Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžio , kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme ir D. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. J. atvykimo atlikti bausmę arba faktinio D. J. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už keleivio sėdynės, tarp tuščių įvairių gėrimų skardinių ir butelių laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio kiekis milteliuose yra 0,299 g (39,8 %) iki 2022-06-05 apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini), šias medžiagas, minėtame automobilyje, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog D. J. kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių, o apelianto parodymus vertino tik kaip gynybinę jo versiją ir jais nesivadovavo, kadangi jie prieštaringi tarpusavyje bei jų nepatvirtina, o priešingai – paneigia – kita bylos medžiaga. Teismas taip pat konstatavo, jog nuteistojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

2.1. Skirdamas D. J. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta recidyvisto, kad D. J. yra nevedęs, dirba, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nepilnamečių vaikų neturi, anksčiau yra teistas viso 5 kartus, tame tarpe ir už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nors per pastaruosius vienerius metus jis nebaustas administracine tvarka, tačiau praeityje administracine tvarka baustas viso 25 kartus. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, - bauda, areštas su šios bausmės vykdymo atidėjimu, tačiau jos jam jokios įtakos neturėjo, nes neilgai trukus po arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pasibaigimo jis ir vėl nusikalto, apylinkės teismas padarė išvadą, jog D. J. netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantui skiriama griežčiausia savo rūšimi bausmė, humaniškumo principą bei tai, jog sunkų pasekmių nekilo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti nustatytas artimas minimaliam.

2.2. Apylinkės teismas taip pat sprendė, kad pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais D. J. skirtos tiek švelnesnės baudos bausmės, tiek griežtesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jam jau buvo suteikta galimybė su Probacijos tarnybos priežiūra koreguoti savo elgesį ir bandyti resocializuotis, tačiau jis nusikalstamas tyčines veikas padarė teistumui neišnykus, netrukus po probacijos laikotarpio, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam taikomus bausmės atlikimo sąlygas gerinančius institutus, jų tikslus.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o šio reikalavimo netenkinus – atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.1. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis yra priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas ir pažeidus procesinės teisės normas. Jo teigimu, teismui nebuvo pateikta nei vieno neginčijamo įrodymo, apart prielaidų, kad automobilyje „Škoda“, už keleivio sėdynės, tarp tuščių įvairių gėrimų skardinių ir butelių, rastas kokainas priklauso jam. Kad šiuo automobiliu naudojosi jis, dar nereiškia, kad minėta narkotinė medžiaga priklausė jam ir jis ten ją laikė. Anot apelianto, šioje byloje yra apstu netinkamai ištirtų parodymų bei prieštaravimų. Nebuvo nustatyta kieno piršto antspaudai buvo ant transporto priemonėje rastų pakelių su narkotinėmis medžiagomis. Teismas taip pat nepašalino prieštaravimų dėl to kas naudojo transporto priemonę „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuteistojo teigimu, ją naudojo ne tik jis, bet ir kiti asmenys, pavyzdžiui – G. K. ar jo žmona. Kritiškai vertintini G. K. parodymai, kad jis tuo laikotarpiu, kai automobilį perdavė saugoti jam (apeliantui), nesinaudojo transporto priemone, kadangi pats G. K. šią transporto priemonę apdraudė privalomu vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat teismas nevertino, kad automobilis „Škoda“ jam buvo perduotas nesutvarkytas ir jame buvo pilna šiukšlių bei butelių. Būtent tarp jų ir rasta narkotinė medžiaga. Be to, ši transporto priemonė buvo naudojama darbinės funkcijoms atlikti, todėl ja naudojosi didelis kiekis asmenų. Nuteistasis taip pat nurodo, jog tokioje vietoje laikyti narkotinę medžiagą jam nebūtų patogu, nes ją pasiekti būtų labai sunku. Ten numesti medžiagas iš vairuotojo vietos taip pat yra beveik neįmanoma. D. J. nuomone, kritiškai teismas turėjo vertinti ir policijos pareigūnų parodymus, jog transporto priemonėje buvo rasti plastikiniai pakeliai su baltos medžiagos nuosėdomis bei jo (apelianto) rankose pareigūnai matė sulankstytą 10 EUR kupiūrą ir ant jos baltos spalvos mitelių liekanas. Šių duomenų niekas nesurinko ir netyrė. Nuteistasis kategoriškai nesutinka, kad jis turėjo kokius nors plastikinius pakelius ir, kad ant jo turėtos 10 Eur kupiūros buvo baltų miltelių pėdsakų. Jis taip pat nurodo, jog vien tai, kad jo šlapime buvo rasta narkotikų, tame tarpe ir kokaino, dar nereiškia, kad minėtos medžiagos buvo vartota tuo metu, kai automobilyje „Škoda“, buvo rasta plastikiniai pakeliai su narkotine medžiaga.

