vykdys techninę ir autorinę priežiūrą, ir raštu pranešti atsakovei jų vardus, pavardes ir telefono numerius. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 78 dalimi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas – tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybose veikia kaip užsakovo (statytojo) atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54 punktas). Taigi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, veikdamas statybų procese užsakovo vardu, kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte ir kt. nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus – informuoja apie tai užsakovą. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šio sutartinio įsipareigojimo ieškovė nevykdė – nepaskyrė techninės priežiūros. Byloje taip pat nustatyta tai, kad darbų eigoje keitėsi projektas (pagal kurį buvo atliekami darbai), tačiau ieškovė nevykdė pareigos pateikti minėtą projektą į bylą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nesant byloje pateiktam projektui, nėra galimybės patikrinti šių projekto keitimų pobūdžio, apimties ir įtakos darbų kiekiams, todėl nesant tokių įrodymų vienareikšmiškai sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė atliko mažiau darbų nei nurodė darbų perdavimo aktuose nėra teisinio pagrindo.
45. Teisėjų kolegija vertindama ieškovės poziciją dėl atliktų darbų defektų taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Neeilinės apžiūros aktas bei Ataskaita parengtos vienašališkai, atsakovei nedalyvaujant. Pažymėtina ir tai, kad iš minėtų dokumentų turinio iš esmės nėra galimybės identifikuoti, kokie konkrečiai atsakovės atlikti rangos darbai ir (ar) kokia jų dalis turėjo defektų (nukrypimų nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba privalomų statybos normatyvinių dokumentų), nes kaip minėta byloje nepateiktas statinio projektas, taip pat defektiniuose aktuose neįvardyti konkretūs ploto, tūrio ar kiti matavimo vienetai, apsiribojant bendro pobūdžio abstrakčiais duomenimis ir nuotraukomis. Kita vertus reikšminga byloje nustatyta aplinkybė, kad 2023 m. vasario 13 d. buvo surašyta pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Į bylą pateiktas E. K., inžinieriaus-konstruktoriaus, 2022 m. lapkričio 25 d. aktas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 14 d. neeilinės apžiūros akte nustatyti defektai nėra kritiniai, pastato laikomajai galiai ir pastovumui įtakos neturi. 2023 m. rugsėjo 4 d. UAB „Mirtona“ perleido ginčo objektą kitam asmeniui. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė priėmusi iš atsakovės darbus naudojo jį pagal paskirtį ir perleido tretiesiems asmenims.
46. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame sprendime liko neįvertinta ir tai, kad pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme ar sutartyje nustatyti terminai reikalavimams dėl darbų trūkumų pareikšti ir (ar) garantiniai terminai nepaneigia aptartų rangos darbų perdavimo–priėmimo akto teisinės reikšmės, t. y. užsakovo reikalavimo teisė dėl rangos darbų trūkumų aptariamu teisiniu pagrindu atsiranda, jeigu trūkumas nustatytas per įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, tačiau ne tuo atveju, jeigu trūkumas buvo nustatytas ar galėjo būti nustatytas užsakovui rangos darbus priimant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Minėta, kad nagrinėjamu ieškovė neginčija fakto, kad jos įvardijami darbų defektai buvo matomi priimant darbų rezultatą.
47. Atsižvelgdama į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinės teisės materialines ir procesines normas, sprendimą grindė prielaidomis, atsakovei talkinančiais, deklaratyviais teiginiais, nesilaikė CPK įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsniai), netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, tinkamai taikė įrodymų vertinimą ir rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos ir atitinkamai paskirstė atsakomybę tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose bei išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, todėl priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir ESTT praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ESTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.