Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-887-440/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-17
Bylos Nr.: 2S-887-440/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01934-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“
Atsakovas: R. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-887-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01934-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.1.18.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑3083-949/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. B. 715,72 Eur skolą, 52,37 Eur delspinigius, iš viso 768,09 Eur, 8,40 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad su atsakove 2014-08-29 sudarė Patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos 65,00 kv.m. negyvenamosios prekybinės patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovė pagal minėtą nuomos sutartį ieškovei nesumokėjo768,09 Eur už patalpų subnuomą, administravimo paslaugas ir delspinigius.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-09 nutartimi areštavo ne didesnei kaip 959,98 Eur sumai atsakovei R. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.

2015-06-02 atsakovė R. B. pateikė teismui prašymą pakeisti 2015-03-09 teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant areštą piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), asmeninėje R. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), arba leisti R. B. naudotis į (duomenys neskelbtini) sąskaitą gaunama netekto darbingumo pensija. Nurodė, kad jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra netekto darbingumo pensija, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir neleidžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, skirtomis būtiniems poreikiams patenkinti, yra neproporcingai suvaržomos teisės ir teisėti interesai (77-78 b.l.).

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ su pateiktu prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareikštų reikalavimų suma yra didelė, dėl to ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, skolos išieškojimas iš atsakovės gali būti apsunkintas ar neįmanomas. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad neturi jokio kito turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-10 nutartimi atsakovės R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino - pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto ir areštavo ne didesnei kaip 768,09 Eur sumai atsakovei R. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Šiaulių lyra“, taip pat leidžiant atsakovei per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teismas vertino, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė yra sudariusi gyvenamosios patalpos - buto nuomos sutartį, yra nedirbanti, gauna netekto darbingumo pensiją, kuri yra pervedama į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendė, kad šie duomenys yra pakankami padaryti išvadai, kad piniginių lėšų areštas 959,98 Eur sumai nesuteikiant atsakovei teisės disponuoti piniginėmis lėšomis, būtinomis jos būtiniausiems kasdieniams poreikiams patenkinti yra nepagrįstai atsakovės interesus varžantis apribojimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ nurodyti nesutikimo su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo motyvai, atsižvelgiant į atsakovės interesus, nepaneigia būtinybės pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, todėl plačiau teismas dėl ieškovės nurodytų motyvų nepasisakė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovės R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo tenkino ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nutarties dalį dėl piniginių lėšų arešto taikymo masto pakeitė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3083-949/2015 dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir buvo nutarta leisti atsakovei per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, panaikinti ir toje dalyje priimti naują nutartį -atsakovės pateiktą 2015-06-03 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, kokias naujas aplinkybes atsakovė nurodė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo - tai nepaneigia įsiteisėjusios 2015-03-09 nutarties išaiškinimų apie tai, jog vien didelis ieškinio sumos dydis savaime yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo tokių laikinųjų apsaugos priemonių keisti ir ieškinio reikalavimo sumos užtikrinimo mastą sumažinti. Atsakovės teiginiai dėl atsakovės prarastos darbingumo, kitų finansinių įsipareigojimų ir kt., nesudaro jokio pagrindo pakeisti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet priešingai, tik patvirtina, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas bus itin apsunkintas arba faktiškai neįmanomas. Be to minėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, kadangi jos buvo žinomos atsakovei 2015-03-09 nutarties priėmimo metu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie tai, kad netekto darbingumo pensija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų apie turimą kitą turtą, kuris užtikrintų ieškinio reikalavimus. Aplinkybės, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu atsakovės sąskaitoje buvo 1565,19 Eur suma bei, kad atsakovė net ir esant areštuotoms piniginėms lėšoms toliau pagal nuomos sutartį su ieškove atsiskaitinėjo už einamuosius mėnesius, apeliantės nuomone, suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė turi kitų, galimai neoficialių pajamų šaltinių. Taip pat ieškovės vertinimu, atsakovei leidus kas mėnesį laisvai disponuoti iki 1 MMA sumą, iki teismo sprendimo priėmimo atsakovės sąskaitoje nebus likę lėšų ir ieškovė neturės realios galimybės jai galimai priteistos sumos atgauti (išieškoti). Atsakovei turint pretenzijų antstoliui dėl atliekamų vykdymo veiksmų, ji jas gali reikšti LR CPK 510 ir 512 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė R. B. prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, 2015-06-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi taikyti vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėjo, kad proporcingumo principas turi reikšti abiejų proceso šalių teisių užtikrinimą, todėl ieškovės motyvai, kad atsakovei, fiziniams asmeniui 768,09 Eur suma yra didelė, todėl tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra reikšmingi, kadangi tiek ankstesnėje teismo nutartyje, tiek ir skundžiamojoje nutartyje, šios sumos užtikrinimas yra paliktas nekilnojamojo bei kilnojamojo turto areštu. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismo suteiktas leidimas disponuoti 1 minimalios algos dydžio lėšomis pažeidžia ieškovės teises, kadangi nėra išnaudotos ir visos kitos skundžiamojoje nutartyje numatytos arešto galimybės (kito kilnojamojo turto areštas). Atsakovė pabrėžė, jog įrodė, kad jos pajamos yra tik netekto darbingumo pensija, o ieškovė ginčydama šias aplinkybes jokių priešingų įrodymų nepateikė. Be to ieškovės nurodytas lėšų pakankamumas banko sąskaitoje yra nepagrįstas bylos faktiniais duomenimis, kadangi atsakovė turi vykdyti ir kitus įsipareigojimus – mokėti nuomos mokestį ieškovei bei mokėti mokesčius ir naujai nuomojamame bute.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl byloje taikytų laikinų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant atsakovei disponuoti ne daugiau kaip 1 minimalios mėnesinės algos dydžio piniginėms lėšoms būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