3.2. Nesutikdamas su paskirta bausme, apeliantas nurodo, jog 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, dėl ko dėl bausmės atlikimo prarastų darbą. Be to, jis nori kurti šeimą, susilaukti vaikų, turi rūpintis savo tėvais. Nuteistojo įsitikinimu, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o atidedant jos vykdymą. Tokiu atveju teismas galėtų skirti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas – gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir kitas, kurios įtakotų jo elgesį ir padėtų pasiekti bausmės tikslų.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis D. J., kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad jo atžvilgiu turi būti priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi byloje nėra surinkta jo kaltę padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas ir įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu.

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžiu D. J. buvo nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už keleivio sėdynės, tarp tuščių įvairių gėrimų skardinių ir butelių, laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio kiekis milteliuose yra 0,299 g (39,8 %), iki kol 2022 m. birželio 5 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini), šias medžiagas, minėtame automobilyje, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

8. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. birželio 5 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) stovinčiame automobilyje „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už keleivio sėdynės, tarp tuščių įvairių gėrimų skardinių ir butelių, policijos pareigūnai rado plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio kiekis milteliuose yra 0,299 g. Remiantis byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad nurodytu metu minėtoje policijos pareigūnų apžiūrėtoje transporto priemonėje laiką leido nuteistasis D. J. bei jo draugas G. J..

9. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam inkriminuoto BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo apeliantas nepripažino. Jis teigė, jog automobilyje „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo jis kurį laiką naudojosi, rastos narkotinės medžiagos jam nepriklausė, jų minėtoje transporto priemonėje jis nelaikė, jos automobilyje galėjo būti paliktos ir kitų asmenų, kurie taip pat naudojosi šiuo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu. Tokios pat pozicijos nuteistasis laikosi ir savo apeliaciniame skunde. Šią nuteistojo versiją, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumą, apylinkės teismas nusprendė atmesti, motyvuodamas tuo, jog ją paneigia byloje surinktų ir tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog vien narkotinių medžiagų suradimo transporto priemonėje, kuria 2022 m. birželio 5 d. ir dar keletą mėnesių iki tol naudojosi D. J., faktas savaime neleidžia konstatuoti, jog būtent apeliantas neteisėtai disponavo šia draudžiama medžiaga. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinimas neteisėtai laikius narkotinę medžiagą – 0,299 g kokaino bei pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. J. kaltės įvykdžius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nebuvo grindžiami vien šia faktine aplinkybe bei ją patvirtinančiais įrodymais.

11. Itin svarbiais duomenimis, įrodančiais, jog nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas – narkotinė medžiaga – kokainas, kurio kiekis milteliuose yra 0,299 g, priklausė ir automobilyje „Škoda“ buvo laikomos ne kokio nors kito asmens, bet D. J., teisėjų kolegija laiko liudytojų J. T. bei Š. B. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 1 d. specialisto išvadą. Minėti liudytojai, atlikdami savo tarnybines funkcijas, 2022 m. birželio 5 d. atliko D. J. bei automobilio „Škoda“ apžiūrą, kurios metu ir buvo rastos uždraustos psichiką veikiančios medžiagos. Policijos pareigūnai J. T. bei Š. B. apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais remiantis, be kita ko, nustatyta, jog dar prieš apžiūrint automobilį „Škoda“ apeliantas išlipdamas iš jo savo rankose laikė 10 Eur kupiūrą, kuri buvo susukta, o ant jos buvo matomi baltos spalvos birūs milteliai (2 t., b. l. 117-124). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo paimti šie daiktai: du plastikiniai permatomi maišeliai, plastikinis maišelis su baltos spalvos biria medžiaga bei 10 Eur kupiūra (1 t., b. l. 18-20). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog ant tirti pateiktos 10 Eur piniginės kupiūros paviršiaus nustatyti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai, t. y. tokios pačios narkotinės medžiagos pėdsakai, kokia buvo rasta plastikiniame maišelyje, 2022 m. birželio 5 d. apie 11.20 val. rastame automobilyje „Škoda“, už keleivio sėdynės, tarp tuščių įvairių gėrimų skardinių ir butelių (1 t., b. l. 68-71). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog, kaip nurodė policijos pareigūnai, D. J. negalėjo paaiškinti kodėl ant jo rankoje turimos piniginės kupiūros yra baltos spalvos milteliai, uždavus šį klausimą jis tiesiog nieko neatsakė. Policijos pareigūnai taip pat parodė, jog dar iki surandant transporto priemonėje draudžiamas medžiagas, vos privažiavus prie jos ir bendraujant su D. J. ir G. J., šie asmenys atrodė labai neramūs, jaudinosi. Toks nuteistojo ir jo draugo elgesys, t. y. akivaizdžiai pastebimas susijaudinimas, policijos pareigūnams dar net nepradėjus jokių apžiūros veiksmų, o taip pat D. J. nesugebėjimas paaiškinti kodėl jo turimi pinigai yra apkibę baltos spalvos maišeliais, nors ir nepatvirtina apelianto kaltės, tačiau sustiprina vidinį teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog ne kas nors kitas, o būtent D. J. laikė automobilyje „Škoda“ narkotinę medžiagą – kokainą, dėl ko jis ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis kategoriškai neigia, kad ant jo turėtos 10 Eur kupiūros buvo baltų miltelių pėdsakų, tvirtina, kad policijos pareigūnų parodymai, kuriais teigiama priešingai, turėtų būti vertinami kritiškai. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo vadovautis ir tikėti ne policijos pareigūnų J. T. bei Š. B. parodymais, o D. J. pateikiama įvykių versija. Policijos pareigūnų suinteresuotumas melagingai apkalbėti apeliantą nėra nustatytas, jie parodymus davė prisiekę sakyti tik tiesą ir būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, jų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu ir sutapo tarpusavyje, jie atitinka ir rašytinę bylos medžiagą – tarnybiniame pranešime dėl rastų galimai narkotinių medžiagų nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 92), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotą informaciją, jau minėtą specialisto išvadą. Tuo tarpu D. J., kaip praeityje jau teistas už analogišką nusikalstamą veiką asmuo, puikiai suvokdamas, jog už disponavimą narkotinėmis medžiagomis yra taikoma pati griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė, neabejotinai yra suinteresuotas jos išvengti. Todėl tikėtis, kad jis atskleis tikrąsias analizuojamo įvykio aplinkybes, ir vadovautis išimtinai jo parodymais, nėra pagrįsta ir tikslinga. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, bet ir paties kaltinamojo/nuteistojo parodymų nuoseklumas viso baudžiamojo proceso metu, kuris šiuo konkrečiu atveju nenustatytas.

13. Išvada, jog D. J. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi, nenuoseklūs, yra išsamiai pagrįsta pirmosios instancijos teismo, kuris skundžiamame nuosprendyje nurodė konkrečius neatitikimus tarp apelianto parodymų, duotų skirtingose baudžiamojo proceso stadijoje. O būtent, pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu D. J. nurodė, jog automobiliu „Škoda“ jis iki šio įvykio viso naudojosi apie du mėnesius, naudojosi tik jis vienas, niekas kitas nesinaudojo, tol kol automobilis buvo pas jį, kai tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad automobiliu jis naudojosi maždaug šešis mėnesius iki šio įvykio, tačiau laikotarpiu, kuomet automobilis buvo pas jį, juo naudojosi ne jis vienas, bet ir kiti asmenys. Taip pat nurodė, kad D. J. savo parodymus derino prie bylos medžiagos, nes pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog narkotinių medžiagų nevartoja, vėliau, kuomet jau buvo gauta specialisto išvada, patvirtinanti, jog jo šlapime rasta narkotinių medžiagų, tame tarpe ir kokaino, kuris buvo rastas jo naudotame automobilyje, D. J. pakeitė parodymus ir teigė, kad kartais narkotinių medžiagų pavartoja, bet tą įvykio dieną nevartojo.

14. Dėl 12-13 šios nutarties punkte nurodytų priežasčių teisėjų kolegija patikimais įrodymais laiko būtent liudytojų J. T. bei Š. B. parodymus, o ne nuteistojo paaiškinimus ir laiko įrodyta aplinkybę, jog nuteistasis savo rankose laikė 10 Eur kupiūrą, kuri buvo apkibusi baltos spalvos milteliais, kurie, kaip vėliau buvo nustatyta atlikus objektų tyrimą, yra kokaino pėdsakai. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1142/2022(01) patvirtina, jog 2022 m. birželio 5 d. 12.45 val., t. y. praėjus vos kiek daugiau nei valandai nuo nusikalstamos veikos padarymo fakto nustatymo, paimtame D. J. šlapime buvo rasta įvairių draudžiamų medžiagų, tame tarpe ir kokaino (2 t., b. l. 3). Tai rodo, jog D. J. galėjo būti tą pačią dieną vartojęs kokaino, kas paaiškintų kodėl jo rankose turėta piniginė kupiūra buvo apkibusi būtent šia narkotine medžiaga.

15. Teisėjų kolegija taip pat atmeta nuteistojo pateiktą gynybos versiją, kad automobiliu, kuriame buvo surastas plastikinis maišelis su narkotine medžiaga, naudojosi ne tik jis vienas, o ir kiti asmenys, todėl narkotinės medžiagos galėjo automobilyje būti paliktos kokio nors kito žmogaus. Ši versija yra paneigta liudytojo G. K. parodymais, jog automobilis „Škoda“ priklausė bankrutuojančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas buvo jis, o akcininkė – jo sutuoktinė. Šis liudytojas taip pat parodė, kad jo žiniomis šia transporto priemone niekas nesivažinėjo, nei jis, nei jo sutuoktinė niekam neleido kam nors ja naudotis, patys ja taip pat nesinaudojo nei karto, ji tiesiog buvo pastatyta pas D. J., kadangi įmonės teritorijoje jos laikyti nebuvo galima. Teismas tiki ir vadovaujasi aptartais G. K. parodymais, kadangi jie neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei paties D. J. pirminiams parodymams, jog visą laiką, kol automobilis buvo pas nuteistąjį, niekas kitas juo nesinaudojo. Liudytojo G. K. parodymai akivaizdžiai paneigia nuteistojo aiškinimą, jog automobilis „Škoda“ vis dar buvo naudojamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje darbinėms funkcijoms atlikti, todėl juo naudojosi didelis kiekis šioje įmonėje dirbusių asmenų. Be to, šis nuteistojo aiškinimas atmetamas ir dėl to, kad jis yra nelogiškas tuo aspektu, jog nuteistasis nedirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kas suponuoja manymą, jog automobilio „Škoda“ dalijimasis tarp D. J. bei įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apskritai būtų sunkiai įgyvendinamas. Nors nuteistasis tikina, jog G. K. parodymus, jog jis ir jo žmona laikotarpiu, kuomet transporto priemonė „Škoda“ buvo D. J. žinioje, ja nesinaudojo, paneigia tai, jog liudytojas šį automobilį būtent šiuo laikotarpiu apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais rašytiniais duomenimis (pavyzdžiui, draudimo kopija) ar paties G. K. parodymais.

16. Skunde bandydamas paneigti savo kaltę nuteistasis taip pat pažymi, jog automobilis jam G. K. buvo perduotas nesutvarkytas, jame buvo pilna šiukšlių ir butelių, tarp kurių ir buvo rasta narkotinė medžiaga. Be to, narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos iš už keleivio sėdynės, t. y. ten, kur jam būtų buvę nepatogu jas laikyti. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra nuginčytos byloje surinktais duomenimis, tačiau jos nepaneigia jau aukščiau aptartų įrodymų, kuriuos sujungus į vieną nuoseklią logišką grandinę galima daryti neabejotiną išvadą, kad kaltu dėl kokaino laikymo automobilyje „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai pripažintas būtent D. J.. Be to, šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad du plastikiniai maišeliai su kokaino pėdsakais buvo rasti ir vairuotojo pusės durelių daiktadėžėje, t. y. vietoje, kurioje nepatogumo problemų, norint pasiekti šią narkotinę medžiagą, tikrai neturėjo kilti.

17. Įvertinusi tai, kad prieš policijos pareigūnams randant plastikinį maišelį su narkotine medžiaga –kokainu, kurio kiekis milteliuose yra 0,299 g, automobilio „Škoda“ vairuotojo pusės durelių daiktadėžėje buvo rasti ir du plastikiniai maišeliai su narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakais, taip pat tai, kad D. J. apžiūros metu rankoje laikė susuktą į ritinėlį 10 Eur kupiūrą, apkibusią baltos spalvos milteliais, kaip nustatyta, kokainu, tą faktą, jog tik nuteistasis pakankamai ilgą laiko tarpą iki įvykio, kuomet buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos, naudojo minėtą automobilį, o taip pat susiejus šiuos duomenis su specialisto išvada, jog D. J. šlapime aptikta ta pati narkotinė medžiaga, teisėjų kolegija nemato jokio objektyvaus pagrindo abejoti automobilyje rasto plastikinio maišelio su narkotine medžiaga – kokainu – priklausomumu nuteistajam, nepaisant to, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma paimti piršto antspaudų nuo plastikinio pakelio, kuriame buvo rasta 0,299 g kokaino, ir jų sulyginti su apelianto pirštų antspaudais.

18. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad ne kas kitas, o būtent D. J., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio kiekis milteliuose yra 0,299 g, iki kol šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog D. J. veikė tiesiogine tyčia. Akivaizdu, jog apeliantas puikiai suvokė, jog laiko narkotinę medžiagą ir tai daro neteisėtai bei tokių savo veiksmų pavojingumą, kadangi slėpė šių medžiagų turėjimo faktą nuo policijos pareigūnų, neprisipažino, kad jos priklauso jam, ir norėjo taip veikti. Tokia apelianto veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Todėl pripažįstama, jog D. J. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pripažintas ir nuteistas visiškai pagrįstai, dėl ko tenkinti jo prašymą ir jį dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas

19. Kadangi nuteistojo reikalavimas priimti išteisinamąjį nuosprendį netenkinamas, toliau teisėjų kolegija pasisako dėl alternatyvaus skunde suformuoto prašymo – atidėti D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

20. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

21. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas D. J. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu bei Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu jis nuteistasis už nesunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

23. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

24. Nors skundžiamu nuosprendžiu D. J. nuteistas už padarymą nesunkaus nusikaltimo, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir apelianto elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo bei jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, D. J. iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo Lietuvoje buvo teistas du kartus, o po jos įvykdymo nuteistojo atžvilgiu buvo priimti dar trys šiuo metu jau įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai. Taigi, viso Lietuvos Respublikoje apeliantas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas yra teistas šešis kartus, tame tarpe ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. už veiką, analogišką šioje byloje analizuojamam nusikaltimui. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo nuteistasis buvo baustas baudos bausme bei arešto bausme. Pastarosios vykdymas buvo atidėtas, kartu skiriant ir intensyvią priežiūrą. Vis tik iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepasimokė, probacija jo nepataisė, nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo tas faktas, kad nepraėjus nei metams po to, kai buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus bausmės laikui, D. J. pakartotinai įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o dar po kurio laiko dar du jau sunkesnius nusikaltimus – vienas jų priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – sunkiems nusikaltimams. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. J. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

26. Kadangi po teismo praeityje jam parodyto pasitikėjimo atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą nuteistasis toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas ir jos sunkėjo, be to, jis dar ir nepripažino savo kaltės, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ją neigė, kas rodo, jog savo elgesio kritiškai apeliantas nevertina, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

27. Skunde apeliantas akcentuoja, kad dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis praras darbą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodomą aplinkybę, jog nuteistasis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas su skundu nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jo turimus darbo santykius šiuo metu, tuo tarpu iš byloje esančio išrašo iš Sodros informacinės sistemos matyti, kad mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ D. J. dirbo tik iki 2022 m. balandžio 28 d. (2 t., b. l. 42). Kita vertus, net jei nuteistasis iš tiesų dirba ir dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo neteks šio darbo, tai yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Kaip visiškai deklaratyvūs ir negalintys turėti esminės reikšmės sprendimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą priėmimui vertinami ir nuteistojo teiginiai, jog jis nori kurti šeimą, susilaukti vaikų bei turi rūpintis savo tėvais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog D. J. vėl gi nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jo tėvams reikalinga nuolatinė priežiūra bei pagalba. Tuo tarpu sukurti šeimą nuteistasis turės galimybę ir išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kur praleis sąlyginai neilgą laiko tarpą – nuteistajam paskirta galutinė subendrina bausmė yra tik 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

28. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų D. J. atžvilgiu. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti ir šioje dalyje.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

29. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. APD-2023-13572 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. J., yra 40 Eur ir tokia suma priteistina valstybės naudai.

30. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

31. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš apelianto klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad D. J. turtinė padėtis yra sudėtinga. Jis yra darbingo amžiaus. Taip pat nenustatyta, kad nuteistasis negalėtų dirbti dėl turimų sveikatos problemų. Todėl konstatuoti, kad apeliantas šiuo metu ar ateityje neišgalės sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 40,00 Eur, priteisimo iš nuteistojo yra tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. J. valstybės naudai 40,00 (keturiasdešimt) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. APD-2023-13572, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.