LR CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimas apima tiek teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, keitimą (pvz., vieno areštuoto turto pakeitimą kitu), tiek teismo nutarties konkretinimą. Taigi jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų rūšis ar mastas nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti teismo taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba pakeisti jų mastą, taip pat ir atsakovas, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržo jo teises, gali kreiptis į teismą ir prašyti jas panaikinti ar pakeisti. Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti paminėtų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų laikymąsi, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų masto.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-01 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo ne didesnei kaip 959,98 Eur sumai atsakovei R. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovės R. B. prašymą sumažino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 768,09 Eur sumos bei leido atsakovei iš bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis esančių lėšų per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti. Iš byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad atsakovei netekto darbingumo pensija pervedama į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (83 b.l.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-914-117/2015).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leidus atsakovei disponuoti ne daugiau kaip 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, nebus užtikrinami ieškovės reikalavimai. Priešingai, areštavus atsakovės lėšas ir neleidus vykdyti jokių mokėjimų, ji nebegalėtų patenkinti būtinųjų asmeninių (šeimos) poreikių, ir tokiu būdu būtų pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Be to, atsakovei visiškai negalint mokėti einamųjų mokesčių, jos finansiniai įsiskolinimai tik didėtų, o galimybės įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi mažėtų, t. y. būtų pasiektas priešingas rezultatas, nei yra siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje nustatant kokia pinigų suma yra būtina atsakovo elementariems poreikiams patenkinti, vadovaujamasi įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu, atsižvelgiama į galimus būtinus atsakovų bei jų šeimų poreikius (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-914-117/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo leisti naudotis gaunama nedarbingumo pensija ir nors konkrečių duomenų apie jai reikalingą pinigų sumą asmeninių (šeimos) poreikių tenkinimui teismui nepateikė, tačiau atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš areštuotų lėšų leido per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio suma. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad atsakovė galimai turi kitų pajamų, bei, kad atsakovė imsis nesąžiningų veiksmų siekiant sumažinti piniginių įplaukų į banko sąskaitą srautą, o areštuotas pinigines lėšas, jau esančias atsakovės banko sąskaitoje dar kaskart papildomai mažins 1 MMA dydžiu per mėnesį, nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti (LR CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisdamas iš areštuotų lėšų per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-10 nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovė prašo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisti 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (95-96 b.l.). Atsižvelgus į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija), į Rekomendacijų 8.16 punktą, kuris numato, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, procesinio dokumento apimtį, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo atskirąjį skundą parengimą (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“, įmonės kodas 144609363, atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė